Civilinė byla Nr. e2-1264-439/2023

   Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00289-2023-1

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

                                                   2.6.39.2.6.1; 3.2.6.1. 

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 17 d.

Tauragė

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Elena Simonavičienė,

sekretoriaujant Orintai Šileikaitei,

dalyvaujant ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovui R. B.(prisijungė prie posėdžio nuotoliniu būdu),

atsakovui D. S. (prisijungė prie posėdžio nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui D. S., dėl išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ (toliau ir – ieškovė) ieškiniu prašė: priteisti iš atsakovo D. S. 3559,12 Eur sumą (išmokėtą draudimo išmoką), 92,64 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 653 Eur bylinėjimosi išlaidas (83 Eur žyminį mokestį ir 570 Eur advokato išlaidų).

        Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2021-01-03 tarp ieškovės ir L. M. buvo sudaryta Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis TIA Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdrausta automobilio FORD FOCUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė. 2021 m. liepos 14 d. įvyko eismo įvykis. Eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė Mercedes Benz C180, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausanti atsakovui D. S.. Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės FORD FOCUS valdytojos E. M. kaltės. Jos atžvilgiu buvo surašytas 2021-10-13 administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini). 2021-11-30 Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius priėmė nutarimą E. M. atžvilgiu ir jai pagal ANK 417 str. 3 d., 417 str. 7 d. paskyrė galutinę administracinę nuobaudą – 75 Eur baudą. Ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad 2021-07-14 eismo įvykio kaltininke tuo metu buvo pripažinta E. M., remdamasis žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, už padarytą žalą tuo metu pripažintam nukentėjusiajam (atsakovui) išmokėjo 3559,12 Eur draudimo išmoką. E. M. kreipėsi į Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus ir apskundė šį Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021-1-30 nutarimą. Tauragės apylinkės teismas netenkino jos skundo, todėl ji pateikė apeliacinį skundą į Klaipėdos apygardos teismą dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 str. 3 d. Klaipėdos apygardos teismas 2022-06-23 nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-148-361/2022 pakeitė Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nutartį – panaikino policijos nutarimo dalį, kuria A. M. nubausta pagal 417 str. 3d. ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 417 str. 3d. jai nutraukė, nes padaryta veika neturi šio administracinio nusižengimo požymių. Nustačius, jog E. M. nėra kalta dėl 2021-07-14 eismo įvykio ir kad eismo įvykis nekilo dėl E. M. veiksmų ar kaltės, o būtent atsakovas D. S. savo veiksmais prisidėjo prie eismo įvykio įvykimo, konstatuotina, kad atsakovas nepagrįstai gavo ieškovės jam išmokėtą 3.559,12 Eur draudimo išmoką. Todėl ieškovė įgijo teisę į draudimo išmokos susigrąžinimą.

Atsakovas D. S. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad apie E. M. apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui sužinojo tik tada, kai gavo el. laišką iš B2 Kapital. Gavęs laišką, pradėjo iškart aiškintis kas nutiko. Susisiekė su ieškove, domėjosi kaip jie nusprendžia atlyginti žalą už automobilio remontą, o po metų nori susigrąžinti pinigus. Nurodė, kad jo automobilis apdraustas švedišku draudimu. Susisiekus su savo draudimo įmone, draudimo atsakingas asmuo pasakė, kad AB „Lietuvos draudimas“ susisiektų su jais, tačiau AB „Lietuvos draudimas“ nesusiekė. Jo draudimas sutinka apmokėti už automobilio remontą, tik AB „Lietuvos draudimas“ turi susisiekti su jo draudimu.

Ieškovės atstovas R. B. teismo posėdžio metu palaikė ieškinį ieškinyje nurodytais motyvais. Nurodė, kad ieškovė buvo apdraudusi automobilį „F. F.“ privalomuoju draudimu. Šis automobilis, vairuojamas E. M., dalyvavo 2021-07-14 eismo įvykyje. Tame eismo įvykyje dalyvavo ir atsakovas D. S.. Kaip ieškinyje buvo nurodyta, pirmiausiai policijos pareigūnai nustatė, kad 2021-07-14 eismo įvykis įvyko dėl E. M. kaltės, kuri vairavo automobilį „F. F.“. Remdamasi žalos dydį patvirtinančiais dokumentais ieškovė atsakovui išmokėjo 3559,12 Eur draudimo išmoką. Tačiau Klaipėdos apygardos teismas nutartimi sprendė, kad eismo įvykis nekilo dėl E. M. veiksmų ar kaltės, o būtent atsakovas D. S. savo veiksmais prisidėjo prie eismo įvykio įvykimo. Taigi, ieškovė draudimo išmoką atsakovui išmokėjo nepagrįstai.

Atsakovas D. S. teismo posėdyje nesutiko su ieškovės ieškiniu. Paaiškino, kad sutinka tik dėl to, jog E. M., kuri vairavo automobilį „F. F.“, nėra kalta dėl eismo įvykio, įvykusio 2021 m. liepos 14 d., kuriame dalyvavo ir jo automobilis „Mercedes Benz“. Iš ieškovės pinigus gavo ne jis, o autoservisas. Buvo išmokėta 3559,12 Eur  suma už jo automobilio „Mercedes Benz“ apgadinimus. Sutinka, kad 2021 m. liepos 14 d įvykęs eismo įvykis įvyko dėl jo kaltės. Sutinka, kad 3559,12 Eur ieškovei reikia grąžinti. Paaiškino, kad jo draudimas yra FOLKSAM - Švedijos kompanijos. Jis yra apsidraudęs kasko draudimu (pilnu draudimu). Savo draudimo kompanijai apie 2021-07-14 eismo įvykį pranešė tą pačią dieną. AB „Lietuvos draudimas“ turi kreiptis į jo draudimą ir pateikti visus dokumentus, susijusius su draudimo išmokos mokėjimu. Jo draudimo kompanija nori susisiekti su AB „Lietuvos draudimas“, tik tuomet jo draudimas sutinka viską apmokėti. Patvirtina, kad yra gavęs pretenziją iš AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos grąžinimo. Šią pretenziją ir visus kitus dokumentus (sąmatas, žalos pagrindimą) savo draudimui yra išsiuntęs. 

2023-05-09 teisme gautas ieškovės prašymas dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo. Ieškovė atsisako nuo 3559,12 Eur išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo, kadangi atsakovo draudimo bendrovė 2023-04-25 sumokėjo ieškovei 3559,12 Eur sumą. Ieškovė nurodė, kad likusią ieškinio dalį palaiko pilnai (reikalavimus dėl priteisimo 92,64 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, dėl  5 procentų dydžio procesinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo ir dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo).

Teismas

k o n s t a t u o j a:

            Ieškinys tenkintinas.

            Dėl prašymo dėl dalies ieškinio atsisakymo

2023-05-09 teisme gautas ieškovės prašymas, kuriuo ieškovė informavo, kad atsisako ieškinio dalies, pareikštos atsakovui, t.y. nuo 3559,12 Eur  sumos priteisimo, kadangi atsakovo draudimo bendrovė 2023-04-25 sumokėjo ieškovei 3559,12 Eur sumą.

CPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio.

Ieškovė rašytiniu pareiškimu atsisakė ieškinio reikalavimo dėl 3559,12 Eur sumos (išmokėtos draudimo išmokos) priteisimo, nurodė, kad jai yra žinomos ir suprantamos ieškinio dalies atsisakymo pasekmės, todėl ieškovės atsisakymas nuo dalies ieškinio priimtinas ir civilinė byla šioje dalyje (dėl 3559,12 Eur sumos priteisimo) nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Šalims išaiškintina, kad nutraukus bylą dalyje, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Dėl kompensacinių palūkanų priteisimo

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2021-01-03 tarp ieškovo ir L. M. buvo sudaryta Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis TIA Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdrausta automobilio FORD FOCUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – FORD FOCUS) valdytojų civilinė atsakomybė.

2021-07-14 Tauragės r. magistralinio kelio Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas 157,80 km įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė Mercedes Benz C180, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausanti atsakovui D. S.. 2021-07-14 eismo įvykio metu FORD FOCUS vairavo E. M..

2021-10-13 E. M. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini).

2021-11-30 Tauragės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas M. K. priėmė nutarimą E. M. atžvilgiu ir jai pagal ANK 417 str. 3 d. paskyrė administracinę nuobaudą – 75,00 Eur baudą, pagal ANK 417 str. 7 d. 11,00 Eur baudą, o vadovaujantis ANK 38 str., paskyrė jai galutinę administracinę nuobaudą – 75,00 Eur baudą. Buvo konstatuota, jog 2021-07-14 eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės FORD FOCUS valdytojos E. M. kaltės.

Kadangi transporto priemonė FORD FOCUS buvo apdrausta pas ieškovą AB „Lietuvos draudimas“, draudėja L. M., todėl 2021-07-14 įvykio metu padarytai žalai atlyginti, ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu išmokėjo atsakovui D. S. 3559,12 Eur draudimo išmoką už transporto priemonės MERCEDES-BENZ sugadinimus. Eismo įvykio metu kilusią žalą kartu su draudimo išmokos dydžiais/jų atlyginimu patvirtina: 1)fotolentė apgadinto atsakovo MERCEDES-BENZ automobilio; 2) 2022-02-15 remonto sąmata 3.559,12 Eur sumai; 3) 2022-02-21 PVM sąskaita-faktūra 3.559,12 Eur sumai už remontą; 4) atsakovo prašymas pervesti draudimo išmoką remontą atlikusiam servisui; 5) 2022-02-22 pranešimas apie žalos atlyginimą (3.559,12 Eur); 6) SEB banko sąskaitos išrašas.

E. M. kreipėsi į Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus ir apskundė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo M. K. 2021-11-30 nutarimą. Tauragės apylinkės teismas netenkino jos skundo, todėl ji pateikė apeliacinį skundą į Klaipėdos apygardos teismas dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 str. 3 d. Klaipėdos apygardos teismas 2022-06-23 nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-148-361/2022 pakeitė pirmosios instancijos teismo nutartį – panaikino policijos nutarimo dalį, kuria A. M. nubausta pagal 417 str. 3d. ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 417 str. 3d. jai nutraukė, nes padaryta veika neturi šio administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 str. 1 p.)

Nustačius, jog E. M. nėra kalta dėl 2021-07-14 eismo įvykio ir kad eismo įvykis nekilo dėl E. M. veiksmų ar kaltės, o būtent atsakovas D. S. savo veiksmais prisidėjo prie eismo įvykio įvykimo (nesiėmė papildomų atsargumo priemonių, neįsitikino, kad lenkti saugu, banguoto reljefo kelyje elgėsi neatsargiai, lengvabūdiškai), konstatuotina, kad atsakovas nepagrįstai gavo ieškovo AB „Lietuvos draudimas jam išmokėtą 3559,12 Eur draudimo išmoką.

2022-07-11 ieškovė atsakovui išsiuntė pretenziją dėl 3559,12 Eur draudimo išmokos grąžinimo ieškovei per 15 dienų.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 straipsnio 2 d. ir 3 d. įtvirtinta, jog: draudimo išmoka (toliau – išmoka) – draudiko ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau – Biuras) mokama nukentėjusiam trečiajam asmeniui pinigų suma arba kita sutarta išmokos mokėjimo forma, skirta žalai asmeniui, turtui ir (ar) neturtinei žalai atlyginti. Draudžiamasis eismo įvykis (toliau – draudžiamasis įvykis) – eismo įvykis, kuriam įvykus pagal šį įstatymą turi būti išmokama išmoka. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta, jog išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant (toliau – naudojant) transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė.

Nepagrįsto praturtėjimo instituto normos yra skirtos suinteresuotų asmenų teisėms ginti tokiose situacijose, kai skolininkas jų sąskaita jau įgijo (gavo) turtą ar praturtėjo, t. y. faktiškai turtą valdo, tačiau nėra turto įgijimą (turėjimą) legalizuojančio teisinio pagrindo. CK 6.237 ir 6.242 straipsnių normos yra teisinis įrankis (juridinis reikalavimo pagrindas) siekiant susigrąžinti be teisinio pagrindo kito asmens įgytą (turimą) turtą ar išreikalauti dėl nepagrįsto praturtėjimo patirtų nuostolių atlyginimą (2008 m. kovo 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje 3K-3-140/2008).

Vadovaujantis CK 6.237 str. 1 dalimi, asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu įgijo tai, ko negalėjo ar neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta.

Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškime nurodė, kad atsakovo draudimo bendrovė                2023-04-25 sumokėjo ieškovei 3559,12 Eur išmokėtą draudimo išmoką. Ieškovė atsisakė ieškinio dalyje dėl 3559,12 Eur priteisimo, ginčo tarp šalių dėl 3559,12 Eur išmokėtos draudimo išmokos nėra. Tačiau ieškovė taip pat prašo priteisti jai iš atsakovo 92,64 Eur dydžio kompensacines palūkanas, skaičiuojamas nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (nuo 2022-07-27 (+15 dienų nuo pranešimo (2022-07-11) atsakovui išsiuntimo) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos - 2023-02-03.

CK 6.261 straipsnis nustato, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (LR CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; taip pat žr. 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005). Šiuo atžvilgiu palūkanos yra aprioriniai nuostoliai, nes nereikalaujama įrodyti nei jų patyrimo (atsiradimo) fakto, nei realios atsiradimo ateityje rizikos. Laiku negrąžinus paskolintų pinigų, kreditorius patiria nuostolių, nes negali naudoti tų pinigų pats. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos. Kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos (LR CK 6.37 straipsnis), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Kompensuojamųjų palūkanų, įtvirtintų LR CK 6.261 straipsnyje, skaičiavimo pradžia gali būti nustatyta įstatymu arba sutartimi (LR CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (LR CK 6.261 straipsnis). Kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos (LR CK 6.288 straipsnio 1 dalis). Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas (LR CK 6.53 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 25 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4d. priimtą nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013).

Atsakovui D. S. 2022-07-11 buvo išsiųsta pretenzija dėl išmokėtos draudimo išmokos ir iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, t.y. iki 2023-02-03, nebuvo įvykdyta. Remiantis CK 6.261 straipsniu, bei aptarta Kasacinio teismo praktika darytina išvada, jog iš atsakovo priteistina ieškovei 92,64 Eur kompensacinių palūkanų (3559,12 Eur [žala] * 0,05 [palūkanų dydis] / 365 [dienų skaičius metuose] * 190 [pradelstų dienų skaičius], skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (nuo 2022-07-27 (+15 dienų nuo pranešimo (2022-07-11) atsakovui išsiuntimo) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos - 2023-02-03.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Ieškovė prašo iš atsakovo D. S. priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.).

Tuo vadovaujantis, iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 proc. dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (nuo 2023-02-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovė patyrė byloje 653 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 83 Eur žyminis mokestis ir 570 Eur išlaidos advokatui, už advokato teisinę pagalbą.

Teismo vertinimu, ieškovės patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių; be to, teismas nenustatė, jog minėtos išlaidos būtų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai didelės ir reikėtų jas mažinti.

 Tenkinus ieškovės ieškinio reikalavimus, ieškovei iš atsakovo priteistinas sumokėtas 83 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis, 82 straipsnis, 93 straipsnis) ir 570 Eur išlaidos advokatui, už advokato teisinę pagalbą, iš viso priteistina 653 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Byloje patirta 13,28 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 EUR) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo (CPK 92, 96 straipsniai). 

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 441 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834 atsisakymą nuo dalies ieškinio atsisakymo – nuo reikalavimo dėl 3559,12 Eur sumos (išmokėtos draudimo išmokos) priteisimo iš atsakovo D. S. ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

Priteisti iš atsakovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 92,64 Eur (devyniasdešimt du eurus 64 ct) kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (nuo 2022-07-27) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (iki 2023-02-03), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2023-02-03, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 653 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, naudai.

Priteisti iš atsakovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 13,28 Eur (trylika eurų 28 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jas sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“ banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 5662, mokėjimo paskirtis - išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja                                                                                                                 Elena Simonavičienė