Administracinė byla Nr. eA-140-525/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04817-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 29.9

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kaišiadorių vandenys“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kaišiadorių vandenys“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija) dėl sprendimo panaikinimo

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kaišiadorių vandenys“ su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 3R-386 (AG-319/01-2016) (toliau – ir Sprendimas) ir patenkinti UAB „Kaišiadorių vandenys“ 2016 m. spalio 10 d. skundą.

2.       Pareiškėjas paaiškino, kad kartu su Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) 2015 m. įgyvendino Vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo rekonstrukcijos mieste projektą (toliau – Projektas). Projekto metu per įgaliotą perkančiąją organizaciją Administraciją viešųjų pirkimų būdu pareiškėjas įsigijo rangos darbus. Viešąjį pirkimą laimėjęs rangovas laiku ir sėkmingai atliko rangos darbus, o pareiškėjas sėkmingai įgyvendino Projektą. UAB „Kaišiadorių vandenys“ ketino dalį projektų veiklų finansuoti 2014–2020 m. Europos Sąjungos (toliau – ir ES) struktūrinių fondų lėšomis, tačiau dar prieš pateikiant paraišką, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – ir Agentūra) atliko pažeidimo tyrimą, kurio metu nustatė, kad pareiškėjas viešojo pirkimo metu nustatė nepagrįstus kvalifikacijos reikalavimus tiekėjams. Atsižvelgusi į tai, Agentūra ginčijamu Sprendimu pritaikė finansinę pataisą – 10 proc. nuo faktinės viešojo pirkimo sutarties vertės. Tokį Agentūros Sprendimą pareiškėjas apskundė Komisijai, kuri jo skundo netenkino.

3.       Pareiškėjui kilo abejonių, ar Komisija tinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės). Pareiškėjo teigimu, skundžiamas Sprendimas sukelia jam teisines pasekmes, nes jis neteko galimybės gauti dalies ES finansavimo (98 997 Eur). Be to, Agentūra, vertindama pirkimą, neatsižvelgė į visus kriterijus, kurie galėjo būti reikšmingi vertinant galimą pažeidimą ir skiriamos finansinės pataisos dydį. Pareiškėjo vertinimu, pažeidimas, jeigu jis ir buvo padarytas, buvo formalus, todėl finansinė pataisa turi būti panaikinta arba sumažinta iki minimalaus 5 proc. dydžio. Kadangi pirkimas buvo vykdomas supaprastinto atviro konkurso būdu, o Sprendime nurodytų Savivaldybės administracijos supaprastintų pirkimų taisyklių 96.1 punktas taikomas vykdant supaprastinto riboto konkurso procedūras, todėl šis punktas netaikomas ir pažeidimas negalėjo būti konstatuojamas. Dėl to negali būti konstatuojamas ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 85 straipsnio 2 dalies pažeidimas.

4.       Nustatant kvalifikacijos reikalavimą tiekėjams dėl patirties vykdant darbus CIPP metodu (lanksčios polimerinės rankovės metodas), buvo siekiama įvykdyti VPĮ 32 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą perkančiajai organizacijai įsitinkinti, kad tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, be to kvalifikacijos reikalavimas buvo proporcingas pirkimo objektui, nes planuojamo pirkimo vertė buvo 2,1 mln. Eur. Pareiškėjo teigimu, vykdant pirkimą nebuvo pažeisti VPĮ įtvirtinti principai, nebuvo dirbtinai ribojama konkurencija. Pažeidimas, jei ir buvo padarytas, buvo formalus ir epizodinis, nulemtas pirkimo skubos ir būtinybės kuo greičiau patenkinti viešąjį interesą, nes Kaišiadorių mieste vandentiekio ir nuotekų tinklai nerekonstruoti, juos eksploatuojant kilo didelė avarijos grėsmė. Pareiškėjas siekė gauti finansavimą 2007–2013 m. ES laikotarpio lėšomis, todėl kartu su Administracija siekė pirkimo procedūras įvykdyti ir atlikti numatytą rekonstrukciją iki 2015 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo nuomone, papildomos 10 proc. finansinės pataisos skyrimas yra nepagrįsta, neadekvati ir neproporcinga sankcija. Finansinė pataisa pakenks pareiškėjo ūkinei veiklai ir galimybėms įgyvendinti kitus projektus.

5.       Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6.       Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. (3.17-V8)-3-2181 pateikė Agentūrai pirkimo dokumentus patikrinimui. Agentūra, atlikusi pirkimo patikrą nustatė, kad jis atliktas galbūt pažeidžiant VPĮ reikalavimus. Atsižvelgus į tai, kad pirkimo patikros metu dar nebuvo pasirašyta projekto finansavimo sutartis, buvo inicijuota supaprastinta pažeidimo ištaisymo procedūra, kurios metu buvo nustatyta, jog vykdant pirkimą buvo pažeistos VPĮ nuostatos – buvo apribota tiekėjų konkurencija, nes perkančioji organizacija, nustatydama tiekėjų kvalifikacinius reikalavimus, nurodė, kad tiekėjai privalo turėti patirties atliekant darbus tik CIPP metodu, tačiau nenurodė, jog tiekėjai gali turėti ir analogiškos patirties. Atsižvelgusi į tai, Agentūra pritaikė 10 proc. pirkimo vertės finansinę pataisą. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog pirkimas dar nėra įtrauktas į jokio ES bendrojo biudžeto lėšomis finansuojamo ir Agentūros administruojamo projekto apimtis. Atsakovas pažymėjo, kad skundžiamas Sprendimas dėl finansinės pataisos nėra individualus teisės aktas, sukeliantis pareiškėjui teisines pasekmes, nes teisines pasekmes sukels tik Aplinkos ministro įsakymas dėl pramos skyrimo projektui. Aplinkos ministerija, atsižvelgdama į Agentūros siūlymą, gali priimti sprendimą skirti mažesnę paramą projektui, nei prašo pareiškėjas.

7.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį tenkinti iš esmės remdamasis skunde nurodytais argumentais.

II.

8.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 10 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Kaišiadorių vandenys“ skundą atmetė.

9.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. gegužės 20 d. įgaliojo Administraciją organizuoti supaprastiną atvirą konkursą. Administracijos direktoriaus 2015 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. V42-12 buvo patvirtintos supaprastinto atviro pirkimo sąlygos. 2015 m. rugpjūčio 14 d. Administracija kartus su pareiškėju ir rangovu pasirašė rangos sutartį. Administracija 2015 m. rugpjūčio 18 d. Agentūrai pateikė pirkimo dokumentus patikrai. Agentūra 2015 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. (29-2-2)APVA-120 ir 2015 m. spalio 8 d. raštu Nr. (29-2-2)APVA-1360 informavo Administraciją, kad negali pritarti pateiktiems pirkimo dokumentams dėl nustatytų neatitikimų. Agentūra, siekdama išsiaiškinti, ar atliekant pirkimą nebuvo pažeistas VPĮ, kreipėsi į ekspertus, kurie, išanalizavę pirkimo dokumentus, pateikė išvadą, jog CIPP metodas negali būti traktuojamas kaip bendrinis funkcinio reikalavimo apibūdinimas, taip pat nurodė, jog jokios kitos vamzdžių renovavimo technologijos neatitinka CIPP funkcinio reikalavimo ir kad CIPP metodas nėra konkreti užpatentuota technologija. Agentūra 2016 m. balandžio 12 d. kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą (toliau – ir VPT), kuri 2016 m. gegužės 4 d. rašte nurodė, kad perkančioji organizacija neužtikrino VPĮ 32 straipsnio 2 dalies reikalavimų laikymosi. Administracija, nesutikdama su VPT išaiškinimu, pateikė prašymą peržiūrėti nuomonę dėl pirkimo, tačiau VPT nuomonės nepakeitė. Agentūra 2016 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. (29-2-2)-APVA-899 informavo pareiškėją ir trečiąjį suinteresuotąjį asmenį, kad atliko Projekto darbų pirkimo supaprastintą pažeidimo ištaisymo procedūrą ir priėmė sprendimą dėl pažeidimo.

10.       Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, jog pirkimas, kuriam ginčijamu Sprendimu siūloma taikyt 10 proc. nuo faktinės pirkimo sutarties vertės finansinę pataisą, nėra įtrauktas į jokio Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžeto fondo lėšomis finansuojamo ir Agentūros administruojamo projekto apimtis ir kad Aplinkos ministerija nagrinėja Agentūros pateiktą pasiūlymą dėl projekto (kartu ir pirkimo) finansavimo Europos sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžeto fondo lėšomis.

11.       Vadovaudamasis Taisyklių nuostatomis, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Agentūros 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas, kuriuo taikyta 10 proc. dydžio finansinė pataisa, yra tarpinis dokumentas, kuris nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, todėl jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Atsižvelgęs į tai, ginčijamą Komisijos sprendimą teismas laikė pagrįstu, todėl jo nepanaikino.

III.

12.       Pareiškėjas UAB „Kaišiadorių vandenys“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

13.       Pareiškėjas teigia, kad vertindamas Agentūros sprendimo teisinių padarinių klausimą, teismas netinkamai taikė teisės aktus ir padarė teisės klaidą, nes vadovavosi neaktualiais teismų praktikos išaiškinimais, kurie buvo priimti taikant 2007–2013 ES finansavimo laikotarpio teisės aktus. Tačiau Agentūros sprendimas yra priimtas pagal 2014–2020 ES finansavimo laikotarpio teisės aktus, kurie numato kitokią sprendimų apskundimo tvarką nei 2007–2013 ES finansavimo laikotarpio teisės aktai. Be to, teismas nevertino ir neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktą išaiškinimą, jog Agentūros sprendimas sukelia teisinius padarinius pagal 2014–2020 ES finansavimo laikotarpio teisės aktus. Pareiškėjas pažymi, kad 2014 m. finansavimo laikotarpiui įgyvendinti buvo priimtas atskiras teisės aktų paketas. 2014 m. finansavimo laikotarpio teisės aktai nustato iš esmės kitokia pažeidimų tyrimų ir sprendimų priėmimo tvarką.

14.       Pareiškėjo nuomone, teismas rėmėsi neaktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kadangi minėti išaiškinimai grindžiami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis taisyklėmis, kuriose aiškiai pasakyta, kad įgyvendinančioji institucija atlieka pažeidimo tyrimą, o atsakinga ministerija priima sprendimą (197 p.). Tačiau 2014 m. finansavimo laikotarpio teisės aktai nustato iš esmės kitokią pažeidimų tyrimų tvarką.

15.       2014 m. finansavimo laikotarpiu pažeidimo tyrimą ir įgyvendinančios institucijos sprendimų apskundimo tvarka yra detaliai sureguliuota Taisyklių 43 skirsnyje, kuriame nurodyta, jog pareiškėjai ir projektų vykdytojai įgyvendinančiųjų institucijų sprendimus ar veiksmus (neveikimą) skundžia Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai ar teismui įstatymų nustatyta tvarka arba ministerijai Taisyklių 494 punkte nustatytais atvejais. Projektų vykdytojai ministerijos pagal Taisyklių 494 punktą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtus sprendimus skundžia teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (Taisyklių 493 p.). Pareiškėjai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau – ir VAĮ), įgyvendinančiųjų institucijų sprendimus dėl paraiškų atmetimo gali apskųsti ministerijoms ne vėliau kaip per 14 dienų nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie šiuos sprendimus (Taisyklių 494 p).

16.       Pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos finansų ministeriją dėl įgyvendinančios institucijos sprendimo apskundimo tvarkos. Finansų ministerija paaiškino, kad: pareiškėjai turi teisę skųsti Taisyklių 138 punkte nurodytus sprendimus sumažinti projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumą savo nuožiūra arba Komisijai arba teismui; Taisyklių 314 punkte nurodytus įgyvendinančius institucijos sprendimus dėl pažeidimų galima skųsti Komisijai arba teismui; Taisyklių 314 punkte nurodytas sprendimas sukelia teisinius padarinius asmeniui, nes juo užbaigiama pažeidimo procedūra.

17.       Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

18.       Atsakovo atsiliepimas grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

19.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra, APVA) 2016m. rugpjūčio 26d. sprendimo Nr. 1., kuriuo nuspręsta, jog pareiškėjo Vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo rekonstrukcijos mieste projekto finansavimui, už neteisėtos kvalifikacinės atrankos tvarkos nustatymą pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalį ir 3 straipsnio 2 dalį, taikytina 10 procentų nuo faktinės Pirkimo sutarties vertės be PVM finansinė pataisa (1 979 940 * 10% = 197 994 Eur).

20.       Vyriausioji administracinių ginčų komisija bei pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundus atmetė bei nurodė, kad pirkimas, kuriam ginčijamu Sprendimu siūloma taikyt 10 proc. nuo faktinės pirkimo sutarties vertės finansinę pataisą, nėra įtrauktas į jokio Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžeto fondo lėšomis finansuojamo ir Agentūros administruojamo projekto apimtis, kad Aplinkos ministerija nagrinėja Agentūros pateiktą pasiūlymą dėl projekto (kartu ir pirkimo) finansavimo Europos sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžeto fondo lėšomis, todėl vertino, kad atsakovo 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas yra tarpinis dokumentas, kuris nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, todėl jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

21.       Apeliacinės instancijos teismo kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje surinktus įrodymus bei aktualų ginčo santykius reglamentuojantį teisinį reguliavimą, su Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos bei pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis nesutinka.

22.       Byloje pateikta pareiškėjo ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2016 m. rugsėjo 27d. sudaryta Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis patvirtina, jog pareiškėjas investicinį projektą „Vandentiekio ir nuotekų tinklų rekonstrukcija ir plėtra Kaišiadorių rajono savivaldybėje“ siekia finansuoti pagal 2014-2020 m. Europos Sąjungos fondų investicinių veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir pritaikymas prie klimato kaitos“ Nr. 05.3.2-APVA-R-014 priemonę „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra, įmonių valdymo tobulinimas“.

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius

        Artūras Drigotas

        Dalia Višinskienė