Baudžiamoji byla Nr. 1A-332-387/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01825-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8; 1.2.3.1.2.3; 1.2.14.1; 1.2.18.2; 1.2.18.3 

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Ernesto Rimšelio ir Algimanto Valantino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Živilei Vološinienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,

nuteistojo gynėjui advokatui Rimantui Prėskieniui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. liepos 3 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą 18 metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį dvejų metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį trijų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį trijų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės bei bausmė, paskirta Utenos apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, subendrintos apėmimo būdu, ir nustatyta subendrinta laisvės atėmimo bausmė aštuoniolikai metų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, ši subendrinta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Utenos apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d nuosprendžiu paskirta ir neatlikta baudos bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas aštuoniolikai metų ir septyniolikos MGL (640,22 Eur) dydžio bauda.

Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti: pirmus penkerius metus – kalėjime, likusią šios bausmės dalį – pataisos namuose. Į kalėjime atliktinos bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. sausio 13 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į pataisos namuose atliktinos bausmės laiką įskaitytas bausmės, atliktos pagal Utenos apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. nuosprendį, laikas. 

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu, V. Š. pripažintas pavojingu recidyvistu.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš V. Š. konfiskuoti 341,95 Eur. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

1.       V. Š. nuteistas už tai, kad 2020 m. sausio 1 d. apie 00 val. 30 min. name, esančiame (duomenys neskelbtini), sudavė ne mažiau kaip dešimt smūgių metaliniu vamzdžiu į galvos sritį ir vieną smūgį į kairę ranką savo artimam giminaičiui – tėvui A. Š., padarydamas jam muštinę žaizdą kairės rankos antrame piršte su antros falangos lūžiu bei daugybinius galvos sužalojimus, pasireiškusius plačia minkštųjų audinių kraujosruva, odos nubrozdinimais veide ir daugybinėmis muštinėmis žaizdomis veide bei galvos plaukuotosios dalies kairėje pusėje, daugybiniais kaukolės skliauto ir veido kaulų lūžiais su kietojo dangalo daugybiniais sužalojimais, daugybiniais galvos smegenų sumušimais ir sutraiškymais, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į galvos smegenų skilvelius, kas komplikavosi išoriniu nukraujavimu, galvos smegenų pabrinkimu. A. Š. dėl daugybinių galvos sužalojimų mirė. Tokiu būdu V. Š. tyčia nužudė savo artimą giminaitį – tėvą A. Š.. Po to V. Š. pagrobė A. Š. turtą: 16 Eur vertės mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, 5 Eur vertės piniginę, su joje buvusiais 250 Eur bei A. Š. vardu išduotą AB „Swedbank“ bekontaktę mokėjimo kortelę, t. y. pagrobė svetimą, 271 Eur vertės turtą bei neteisėtai įgijo elektroninę mokėjimo priemonę. V. Š. minėta mokėjimo kortele 2020 m. sausio 1 d., 10 val. 11 min., 10 val. 16 min., 10 val. 26 min., 10 val. 27 min. atsiskaitė prekybos centre „IKI“, esančiame (duomenys neskelbtini) už 39,93 Eur vertės prekes, bei 2020 m. sausio 1 d., keturis kartus atsiskaitė vaistinėje „Eurovaistinė“, esančioje (duomenys neskelbtini), už 31,02 Eur vertės prekes, taip neteisėtai panaudodamas svetimą A. Š. vardu išduotą elektroninio mokėjimo priemonę finansinėms operacijoms atlikti. 

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.       Apeliaciniame skunde nuteistasis V. Š. prašo Panevėžio apygardos teismo 2020 m. liepos 3 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti jam švelnesnę bausmę.

2.1.                      Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas itin griežtą laisvės atėmimo bausmę, neatsižvelgė, kad iš karto po sulaikymo jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parašė prisipažinimą dar tuo metu, kai byloje nebuvo surinkti jokie jo kaltę patvirtinantys įrodymai. Be to, nuteistojo teigimu, ikiteisminio tyrimo metu, duodamas parodymus bei atliekant su juo kitus procesinius veiksmus, jis savo kaltės taip pat neneigė ir prisipažino nusikaltęs, parodė, kur padėjo nusikaltimo įrankį.

2.2.                      Apeliantas nurodo, kad jo prisipažinimas ir geranoriškas bendradarbiavimas su teisėsaugos pareigūnais patvirtina, jog jis nuoširdžiai gailisi nusikaltęs. Nuteistasis teigia, kad prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką bei pagalba atskleidžiant šią veiką turėtų būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, į kurią atsižvelgus, turėtų būti paskirta švelnesnė laisvės atėmimo bausmė. Nuteistasis taip pat nurodo, kad jam paskirta visa laisvės atėmimo bausmė arba didžioji dalis šios bausmės turėtų būti paskirta atlikti kalėjime, kameros tipo patalpose.

3.       Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras – atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo V. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

4.       Nuteistasis V. Š. apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir tuo vadovaujantis padarytų išvadų dėl jo kaltės nužudžius savo tėvą A. Š. bei padarius kitas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje. Tačiau apeliantas nesutinka su jam už nužudymą paskirta griežta laisvės atėmimo bausme bei nurodo, kad jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėtų būti pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs bei padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tokie  apeliacinio skundo argumentai teisėjų kolegijos atmetami kaip nepagrįsti.

5.       BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tik esant bent vienam iš trijų alternatyvių pagrindų: 1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-43/2008, Nr. 2K-57/2008, Nr. 2K-688/2012 ir kt.). Taigi, norint nagrinėjamoje byloje konstatuoti egzistuojant atsakomybę lengvinančią aplinkybę, turėtų būti nustatyta, kad V. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs arba jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir padėjo išaiškinti šią veiką, ar joje dalyvavusius asmenis.

6.       Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių objektyvių, turinčių juridinę reikšmę asmens padarytos veikos kvalifikavimui, bylos aplinkybių pripažinimas duodant ikiteisminio tyrimo institucijoms ir teismui teisingus parodymus. Be to, parodymai turi būti duodami savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė objektyviai įvertinama pagal bylos duomenų visumą (pagal pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą, žalos nukentėjusiajam atlyginimą ir pan.). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu V. Š., apklaustas kaip įtariamasis, pripažino sudavęs metaliniu vamzdžiu tėvui A. Š. į galvos sritį ir taip jį nužudęs (t. 3, b. l. 197–200; t. 4, b. l. 14–16), parašė, kaip nurodyta, nuoširdų prisipažinimą (t. 3, b. l. 137), parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kur išmetė nusikaltimo įrankį – metalinį vamzdį (t. 4, b. l. 37–66), pirmosios instancijos teisme savo kaltės dėl tėvo nužudymo (ir kitų nusikalstamų veikų) taip pat neneigė (t. 5, b. l. 98). Tačiau vertinant, ar minėto turinio nuteistojo parodymai buvo duoti jo paties noru ar dėl surinktų įrodymų, svarbus yra ir nuteistojo elgesys tuo metu, kai policijos pareigūnai dar tik ieškojo jo dingusio tėvo bei po to, kai buvo rastas jo tėvo lavonas.

7.       Iš byloje esančio 2020 m. sausio 12 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad policijos pareigūnai iš B. M. gavę pranešimą apie iš namų 2019 m. gruodžio 25 d. išėjusį ir negrįžusį A. Š., atliko procesinius veiksmus ir, be kita ko, 2020 m. sausio 12 d. apie 10 val. 50 min. klausė V. Š. apie jo tėvo buvimo vietą. Nuteistasis paaiškino nežinantis, kur yra jo tėvas, nurodė, kad jį paskutinį kartą matė 2019 m. gruodžio 31 d. vakare, jo ieškoti nebandė, nes jų santykiai yra blogi, nurodė manantis, kad tėvas yra Švenčionyse pas kažkokią draugę, bandė jam skambinti, tačiau jo telefonas buvo išjungtas (t. 1, b. l. 1–2). 2020 m. sausio 12 d. V. Š. buvo apklaustas liudytoju. Šios apklausos metu jis nurodė, kad savo tėvą A. Š. paskutinį kartą matė 2019 m. gruodžio 31 d. išeidamas švęsti Naujųjų metų, į namus po švenčių grįžo po 2–3 dienų, tėvo namuose nerado, bandė jam skambinti, tačiau telefonas buvo išjungtas, pamanė, kad tėvas yra pas kažkokią draugę Švenčionyse (t. 2, b. l. 12–13). Iš 2020 m. sausio 13 d. liudytojo R. Š. apklausos protokolo bei jo parodymų pirmosios instancijos teisme matyti, kad jis, kaip vyresnysis tyrėjas, atliko procesinius veiksmus, kai buvo gautas pranešimas dėl A. Š. dingimo, taip pat, prieš tai susisiekęs telefonu, apklausė nuteistąjį V. Š., klausė jo, ar ne jis pradangino savo tėvą. Liudytojas patvirtino, kad V. Š. apklausa sukėlė jam įtarimų, todėl dar kartą nuvyko į A. Š. namus, kur įdėmiai apžiūrėjęs namą ir teritoriją, lauke rado nukentėjusiojo kūną (2020 m. sausio 12 d. apie 14 val. 30 min; t. 1, b. l. 15–16). Liudytojas teigė, kad iš karto po to bandė ieškoti V. Š., skambino jam ir telefonu, tačiau jo rasti nepavyko, jo telefonas jau buvo išjungtas (t. 2, b. l. 24–25; t. 5, b. l. 99). V. Š. buvo laikinai sulaikytas kitą dieną po nukentėjusiojo kūno suradimo, t. y. 2020 m. sausio 13 d. 17 val. 45 min. (t. 3, b. l. 138–139), ir apklausos, vykusios 2020 m. sausio 14 d. metu, be kitų aplinkybių parodė, kad 2020 m. sausio 1 d. vamzdžiu trenkė tėvui A. Š. į galvos sritį ir taip jį nužudė (t. 3, b. l. 197–200).

8.       Taigi, šios nutarties 7 punkte aprašyta įvykių chronologija iki pirmos V. Š., kaip įtariamojo, apklausos patvirtina, kad nuteistasis savo kaltę pripažino tik sulaikytas ir praėjus 2 savaitėm po padaryto nužudymo. Iki tol, betarpiškai bendraudamas su policijos pareigūnu, apie nusikalstamą veiką ne tik, kad nepranešė, bet ir bandė klaidinti policijos pareigūną, teigdamas, jog jo tėvas išvykęs į kitą miestą. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad V. Š. savo kaltę pripažino ne laisva valia, ne savanoriškai, o verčiamas byloje surinktų jo kaltę patvirtinančių tuo metu turėtų faktinių duomenų.

9.       Teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nėra pagrindo teigti, kad V. Š. nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs. Pirmosios instancijos teisme liudytojas policijos pareigūnas R. Š. parodė, kad tuo metu, kai dar nebuvo rastas A. Š. kūnas, V. Š., klausiamas, kur yra jo tėvas, elgėsi neutraliai, ramiai, juokavo, skubėjo pas draugus (t. 5, b. l. 99). Iš paties nuteistojo V. Š. parodymų yra žinoma, kad dvi savaites iki jo sulaikymo, po padaryto nužudymo jis nuolat vartojo psichiką veikiančias medžiagas, šių medžiagų įsigydamas už tėvo, kurį nužudė pinigus, taip elgėsi ir tėvo namuose, būdamas kartu su kitais asmenimis, kai kitame kambaryje buvo jo tėvo lavonas. Po to, tėvo lavoną jis ištempė į lauką, paslėpė šiukšlių krūvoje, naudojosi tėvo asmeniniais daiktais bei pinigais savo poreikių patenkinimui. Toks nuteistojo elgesys ne tik leidžia spręsti apie jo norą, kad nusikaltimas nebūtų išaiškintas, bet ir rodo jo visišką cinizmą, abejingumą, amoralumą ir, kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, asmenybės degradaciją. Ir nors proceso metu V. Š. bent keletą kartų tiek raštu, tiek žodžiu nurodė, kad gailisi dėl tėvo nužudymo, tačiau toks gailėjimasis, vertinant jį aukščiau nurodytų aplinkybių kontekste, nelaikytinas nuoširdžiu pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

10.       Teisėjų kolegija sutinka, kad nuteistasis, po jo sulaikymo duodamas teisėsaugos pareigūnams bei teismui teisingus nuoseklius parodymus, taip pat parodydamas, kur paslėpė nusikaltimo įrankį – metalinį vamzdį, padėjo teisėsaugos institucijoms ištirti byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas. Tačiau nenustačius, kad V. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką (nusikalstamas veikas) BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme negali būti sprendžiamas klausimas ir dėl šiame straipsnyje nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimo, nes, kaip minėta, prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra būtina sąlyga, nustatant minėtame straipsnyje nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

11.       Skundžiamu nuosprendžiu V. Š. pripažintas kaltu padaręs 4 nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 178 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje. Pagal baudžiamąjį įstatymą už BK 129 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą kaltininkui gali būti paskirta laisvės atėmimo bausmė nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos, už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą gali būti paskirta viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 3 metų, už BK 214 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 6 metų, o už 215 straipsnio 1 dalyje – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 6 metų.

12.       Panevėžio apygardos teismas V. Š. už BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė 18 metų laisvės atėmimo bausmę, už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą – 2 metų laisvės atėmimo bausmę, už BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą – 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą – 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Skirdamas bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ir įvertino, kad V. Š. atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimus jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir psichiką veikiančių medžiagų (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), ir tai patvirtina paties V. Š. parodymai, kad, būdamas neapsvaigęs jis nebūtų taip pasielgęs (t. 5, b. l. 98), be to, nusikaltimus V. Š. padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Šių nustatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių apeliaciniame skunde V. Š. neginčija.

13.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu V. Š. pagrįstai pripažintas pavojingu recidyvistu (BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Skirdamas bausmes, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad visi V. Š. padaryti nusikaltimai yra tyčiniai, baigti, BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytu nusikaltimu V. Š. sukėlė nepataisomas pasekmes – tėvo mirtį, kad nusikaltimų padarymo metu V. Š. niekur nedirbo, jokių pajamų neturėjo, jų gaudavo iš tėvo, kurį nužudė, taip pat ir neteisėtais būdais, nuolat vartojo psichiką veikiančias medžiagas, būdamas jauno amžiaus, jau keliolika kartų teistas, taip pat kelis kartus dėl smurto prieš tėvą, grasinimo jį nužudyti, dėl tėvo turto vagystės, nagrinėjamus nusikaltimus padarė praėjus vos dviem mėnesiams po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos ir būdamas įtariamasis kitame ikiteisminiame tyrime (t. 4, b. l. 78-180). Nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra.

14.       Šioje nutartyje nurodytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam V. Š. bausmės rūšis ir jų dydžius už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Skundžiamu nuosprendžiu už BK 178 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą nuteistajam paskirtos sankcijos vidurkiui artimos bausmės, o už BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto nusikaltimo padarymą – bausmė, artima sankcijoje numatytos terminuotos laisvės atėmimo bausmės maksimumui, kuri, bausmes subendrinus, nulėmė ir galutinės laisvės atėmimo bausmės dydį. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nustatytas bei šiame teismo sprendime aptartas aplinkybes,  V. Š. itin neigiamą charakteristiką, jo cinišką, amoralų elgesį po nusikalstamų veikų padarymo, teisėjų kolegijos vertinimu nei už nužudymą, nei už kitas V. Š. padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos, jos yra teisingos, atitinkančios BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus, tinkamai individualizuotos, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei neprieštarauja teisingumo principui.

15.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje tinkamai pritaikius BK 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 2 punktą, paskirtos bausmės bei bausmė, paskirta Utenos apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta laisvės atėmimo bausmė 18 metų. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, visiško sudėjimo būdu pagrįstai subendrinta su 2018 m. rugpjūčio 20 d. Utenos apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta baudos bausme ir nustatyta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 18 metų ir 17 MGL – 640,22 eurų bauda. Skundžiamame nuosprendyje į bausmės laiką tinkamai įskaitytas laikas, kurį nuteistasis praleido laikinai sulaikytas ir suimtas.

16.       Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat prašo visą laisvės atėmimo bausmę arba didžiąją šios bausmės dalį paskirti atlikti kalėjime, kameros tipo patalpose. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad Panevėžio apygardos teismas, paskyręs nuteistajam galutinę subendrintą bausmę, laisvės atėmimo bausmę paskyrė atlikti: pirmus penkerius metus – kalėjime, likusią šios bausmės dalį – pataisos namuose. Į kalėjime atliktinos bausmės laiką įskaitė suėmimo laiką – laikotarpį nuo 2020 m. sausio 13 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; į pataisos namuose atliktinos bausmės laiką įskaitė bausmę, atliktą pagal Utenos apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. nuosprendį.

17.       Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, sprendžiant dėl nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyto prašymo dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, reikšmingas ir ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo momentas, nes 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 (nuo 2020 m. liepos 1 d.) atsisakyta teismui nebūdingos funkcijos – nustatyti, kokioje įstaigoje asmuo atliks bausmę. Iki 2020 m. liepos 1 d. galiojo BK 50 straipsnio 3 dalis, numačiusi, kad bausmės atlikimo įstaigą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Tačiau byloje nuosprendis priimtas nurodytai įstatymo nuostatai jau nebegaliojant, todėl nuteistojo prašymas didžiąją jam paskirtos bausmės dalį paskirti atlikti kalėjime, negali būti tenkinamas. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 65 straipsnį, nuteistuosius į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija. Šiame kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį ir jame nurodydamas bausmės atlikimo įstaigą bei į kalėjime atliktinos bausmės laiką įskaitydamas suėmimo laiką, neatsižvelgė į pasikeitusį teisinį reguliavimą. Toks pirmosios instancijos teismo netinkamas BK ir BVK normų taikymas ir aiškinimas iš esmės nedaro įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant pašalinti bet kokių neaiškumų atsiradimą nuosprendžio vykdymo stadijoje, ši nuosprendžio dalis patikslintina – iš Panevėžio apygardos teismo 2020 m. liepos 3 d. nuosprendžio pašalinant dalį, kuria nuspręsta V. Š. laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti: pirmus penkerius metus – kalėjime, likusią šios bausmės dalį – pataisos namuose. Į kalėjime atliktinos bausmės laiką įskaityti suėmimo laiką – laikotarpį nuo 2020 m. sausio 13 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į pataisos namuose atliktinos bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Utenos apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. nuosprendį. Šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi nustatoma, kad į V. Š. paskirtos 18 metų laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytinas laikas, kurį V. Š. praleido laikinai sulaikytas ir suimtas nuo 2020 m. sausio 13 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo bei pagal Utenos apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. nuosprendį paskirtos ir atliktos bausmės laikas. Nuteistąjį V. Š. į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimui nusiųs kardomojo kalinimo vietos administracija, atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą. 

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Patikslinti Panevėžio apygardos teismo 2020 liepos 3d. nuosprendį, pašalinant nuorodą dėl bausmės atlikimo įstaigos.

Nustatyti, kad į V. Š. paskirtos 18 metų laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytinas laikas, kurį V. Š. praleido laikinai sulaikytas ir suimtas nuo 2020 m. sausio 13 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo bei pagal Utenos apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. nuosprendį paskirtos ir atliktos bausmės laikas. 

Teisėjai                                                                Virginija Liudvinavičienė 

Ernestas Rimšelis

                                                                        Algimantas Valantinas