Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-464-425/2012
Ingrida Kirsnytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01671-2012-3
Procesinio sprendimo kategorija:
121.14; 122.4; 128.19; (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. rugpjūčio 16 d.
Panevėžys,
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2562-902/2012 pagal pareiškėjos V. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir
n u s t a t ė :
Pareiškėja V. M. pareiškimu prašė pratęsti terminą palikimui priimti po senelio S. M. mirties. Pareiškėja nurodė, kad 1993-04-26 mirė jos senelis S. M.. Po jo mirties 1998-11-26 buvo priimtas Panevėžio apskrities viršininko įsakymas atkurti nuosavybės teises į 11,88 ha žemės (duomenys neskelbtini). Po S. M. mirties dėl palikimo priėmimo į notarų biurą jo dukra, o pareiškėjos mama J. N., ir S. M. sūnus, pareiškėjos dėdė A. K. M. nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas. A. K. M. šeimos neturėjo, buvo nevedęs, vaikų taip pat neturėjo, 2005-03-14 mirė. J. N. po savo brolio A. K. M. mirties notarų biurą per įstatymo nustatytą terminą taip pat nesikreipė. J. N. sunkiai sirgo ir 2006-02-19 mirė. Ji įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, nes buvo silpnos sveikatos sunkiai sirgo. Pareiškėja po savo mamos J. N. mirties per įstatymo nustatytą termine palikimą priėmė, notarų biure paveldėjimo byla užvesta, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas dar neišduotas. Pareiškėja yra vienintelė savo senelio S. M. turto paveldėtoja, įstatyminė įpėdinė.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-05-09 nutartimi atmetė V. M. pareiškimą pratęsti terminą palikimui priimti po senelio S. M. mirties. Teismas nustatė, kad po S. M. mirties dėl palikimo priėmimo į notarų biurą jo dukra J. N. per įstatymo numatytą 6 mėnesių palikimui priimti terminą nesikreipė ir taip neišreiškė savo valios, kad norėtų paveldėti po S. M. likusį turtą, ji mirė praėjus įstatymo nustatytam terminui palikimui priimti, o būtent 2006-12-19, t. y. praėjus daugiau kaip 7 metams nuo teisės į palikimą – nuosavybės teisės į žemę atkūrimo, atsiradimo dienos. Teismas iš pateiktų medicininių dokumentų nustatė, jog J. N. sunkiai sirgo tik nuo 2002 m., todėl argumentą, jog dėl palikimo priėmimo nesikreipė dėl sunkios ligos, atmetė. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teisė priimti palikimą jau buvo pasibaigusi palikėjos J. N. mirties momentu, todėl netenkino pareiškėjos V. M. prašymo pratęsti palikimo priėmimo terminą.
Pareiškėja V. M. atskiruoju skundu prašė teismo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-05-09 nutartį. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas. Teismas turėjo taikyti 1964 m Civilinio kodekso normas, kurios nurodė, jog paveldėjimo dalykas galėjo būti ne tik kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, bet palikėjui priklausiusios turtinės teisės ir pareigos, išskyrus tas teises, kurios neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu. Teismo nutartis užkerta kelią pareiškėjai ir toliau rūpintis atkurtomis nuosavybės teisėmis į 11,88 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir taip pažeidžia pareiškėjos nuosavybės teisę. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, nurodančios, kad turi būti įvertinamos ne tik objektyvios aplinkybės, dėl kurių terminas buvo praleistas, bet ir kitos teisinės reikšmės turinčios priežastys, trukdžiusios asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo. Palikimas atsirado, kai pareiškėjos motina bei dėdė buvo gyvi ir ji pati negalėjo savarankiškai kreiptis į notarų biurą, kadangi antros eilės įpėdiniai paveldi tik nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems palikimo nepriėmus at atsisakius. Apeliantė pažymėjo, kad teismų praktikoje nurodoma, jog palikėjo vaikaičiai, nors būdami antros eilės įpėdiniais, turi teisę paveldėti kartu su paveldinčiais pirmos eilės įpėdiniais tą dalį, kuri būtų priklausiusi šaukiamos eilės įpėdiniui paveldint pagal įstatymą. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad apeliantės motinai J. N. 1988 m. buvo diagnozuota kraujospūdžio liga, ji nuolatos gydėsi, todėl negalėjo savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose. Pareiškėja pažymėjo, jog kitų paveldėtojų minėtam žemės sklypui nėra, Valstybinė mokesčių inspekcija taip pat neprieštarauja pareiškimui, terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.
Suinteresuotas asmuo Panevėžio apskrities VMI atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-05-09 nutartį nepakeistą. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad apeliantė nenurodė, kokias konkrečiai procesinės teisės normas pirmosios instancijos teismas pažeidė, nepateikė teisinių pagrindų ir argumentų, kurie pagrįstu tokius apeliantės teiginius apie netinkamą teisės normų taikymą. Panevėžio AVMI nurodė, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylą, tinkamai įvertino įrodymus ir taikė teisės normas, o byloje nėra duomenų ar įrodymų, kurių pagrindu pareiškėjos prašymas galėjo būti tenkintinas.
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjos senelis S. M. mirė 1993-04-26 (b. l. 10). Po jo mirties 1998-11-26 Panevėžio apskrities viršininko įsakymu buvo atkurtos S. M. nuosavybės teises į 11,88 ha žemės (duomenys neskelbtini) (b. l. 8, 9). Dėl S. M. palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas (b. l. 5). S. M. sūnus A. K. M. mirė 2005-03-14 (b. l. 11), dukra J. N. mirė 2006-02-19 (b. l. 14). Nei vienas iš palikėjo įpėdinių dėl palikimo priėmimo per nustatytą terminą nesikreipė.
Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis 1964 m. civiliniu kodeksu, pagal kurio reglamentavimą paveldėjimo objektu galėjo būti ne tik turtas, bet ir turtinės bei neturtinės teisės, išskyrus susijusias su paveldėtojo asmeniu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad paveldėjimo teisė yra asmeninė ir jos įgyvendinimas priklauso nuo paveldėtojo valios, t. y. paveldėjimo teisė yra susijusi su konkrečiu paveldėtojo asmeniu, todėl apeliantės argumentas, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ar nutartyje vadovavosi ne ta civilinio kodekso redakcija yra nepagrįstas. V. M. atskirajame skunde remdamasi teismų praktika bei teisės normomis teigia, jog paveldėtojui mirus nespėjus priimti palikimo, jo įpėdiniai turi teisę šį palikimą priimti kaip savo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokia teisė mirusio paveldėtojo įpėdiniams suteikiama tik tada, jei paveldėtojas miršta nepasibaigus terminui palikimui priimti. Pagal 1964 m. CK šis terminas palikimui priimti buvo 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 str.). Per nustatytą terminą nei S. M. sūnus A. K. M., nei dukra J. N. dėl palikimo priėmimo nesikreipė, byloje nėra duomenų, kad žemės sklypą kuris nors iš įpėdinių būtų pradėję faktiškai valdyti. Pareiškėjos V. M. mama J. N. mirė praėjus daugiau nei 7 metams nuo palikimo atsiradimo dienos, todėl šiuo atveju negali būti taikomi 1964 m. CK 589 str. ar nuo 2001-07-01 galiojančio naujojo CK 5.58 str., numatantys, kad paveldėtojui mirus nespėjus priimti palikimo, teisė priimti palikimą pereina jo įpėdiniams. Įstatyminiai įpėdiniai J. N. bei A. K. M. savo valios priimti palikimą nustatytu terminu neišreiškė, todėl nuosavybės teisių į žemės sklypą jie neįgijo. Dėl šios priežasties V. M. nepaveldėjo J. N. asmeninės teisės priimti S. M. palikimą.
Apeliantė nurodo, kad jos motina dėl sunkios ligos negalėjo savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose, todėl praleido terminą palikimui priimti. Iš VšĮ Panevėžio miesto poliklinikos pateikto rašto J. N. ligos istorijos (b. l. 19) matyti, kad J. N. 1988 m. diagnozuota kraujospūdžio liga, pati pacientė nurodžiusi, kad padidėjęs kraujospūdis ją vargino jau 30 metų. Pažymėtina, kad kraujospūdžio liga nėra toks susirgimas, dėl kurio sutriktų asmens sugebėjimas savarankiškai tvarkyti savo reikalus, dalyvauti civiliniuose santykiuose, juo labiau kad padidėjęs kraujo spaudimas J. N. vargino didžiąją gyvenimo dalį. Tik 2002 m. J. N. buvo diagnozuota Binsvangerio liga (progresuojanti smegenų liga), 2003 m. suteikta I invalidumo grupė, o 2004 m. suteikta visiška negalia. Pažymėtina, kad net ir tuomet nebuvo apribotas J. N. civilinis veiksnumas, todėl apeliantės argumentas, jog terminas priimti palikimą buvo praleistas dėl sunkios J. N. ligos pripažintinas nepagrįstu.
Kiti atskirojo skundo argumentai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti įrodymais, apeliantė nenurodė, kokias procesinės teisės normas pirmosios instancijos teismas pažeidė priimta nutartimi, kokias materialinės teisės normas taikė netinkamai, todėl apeliacinės instancijos teismas negali dėl tokių argumentų pasisakyti. Taip pat pažymėtina, kad apeliantės teisė į nuosavybę nėra pažeidžiama, kadangi jai teisė į žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), neatsirado.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, pateiktus įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas. Priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r i a :
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
teisėjas Laimantas Misiūnas