Civilinė byla Nr. e2-197-1150/2024

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01438-2023-0

Procesinio sprendimo kategorija 2.3.5.2.1.

(S)

 

 

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. vasario 13 d.

Trakai

 

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė,

sekretoriaujant Marijonai Jankauskienei,

dalyvaujant ieškovės J. J. atstovui advokatui Andrejui Paberaliui,

atsakovo A. Š. atstovei advokatei Jurgitai Žiužnienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui A. Š. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo bei bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

 

        Teismas

 

n u s t a t ė:

 

1.       Ieškovė J. J. (toliau – ir ieškovė) pateikė ieškinį, kuriuo prašo: 1) nustatyti nepilnamečio vaiko A. Š. nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su ieškove; 2) priteisti iš atsakovo A. Š. (toliau – ir atsakovas) išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. birželio 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 3) priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui išlaikymo įsiskolinimą už 33 mėnesius nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. birželio 1 d., kas sudaro 4 156 Eur; 4) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

1.1.                      2020 m. rugsėjį mėnesį atsakovas išsikraustė gyventi pas tėvus, nuo to laiko atsakovas iš esmės nesidomi ieškovės ir jų nepilnametės dukters gyvenimu bei neprisideda prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Atsakovas ir ieškovė 2022 m. buvo sudarę taiko sutartį dėl dukros išlaikymo, pagal kurią įsipareigojo mokėti po 250 Eur per mėnesį, tačiau savo pareigos dukros atžvilgiu tinkamai nevykdo.

1.2.                      Atsakovas yra sveikas ir darbingo amžiaus, todėl gali dirbti bei užsidirbti piniginių lėšų. Atsakovas dirba užsienyje tolimųjų reisų vairuotoju. Ieškovės žiniomis atsakovas kitų išlaikytinių neturi. Atsižvelgiant į tai, atsakovas ne tik gali, bet ir privalo prisidėti prie dukros išlaikymo.

1.3.                      Dukra planuoja lankyti būrelį, prašo kompiuterio bei mobiliojo telefono. Kas mėnesį dukters išlaikymui išleidžiama ne mažesnė kaip 600 Eur suma. Be to, tam su kuriuo gyvena vaikas neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu, todėl atsakovas turėtų skirti didesnę piniginių lėšų dalį vaiko išlaikymui nei ieškovė.

2.       Atsakovas atsiliepimu su ieškovės ieškiniu sutiko iš dalies, t. y. sutiko dėl gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, tačiau dėl išlaikymo dydžio nustatymo ir jo įsiskolinimo bei bendravimo tvarkos sutiko iš dalies. Nurodė, kad:

2.1.                      Dukra nelanko jokių mokamų būrelių, neturi specialiųjų poreikių. Ieškovė ženkliai padidino skiriamas sumas, be to, ieškovė gauna 85,75 Eur dydžio išmoką. Atsižvelgiant į ieškovės nurodytus vaiko poreikius, pateiktas sumas, atsakovui tenkanti dalis turėtų sudaryti 237,13 Eur.

2.2.                      Atsakovo turtinė padėtis sunki, nekilnojamojo turto neturi, turi tik vieną transporto priemonę, mėnesines pajamos mažos. Be to, turi sveikatos problemų – (duomenys neskelbtini). Dėl šių sveikatos sutrikimų vartoja vaistus. Todėl negali vaikui teikti 350 Eur išlaikymo, teikiant tokį išlaikymą, ieškovas negalėtų patenkinti net savo būtinųjų poreikių. Atsakovas mano, kad 250 Eur dydžio išlaikymas yra pakankamas tinkamam maitinimui, vaiko sveikatos priežiūrai ir kitiems vaiko poreikiams tenkinti.

2.3.                      Priešingai nei nurodo ieškovė, atsakovas tik 2021 m. rugpjūčio 30 d. išsinuomojo būstą ir išėjo atskirai gyventi. Visgi, net gyvenant atskirai šalys daug laiko leisdavo kartu, bandė atstatyti santykius – važiuodavo kartu atostogauti, leisdavo laisvalaikį. Kai atsakovas išėjo gyventi atskirai pirko įvairius daiktus, maistą, drabužius.

2.4.                      Atsakovas laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki dabar yra pervedęs 1 250 Eur, t. y. už 9 mėnesius. Atsakovas skolingas tik 1 000 Eur, kuriuos ketina pervesti ieškovei artimiausiu metu.

2.5.                      Atsakovo darbo grafikas yra kintantis, t. y. 6 savaites dirba, tuomet 3 būna namuose, 8 savaites dirba, tuomet 4 praleidžia namuose ir pan. Todėl nustatyti labai konkrečią bendravimo tvarką yra sudėtinga. Šalims iki šiol pavyko pakankamai gerai susitarti dėl bendravimo laiko – ieškovė žinodama atsakovo darbo specifiką suderindavo dukters bendravimą su tėčiu. Prašo nustatyti bendravimo tvarką pagal atsiliepime nurodytą grafiką.

3.       Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) su ieškovės ieškiniu sutiko visiškai.

4.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Andrejus Paberalis ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad nesutinka išleisti vaiko su nakvyne, kadangi atsakovas neturi pastovios gyvenamosios vietos, neaišku kokios ten būtų vaikui sąlygos. Atsakovo pateikta buto sutartis, kiek žinoma, šiuo metu nutraukta, kadangi atsakovas išsiskyrė su sugyventine, tad kur šiuo metu gyvena, nežinoma. Atsakovas elgiasi nesąžiningai, nevykdo savo pareigų, neteikia vaiko išlaikymo pilna apimtimi, nors turi visas tam galimybes.

5.       Į teismo posėdį atsakovas neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakovo atstovė advokatė Jurgita Žiužnienė dalyvavo tik pirmajame teismo posėdyje, kuriuo metu buvo nuspręsta duoti šalims laiko taikiai išspręsti kilusį ginčą. Po pirmojo teisiamojo posėdžio atsakovas su atstove nutraukė teisinių paslaugų sutartį.

6.       Į teismo posėdį ieškovė neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

7.       Į teismo posėdį Tarnyba, neatvyko prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Taip pat nurodė, kad palaiko poziciją pateiktą išvadoje. 

Ieškinys tenkinamas.

8.       Byloje nagrinėjami klausimai dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo bei bendravimo tvarkos nustatymo.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

9.       Teismas nustatė, kad:

9.1.                      Gimimo įrašo ((duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenimis nepilnamečio vaiko A. Š., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvas A. Š., mama – J. J..

9.2.                      Valstybės įstaigos (toliau – VĮ) Regitra duomenimis ieškovės vardu registruota viena transporto priemonė „Ford Fiesta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tuo tarpu atsakovo vardu „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

9.3.                      VĮ Registrų centras duomenimis ieškovė ir atsakovas nekilnojamojo turto neturi.

9.4.                      Sodra duomenimis atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės atsiųstoje pažymoje nurodyta, kad atsakovo vidutinis darbo užmokestis apie 2 500 Eur.

9.5.                      Iš gydymo įstaigų pateiktų pažymų nustatyta, kad atsakovui diagnozuotas (duomenys neskelbtini).

9.6.                      SEB banko išrašo duomenimis atsakovas ieškovei 2022 m. liepos 14 d. pervedė 1 200 Eur, 2022 m. rugsėjo 122023 m. balandžio 6 d. pervedė 500 Eur, 2023 m. balandžio 24 d. – 250 Eur, 2023 m. birželio 23 d. – 250 Eur, 2023 m. liepos 8 d. – 250 Eur.

9.7.                      Antstolių informacinės sistemos registro duomenimis atsakovas skolų neturi.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

10.       Ieškovė prašo dukters gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Atsakovas tam neprieštarauja.

11.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnyje nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (1 dalis); jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (2 dalis).

12.       Šiame kontekste kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

13.       Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, jog vaikas gyventų pas ieškovę, nekilo. Teismas nustatė, kad vaikas gyvena su ieškove. Išvadą byloje teikianti Tarnyba nurodė, kad palaiko ieškovės prašymą dėl nepilnametės A. Š. gyvenamosios vietos nustatymo su motina, t. y. ieškove, bei pažymėjo, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitiks jo interesus.

14.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įvertinęs Tarnybos poziciją bei tai, kad atsakovas sutinka dėl nepilnametės gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, teismas sprendžia, kad šalių dukters gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitinka jos interesus, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

15.       Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo dukters išlaikymui po 350 Eur periodinių išmokų per mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsakovas šioje dalyje sutinka iš dalies, t. y. sutinka teikti dukrai išlaikymą, tačiau mažesnį nei prašo ieškovė – 250 Eur.

16.       Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

17.       Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

18.       Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

19.       Ieškovė į bylą pateikė išsamius paaiškinimus dėl nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimo ir lėšų panaudojimo. Tuo tarpu atsakovas atsiliepime nurodė, kad vaikui prašomos sumos ieškovės nepagrįstai padidintos, tačiau rašytinių įrodymų nepateikė. Be kita ko, nurodė, kad tokios sumos negali mokėti vaikui, kadangi turi sveikatos problemų. Visgi, šiame kontekste pažymėtina, jog atsakovas nepateikė duomenų apie vaistų pirkimą ar pan. Tuo tarpu pateiktos gydymo įstaigos pažymos patvirtina, kad atsakovas turi sveikatos problemų, tačiau tai nepatvirtina, kad dėl to sumažės jo pajamos. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, kadangi buvo išvykęs darbo reikalais, tai patvirtina, kad atsakovas gali ir toliau dirbti, nepaisant sveikatos sutrikimų.

20.       Tarnyba, vertindama prašomą priteisti išlaikymo dydį, išvadoje nurodė, kad išlaikymui prašoma priteisti suma kas mėnesį po 350 Eur neprieštarauja geriausiems vaiko interesams.

21.       Teismas, ištyręs ir įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad prašomas priteisti išlaikymo dydis –  350 Eur per mėnesį – yra pagrįstas, iš esmės atitinka šalių dukters interesus. Šiuo metu vaikas yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, o tokio amžiaus vaikams yra aktualesni jų baziniai-egzistenciniai poreikiai, kaip kad maistas, higiena, rūbai, mokyklinės prekės, etc. Be to, byloje esanti pažyma patvirtina, kad vaikas užsiima ir užklasine veikla, lanko šokių būrelį. Tokių poreikių patenkinimui, teismo vertinimu, prašoma priteisti suma yra adekvati.

22.       Įvertinęs šalių turtinę padėtį prašomo priteisti padidinto išlaikymo kontekste, teismas pažymi, kad atsakovas yra dirbantis, neturintis skolų, tiek teismų informacinės sistemos duomenimis (LITEKO), tiek paties atsakovo duomenimis kitų išlaikytinių neturi, todėl teismo vertinimu, reikalaujamas priteisti išlaikymo dydis atitinka šiuo metu esančią šalyje infliaciją bei atsakovo turtinę padėtį.

23.       Dėl aukščiau išdėstytų priežasčių teismas ieškovės reikalavimą tenkina ir priteisia iš atsakovo dukters išlaikymui 350 Eur periodinių išmokų per mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

24.       Ieškovė, be kita ko, prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui, už 33 mėnesius, nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. birželio 1 d., iš viso – 4 156 Eur, skaičiuojant vaiko išlaikymui periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį.

25.       Ieškovė nurodė, kad atsakovas 2020 m. rugsėjo mėnesį paliko šeimą, o išlaikymą teikė epizodiškai. Ieškovė ieškinyje taip pat nurodė išsamius paskaičiavimus šiuo klausimu.

26.       Atsakovas į bylą pateikė 2021 m. rugpjūčio 30 d. buto nuomos sutartį, kaip įrodymą, jog šeimą paliko vėliau nei nurodo ieškovė. Teismo vertinimu, minėta sutartis nepaneigia ieškovės nurodytų aplinkybių, jog atsakovas gyveno kurį laiką pas tėvus. Nors atsakovas teigia, jog išėjęs iš šeimos rūpinosi vaiku – važiavo kartu atostogų, pirko rūbus ir pan., byloje rašytinių įrodymų nėra. Šiame kontekste pažymėtina, kad šioje byloje vyko 4 teismo posėdžiai, tačiau atsakovas nė viename iš jų nedalyvavo, nors buvo sudarytos galimybės dalyvauti nuotoliniu būdu per ZOOM programą, nei paaiškinimų, nei įrodymų neteikė.

27.       Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą bei nenustačius objektyvių aplinkybių, jog išlaikymą atsakovas savo nepilnamečiui vaikui minėtu laikotarpiu teikė, ieškovės reikalavimas dėl įsiskolinimo tenkinamas visiškai, iš atsakovo priteisiant 4 156 Eur įsiskolinimo sumą.

28.       Nustatytina, kad nepilnamečiam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis uzufrukto teise disponuoja vaikų motina (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Dėl bendravimo tvarkos

29.       Lietuvos Respublikos CK 3.156 straipsnio 2 dalis nustato principinę nuostatą, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nepriklausomai, ar tėvų santuoka yra nutraukta, ar pripažinta negaliojančia, ar tėvai gyvena skyrium. Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1 ir 4 dalys). CK 3.175 straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

30.       Ieškovė prašo nustatyti ieškinyje apibrėžtą atsakovo bendravimo tvarką su vaiku tvarką. Atsakovas iš dalies sutinka su ieškovės pateikta pozicija, tačiau teismo prašo leisti vaiką pasiimti su nakvyne. Su šiuo atsakovo reikalavimu ieškovė nesutinka, motyvuodama tuo, kad atsakovas neturi pastovios gyvenamosios vietos.

31.       Teismas atsižvelgęs į tai, jog atsakovui siunčiamų procesinių dokumentų gyvenamosios vietos adresu įteikti nepavykdavo, bei tai, jog ieškovės duomenimis, atsakovas ten nebegyvena, sprendžia, jog atsakovas pastovios gyvenamosios vietos neturi. Svarbu ir tai, kad teismui nepateikta jokių duomenų, ar vaikas atsakovo namuose turėtų atskirą kambarį, kiek asmenų gyvena kartu su atsakovu ir pan., tad nustatyti, ar nebus pažeisti vaiko interesai, galimybės nėra. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog tiek atsakovas, tiek ieškovė nurodė, jog ginčo dėl bendravimo tvarkos iki šiol nebuvo kilę, tuo tarpu ieškovės atstovas patikino, kad atsakovui susiradus pastovią gyvenamąją vietą, jam bus leidžiama pasiimti dukrą su nakvyne. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad atsakovui nurodžius pastovią gyvenamąją vietą, šalys šioje dalyje tikėtina, kad susitars geruoju.  

32.       Tad teismas daro išvadą, jog siekiant užtikrinti atsakovo kaip tėvo teises matytis su savo nepilnamečiu vaiku lygiomis teisėmis su ieškove bei apsaugoti vaikų interesus nevaržomai bendrauti su abiem tėvais, prašymas nustatyti atsakovo ir jo nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką tenkinamas, nustatant tokią tvarką, kokia ji apibrėžta ieškinyje.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

33.       Teismas, priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, turi išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimą (CPK 150 straipsnio 2 dalis, 270 straipsnio 5 dalies 4 punktas), t. y. bendroji taisyklė suponuoja teismo pareigą užbaigus bylą kartu (tuo pačiu sprendimu) išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių klausimą.

34.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. birželio 30 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir priteisė iš atsakovo nepilnametei A. Š., laikiną išlaikymą, teiktiną po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo prašymo padavimo teismui, 2023 m. birželio 28 d., iki teismo sprendimo priėmimo, paskiriant ieškovę laikino išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

35.       Bendra taisyklė yra ta, kad teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 2 dalis). Visgi, CPK 145 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tam tikrų kategorijų civilinėse bylose įstatymais gali būti nustatytas konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. CPK 145 straipsnio 4 dalies norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Vienas tokių įstatymų, kuriame numatytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Civilinis kodeksas (CK) (konkrečiau – CK 3.65 straipsnis) (žr. mutatis mutandis (su atitinkamais (būtinais) pakeitimais) CPK 384 straipsnio 5 dalį).

36.       CK 3.65 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Kasacinis teismas išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog CK 3.65 teisės norma laikytina bendrąja CK III knygos ,,Šeimos teisė“ normų reguliuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose.

37.       Apibendrinus aukščiau aptartą teisinį reguliavimą darytina išvada, jog pagal CK 3.65 straipsnio 1 dalies nuostatą laikinosios apsaugos priemonės ginčuose, kylančiuose iš šeimos teisinių santykių, taikomos iki bus priimtas sprendimas dėl ginčo esmės, o ne iki sprendimo įsiteisėjimo. Taip yra vien jau dėl to, kad teismo sprendimai dėl išlaikymo priteisimo yra skubiai vykdytini (CPK 282 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

38.       Teismas, siekdamas suderinti CK 3.65 straipsnio 1 dalies nuostatą su priimamu sprendimu, atsižvelgęs į CPK 281 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 283 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, sprendžia, jog priimamas sprendimas priteisto nepilnamečiam vaikui nuolatinio išlaikymo dalyje nukreipiamas vykdyti skubiai. Tai reiškia, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 30 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės laikytinos nebegaliojančiomis ex lege (įstatymo) – CK 3.65 straipsnio 1 dalies – pagrindu nuo teismo sprendimo priėmimo momento.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

40.       Bylos duomenimis, ieškovė už ieškinio reikalavimus sumokėjo 110 Eur žyminio mokesčio, tuo tarpu dėl likusios žyminio mokesčio dalies, t. y. 110 Eur, sumokėjimo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 30 d. nutartimi buvo atidėta iki galutinio procesinio sprendimo byloje priėmimo.

41.       Tuo tarpu pasisakant dėl ieškovės patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, pastebėtina, jog nors ieškovės atstovas advokatas nurodė, kad į bylą yra pateikęs pažymą apie patirtas išlaidas, tačiau tokių duomenų byloje nėra.

42.       Tad atsižvelgiant į aukščiau esančias aplinkybes, bei ieškiniui iš esmės patenkintam pilna apimtimi, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 110 Eur dydžio suma (žyminio mokesčio), bei valstybės naudai priteitina likusi 110 Eur žyminio mokesčio dalis (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

43.       Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos dydį, t. y. minimali nepriteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8 Eur, šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 6,64 Eur, todėl iš atsakovo ši suma nepriteistina valstybės naudai (CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. Š., gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui A. Š. 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų) išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, 2023 m. birželio 28 d., iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo A. Š. nepilnamečiui vaikui A. Š. įsiskolinimą nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. birželio 1 d., iš viso 4 156 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurus).

Nustatyti, kad nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis uzufrukto teise disponuoja vaiko motina J. J..

Nustatyti atsakovo A. Š. bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. Š. tvarką:

1) Antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17 val. iki 19 val., paimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos (darželio), pasibaigus ugdymo užsiėmimams ir ją parveždamas į dukros gyvenamąją vietą. Šalys susitaria, kad apie vaiko paėmimą iš ugdymo įstaigos (darželio), vaiko tėvas informuoja vaiko motiną telefoniniu pokalbiu arba SMS žinute;

2) Sekmadieniais nuo 10 val. iki 14 val., paimdamas vaiką iš jos gyvenamosios vietos ir ją grąžindamas papietavusią sutartu laiku. Šalys susitaria: (1) laikytis dukrai įprasto dienos ritmo ir maitinimosi režimo, sekmadienio pasibuvimo metu, vaiko tėvas pasirūpina dukros pietumis jai įprastu metu t. y. 12 val. ir (2) kaskart sekmadieniais vykstančio bendravimo su dukra laiką (paėmimo ir grąžinimo) bei datą fiksuoti raštiškai abejų šalių parašais;

3) Nepilnametės dukros pasibuvimo pas tėvą metu, tinkama priežiūra ir maitinimu pilnai rūpinasi vaiko tėvas;

4) Šalys įsipareigoja vaiko auklėjimo klausimus spręsti bendradarbiaujant, geranoriškai, tarpusavio susitarimu, vadovaujantis geriausių vaiko interesų principu, taip pat užtikrinant vaikui saugią ir ramią aplinką augti;

5) Vaiko tėvas įsipareigoja: (1) apie grįžimą į Lietuvą informuoti vaiko motiną SMS žinute ne vėliau kaip prieš vieną savaitę iki grįžimo; (2) papildomai patvirtinti susitikimą su vaiku atsiųsdamas vaiko motinai SMS žinute likus vienai dienai iki pirmo susitikimo su vaiku, grįžus į Lietuvą; (3) Išvykstant į užsienį, vaiko tėvas informuoja vaiko motina apie išvykimą SMS žinute likus trims dienoms iki išvykimo;

6) Vaiko motina įsipareigoja, dukros ūmios ligos atveju, SMS žinute informuoti vaiko tėvą apie tai, jog dukra serga ir dėl to negali susitikti su tėvu;

7) Bet kurios šalies teisės dalyvauti vaiko auklėjime ar bendravime su vaiku gali būti ribojamas tik įstatymu nustatyta tvarka. Šalims yra žinoma, kad kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo.

Priteisti iš atsakovo A. Š. 110 Eur (vieno šimto dešimties eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės J. J. naudai.

Priteisti iš atsakovo A. Š. 110 Eur (vieno šimto dešimties eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Bylinėjimosi išlaidos, priteistos valstybės naudai, pervedamos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, pervedant valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, nurodant įmokos kodą 5630, o pašto išlaidas – 5662.

Sprendimo dalį dėl nepilnametei A. Š. priteisto išlaikymo vykdyti skubiai.

Laikyti, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 30 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemones neteko galios nuo šio teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo momento.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

 

 

Teisėja [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė