Civilinė byla Nr. 2-705-450/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00324-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 23 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „UHB“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 17 d. nutarties pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „UHB“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 30 d. nutarties dalies, kuria patvirtintas kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Belor“ 3 486 357,64 Eur finansinis reikalavimas, bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Arvi fertis“ bankroto“ bankroto byloje Nr. B2-2354-340/2020.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Arvi fertis“ iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirtas A. V.. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartis palikta nepakeista, nutartis įsiteisėjo.

2.       UAB „Belor“ (toliau ir – kreditorė) pateikė prašymus įtraukti ją į bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Arvi fertis“ kreditorių sąrašą:

2.1.                      2019 m. liepos 25 d. prašymą įtraukti UAB „Belor“ į BUAB „Arvi fertis“ trečios eilės kreditorių sąrašą su 3 485 957,67 Eur dydžio finansiniu reikalavimu;

2.2.                      2019 m. liepos 29 d. prašymą įtraukti UAB „Belor“ į BUAB „Arvi fertis“ trečios eilės kreditorių sąrašą su 119 060,93 Eur dydžio finansiniu reikalavimu;

2.3.                      2019 m. rugpjūčio 26 d. prašymą ir 2019 m. spalio 3 d. prašymą, kuriais prašė įtraukti UAB „Belor“ į BUAB „Arvi fertis“ trečios eilės kreditorių sąrašą su 5 600 000 Eur dydžio finansiniu reikalavimu.

3.       BUAB „Arvi fertis“ bankroto administratorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 10 punktu pateikė teismui prieštaravimus dėl UAB „Belor“ finansinio reikalavimo dalies pagal 2019 m. liepos 29 d., 2019 m. rugpjūčio 26 d. ir 2019 m. spalio 3 d. prašymus bendroje 5 719 060,93 Eur sumoje; ginčas nagrinėjamas atskiroje civilinėje byloje.

4.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 30 d. nutartimi patvirtino BUAB „Arvi fertis“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą, tarp kitų reikalavimų buvo patvirtintas UAB „Belor“ 3 486 357,64 Eur finansinis reikalavimas.

5.       Vilniaus apygardos teisme 2019 m. lapkričio 11 d. buvo gautas kreditorės UAB „UHB“ atskirasis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 30 d. nutarties dalį dėl kreditorės UAB „Belor“ finansinio reikalavimo patvirtinimo ir ginčą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo nagrinėti ginčo teisenos tvarka.

6.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 25 d. nutartimi tenkino UAB „UHB“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 30 d. nutarties dalies, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartį dalyje, kuria patvirtintas UAB „Belor“ 3 486 357,64 Eur finansinis reikalavimas ir perdavė finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti ginčo teisenos tvarka; ginčas buvo išskirtas į civilinę bylą Nr. B2-4707-340/2019 (Nr. B2-2437-340/2020).

7.       Kreditorė UAB „UHB“ nurodė, kad UAB „Belor“ patvirtintas I etapu tenkinto reikalavimo dydis yra akivaizdžiai nepagrįstas ir neteisėtas. UAB „Belor“ reikalavimus kildina iš Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo byloje Nr. 356, tačiau sprendime nurodytos sumos (skolos suma ir palūkanų/delspinigių suma) iš esmės neatitinka UAB „Belor“ nurodytų sumų, kurios turėtų būti tenkinamos I ir II etapu. Vilniaus komercinio arbitražo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo rezoliucinės dalies 8.4 p. UAB „Belor“ naudai yra priteista 2 472 402,52 Eur skola ir 203 138,52 Eur palūkanos. Kartu su finansiniu reikalavimu UAB „Belor“ pateikė ne arbitražo sprendimą, bet sprendimo pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 3 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2VP-4778-545/2018, kur nurodyta, kad UAB „Belor“ naudai iš UAB „Arvi fertis“ priteista skola sudaro 2 675 541,31 Eur. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 30 d. nutartimi patvirtino UAB „Belor“ 3 486 357,64 Eur finansinį reikalavimą, tame tarpe 2 985 660,25 Eur I etapu tenkinto reikalavimo dalis ir 500 697,39 Eur II etapu tenkinto reikalavimo dalis. Tokiu būdu UAB „Belor“ nesąžiningai ir neteisėtai pateikus klaidingą informaciją, teismas, pažeisdamas kitų kreditorių interesus, patvirtino UAB „Belor“ naudai bent 203 138,79 Eur didesnį I etapu tenkintiną reikalavimą (2 675 541,31 – 2 472 402,52). Arbitražo sprendimu UAB „Belor“ naudai priteistos 79 297,82 Eur bylinėjimosi išlaidos negali būti laikytinos pagrindine skola, todėl negali būti tenkinamos I etapu, o turėtų būti tvirtinamos kaip II etapu tenkinamas reikalavimas.

8.       UAB „Belor“ reikalavimo teises kildina iš Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimo byloje Nr. 356, tačiau šioje byloje trečiuoju asmeniu nebuvo įtrauktas akcinė bendrovė (toliau – AB) SEB bankas, kurio naudai dar nuo 2003 m. įkeistas visas BUAB „Arvi fertis“ turtinis kompleksas. Tokiu būdu iš turto įkaito turėtojo buvo atimta teisė pareikšti nuomonę, be kita ko, dėl BUAB „Arvi fertis“ ir UAB „Belor“ sudarytų sandorių ir tokių sandorių vykdymo ir / ar tokie sandoriai atitinka AB SEB banko ir BUAB „Arvi fertis“ kreditavimo sutarties nuostatas, dėl kurių tariamo pažeidimo turtinius reikalavimus pareiškė UAB „Belor“. UAB „UHB“ finansinis reikalavimas buvo įgytas iš AB SEB banko. Atitinkamai, visi BUAB „Arvi fertis“ praeityje sudaryti sandoriai, kurie pažeidžia Kredito sutarties nuostatas prieštarauja ir naujojo hipotekos kreditoriaus UAB „UHB“ interesams – tokiais sandoriais buvo pažeista hipoteka užtikrinto reikalavimo kreditoriaus teisė gauti prievolės įvykdymą iš BUAB „Arvi fertis“.

9.       Nei hipotekos kreditorius AB SEB bankas, nei teisių perėmėja UAB „UHB“ nebuvo įtraukti ir nedalyvavo arbitražo bylos Nr. 356 nagrinėjime, kas reiškia, kad tinkama visų BUAB „Arvi fertis“ bankroto procesu suinteresuotų asmenų teisė į teisminę gynybą gali būti užtikrinta tik iš esmės nagrinėjant tokį ginčą teisme. Šiuo atveju teismas yra vienintelė ginčus nagrinėjanti institucija, kurioje gali dalyvauti tiek suinteresuoti kreditoriai, tiek ir bankroto administratorius sprendžiant dėl UAB „Belor“ reikalavimo teisėtumo ir pagrįstumo kaip tai numato ĮBĮ 26 straipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017).

10.       2017 m. rugpjūčio 1 d. UAB „Civitta“ ekonominė išvada dėl negautų pajamų, sąlygotų UAB „Belor“ neteisėtų veiksmų, patvirtina, kad dėl BUAB „Arvi fertis“ ir UAB „Belor“ 2016 m. vykusio bendradarbiavimo nuostolius patyrė ne UAB „Belor“, bet, priešingai, BUAB „Arvi fertis“.

11.       UAB „Belor“ su pateiktu atskiruoju skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad UAB „Belor“ finansinis reikalavimas 3 485 957,67 Eur sumai grindžiamas Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu, turinčiu skolininkei BUAB „Arvi fertis“ galutinio teismo sprendimo galią.

12.       UAB „UHB“ pateikė atskirąjį skundą dėl reikalavimo, kurio vykdymas yra privalomas BUAB „Arvi fertis“ ir negali būti kvestionuojamas tvirtinant pareiškėjos finansinį reikalavimą. Kreditorės pozicija, kad arbitražo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimas BUAB „Arvi fertis“ turi res judicata galią patvirtina ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135-695/2015, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2T-72-381/2018), Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) 41 straipsnio 1 dalis. Teismas negali atsisakyti tvirtinti finansinio reikalavimo, kuris pagrįstas įsiteisėjusiu arbitražo teismo sprendimo pagrindu, ir vykdytinu pagal 2018 m. sausio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą; kreditorius negali kvestionuoti teismo sprendimo galiojimo skolininko atžvilgiu ir teismas neturėtų iš esmės nagrinėti finansinio reikalavimo, patvirtinto įsiteisėjusiu arbitražo teismo sprendimu vien dėl to, kad išnagrinėtoje byloje nedalyvavo kreditorius, teikiantis atskirąjį skundą.

13.       Skundu UAB „UHB“ teikia reikalavimus, prilygintinus netiesioginiam ieškiniui, tačiau skolininkė (BUAB „Arvi fertis“) jau pasinaudojo savo teisių gynyba, pateikdama savo poziciją atsiliepime į UAB „Belor“ ieškinį arbitražo teisme. Arbitražo teismas, įvertinęs arbitražo šalių argumentus 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu: 1) atmetė visus UAB „Balktalis“ ir BUAB „Arvi fertis“ reikalavimus dėl žalos padarymo, pagrįstus ir UAB „Civitta“ išvadomis, 2) priteisė UAB „Belor“ naudai sumas, kurių pagrindu buvo pateiktas finansinis reikalavimas skolininkės bankroto byloje. Esant tokiai situacijai, UAB „UHB“ neturi teisės kelti ginčo dėl UAB „Belor“ reikalavimo teisės į skolininkę, patvirtintos įsiteisėjusiu arbitražo teismo sprendimu. Atskirasis skundas grindžiamas BUAB „Arvi fertis“ su UAB „Belor“ sudarytų sandorių žalingumu, tačiau tai negali būti pagrindu kvestionuoti arbitražo teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo privalomumą skolininkei BUAB „Arvi fertis“; tvirtinant finansinį reikalavimą nesprendžiamas žalos atlyginimo BUAB „Arvi fertis“ klausimas.

14.       BUAB „Arvi fertis“ bankroto administratorius atsiliepime iš dalies sutiko su skundo argumentais dėl finansinio reikalavimo sumos išskyrimo į etapus ir nurodė, kad kreditorė UAB „Belor“ su finansiniu reikalavimu buvo pateikusi tik Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 3 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2VP-4478-545/2018, kuris yra išvestinis dokumentas iš arbitražo teismo sprendimo, administratorius negalėjo įvertinti, kad vykdomajame rašte nurodyta UAB „Belor“ naudai priteista 2 675 541,31 Eur skolos suma susideda iš 2 472 402,52 skolos ir 203 138,79 Eur palūkanų. Tokiu būdu turi būti patvirtintas UAB „Belor“ 3 486 547,64 Eur finansinis reikalavimas BUAB „Arvi fertis“ bankroto byloje, iš kurio I etapu tenkinama dalis – 2 782 521,46 Eur, II etapu tenkinama dalis – 703 836,18 Eur. Administratorius nesutiko, kad arbitražo teismo sprendimu UAB „Belor“ naudai priteistos 79 297,82 Eur bylinėjimosi išlaidos negali būti laikytinos pagrindine skola. ĮBĮ 35 straipsnio 1 dalyje nėra nurodyta, kad II etapu turi būti tenkinami ir kreditorių reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų. Plečiamai aiškinti šios įstatymo nuostatos nėra pagrindo. Administratorius taip pat nesutiko su kreditorės UAB „UHB“ atskirojo skundo argumentu, kad Vilniaus komercinio arbitražo teismo byloje Nr. 356 trečiaisiais asmenimis nebuvo įtrauktas nei hipotekos kreditorius AB SEB bankas, kurio naudai nuo 2003 m. įkeistas visas BUAB „Arvi fertis“ turtinis kompleksas, nei jo teisių perėmėja UAB „UHB“, todėl UAB „Belor“ 2 985 660,25 Eur I etapu tenkinamo reikalavimo pagrįstumas turi būti nagrinėjamas iš esmės, pagal pirminius įrodymus. Arbitražas yra visuotinai pripažintas alternatyvus ginčų sprendimo būdas, lygiavertis ginčų sprendimui teismuose. UAB „UHB“ nenurodė išskirtinių aplinkybių, kurios pagrįstų būtinybę peržiūrėti Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimą byloje Nr. 356.  

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

15.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartimi atmetė kreditorės UAB „UHB“ prašymą dėl įrodymų išreikalavimo bei UAB „Belor“ prašymą dėl bylos medžiagos dalies pripažinimo nevieša bylos dalimi ir komercinės paslapties apsaugos priemonių taikymo; patvirtino UAB „Belor“ 3 486 357,64 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Arvi fertis“ bankroto byloje, iš kurio I etapu tenkinama dalis – 2 782 521,46 Eur, II etapu tenkinama dalis – 703 836,18 Eur.

16.       Teismas nesutiko su kreditorės UAB „UHB“ atskirojo skundo argumentais dėl galimybės peržiūrėti Vilniaus komercinio arbitražo sprendimu UAB „Belor“ naudai priteistą sumą bankroto procedūros metu.

17.       Teismas nustatė, kad UAB „Belor“ reikalavimo teises kildina iš Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimo byloje Nr. 356; arbitražo teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu iš BUAB „Arvi fertis“ UAB „Belor“ naudai buvo priteista: 81 815 Eur ir 6 proc. procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2017 m. kovo 13 d. iki visiško arbitražo sprendimo įvykdymo (2017 m. gruodžio 19 d. arbitražo teismo sprendimo rezoliucinės dalies 8.3 punktas); 2 675 541,31 Eur, kuriuos sudaro 2 472 402,52 Eur skola ir 203 138,79 Eur palūkanų, ir 8 proc. procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2017 m. balandžio 28 d. iki visiško arbitražo sprendimo įvykdymo (2017 m. gruodžio 19 d. arbitražo teismo sprendimo rezoliucinės dalies 8.3-4 punktas); 148 606,15 Eur skolos ir 6 proc. procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2017 m. rugpjūčio 7 d. iki visiško arbitražo sprendimo įvykdymo (2017 m. gruodžio 19 d. arbitražo teismo sprendimo rezoliucinės dalies 8.5 punktas); 79 297,82 Eur bylinėjimosi išlaidų (2017 m. gruodžio 19 d. arbitražo teismo sprendimo rezoliucinės dalies 8.9 punktas), t. y. iš viso arbitražo teismo sprendimu priteista iš BUAB „Arvi fertis“ UAB „Belor“ naudai 2 985 260,28 Eur (skola su palūkanomis sprendimo priėmimo dieną). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 3 d. civilinėje byloje Nr. e2VP-4478-545/2018 išduoto vykdomojo rašto duomenimis, BUAB „Arvi fertis“ skola su priskaičiuotomis palūkanomis UAB „Belor“ vykdomojo rašto išdavimo dieną sudaro 3485957,67 Eur. Bankroto administratorius pripažino ir teismas patvirtino finansinį reikalavimą pagal kreditorės UAB „Belor“ 2019 m. liepos 25 d. prašymą, kuriuo prašoma įtraukti kreditorę į BUAB „Arvi fertis“ trečios eilės kreditorių sąrašą su 3 485 957,67 Eur dydžio finansiniu reikalavimu įsigaliojusio Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo pagrindu.

18.       Pasak teismo, faktas, kad bankrutuojanti įmonė skolinga kreditorei UAB „Belor“, taip pat skolos dydis, yra nustatytas įsiteisėjusiu arbitražo teismo sprendimu, dėl to nėra pagrindo pakartotinai pagal pirminius buhalterinius dokumentus nagrinėti šios UAB „Belor“ finansinio reikalavimo dalies pagrįstumo ir skolos dydžio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 182 straipsnio 2 punktas).

19.       Teismo vertinimu, kreditorė UAB „UHB“ nėra bankrutuojančios bendrovės ir kreditorės UAB „Belor“ teisinių santykių, iš kurių kilęs ginčas buvo išspręstas arbitražo teismo sprendimu, dalyvė; kreditorės teisė ginčyti finansinį reikalavimą kildinama iš jos, kaip hipotekos kreditorės teisių perėmėjos, teisės gauti savo finansinio reikalavimo patenkinimą iš bankrutuojančios bendrovės turto. Teismas sprendė, kad iki bankroto bylos iškėlimo hipotekos kreditorius AB SEB bankas ir jo teisių perėmėja UAB „UHB“ neturėjo tiesioginio suinteresuotumo civilinės bylos pagal UAB „Belor“ ieškinį BUAB „Arvi fertis“ baigtimi, todėl nebuvo pagrindo įtraukti hipotekos kreditorių ar jo teisių perėmėją į šios civilinės bylos nagrinėjimą.

20.       Teismas pažymėjo, kad arbitražo teismo byloje UAB „Belor“ kildino reikalavimą iš Trišalės 2015 m. gegužės 5 d. UAB „Belor“ (pirkėjos), UAB „Baltkalis“ (pardavėjos) ir BUAB „Arvi fertis“ (gamintojos) Trišalės bendradarbiavimo sutarties dėl NPK tiekimo Nr. 3S/BALT-(7.3)-55, 2015 m. birželio 17 d. Trąšų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 3S/BALT-7.3)-65, sudarytos tarp UAB „Belor“ ir UAB „Baltkalis“, 2015 m. rugsėjo 21 d. Sutarties Nr. 025/2015/KOM, sudarytos tarp UAB „Belor“ ir BUAB „Arvi fertis“, 2015 m. lapkričio 5 d. Sutarties Nr. 030/2015/KOM, sudarytos tarp UAB „Belor“ ir BUAB „Arvi fertis“, 2016 m. sausio 21 d. Sutarties Nr. 003/2016/KOM, sudarytos tarp UAB „Belor“ ir BUAB „Arvi fertis“, 2016 m. birželio 7 d. Trąšų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 3S-/BALT-(7.3)-85 tarp UAB „Belor“ ir UAB „Baltkalis“ ir prievolių iš šių sutarčių vykdymo. Nei pirminis hipotekos kreditorius AB SEB bankas, nei UAB „UHB“ nereiškė reikalavimų dėl šių sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl prieštaravimo Kreditavimo sutarties nuostatoms. Teismas sprendė, kad kreditorės UAB „UHB“ atskirajame skunde pateiktos prielaidos, jog UAB „Belor“ ir BUAB „Arvi fertis“ sandoriai, iš kurių buvo kildinamas UAB „Belor“ reikalavimas arbitražo teismo byloje, galimai prieštarauja Kreditavimo sutarties specialios dalies nuostatoms negali būti vertinamos kaip reikalavimai dėl šių sandorių ginčijimo ir neturi įtakos UAB „Belor“ finansinio reikalavimo pagrįstumui.

21.       Teismas nesutiko su kreditorės UAB „UHB“ argumentu, kad 2017 m. rugpjūčio 1 d. UAB „Civitta“ ekonominė išvada dėl negautų pajamų, sąlygotų UAB „Belor“ neteisėtų veiksmų, patvirtina, kad dėl BUAB „Arvi fertis“ ir UAB „Belor“ 2016 m. vykusio bendradarbiavimo nuostolius patyrė ne UAB „Belor“, bet BUAB „Arvi fertis“. Ieškovės BUAB „Arvi fertis“ ir UAB „Baltkalis“ grindė savo ieškinį UAB „Belor“ Vilniaus komercinio arbitražo civilinėje byloje Nr. 356 inter alia (be kita ko) 2017 m. rugpjūčio 1 d. UAB „Civitta“ ekonomine išvada. Dėl ieškinio pagrįstumo ir 2017 m. rugpjūčio 1 d. UAB „Civitta“ ekonominės išvados įrodomosios reikšmės pasisakyta arbitražo teismo sprendime, pakartotinai nagrinėti BUAB „Arvi fertis“ argumentus dėl nuostolių nėra pagrindo.

22.       Teismas UAB „UHB“ argumentą, kad pakartotinio nagrinėjimo metu UAB „Belor“ finansinis reikalavimas galėtų būti sumažintas, atsižvelgiant į BUAB „Arvi fertis“ patirtus nuostolius dėl UAB „Belor“ neteisėtų veiksmų, atmetė, nes toks finansinio reikalavimo sumažinimas reikštų priešinių reikalavimų įskaitymą.

23.       Apibendrinamas teismas sprendė, kad tenkinti UAB „UHB“ prašymą dėl UAB „Belor“ finansinio reikalavimo nagrinėjimo ginčo teisenos tvarka pagal pirminius skolą pagrindžiančius dokumentus nėra pagrindo; teismas atmetė prašymą dėl visų su UAB „Belor“ sudarytų sutarčių nuo šalių bendradarbiavimo pradžios, apyvartų žiniaraščių su UAB „Belor“, pradedant pirmuoju atliktu apyvartų su atitinkama įmone įrašu, su visais apyvartų žiniaraštyje nurodytų operacijų registravimą sąlygojusiais pirminiais ir  /ar kitais dokumentais, išreikalavimo.

24.       Teismas iš dalies sutiko su UAB „UHB“ argumentais dėl finansinio reikalavimo sumos išskyrimo į etapus.

25.       Teismas nustatė, kad UAB „Belor“ reikalavimo teises kildina iš Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimo byloje Nr. 356; arbitražo teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu iš BUAB „Arvi fertis“ UAB „Belor naudai“ buvo priteista: 81 815 Eur ir 6 proc. procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2017 m. kovo 13 d. iki visiško arbitražo sprendimo įvykdymo (2017 m. gruodžio 19 d. arbitražo teismo sprendimo rezoliucinės dalies 8.3 punktas); 2 675 541,31 Eur, kuriuos sudaro 2 472 402,52 Eur skola ir 203 138,79 Eur palūkanų, ir 8 proc. procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2017 m. balandžio 28 d. iki visiško arbitražo sprendimo įvykdymo (2017 m. gruodžio 19 d. arbitražo teismo sprendimo rezoliucinės dalies 8.3-4 punktas); 148 606,15 Eur skolos ir 6 proc. procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2017 m. rugpjūčio 7 d. iki visiško arbitražo sprendimo įvykdymo (2017 m. gruodžio 19 d. arbitražo teismo sprendimo rezoliucinės dalies 8.5 punktas); 79 297,82 Eur bylinėjimosi išlaidų (2017 m. gruodžio 19 d. arbitražo teismo sprendimo rezoliucinės dalies 8.9 punktas), t. y. iš viso arbitražo teismo sprendimu priteista iš BUAB „Arvi fertis“ UAB „Belor“ naudai 2 985 260,28 Eur (skola su palūkanomis sprendimo priėmimo dieną).

26.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 3 d. civilinėje byloje Nr. e2VP-4478-545/2018 išduoto vykdomojo rašto duomenimis, BUAB „Arvi fertis“ skola su priskaičiuotomis palūkanomis UAB „Belor“ 2019 m. liepos 17 d. susideda iš: 81 815 Eur ir 6 proc. procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2017 m. kovo 13 d. iki visiško arbitražo sprendimo įvykdymo dienos (viso iki 2019 m. liepos 11 d. priskaičiuota palūkanų 11 431,68 Eur), 2 675 541,31 Eur ir 8 proc. procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2017 m. balandžio 28 d. iki visiško arbitražo sprendimo įvykdymo (viso iki 2019 m. liepos 11 d. priskaičiuota palūkanų 472 068,11 Eur); 148 606,15 Eur skolos ir 6 proc. procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2017 m. rugpjūčio 7 d. iki visiško arbitražo sprendimo įvykdymo (viso iki 2019 m. liepos 11 d. priskaičiuota palūkanų 17 197,60 Eur) ir 79 197,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, UAB „Belor“ kreditorinio reikalavimo dalis dėl 203 138,79 Eur palūkanų tenkinama II etapu.

27.       Teismas kreditorės UAB „UHB“ argumentą, kad 79 197,60 Eur bylinėjimosi išlaidos negali būti laikytinos pagrindine skola, dėl to negali būti tenkinamos I etapu, atmetė. ĮBĮ 35 straipsnio 1 dalis numato baigtinį reikalavimų, tenkinamų II etapu, sąrašą. Nėra pagrindo aiškinti jį plečiamai ir priskirti prie II etapu tenkinamų reikalavimų bylinėjimosi išlaidas.

28.       Teismas patvirtino UAB „Belor“ 3 486 357,64 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Arvi fertis“ bankroto byloje, iš kuriuo I etapu tenkinama dalis – 2 782 521,46 Eur, II etapu tenkinama dalis – 703 836,18 Eur (ĮBI 11 straipsnio 3 dalis, 35 straipsnio 1 dalis).

29.       Kreditorė UAB „Belor“ prašė UAB „UHB“ atskirojo skundo priedus (Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimą ir 2017 m. rugpjūčio 1 d. UAB „Civitta“ ekonominę išvadą dėl negautų pajamų) pripažinti nevieša bylos medžiaga (KAĮ 8 straipsnio 3 dalis, CPK 10 straipsnis), bei uždrausti proceso šalims kopijuoti atitinkamus priedus ar daryti jų išrašus. Prašė nustatyti konkrečius byloje dalyvaujančių asmenų atstovus, turinčius teisę susipažinti su atitinkamais įrodymais.

30.       UAB „Belor“ nurodė, kad pagal KAĮ 8 straipsnio 3 dalį procesas komerciniame arbitraže yra konfidencialus, tačiau, pasak teismo, konfidencialumas negali būti tapatinamas su komercine paslaptimi. Kreditorė nepateikė argumentų ar įrodymų, kad arbitražo teismo sprendime bei ekonominėje išvadoje yra duomenų, priskiriamų prie bendrovės komercinių paslapčių CK 1.116 straipsnio 1 dalies prasme. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti civilinės bylos dalį nevieša bylos medžiagos dalimi bei taikyti papildomas komercinės paslapties apsaugos priemones (CPK 10, 101 straipsniai).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

31.       Apeliantė UAB „UHB“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartį panaikinti dalyje, kuria buvo patvirtintas UAB „Belor“ finansinis reikalavimas ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti UAB „Belor“ prašymą dėl 3 486 357,64 Eur finansinio reikalavimo tvirtinimo; netenkinus nurodyto reikalavimo – panaikinti nutartį dalyje, kuria buvo patvirtintas UAB „Belor“ finansinis reikalavimas ir bylos nagrinėjimą grąžinti pirmos instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

31.1.                      Teismas pažeidė ĮBĮ 35 straipsnį, nes 79 297,82 Eur kitoje byloje UAB „Belor“ patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistos iš BUAB „Arvi fertis“ nėra pagrindinė skola, o yra šalutinė prievolė susiformavusi dėl to, kad nebuvo vykdoma pagrindinė prievolė dėl skolos grąžinimo; toks aiškinimas prieštarauja teismų praktikai suformuotai Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartyje civilinės bylos Nr. B2-1938-555/2013.

31.2.                      UAB „Belor“ reikalavimo teises kildina iš Vilniaus komercinio arbitražo teismo byloje Nr. 356, tačiau šioje byloje trečiuoju asmeniu nebuvo įtrauktas AB SEB bankas (jo teisių perėmėja – apeliantė), kurio naudai dar nuo 2003 m. įkeistas visas BUAB „Arvi fertis“ turtinis kompleksas. Tokiu būdu dėl šalių (BUAB „Arvi fertis“ ir UAB „Belor“) nesąžiningumo ir piktnaudžiavimo turimomis teisėmis iš BUAB „Arvi fertis“ turto įkaito turėtojo buvo atimta teisė pareikšti nuomonę, be kita ko, dėl BUAB „Arvi fertis“ ir UAB „Belor“ sudarytų sandorių ir tokių sandorių vykdymo (ir / ar tokie sandoriai atitinka AB SEB banko ir BUAB „Arvi fertis“ kreditavimo sutarties nuostatas, pagal kurias tam tikrus veiksmus kredito gavėjas gali atlikti tik turėdamas rašytinį kredito davėjo sutikimą), dėl kurių tariamo pažeidimo turtinius reikalavimus pareiškė UAB „Belor“. Arbitražo byloje analizuotos trišalės sutarties pagrindu kilo ginčai tarp UAB „Belor“ ir BUAB „Arvi fertis“. Trišalė sutartis galimai prieštarauja Kreditavimo sutarties nuostatoms, kas reiškia, kad šalys iš viso neturėjo teisės tokios sutarties sudarymui.

31.3.                      Teismas nepagrįstai teigia, kad trečiasis asmuo (t. y. AB SEB bankas ir jo teisių perėmėja UAB „UHB“), kuris nebuvo įtrauktas į arbitraže išnagrinėtą bylą, praranda bet kokias teises ginčyti arbitražo teismo sprendimą. Teismas yra vienintelė ginčus nagrinėjanti institucija, kurioje gali dalyvauti tiek suinteresuoti kreditoriai, tiek ir bankroto administratorius sprendžiant dėl UAB „Belor“ reikalavimo teisėtumo ir pagrįstumo kaip tai numato ĮBĮ 26 straipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017).

31.4.                      Pagal trečiojo asmens UAB „UHB“ argumentus, bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, pakartotinai peržiūrėjus arbitražo teismo sprendimą, galėtų būti priimtas iš esmės kitoks rezultatas, nes UAB „Belor“ reikalavimas daugiau nei 3 mln. Eur sumoje yra visiškai nepagrįstas. Dėl šių priežasčių UAB „UHB“ prašė teismo išreikalauti pirminius įrodymus pagrindžiančius UAB „Belor“ 2 985 660,25 Eur I etapu tenkinamo reikalavimo pagrįstumą, tačiau teismas netenkino prašymo, netyrė pirminių įrodymų, todėl neišnagrinėjo bylos iš esmės.

31.5.                      2017 m. rugpjūčio 1 d. Ekonominė išvada dėl negautų pajamų, sąlygotų UAB „Belor“ neteisėtų veiksmų patvirtina, kad dėl BUAB „Arvi fertis“ ir UAB „Belor“ 2016 m. vykusio bendradarbiavimo nuostolius patyrė ne UAB „Belor“, bet BUAB „Arvi fertis“. Būtent UAB „Arvi fertis“ galėtų reikšti reikalavimus UAB „Belor“, bet ne priešingai.

32.       BUAB „Arvi fertis“ bankroto administratorius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

32.1.                      Priešingai nei nurodo UAB „UHB“, ĮBĮ 35 straipsnio 1 dalyje nėra nurodyta sąvokų „pagrindinė skola”, „šalutinės prievolės”, o iš šio įstatymo straipsnyje nurodyto reguliavimo „pirmuoju etapu tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų” ir „antruoju etapu tenkinama likusi kreditorių reikalavimų dalis (palūkanos ir netesybos)” tokios išvados taip pat negalima daryti. Kreditorės UAB „Belor” patvirtintas finansinis reikalavimas dalyje dėl 79 297,82 Eur bylinėjimosi išlaidų, nėra nei priskaičiuotos netesybos, nei palūkanos.

32.2.                      UAB „UHB” nurodo Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. B2- 1938-555/2013, kuri faktinėmis bylos aplinkybėmis nėra nei tapati, nei labai panaši į šią civilinę bylą. Minima nutartis priimta ne bankroto, o restruktūrizavimo byloje, joje analizuojamos faktinės aplinkybės yra susijusios su darbuotojų reikalavimais restruktūrizuojamai įmonei. UAB „UHB” nurodoma teismo nutartis neturi precedento galios šioje civilinėje byloje.

32.3.                      UAB „Belor” reikalavimo teisės dalyje dėl 3 485 957,67 Eur į BUAB „Arvi fertis” grindžiamos Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu byloje Nr. 356. Galimybė peržiūrėti arbitražo sprendimą paneigtų sutartinį ir privatų arbitražo procedūros pobūdį bei neleistų šalims pasinaudoti tais privalumais, kurių šalys siekė perduodamos ginčą spręsti arbitražui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad dėl arbitražo teismo sprendimo prejudicinė galia sprendžiama pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135-695/2015).

32.4.                      Net ir nustačius aplinkybę, kad tam tikri BUAB „Arvi fertis” sudaryti sandoriai ar atlikti veiksmai prieštarauja BUAB „Arvi fertis” ir AB SEB banko sudarytos kreditavimo sutarties nuostatoms, ši aplinkybė nepaneigtų Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo, priimto byloje Nr. 356, privalomumo šalims. AB SEB bankas neginčijo Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimo priėmimo pagrindu sudarytų BUAB „Arvi fertis” sandorių. Reikalavimo dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nei šioje byloje, nei kitose bylose nereiškia ir teisių perėmėja UAB „UHB”. Tik UAB „UHB” nuginčijus BUAB „Arvi fertis” sudarytus sandorius, kurie buvo pagrindas priimti arbitražo sprendimą, būtų galimas UAB „Belor” patvirtinto finansinio reikalavimo peržiūrėjimas.

33.       Kreditorė UAB „Belor“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

33.1.                      ĮBĮ 35 straipsnio 1 dalyje yra pateiktas aiškus ir konkretus baigtinis sąrašas kreditorių reikalavimų, kurie turi būti tenkinami antrąja eile. Bylinėjimosi išlaidos nėra delspinigiai ar palūkanos. Tai kreditoriaus patirtos tiesioginės išlaidos, kurios yra jo nuostoliai, taigi, tokios sumos tenkinamos pirmąja eile. Tokios pačios pozicijos laikosi ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarties Nr. 3K-3-7-687/2017 10 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties Nr. 3K-3-189-969/2017 21 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 14 d. nutarties Nr. e3K-3-237-916/2017 32 punktas).

33.2.                      UAB „Belor“ pateikdama prašymą dėl įtraukimo į BUAB „Arvi fertis“ kreditorių sąrašą, 3 485 957,67 Eur reikalavimą grindė Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu, kuris yra įsiteisėjęs, todėl pagal KAĮ 41 straipsnio 1 ir 2 dalis turi būti vykdomas. Jeigu bankroto bylą nagrinėjantis teismas būtų atsisakęs tvirtinti UAB „Belor“ reikalavimą, kildinamą iš arbitražo teismo priimto sprendimo, kuris yra įsiteisėjęs ir turi res judicata galią (galutinio teismo sprendimo galia), arba kvestionuotų tokio sprendimo teisėtumą, tai reikštų KAĮ nuostatų paneigimą, o taip pat ir CPK 182 straipsnio nuostatų netaikymą.

33.3.                      Vilniaus komercinio arbitražo teismas, priimdamas sprendimą, išnagrinėjo šalių – UAB „Belor“ ir BUAB „Arvi fertis“ argumentus, įskaitant ir BUAB „Arvi fertis“ argumentus ir reikalavimus dėl žalos padarymo, kurie buvo grindžiami UAB „Civitta“ išvadomis, kurias nurodė ir UAB „UHB“. Šios išvados buvo atitinkamai įvertintos, o BUAB „Arvi fertis“ reikalavimai ir argumentai atmesti. BUAB „Arvi fertis“ pasinaudojo numatyta teise ginti savo teises arbitraže ir reikalauti žalos atlyginimo. Tuo pačiu, esant šiai aplinkybei, bet kokie UAB „UHB“ teiginiai apie žalos atlyginimą nesvarstytini, nes tokiu būdu teikiamas netiesioginis ieškinys, kuris negalimas dėl CK 6.68 straipsnio 1 dalies sąlygos nebuvimo.

33.4.                      Arbitražo priimto sprendimo pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas, kuris buvo pateiktas antstoliui vykdyti dar 2018 m., tačiau nebuvo įvykdytas. Tokiu būdu, iškėlus BUAB „Arvi fertis“ bankroto bylą, negalima netaikyti tuo metu galiojusio ĮBĮ 18 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad kreditoriaus reikalavimai įmonei, kurių nepatenkino antstolis, yra tenkinami įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

33.5.                      Apeliantė nenurodė, kodėl AB SEB bankas apskritai turėjo būti įtraukiamas į ginčą arbitraže, juo labiau, kad atitinkamas arbitražo sprendimas neturi įtakos AB SEB banko teisėms ar pareigoms. UAB „Belor“ finansinis reikalavimas buvo patvirtintas BUAB „Arvi fertis“ restruktūrizavimo byloje dar 2018 m. pradžioje ir AB SEB bankas nekėlė jokių abejonių dėl šio reikalavimo galiojimo. Be to, AB SEB bankas nebuvo arbitražinio susitarimo šalimi.

33.6.                      UAB „UHB“ niekada nereiškė jokių reikalavimų dėl sandorių, kurie buvo nagrinėjami arbitražo byloje, pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

34.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329

35.       Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ) ir neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). Pagal JANĮ 155 straipsnio 1 dalį iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams JANĮ nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio straipsnio 1–5 punktuose nustatytas išimtis.

36.       Iš esmės ginčijamo finansinio reikalavimo tvirtinimo procedūra pradėta galiojant ĮBĮ, nors skundžiama teismo nutartis priimta galiojant JANĮ, tačiau kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka patenka į JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, taikymo išimtį, todėl šiuo atveju taikytos ĮBĮ nuostatos, kurios taikomos ir apeliaciniam procesui.

37.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2020 m. vasario 17 d. pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintas UAB „Belor“ 3 486 357,64 Eur finansinis reikalavimas, iš kurio I etapu tenkinama dalis – 2 782 521,46 Eur, II etapu tenkinama dalis – 703 836,18 Eur, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl finansinio reikalavimo pagrįstumo

38.       Apeliantė teigia, kad nors kreditorė UAB „Belor“ savo finansinį reikalavimą kildina iš Vilniaus komercinio arbitražo sprendimo byloje Nr. 356, tačiau jos finansinio reikalavimo pagrįstumas turėtų būti svarstomas bankroto bylą nagrinėjančio teismo, taip užtikrinant arbitražo byloje nedalyvavusio trečiojo asmens AB SEB banko (jo teisių perėmėja – apeliantė), kurio naudai nuo 2003 m. yra įkeistas visas BUAB „Arvi fertis“ turtinis kompleksas, teises. Teisėjų kolegija apeliantės argumentus laiko nepagrįstais ir deklaratyviais bei pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad faktas, jog bankrutuojanti įmonė skolinga kreditorei UAB „Belor“, taip pat skolos dydis, yra nustatytas įsiteisėjusiu arbitražo teismo sprendimu, dėl to nėra pagrindo pakartotinai pagal pirminius buhalterinius dokumentus nagrinėti UAB „Belor“ finansinio reikalavimo dalies pagrįstumo ir skolos dydžio (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

39.       ĮBĮ 26

40.       Bylos duomenimis nustatyta, kad kreditorė UAB „Belor“ pateikė prašymus įtraukti ją į BUAB „Arvi fertis“ kreditorių sąrašą: 2019 m. liepos 25 d. prašymą įtraukti UAB „Belor“ į trečios eilės kreditorių sąrašą su 3 485 957,67 Eur dydžio finansiniu reikalavimu; 2019 m. liepos 29 d. prašymą įtraukti į trečios eilės kreditorių sąrašą su 119 060,93 Eur dydžio finansiniu reikalavimu; 2019 m. rugpjūčio 26 d. prašymą ir 2019 m. spalio 3 d. prašymą, kuriais prašė įtraukti į trečios eilės kreditorių sąrašą su 5 600 000 Eur dydžio finansiniu reikalavimu. Bankroto administratorius, vadovaudamasis ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punktu, pateikė prieštaravimus dėl UAB „Belor“ finansinio reikalavimo dalies pagal 2019 m. liepos 29 d., 2019 m. rugpjūčio 26 d. ir 2019 m. spalio 3 d. prašymus bendroje 5 719 060,93 Eur sumoje. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 30 d. nutartimi patvirtino BUAB „Arvi fertis“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą, tame tarpe ir UAB „Belor“ 3 486 357,64 Eur finansinį reikalavimą. Kreditorė UAB „UHB“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 30 d. nutarties dalį dėl UAB „Belor“ finansinio reikalavimo patvirtinimo ir ginčą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo nagrinėti ginčo teisenos tvarka. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 25 d. nutartimi tenkino UAB „UHB“ atskirąjį skundą ir panaikino Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 30 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas UAB „Belor“ 3 486 357,64 Eur finansinis reikalavimas bei perdavė finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti ginčo teisenos tvarka. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas patvirtino UAB „Belor“ 3 486 357,64 Eur finansinį reikalavimą ir nustatė, kad I etapu tenkinama reikalavimo dalis yra 2 782 521,46 Eur, II etapu – 703 836,18 Eur.

41.       UAB „Belor“ savo finansinį reikalavimą kildina iš Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2017 m. gruodžio 19 d sprendimo byloje Nr. 356, kuriuo iš BUAB „Arvi fertis“ UAB „Belor“ naudai buvo priteista: 81 815 Eur ir 6 proc. procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2017 m. kovo 13 d. iki visiško arbitražo sprendimo įvykdymo (2017 m. gruodžio 19 d. arbitražo teismo sprendimo rezoliucinės dalies 8.3 punktas); 2 675 541,31 Eur, kuriuos sudaro 2 472 402,52 Eur skola ir 203 138,79 Eur palūkanų, ir 8 proc. procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2017 m. balandžio 28 d. iki visiško arbitražo sprendimo įvykdymo (2017 m. gruodžio 19 d. arbitražo teismo sprendimo rezoliucinės dalies 8.3-4 punktas); 148 606,15 Eur skolos ir 6 proc. procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2017 m. rugpjūčio 7 d. iki visiško arbitražo sprendimo įvykdymo (2017 m. gruodžio 19 d. arbitražo teismo sprendimo rezoliucinės dalies 8.5 punktas); 79 297,82 Eur bylinėjimosi išlaidų (2017 m. gruodžio 19 d. arbitražo teismo sprendimo rezoliucinės dalies 8.9 punktas), t. y. iš viso arbitražo teismo sprendimu priteista iš BUAB „Arvi fertis“ UAB „Belor“ naudai 2 985 260,28 Eur (skola su palūkanomis sprendimo priėmimo dieną). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 3 d. civilinėje byloje Nr. e2VP-4478-545/2018 išdavė vykdomąjį raštą; BUAB „Arvi fertis“ skola su priskaičiuotomis palūkanomis UAB „Belor“ vykdomojo rašto išdavimo dieną sudarė 3 485 957,67 Eur.

42.       Nutarties 41 punkte nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kreditorė UAB „Belor“ 3 486 357,64 Eur dydžio finansinį reikalavimą kildina iš įsiteisėjusio arbitražo teismo sprendimo, t. y. iš Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2017 m. gruodžio 19 d sprendimo byloje Nr. 356, kurio pagrindu UAB „Belor“ 2018 m. sausio 3 d. buvo išduotas vykdomasis raštas. Teisėjų kolegija pažymi, kad arbitražas yra visuotinai pripažintas alternatyvus ginčų sprendimo būdas, lygiavertis ginčų išsprendimui nacionaliniuose teismuose, todėl nagrinėjamu atveju yra aktuali kasacinio teismo suformuota praktika dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo, res judicata, prejudicijos galios.

43.       Kasacinio teismo praktikoje dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas; įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialiųjų teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai (pareiškimai, prašymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio, tai yra negatyvusis efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis šio principo taikymo efektas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010).

44.       Įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška įtvirtinta ir CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikia įrodinėti. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo prejudicinę reikšmę, suformulavo tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tam, kad teismo nustatyta aplinkybė būtų pripažinta prejudiciniu faktu, būtinas nurodytų sąlygų visetas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3 K-3-286-421/2018 22 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

45.       Apibendrindama aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką teisėjų kolegija konstatuoja, kad įsiteisėjusiam teismo sprendimui yra būdinga privalomumo (CPK 18 straipsnis), prejudicijos  savybės ir res judicata galia. Įsiteisėjusio teismo sprendimo kaip galutinio įsiteisėjusios teismo sprendimo galia pasibaigia tik tokiu atveju, jeigu toks sprendimas yra panaikinamas ar pakeičiamas, taikant proceso įstatyme įtvirtintus įsiteisėjusiojo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdus. KAĮ 50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad arbitražo teismo sprendimas gali būti peržiūrimas, pateikus skundą Lietuvos apeliaciniam teismui. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (KAĮ 50 straipsnio 6 dalis, CPK 340 straipsnis). Duomenų apie įsiteisėjusio Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2017 m. gruodžio 19 d sprendimo panaikinimą byloje nėra, todėl šiam sprendimui yra būdinga privalomumo (CPK 18 straipsnis) ir prejudicijos (CPK 182 straipsnio 2 punktas) savybės ir res judicata galia.

46.       Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišreikalavo ir netyrė pirminių įrodymų, pagrindžiančių UAB „Belor“ 2 985 660,25 Eur I etapu tenkinamo reikalavimo pagrįstumą, dėl ko neišnagrinėjo bylos iš esmės, bei pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai sprendė dėl arbitražo teismo sprendimo privalomumo, prejudicijos ir res judicata galios. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bankroto byloje pareiškiami kreditorių reikalavimai pagal jų apibrėžtumo lygį ir jų įgyvendinimo etapą gali būti skirtingi. Pirma, tai kreditorių reikalavimai, kurių pagrįstumas jau patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba įsigaliojusiu viešojo administravimo subjekto (mokesčių administravimo institucijos, socialinio draudimo institucijos ir kt.) administraciniu aktu. Tokiu atveju į bankroto bylą nagrinėjantį teismą perduodamas įsiteisėjęs teismo sprendimas arba įsigaliojęs viešojo administravimo subjekto administracinis aktas arba vykdomasis raštas, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas iš skolininko. Antra, tai kreditorių reikalavimai, kurie pareikšti savarankiškose civilinėse bylose, kuriose teismų sprendimai nėra priimti iki skolininkui iškeliant bankroto bylą. Tokiu atveju į bankroto bylą nagrinėjantį teismą perduodama civilinė byla, kurioje skolininkui pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai. Trečia, tai nauji kreditorių reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti iki bankroto bylos iškėlimo skolininkui dienos. Tokiu atveju teismui perduodamas kreditoriaus reikalavimas bei jį patvirtinantys dokumentai, o teismas sprendžia, ar reikalavimas yra visiškai ar iš dalies pagrįstas, ir jį visiškai ar iš dalies patvirtina arba atsisako tvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011).

47.       Taigi priklausomai nuo bankroto byloje bankrutuojančios įmonės administratoriui pareikštų kreditorių reikalavimų apibrėžtumo lygio ir įgyvendinimo etapo, teismas atlieka arba formalų procesinį veiksmą, patvirtindamas kreditoriaus reikalavimą (reikalavimai, kurių pagrįstumas jau patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba įsigaliojusiu viešojo administravimo subjekto administraciniu aktu), arba atlieka išsamią pareikšto reikalavimo pagrįstumo analizę (reikalavimai, pareikšti iki bankroto bylos iškėlimo dienos ir perduoti nagrinėti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, arba pareikšti bankroto byloje ir administratoriaus ginčijami). UAB „Belor“ finansinis reikalavimas yra grindžiamas įsiteisėjusiu arbitražo teismo sprendimu, todėl pagrindo revizuoti jo teisėtumą ir pagrįstumą nėra jokių teisinių ar faktinių prielaidų, tokie apeliantės ketinimai prieštarauja ir jau minėtiems įsiteisėjusio sprendimo res judicata, sprendimo privalomumo principams. Šiuo atveju bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, tvirtinant finansinį reikalavimą, grindžiamą įsiteisėjusiu arbitražo teismo sprendimu, teko pareiga atlikti tik formalų procesinį veiksmą, ką pirmosios instancijos teismas ir atliko.

48.       Aplinkybė, kad į arbitražo bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu nebuvo įtrauktas BUAB „Arvi fertis“ hipotekos kreditorius AB SEB bankas, kurio teisių perėmėja yra apeliantė ir kuri savo teisę ginčyti finansinį reikalavimą kildina iš jos teisės gauti savo reikalavimo patenkinimą iš bankrutuojančios bendrovės turto, taip pat negali paneigti Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2017 m. gruodžio 19 d sprendimo byloje Nr. 356, kuriuo buvo konstatuotas bankrutuojančios įmonės skolos UAB „Belor“ faktas bei dydis, res judicata galios ar jo privalomumo (CPK 18 straipsnis). Juo labiau kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad iki bankroto bylos iškėlimo hipotekos kreditorius AB SEB bankas ir jo teisių perėmėja UAB „UHB“ neturėjo tiesioginio suinteresuotumo civilinės bylos pagal UAB „Belor“ ieškinį BUAB „Arvi fertis“ baigtimi, todėl nebuvo pagrindo įtraukti hipotekos kreditorių ar jo teisių perėmėją į šios civilinės bylos nagrinėjimą. Nors apeliantė nurodo, kad dėl BUAB „Arvi fertis“ ir UAB „Belor“ nesąžiningumo ir piktnaudžiavimo turimomis teisėmis, iš hipotekos kreditoriaus buvo atimta teisė pareikšti nuomonę, be kita ko, dėl BUAB „Arvi fertis“ ir UAB „Belor“ sudarytų sandorių, jų vykdymo bei prieštaravimo Kreditavimo sutarties nuostatoms, tačiau nei pirminis hipotekos kreditorius AB SEB bankas, nei apeliantė nėra pareiškusi jokių reikalavimų dėl šių sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl prieštaravimo Kreditavimo sutarties nuostatoms. Taigi esant nustatytai faktinei aplinkybei, kad UAB „Belor“ finansinio reikalavimo pagrįstumas jau yra pripažintas įsiteisėjusiu arbitražo teismo sprendimu, atskirajame skunde apeliantės nurodomos prielaidos dėl bankrutuojančios įmonės ir UAB „Belor“ sudarytų sandorių, kurių nei pirminis hipotekos kreditorius, nei jo teisių perėmėja apeliantė neginčija, prieštaravimo Kreditavimo sutarties nuostatoms, yra nepagrįstos, deklaratyvios ir neturinčios įtakos UAB „Belor“ finansinio reikalavimo pagrįstumui.

49.       Apeliantės teigimu, 2017 m. rugpjūčio 1 d. Ekonominė išvada dėl negautų pajamų patvirtina, kad dėl BUAB „Arvi fertis“ ir UAB „Belor“ 2016 m. vykusio bendradarbiavimo nuostolius patyrė ne UAB „Belor“, bet BUAB „Arvi fertis“, t. y. kad UAB „Belor“ neturėjo jokios reikalavimo teisės į BUAB „Arvi fertis“. Iš Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo byloje Nr. 356 matyti, kad ieškovės UAB „Arvi fertis“ ir UAB „Baltkalis“, be kita ko, savo ieškinį grindė ir apeliantės minima 2017 m. rugpjūčio 1 d. UAB „Civitta“ ekonomine išvada. Atitinkamai arbitražo teismas pateiktą 2017 m. rugpjūčio 1 d. UAB „Civitta“ ekonominę išvadą įvertino ir dėl jos įrodomosios reikšmės pasisakė arbitražo teismo sprendime, todėl nagrinėjamu atveju apeliantės argumentai dėl UAB „Civitta“ ekonominės išvados yra teisiškai nereikšmingi.

Dėl finansinio reikalavimo tenkinimo etapų

50.       Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė ĮBĮ 35 straipsnį, nes 79 297,82 Eur UAB „Belor“ patirtas bylinėjimosi išlaidas laikė pagrindine skola ir sprendė dėl jų tenkinimo I etapu.

51.       ĮBĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimai tenkinami dviem etapais. Pirmajame etape pagal šio straipsnio nustatytą eiliškumą tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų, o antrajame etape ta pačia eile tenkinama likusi kreditorių reikalavimų dalis (palūkanos ir netesybos).

52.       Nagrinėjamu atveju, spręsdamas šalių ginčą dėl UAB „Belor“ finansinio reikalavimo tenkinimo etapų, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ĮBĮ 35 straipsnio 1 dalis numato baigtinį reikalavimų, tenkinamų II etapu, sąrašą, sprendė, kad nėra pagrindo jį aiškinti plečiamai ir priskirti prie II etapu tenkinamų reikalavimų bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia teismo išvada.

53.       Kreditorių finansinių reikalavimų, pareikštų bankroto procese, tenkinimo tvarka ir eiliškumas reguliuojami ĮBĮ 35 straipsnio normų, kurios yra viešosios teisės normos, todėl vertintinos kaip teises siaurinančios (ribojančios) ir negali būti aiškinamos plečiamai.

54.       Nors ĮBĮ 35 straipsnis nereglamentuoja, kaip kvalifikuoti kreditorės patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios priteistos iš bankrutuojančios įmonės kitoje byloje, tačiau bankrutuojančios įmonės prievolė sumokėti teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas nėra kvalifikuotina kaip netesybos ar palūkanos, taigi negali būti tenkinama II etapu. Bylinėjimosi išlaidos yra suprantamos kaip išleistos lėšos – tai yra tikrai patirti nuostoliai, sumokėjus pinigus dėl bylos sprendimo teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarties Nr. 3K-3-7-687/2017 10 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties Nr. 3K-3-189-969/2017 21 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 14 d. nutarties Nr. e3K-3-237-916/2017 32 punktas), todėl jos dengiamos I etapu, nes II etapu dengiamos tik palūkanos ir netesybos (baigtinis sąrašas (ĮBĮ 35 straipsnio 1 dalis).

55.       Nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo vadovautis apeliantės nurodoma Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1938-555/2013 dėl finansinio reikalavimo tenkinimo etapų, nes nesutampa abiejų bylų ratio decidendi (sprendimo įpareigojanti dalis). Minima nutartis priimta restruktūrizavimo byloje, joje analizuotos faktinės aplinkybės yra susijusios su darbuotojų reikalavimais restruktūrizuojamai įmonei.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

56.       Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

57.       Atskirasis skundas atmestas, todėl spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo iš apeliantės UAB „UHB“ kreditorei UAB „Belor“ bei BUAB „Arvi fertis“ (CPK 93, 98 straipsniai). Kreditorės UAB „Belor“ teisinės pagalbos išlaidos už atsiliepimą į atskirąjį skundą sudarė 1 161,60 Eur, o BUAB „Arvi fertis“ priteisti bylinėjimosi išlaidų neprašė ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų. UAB „Belor“ prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų (Rekomendacijų 8.11 papunktis), todėl UAB „Belor“ naudai iš UAB „UHB“ priteistina 1 161,60 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93, 98 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „UHB“ kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „Belor“ 1 161,60 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą šešiasdešimt vieną eurą 60 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

Teisėjai                                        Artūras Driukas

                                        Asta Radzevičienė

Jūratė Varanauskaitė