Byla Nr. 1S–89/2012
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.16.1.2.1.1.; 2.1.16.1.2.1.3.
LIETUVOS Apeliacinis teismas
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. kovo 26 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Žukauskas, sekretoriaujant Agatai Minkel,
dalyvaujant prokurorei Vilmai Gužaitei,
gynėjui advokatui Sergejui Chiminui,
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo V. G. (V. G.) gynėjo advokato Sergejaus Chimino skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 29 d. nutarties, kuria įtariamajam V. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2012 m. kovo 5 d.
Teisėjas, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir išnagrinėjęs įtariamojo V. G. gynėjo advokato Sergejaus Chimino skundą,
n u s t a t ė :
V. G. įtariamas tuo, kad jis, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su J. D., organizavo S. N. (S. N.) nužudymą, o būtent:
V. G., 2011 m. gegužės mėnesio pradžioje, tyčia, iš savanaudiškų paskatų, tam, kad sutrukdyti S. N. įgyti 40 procentų UAB „(duomenys neskelbtini)" parduodamų akcijų, susitarė su J. D. S. N. nužudyti. Vykdant bendrą susitarimą, J. D. 2011-05-11 įgijo S. N. nužudymui padaryti skirtą priemonę - motorolerį (duomenys neskelbtini), kuriuo 2011-06-01 sekė S. N. Vilniaus mieste bei tą pačią dieną, apie 16.28 val. atvykęs prie (duomenys neskelbtini) namo peiliu pradūrė S. N. automobilio HONDA LEGEND, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ratą, po ko kumščiu sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį S. N. į galvą, tuo padarydamas šiam kairiojo smilkinio sumušimą ir kairiojo smilkinkaulio skruostinės ataugos skeveldrinį lūžį, po to peiliu sudavė ne mažiau trijų smūgių S. N. į krūtinę, tuo padarydamas šiam durtinius - pjautinius kiauryminius krūtinės ląstos sužalojimus su dešiniojo IV ir kairiojo III šonkaulių bei krūtinkaulio, plaučių, širdiplėvės, širdies, diafragmos, kepenų, skrandžio sužalojimais, sukėlusiais S. N. mirtį, bei pagrobė S. N. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną NOKIA E66 ir piniginę, po to J. D., siekiant sunaikinti ir paslėpti nusikalstamos veikos padarymo įrankius ir priemones, UAB „(duomenys neskelbtini)" patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., paslėpė minėtą motorolerį, skudurą, į kurį buvo įvyniotas S. N. nužudymo įrankis - peilis, bei pirštines užkasė į žemes prie upės Eigulių gatvėje, Vilniaus m., o peilį sunaikino, tokiu būdu V. G. tyčia, iš savanaudiškų paskatų organizavo S. N. nužudymą. Šiais savo veiksmais V. G. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau–BK) 24 str. 4 d., 129 str. 2 d. 9 p.
Be to, V. G. įtariamas tuo, kad jis pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)" priklausantį turtą - 429 200,00 Lt, o būtent:
Jis, nuo 2004-08-09 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)" (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisę disponuoti bendrovei priklausančiomis piniginėmis lėšomis, būdamas materialiai atsakingas už grynųjų pinigų išduotų iš kasos panaudojimą, turėdamas tikslą pasisavinti, laikotarpiu nuo 2010-01- 04 iki 2011-06-09, iš UAB „(duomenys neskelbtini)" kasos, pagal vyr. buhalterės M. J. ir/ar kasininkės N. D. pasirašytus kasos išlaidų orderius įgijo grynuosius pinigus, bendrai 625 941,02 Lt sumą, iš kurių 196 741,02 Lt panaudojo bendrovės reikmėms, o likusios 429 200,00 Lt sumos į bendrovės kasą negrąžino bei nepateikė išlaidas pateisinančių dokumentų, kad šie pinigai buvo panaudoti bendrovės naudai, šias pinigines lėšas panaudodamas savo reikmėms, tokiu būdu pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)" turtą - 429 200,00 Lt grynųjų pinigų. Šiais savo veiksmais V. G. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 str. 2 d.
Be to, V. G. įtariamas tuo, kad jis, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su J. D. bei V. T., savo naudai, apgaulės būdu - pažadant M. M., kad grąžins dalį - 180 000 litų, M. M. įneštų į Viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)" veiklą lėšų, gautą sudarius 2008-05-30 paskolos sutartį su C. C. B., pagal kurią M. M. pasiskolino, laiduojant V. G. 300 000 litų, išvengė didelės vertės turtinės prievolės ir M. M. pateikus V. T. 2010-01-18 laidavimo panaikinimo sutartį, jis šį dokumentą gavo ir žadėtų 180 000 litų M. M. negrąžino, tokiu būdu jis - V. G., už jo pažadėtą materialinį atlygį padedant J. D. ir V. T., išvengė didelės vertės turtinės prievolės C. C. B. ir padarė didelę - 180 000 Lt, materialinę žalą M. M.. Šiais savo veiksmais V. G. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 2 d.
2011 m. liepos 4 d. V. G. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau–BPK) 140 str. nustatyta tvarka. Vilniaus miesto 2 apylinkės tesimo 2011 m. liepos 5 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėliau suėmimo terminas V. G. buvo tęsiamas. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 29 d. nutartimi įtariamajam V. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2012 m. kovo 5 d.
Sprendimą pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą teismas motyvavo tuo, kad įtariamasis V. G. būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.) bei daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 d. (BPK 122 str. 1 d. 3 p.). Be to, teismas konstatavo, kad byla yra ypatingai sudėtinga.
Įtariamojo V. G. gynėjas advokatas Sergejus Chiminas skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 29 d. nutartį panaikinti. Teigia, kad nutartis yra neteisėta, priimta pažeidžiant BPK nuostatas, reglamentuojančias kardomųjų priemonių skyrimą, bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 4 p. reikalavimus. Gynėjas nurodo, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad V. G. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.
Teismas nepagrįstai pratęsė įtariamajam S. G. suėmimo terminą BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 122 str. 1 d. 3 p. numatytais pagrindais. Gynėjas teigia, kad jo ginamasis, žinodamas apie S. N. nužudymą bei jo namuose ir darbo vietoje atliekamas kratas, pats atvyko į Lietuvą, todėl nėra pagrindo manyti, jog būdamas laisvėje jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo. Tai, kad V. G. praeityje teistas, nesudaro pagrindo manyti, jog jis darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 d. Gynėjas nurodo, kad nusikalstama veika, už kurios padarymą jo ginamasis praeityje teistas, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, V. G. kaltę prisipažino, atsakomybės nevengė. Atsižvelgiant į V. G. asmenybę ir stiprius socialinius ryšius, jo dalyvavimą procese galima užtikrinti viena ar keliomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.
Gynėjas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad byla yra ypatingai sudėtinga. Teigia, kad pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo terminą siekiama gauti reikiamus V. G. parodymus.
Be to, skunde nurodoma, kad V. G. gynėjams nebuvo leista susipažinti su teismui pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, kuria grindžiamas prašymas pratęsti įtariamajam suėmimo terminą. Tokiu būdu buvo pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. 4 d. nuostatos. Šis pažeidimas suvaržė V. G. teisę į gynybą, kadangi jis ir jo gynėjas negalėjo argumentuotai paneigti prokuroro pareiškime nurodytų motyvų dėl suėmimo termino pratęsimo.
Teismo posėdyje įtariamojo V. G. gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Įtariamojo V. G. gynėjo skundas atmetamas.
Kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 str. 2 d.). Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju teismas, spręsdamas kardomosios priemonės paskyrimo klausimą, privalo patikrinti, ar pateiktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad būtent įtariamasis padarė nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 4 p.). Lietuvos apeliacinis teismas, patikrinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktą ir teismui pateiktą medžiagą, sutinka su Vilniaus apygardos teismo išvada, kad byloje yra faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis V. G. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Duomenys, kuriais remiantis yra pagrindas įtarti V. G. jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu užfiksuoti įmonės patikrinimo dokumentuose, kratų protokoluose, liudytojų apklausų protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose, procesinių prievartos priemonių taikymo metu surašytuose procesiniuose dokumentuose bei kitoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Teismas, spręsdamas kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimo nesprendžia ir įrodymų nevertina. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos juridinio įvertinimo klausimai.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas, tik tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Lietuvos apeliacinis teismas sutinka su Vilniaus apygardos teismo išvada, kad šioje byloje yra pagrindas įtariamajam V. G. pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytais pagrindais.
Apie tikimybę, kad įtariamasis bėgs (slėpsis), sprendžiama vertinant BPK 122 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai ,,kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 p.). Vilniaus apygardos teismas atsižvelgė į visas BPK 122 str. 2 d. nurodytas aplinkybes ir jas pagrįstai įvertino kaip visumą, pakankamą suėmimo terminui pratęsti. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad V. G. yra vedęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, iki suėmimo dirbo, praeityje teistas, įtariamas trijų nusikalstamų veikų, kurios priskiriamos sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms, padarymu. Už įtariamajam inkriminuojamų labai sunkaus nusikaltimo žmogaus gyvybei ir sunkių nusikaltimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams padarymą baudžiamasis įstatymas numato itin griežtas laisvės atėmimo bausmes. Nusikaltimų sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Šiuo atveju būtina patikrinti, ar byloje prieš asmenį surinkti tikrai svarūs jo kaltės įrodymai, palyginus su pirminiais duomenimis. Ikiteisminis tyrimas byloje trunka virš šešių mėnesių, tačiau susipažinus su pateiktais ikiteisminio tyrimo dokumentais nustatyta, kad šioje tyrimo stadijoje yra faktinių duomenų, kuriais grindžiamas įtarimas V. G. sunkių ir labai sunkaus nusikaltimų padarymu. Ar tie faktiniai duomenys yra pakankami V. G. kaltei įrodyti, kaip jau buvo minėta šioje nutartyje, išspręs bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas. Skunde nurodytos aplinkybės, kad V. G., žinodamas apie S. N. nužudymą bei jo namuose ir darbo vietoje atliekamas kratas, pats atvyko į Lietuvą, bei aukščiau aptartos šeiminės aplinkybės, nuolatinės gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas, nepaneigia BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimo.
BPK 122 str. 1 d. 3 p. nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 str. 4 d. nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 p.). V. G. yra įtariamas dviejų sunkių ir vieno labai sunkaus nusikaltimų padarymu, kurie patenka į BPK 122 str. 4 d. išvardintų nusikalstamų veikų sąrašą. Praeityje V. G. teistas už nusikaltimo ekonomikai ir verslo tvarkai padarymą (BK 202 str. 1 d.), įtariamas organizavęs labai sunkų nusikaltimą – S. N. nužudymą, taip pat įtariamas padaręs du sunkius nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Šio fakto nustatymui neturi reikšmės praeityje padaryto nusikaltimo kategorija (BK 11 straipsnis). Išvardintų aplinkybių visuma leidžia manyti, kad būdamas nesuimtas V. G. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 d.
Remdamasis tuo kas išdėstyta, Lietuvos apeliacinis teismas sutinka su apygardos teismo išvada, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis šioje baudžiamosios bylos tyrimo stadijoje negali būti pasiekti.
BPK 122 straipsnyje nurodyti bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą virš šešių mėnesių be bendrųjų yra būtini ir specialūs suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis (BPK 127 str. 2 d.). Lietuvos apeliacinis teismas pritaria Vilniaus apygardos teismo nurodytiems motyvams, kuriais remiantis konstatuota, kad byla yra ypatingai sudėtinga ir jų nebekartoja. Po paskutinio suėmimo termino pratęsimo byloje atlikti šie ikiteisminio tyrimo veiksmai: apklausti liudytojai, apžiūrėti kratų metu paimti daiktai, tęsiamas procesinių prievartos priemonių vykdymas, atliekami objektų DNR biologinis bei medicininis kriminalistinis objektų tyrimai, kuriuos planuojama baigti 2012 m. balandžio mėn. pabaigoje. Ikiteisminis tyrimas vyksta pakankamai intensyviai – atliktų veiksmų kiekis pateisina ikiteisminiam tyrimui sugaištą laiką.
Skunde teigiama, kad V. G. gynėjams nebuvo leista susipažinti su teismui pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, kuria grindžiamas prašymas pratęsti įtariamajam suėmimo terminą. Iš Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 28 d. posėdžio protokolo matyti, kad teismas atmetė gynėjų prašymą susipažinti su atitinkamais ikiteisminio tyrimo dokumentais, motyvuodamas tuo, kad būtų pakenkta ikiteisminio tyrimo eigai. Sutinkamai su BPK 181 str. 1 d., įtariamojo ir jo gynėjo teisė susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis, gali būti suvaržyta, jei susipažinimas, prokuroro manymu, galėtų pakenkti ikiteisminiam tyrimui. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad klausimai dėl procesinių prievartos priemonių taikymo yra sprendžiami tik teisme, laikantis rungtyniškumo principo. BPK 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti juo tiriant, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad gynybos šalys turi teisę susipažinti su tais ikiteisminio tyrimo dokumentais, kurie yra pateikiami susipažinimui atitinkamos instancijos teismui, sprendžiant kardomosios priemonės taikymo klausimus. Įtariamojo V. G. gynėjas remiasi gausia Europos žmogaus teisių teismo praktika, akcentuodamas skunde tai, kad gynybos šalims nebuvo suteikta galimybė susipažinti su teismui prokuratūros pateikta medžiaga. Tačiau vien tik ši aplinkybė, vertinant ją atskirai nuo kitų skundžiamoje nutartyje nustatytų suėmimo taikymo pagrindų, nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti nutartį nepagrįstą ir ją panaikinti skunde išdėstytais motyvais. Suėmimo skyrimo pagrindai bei sąlygos yra nurodyti BPK 122 straipsnyje. Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nustatė suėmimo V. G. atžvilgiu taikymo sąlygas bei BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytus pagrindus. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos apeliaciniame teisme V. G. gynėjui adv. S. Chiminui buvo leista susipažinti su teismui pateiktais ikiteisminio tyrimo dokumentais.
Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas įtariamajam V. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, baudžiamojo proceso įstatymo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ reikalavimų nepažeidė. Skundžiama nutartis iš esmės teisėta ir pagrįsta ją panaikinti skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,
n u t a r i a :
įtariamojo V. G. gynėjo advokato Sergejaus Chimino skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.
Teisėjas Linas Žukauskas