Civilinė byla Nr. e2YT-22-1008/2017

                                                                                        Teisminio proceso Nr. 2-12-3-01637-2016-4

                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                        2.5.5.; 3.4.5.2.

(S)

AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 10 d.

Naujoji Akmenė

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Maneikienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ilonai Digrylienei,

dalyvaujant pareiškėjui R. J., jo atstovei advokatei Irmai Bekerei, suinteresuotiems asmenims A. J., V. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. J., V. L., valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei suinteresuotų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, A. J. ir V. L. pareiškimą R. J. ir valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą pareiškimu prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po mamos V. J. mirties 2002 m. sausio 16 d., priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti.

Pareiškime nurodė, kad V. J. priklausė nekilnojamasis turtas (gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai), esantis (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre šis turtas ir V. J. nuosavybės teisės į jį nebuvo įregistruotos. 2002 m. sausio 16 d. V. J. mirė, pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys V. L. ir A. J. yra jos pirmos eilės įpėdiniai. V. L. palikimo atsisakė, o A. J. palikimo nepriėmė. Pareiškėjas nurodė, kad jis mirusiosios palikimą priėmė pradėdamas visą paveldimą turtą faktiškai valdyti ir tvarkyti kaip savo. Jis gyveno kartu su motina V. J. adresu (duomenys neskelbtini), rūpinosi ja iki jos mirties, ir iki šiol šiuo adresu gyvena. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ant kurio yra pastatyti pareiškėjo mamai priklausę statiniai. Po motinos mirties, pareiškėjas perėmė bei savo buityje naudoja, valdo ir visus palikėjai priklausiusius baldus, namų apyvokos reikmenis ir kitus jai priklausiusius kilnojamuosius daiktus, bei disponuoja jais. Tokiu būdu jis siekė paveldėti turtą ir atliko veiksmus, išreiškusius jo sutikimą įgyti visas teises į palikimą. Tokį pareiškėjo elgesį galima vertinti kaip paveldėtojo, nes šis turtu rūpinasi ir disponuoja kaip savo jau keliolika metų, naudojasi bei išlaiko, todėl turėtų būti nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas priėmė mirusios V. J. turtą pradėdamas faktiškai jį valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu.

Suinteresuoti asmenys A. J. ir V. L. su pareiškimu nesutiko, pateikė pareiškimą su savarankiškais reikalavimais, kuriuo prašė pripažinti, kad ir jie yra priėmę mirusios mamos V. J. palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti. Nurodė, kad V. J. nuo 1991 m. iki mirties gyveno pas V. L.. V. J. mirus, visi jai priklausę kilnojamieji daiktai liko pas V. L.. Suinteresuoti asmenys rūpinosi mama, vežė ją į klinikas, o po mamos mirties rūpinosi likusiais mamos daiktais, jos laidotuvėmis, todėl laikytina, kad jie priėmė mamos V. J. palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, pareiškimus prašė nagrinėti vadovaujantis teisės normomis teismo nuožiūra, jo atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdyje pareiškėjas R. J. pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad kartu su mama jos gyvenamajame name gyveno nuo 1979 m., pastatė ūkinį pastatą, remontavo namą. Mamai mirus, toliau rūpinosi sodyba, jame esančiais statiniais ir iki šiol ten gyvena. Dar mamai esant gyvai, 1998 m. sesuo V. L. išsivežė mamą su jos kilnojamaisiais daiktais pas save, ten mama gyveno iki mirties 2002 m. Mamos daiktai, kuriuos sesuo buvo išsivežusi, po mamos mirties ir liko pas seserį. O jis toliau gyveno mamai priklausiusiame name, mokėjo draudimo įmokas, už elektrą, kitas buitines paslaugas. Namą apšiltino, pakeitė grindis, įrengė šildymo sistemą, permūrijo krosnis, įvedė vandenį, perdengė stogą. Po mamos mirties nei brolis, nei sesuo į mamai priklausiusią sodybą nebuvo atvažiavę.

Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo A. J. nurodė, kad mamai priklausiusioje sodyboje lankydavosi iki mamos mirties, o po mamos mirties ten nesilankė. Pareiškėjas Richardas ten gyveno nuo 1979 m. ir liko ten gyventi po mamos mirties. Leido broliui ten gyventi, o palikimo pasidalijimo klausimą žadėjo išspręsti vėliau. Mamos daiktus, kurie yra likę pas jį ir seserį, pasiėmė dar mamai esant gyvai arba juos padovanojo pati mama, mamos santaupas, pasidalijo su seserimi dar jai gyvai esant, vėliau tuos pinigus panaudojo mamos laidotuvėms.

Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo V. L. nurodė, kad mama apie aštuonerius metus iki mirties gyveno pas ją. Atvažiuodama gyventi pas ją, mama atsivežė savo drabužius, šventųjų paveikslus, žvakides, kryželį, maldaknyges, rankinį laikrodį, lovatieses, dalį šių daiktų mama jai padovanojo iki mirties. Pareiškimą dėl palikimo atsisakymo pasirašė, nes suprato, kad brolis nori gyventi tame name, o ji turėjo kur gyventi, jai to namo nereikėjo. Dėl pasirašyto pareiškimo nuginčijimo niekur nesikreipė, dabar nori, kad palikimas būtų padalintas į tris dalis. Prie mamos sodybos išlaikymo neprisidėjo, ten tvarkėsi brolis Richardas, jis sodybą pagerino.

Teismo posėdyje liudytoja G. S. parodė, kad yra pareiškėjo kaimynė. Patvirtino, kad pareiškėjas R. J. nuo senų laikų gyvena mamai priklausiusiame name, ten toliau gyveno ir mamai mirus, restauravo, apšildė namą.  Nurodė, jog namu rūpinasi tik pareiškėjas R. J..

Pareiškėjo R. J. pareiškimas tenkintinas. Suinteresuotų asmenų V. L. ir A. J. pareiškimas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad V. J., gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) turėjo gyvenamąjį namą su priklausiniais. Nors nuosavybės teisės į šį turtą nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruotos, 1987 m. rugsėjo 22 d. sudaryta namų valdybos techninės apskaitos byla patvirtina, kad V. J. gyvenamąjį namą su priklausiniais valdė kaip asmeninę nuosavybę. Jučių kolūkio valdybos pažyma, statytojo pasižadėjimas, sklypo planas, kvitai patvirtina, kad pareiškėjas R. J. 1979 m. šalia jau esančio gyvenamojo namo pastatė ūkinį pastatą. V. J. nuo 1988 m. rugpjūčio 24 d. gyvenamąją vietą buvo deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo R. J. gyvenamoji vieta deklaruota tuo pačiu adresu nuo 1979 m. balandžio 28 d. V. J. 2002 m. sausio 16 d. mirė. V. J. testamento sudariusi nebuvo, po jos mirties nei vienas iš pirmos eilės įpėdinių R. J., A. J. ir V. L. dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta.  2016 m. gegužės 19 d. V. L. notarės patvirtintu pareiškimu dėl palikimo atsisakymo, notarinio registro Nr. 2-3994,  atsisakė pretenzijų į V. J. palikimą.  Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ant kurio yra V. J. priklausę statiniai, nuo 1999 m. lapkričio 25 d. priklauso R. J.. 2002 m. rugpjūčio 19 d. R. J. sudarė elektros energijos pirkimo pardavimo sutartį su AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ dėl elektros energijos tiekimo gyvenamajai patalpai, esančiai (duomenys neskelbtini). AB „Lietuvos draudimas“ išduoti draudimo liudijimai patvirtina, kad pareiškėjo sutuoktinė V. J. nuo 2001 m. kasmet sudarinėjo pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), draudimo sutartis. Pareiškėjo, suinteresuotų asmenų A. J. ir V. L. paaiškinimai patvirtina, kad pareiškėjas R. J. nuo 1979 m. gyveno jų mamai priklausiusiame gyvenamajame name su priklausiniais, esančiame (duomenys neskelbtini), rūpinosi šiuo turtu tiek mamai V. J. esant gyvai, tiek jai išvykus gyventi pas dukterį V. L., tiek po jos mirties, ir rūpinasi šiuo turtu iki šiol.

Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Teisių perėjimo universalumas inter alia reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti vienu iš įstatyme nustatytų būdų. Vienas iš įstatyme nustatytų palikimo priėmimo būdų yra palikimo priėmimas pradedant jį faktiškai valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, priėmė įpėdinis palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio elgesys po turto (daiktų) paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko.

Nagrinėjamu atveju tiek pareiškėjas, tiek suinteresuoti asmenys įrodinėja, jog jie priėmė jų mirusios mamos V. J. palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas R. J. palikimo atsiradimo momentu 2002 m. sausio 16 d. gyveno mirusiai V. J. priklausiusioje sodyboje ir liko joje gyventi po mamos mirties, remontavo gyvenamąjį namą, sudarė elektros energijos tiekimo šiam objektui sutartį, draudė turtą nuo nelaimingų atsitikimų, prižiūri ir puoselėja sodybą, t. y. elgėsi ir iki šiol elgiasi kaip paveldimo turto savininkas, turintis teisę į palikimą, todėl yra pagrindas pripažinti, jog R. J. po V. J. mirties likusį turtą, o detaliau turtinę teisę į šį turtą, nes turtas neįregistruotas nekilnojamojo turto registre, priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Tuo tarpu suinteresuoti asmenys A. J. ir V. L. pripažino, jog po mamos mirties sodyboje nesilankė ir prie jos priežiūros niekaip neprisidėjo, patvirtino, jog sodyba yra pagerinta pareiškėjo R. J.. Vis dėlto suinteresuoti asmenys nurodė, kad palikimą priėmė, nes mama apie aštuonerius metus iki mirties gyveno pas suinteresuotą asmenį V. L., kur buvo persikėlusi su jai priklausančiais kilnojamaisiais daiktais, ir mamai mirus jie pradėjo faktiškai valdyti po mamos mirties likusius jos daiktus: kryželį, žvakides, maldaknyges, lovatieses, laikrodį, šventųjų paveikslą, grynuosius pinigus.

Išanalizavęs byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus teismas sprendžia, jog nėra pagrindo pripažinti, kad suinteresuoti asmenys A. J. ir V. L. priėmė po jų mamos mirties likusį palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti, nes jie neatliko jokių veiksmų, rodančių rūpinimąsi paveldimu turtu. Paveldėjimo teisėje ir teismų praktikoje palikimo priėmimu nelaikoma palikėjų drabužių, asmeninių dokumentų, laiškų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių. Toks daiktų paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nesirūpino palikimu, jo netvarkė, neprižiūrėjo, nedalyvavo kartu su kitais įpėdiniais disponuojant daiktais, įeinančiais į palikimo sudėtį. Be to, paveldėjimo teisėje konkretaus daikto paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir neįgyvendino teisių į tą turtą, t. y. nesaugojo turto, nesirūpino juo ir pan.

Suinteresuoti asmenys A. J. ir V. L., pas kuriuos liko dalis po mamos mirties likusių daiktų, šeimos, šventųjų relikvijų, patvirtino, jog dalį šių daiktų ir  2 000 Lt mama pati jiems padovanojo dar iki mirties, o kiti taip ir liko pas juos vien dėl to, kad mama paskutiniuosius metus iki mirties gyveno pas suinteresuotą asmenį  V. L., tačiau nei vienas iš suinteresuotų asmenų neatliko jokių aktyvių veiksmų, kurie rodytų jog jie siekė priimti kitą po mamos mirties likusį turtą, konkrečiai gyvenamąjį namą su priklausiniais, nes po mamos mirties į pareiškėjo tvarkomą sodybą nebevyko ir jokių veiksmų šio turto atžvilgiu neatliko, todėl pagrindo pripažinti, kad suinteresuoti asmenys A. J. ir V. L. priėmė po mamos mirties likusį palikimą faktiniu valdymu nėra.

Pažymėtina ir tai, kad V. L. savo poziciją dėl po mamos mirties likusio palikimo priėmimo jau buvo išreiškusi dar 2016 m. gegužės 19 d. pasirašydama notariškai patvirtintą atsisakymą nuo V. J. palikimo.

Palikimo atsisakymas yra sandoris, kuris sudaromas vienasmeniu valios išreiškimu ir sukelia tam tikrus teisinius padarinius. Atsisakymo turinį sudaro asmens apsisprendimas atsisakyti įgyti nuosavybės teisę į palikimą. CK 5.60 straipsnis numato, jog įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui.

Suinteresuotas asmuo V. L. pateikė pareiškimą dėl palikimo atsisakymo, kuris yra patvirtintas notaro, notarinio registro Nr. 2-3994, ir šis pareiškimas dėl palikimo atsisakymo nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, todėl yra galiojantis ir sukelia teisines pasekmes, t. y. esant V. L. atsisakymui nuo palikimo, objektyviai negali būti nustatytas palikimo priėmimo faktas, nes jos valia dėl palikimo yra aiškiai išreikšta ir patvirtinta oficialiu rašytiniu įrodymu.

CPK 443 straipsnis numato, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Atsižvelgiat į tai, kad R. J., prašiusio priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, ir suinteresuotų asmenų A. J. ir V. L. įrodinėjusių aplinkybę, kad jie priėmė palikimą suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, atmetus suinteresuotų asmenų reikalavimus, spręstinas pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.

Pareiškėjo pateikti dokumentai patvirtina, jog pareiškėjas R. J. šioje byloje sumokėjo 31,60 Eur žyminį mokestį, 19,14 Eur už dokumentų iš archyvo gavimą, 242 Eur už advokato pagalbą. Atsižvelgdamas į tai, kad bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro žyminis mokestis, mokestis už renkamus įrodymus ir pareiškėjo gimimo liudijimo duomenų patikslinimą pareiškėjas būtų patyręs nepriklausomai nuo to ar suinteresuoti asmenys būtų reiškę savarankiškus reikalavimus, teismas sprendžia, jog pagrindo priteisti šias išlaidas iš suinteresuotų asmenų nėra. Kadangi advokatės atstovavimo teismo posėdyje išlaidos yra susijusios su tuo, kad byloje buvo pareikšti savarankiški reikalavimai, šios išlaidos, kurias sudaro 193,60 Eur, lygiomis dalimis priteistinos iš suinteresuotų asmenų pareiškėjui.

            Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-271, 448  straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

            pareiškėjo R. J. pareiškimą tenkinti.

            Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad  R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), po mamos V. J., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą: (duomenys neskelbtini) esančius teisiškai neįregistruotus statinius – gyvenamąjį namą su priklausiniais, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.

            Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu. 

            Suinteresuotų asmenų  A. J. ir V. L. pareiškimą atmesti.

            Priteisti iš suinteresuotų asmenų  A. J. ir V. L. po 96,80 Eur (devyniasdešimt šešis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų pareiškėjui R. J..

           Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja                                                                                                                      Daiva Maneikienė