Baudžiamoji byla Nr. 1A-246-932/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17351-2019-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 5 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Arūno Bartkaus, Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos) ir Rasos Paužaitės,
sekretoriaujant Daliai Kanopienei,
dalyvaujant prokurorui Borisui Poltoržickiui (Poltoržicki),
išteisintajam P. S. ir jo gynėjai advokatei Loretai Guižauskienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro Boriso Poltoržickio apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. sausio 17 d. nuosprendžio, kuriuo P. S. buvo išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. P. S. buvo kaltinamas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, t. y. tuo, kad vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas neblaivumas daugiau negu 1,51 promilė, t. y. 2019 m. balandžio 27 d., apie 10.10 val., Švenčionių r. sav., Švenčionėlių sen., Platumų k., prie Žeimenos upės esančioje poilsiavietėje vairavo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore nustatyta etilo alkoholio koncentracija – 2,63 promilės. Pirmosios instancijos teismas P. S. išteisino pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Nesutikdamas su Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. sausio 17 d. nuosprendžiu, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroras B. Poltoržickis pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti išteisinamąjį nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, pripažinti P. S. kaltu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 90 parų arešto bausmę. Taip pat prašoma paskirti BK 68 straipsnyje ir 72 straipsnyje numatytas baudžiamojo poveikio priemones – uždrausti P. S. 3 (trejus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones bei konfiskuoti automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
3. Pasak prokuroro, pirmosios instancijos teismas vertino tik tą aplinkybę, ar P. S. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatyta 1,51 ar daugiau promilių alkoholio ir visiškai neatkreipė dėmesio, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsiranda ne tik tada, kai asmuo vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatyta 1,51 ar daugiau promilių alkoholio, bet ir tada, kai vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Iš liudytojų G. U. ir D. Š. parodymų matyti, kad P. S. chuliganiškai vairavo transporto priemonę, po šio eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl to buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, kuris turėtų būti panaikintas ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis.
4. Teismo posėdyje išteisintasis P. S. ir jo gynėja advokatė L. Guižauskienė prašė prokuroro skundą atmesti, o prokuroras B. Poltoržickis prašė skundą tenkinti.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro B. Poltoržickio apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliacine tvarka baudžiamoji byla nagrinėjama pagal prokuroro apeliacinį skundą, kuriuo prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo P. S. priimtą išteisinamąjį nuosprendį dėl BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos ir priimti naują nuosprendį, pripažįstant P. S. kaltu dėl nurodyto nusikaltimo bei paskiriant jam 90 parų arešto bausmę, taip pat BK 68 straipsnyje ir 72 straipsnyje numatytas baudžiamojo poveikio priemones.
6. Skundžiamu Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. sausio 17 d. nuosprendžiu P. S. buvo išteisintas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad, nepaisant P. S. parodymų, kuriuose pastarasis neigė kaltinime inkriminuotu laiku vairavęs automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bylos įrodymais visgi nustatyta, kad jis nurodomu laiku transporto priemonę vairavo, tačiau negauta objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad jis transporto priemonę vairavo esant jo kraujyje ar iškvėptame ore daugiau nei 1,50 promilių alkoholio. Kitaip tariant, įvykio (vairavimo) vietoje nebuvo patikrintas ir objektyviai užfiksuotas P. S. neblaivumas, o vėliau atlikto patikrinimo rezultatai, įvertinus tai, kad išteisintasis alkoholį galimai vartojo po vairavimo, kas galėjo paveikti vėliau nustatytą promilių kiekį ir atitinkamai sukliudė objektyviai nustatyti, jog vairavimo metu neblaivumas viršijo 1,51 promilių ribą, nulėmė išteisinamojo nuosprendžio priėmimą.
7. Apeliaciniu skundu prokuroras prašo P. S. pripažinti kaltu padarius BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Kaip nurodyta anksčiau, valstybinis kaltintojas nesutinka su teismo išvadomis, kuriomis, anot jo, vertinta tik tai, ar P. S. vairavo transporto priemonę, būdamas daugiau nei 1,51 prom. apsvaigęs nuo alkoholio, nors atsakomybė pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį kyla ne tik tuomet, kai asmuo automobilį vairuoja, būdamas neblaivus daugiau nei 1,51 prom, bet ir vartojus alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 prom. ir didesnis girtumas. Remdamasis liudytojų G. U. ir D. Š. parodymais, prokuroras tikina esą P. S. chuliganiškai vairavo transporto priemonę ir po šio eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį bei jam nustatytas didesnis nei 1,51 prom. neblaivumas.
8. Taigi, kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo turinio, prokuroras prašo pripažinti P. S. kaltu ne dėl transporto priemonės vairavimo neblaivioje būsenoje (kai nustatytas daugiau negu 1,51 prom. girtumas), o dėl to, kad jis chuliganiškai vairavo automobilį ir po eismo įvykio vartojo alkoholį. Skunde nenurodoma, kokį konkrečiai eismo įvykį galimai padarė P. S., ir, vadovaujantis G. U. ir D. Š. parodymais, įrodinėjama tik tai, kad pastarasis chuliganiškai vairavo transporto priemonę, po ko vartojo alkoholį.
9. Asmens teisų apsauga baudžiamojo proceso metu nustatyta BPK 44 straipsnyje. Šio straipsnio 7 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė, susijusi su jo pasirengimu gynybai, o, konkrečiai, kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo, be kita ko, turi teisę, kad jam suprantama kalba būtų skubiai ir nuodugniai pranešta apie jam pareikšto kaltinimo pobūdį bei pagrindą, turėti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti gynybai.
10. Nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia ir nustato BPK 255 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Be to, kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta (BPK 255 straipsnio 2 dalis).
11. Kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme klausimus reglamentuoja BPK 256 straipsnis. Šiame straipsnyje įtvirtina teismo pareiga, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota ar kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, apie šią galimybę nedelsiant pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams.
12. Pagal kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami bylą nagrinėjant ne tik pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas gali būti keičiami pagal prokuroro ir (ar) nukentėjusiojo prašymą, kai apie tai yra išdėstoma apeliaciniame skunde, atsižvelgiant į BPK 320 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas. Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negali būti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, tačiau gali būti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnyje nustatytų sąlygų ir tvarkos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-526/2014, 2K-262/2014, 2K-265-693/2015, 2K-42-942/2016 ir kt.).
13. Aptartų nuostatų kontekste apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju valstybinio kaltintojo apeliacinis skundas, kuriuo prašoma pripažinti P. S. kaltu dėl to, kad šis vartojo alkoholį po eismo įvykio nustatymo ir jam nustatytas 1,5 prom. ir daugiau girtumas, yra grindžiamas iš esmės naujomis skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėtos ir dėl tokios veikos P. S. nebuvo teisiamas. Maža to, prokuroras nei kartu su skundu, nei apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu neteikė prašymo pakeisti kaltinimą, išdėstydamas konkrečias inkriminuotinas faktines aplinkybes, dėl kurių padarymo prašė konstatuoti P. S. kaltę. Iš apeliacinio skundo galima suprasti, kad P. S. yra inkriminuojamas eismo įvykio padarymas, nors apie konkrečias jo aplinkybes skunde nė neužsimenama.
14. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 puntą, kuriame išaiškinta eismo įvykio sąvoka, eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Nagrinėjamoje byloje viso proceso metu nebuvo tiriamos aplinkybės, jog P. S. vairuojant būtų padarytas bent koks eismo įvykis. Apygardos teisme vykusio posėdžio metu prokuroras, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. apžvalga „Dėl teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose“ kalbėjo apie tai, kad, būdamas neblaivus, P. S. chuliganiškai vairavo automobilį, vos neužvažiavo žmonėms ant kojų, išgąsdino juos ir taip esą sutrikdė kitų asmenų psichinę sveikatą, ką prašė pripažinti eismo įvykiu. Taip pat skundu įrodinėjama P. S. vartojus alkoholį po menamo eismo įvykio, kas proceso metu taip pat nebuvo tiriama.
15. Akivaizdu, kad tokie prokuroro pasvarstymai, kuriais apeliuojama į iš esmės naujas faktines aplinkybes (nors ir jos konkrečiai nėra išdėstomos), prašymo pakeisti kaltinimą nebuvimas, be to, atsižvelgiant į tai, kad išsakomais argumentais P. S. prašoma pripažinti kaltu dėl naujos nusikalstamos veikos, kvalifikuotinos tik pagal tą patį baudžiamojo įstatymo straipsnį, reiškia, kad tokia situacija (pripažinimas kaltu dėl naujos nusikalstamos veikos) apeliacinės instancijos teisme apskritai negalima, nes tai neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų (BPK 255 straipsnio 1 dalis, 320 straipsnio 3 ir 4 dalis). Tuo pačiu tokia situacija nesuderinama su kaltinamojo teise žinoti apie jam reiškiamo kaltinimo pobūdį bei pagrindą bei žinoti, tiksliai nuo kokio kaltinimo jis turi gintis.
16. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija neturi juridinio pagrindo tenkinti prokuroro apeliacinį skundą ir pripažinti P. S. kaltu padarius nusikalstamą veiką, dėl kurios išteisintajam nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinėje instancijoje nebuvo pareikštas atitinkamas kaltinimas. Tuo tarpu skundžiamo nuosprendžio išvadų, kuriomis P. S. išteisintas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo požymių, iš esmės neginčijamos. Patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijų kolegija neturi pagrindo nesutikti su jame išdėstytais motyvais, kuriais konstatuota nesant galimybės objektyviais nustatyti, kad vairavimo metu P. S. girtumas buvo didesnis nei 1,51 prom.
17. Taigi Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. sausio 17 d. nuosprendis laikytinas teisėtu ir pagrįstu, jį panaikinti prokuroro prašomais argumentais nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro Boriso Poltoržickio (Poltoržicki) apeliacinį skundą atmesti.
Teisėjai Arūnas Bartkus
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Rasa Paužaitė