Civilinė byla Nr. 3K-3-330/2014

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02219-2012-8

    Procesinio sprendimo kategorijos: 45.5; 95.3 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 20 d.

Vilnius

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Gedimino Sagačio ir Janinos Stripeikienės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Litesko“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ ieškinį atsakovui D. Z., tretiesiems asmenims L. E., S. E. dėl įsiskolinimo už šilumos energiją priteisimo.

              Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Litesko“ prašė teismo priteisti iš atsakovo D. Z. 1675,63 Lt įsiskolinimo už į atsakovo butą (duomenys neskelbtini) centralizuotai tiekiamą šilumos energiją ir karštą vandenį, 24,51 Lt delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovas 2011 m. spalio 26 d. iš varžytynių nusipirko 50,64 kv. m ploto dviejų kambarių butą (duomenys neskelbtini). Ankstesnieji buto savininkai L. E. ir S. E. iš buto buvo priverstinai iškeldinti su antstolio pagalba 2012 m. rugsėjo 10 d. Ieškovo skaičiavimu, atsakovas neapmokėjo prašomo priteisti įsiskolinimo už šilumos energiją ir kitas paslaugas, tiektas per laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 7 d. iki 2012 m. gegužės 1 d. Su atsakovu nesudaryta rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, susiklostė faktiniai šalių šilumos energijos tiekimo–vartojimo santykiai.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškinys atmestas.

Teismas nustatė, kad faktiškai šilumos energija ir karštu vandeniu, ieškovo tiektu į butą laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 7 d. iki 2012 m. gegužės 1 d., už kurį ieškovas prašo priteisti įsiskolinimą, naudojosi buvę buto savininkai L. ir S. E.

Pagal Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalį šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo–pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Atsiskaitymo už sunaudotą karštą vandenį ir šilumą prievolė pagal įstatymą siejama ne su asmens nuosavybės teise į būstą, bet su faktiniu energijos vartojimu. Su nauju patalpų savininku individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties nesudaryta, tokia sutartis buvo sudaryta su ankstesne buto savininke L. E., kuri naudojosi tiekta energija, dėl to ji ir privalo vykdyti sutartį bei sumokėti ieškovui už tiektas paslaugas (CK 6.383 straipsnis).

Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartimi netenkinus ieškovo UAB „Litesko“ apeliacinio skundo paliktas nepakeistas Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimas.

Teismo nutartyje pažymėta tai, kad šilumos energija tiekiama šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu (CK 6.383 straipsnis), taigi šilumos vartotojo pareiga mokėti už tiekiamą šilumos energiją siejama su asmeniu, kuris tokią pareigą yra prisiėmęs pagal sutartį. Atsakovas įgijo nuosavybės teisę į ginčo butą 2011 m. lapkričio 7 d., tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, butu nesinaudojo ir paslaugų iš ieškovo negavo. Ieškovas neįrodė, kad 2011 m. gruodžio mėnesį jis būtų nutraukęs šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą 2007 m. sausio 17 d. su L. E. Ofertą sudaryti naują sutartį ieškovas atsakovui pateikė tik 2012 m. sausio 19 d., siūlydamas šią sutartį pasirašyti per keturiolika dienų. Dėl to neįrodyta, kad ieškovo ir atsakovo sutartiniai santykiai atsirado 2011 m. gruodžio mėnesį konkliudentinių veiksmų pagrindu.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

              Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Litesko“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti. Kasatorius savo prašymą grindžia šiais esminiais argumentais:

              Skundžiamoje nutartyje teismas neteisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo santykius. Teismas nepagrįstai nurodė, kad šilumos energijos pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams sukurti būtina rašytinė šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis. Tai prieštarauja CK 6.384 straipsnio 1 daliai, kurioje nustatyta, kad jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 20 punkte nustatyta, kad šilumos pirkimo–pardavimo sutartis yra sudaroma šilumos tiekėjo ir daugiabučio namo buto ir kitų patalpų savininko. Teisės aktų nereglamentuota šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties forma, dėl to sudaroma gali būti ne tik rašytinė sutartis, bet ir kitos įstatyme numatytos leidžiamos formos sandoris: žodžiu, konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis).

              Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad asmeniui, įsigijus patalpas ir iš energijos tiekimo įmonės priimant centralizuotai tiekiamą šilumos energiją, tarp šalių atsiranda šilumos energijos tiekimo–vartojimo santykiai, šalių valia gauti ir tiekti šilumos energiją įgyvendinama konkliudentiniais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Kauno energija“ v. B. O. ir kt., bylos Nr. 3K-3-392/2004; 2002 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. M. v. SPAB „Vilniaus šilumos tinklai“, bylos Nr. 3K-3-1618/2002). Tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas jose nurodytų šalių, t. y. tiekėjo ir pastato savininko – šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko, buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-3/2008; 2009 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-280/2009).

              Nurodytos nutartys aktualios šioje byloje sprendžiant šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties su buvusia buto savininke nutraukimo ir naujos sutarties su atsakovu sudarymo momento klausimą. Įgijęs nuosavybės teises į butą atsakovas neinformavo ieškovo apie kitų asmenų faktinį buto valdymą ir žinojo arba turėjo žinoti apie jam tenkančią prievolę atsiskaityti už buto komunalines paslaugas. Nuosavybės teisės perėmimo momentas yra pagrindas kilti prievolei apmokėti už į objektą (butą) tiekiamą šilumos energiją. Kasatorius, Nekilnojamojo turto registre pastebėjęs buto savininko pasikeitimą (atsakovas nuosavybės teises į butą įgijo 2011 m. lapkričio 7 d. teismo patvirtinto 2011 m. spalio 26 d. Turto pardavimo iš varžytynių akto pagrindu), vertino su buvusia buto savininke sudarytą šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartį kaip nutrauktą ir konkliudentiniais veiksmais teisės aktų pagrindu šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartį kaip sudarytą su nauju buto savininku – atsakovu.

              Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas D. Z. prašo atmesti kasacinį skundą ir palikti nepakeistus Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimą. Atsiliepime išdėstyti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

              Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Pagal ginčo santykiams taikomą teisinį reguliavimą šilumos energija tiekiama sutarties pagrindu (Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnis ir kt.). Taigi sprendžiant dėl asmens pareigos atlyginti už tiekiamą šilumos energiją būtina nustatyti, ar jį su šilumos tiekėju sieja sutartiniai santykiai. Ieškovas nenurodė juridinių faktų, patvirtinančių, kad atsakovo prievolė atsiskaityti su ieškovu už nuo 2011 m. lapkričio 7 d. iki 2012 m. gegužės 1 d. į atsakovui nuosavybės teise priklausantį butą tiektą šilumos energiją ir karštą vandenį atsirado iš atsakovo konkliudentinių veiksmų. Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 7 d. iki 2012 m. gegužės 1 d. į atsakovui nuosavybės teise priklausantį butą tiekta šilumos energija ir karštu vandeniu pagal su L. E. 2007 m. sausio 17 d. sudarytą Šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo su buitiniu šilumos vartotoju sutartį naudojosi L. E., S. E. ir Ž. E. Atsakovas tuo metu negalėjo valdyti ir naudotis buto patalpomis. Ankstesni buto savininkai iškeldinti iš užimto buto priverstine tvarka.

Esant neteisėtiems buvusių patalpų savininkų veiksmams, kuriais buvo trukdoma atsakovui naudotis ir valdyti patalpas, teigti, kad atsakovas savo veiksmais išreiškė valią sudaryti su šilumos energijos tiekėju sutartį dėl šilumos energijos ir karšto vandens pirkimo į šias patalpas, nėra jokio pagrindo. Dėl šios priežasties nėra aktuali kasatoriaus nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje teisės taikymo išaiškinimai priimti kitokių faktinių aplinkybių kontekste. Atsakovui nuosavybės teise įgijus butą 2007 m. sausio 17 d. sutartis savaime nepasibaigė, todėl už patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį į atsakovui priklausančias patalpas privalo mokėti faktinis jos vartotojas – trečiasis asmuo. Savininko pareiga atlyginti už į jam nuosavybės teise priklausančias patalpas tiekiamą šilumą bei karštą vandenį negali būti siejama tik su patalpų priklausymo nuosavybės teise faktu. Kai šilumos energija į patalpas tiekiama pagal šilumos tiekėjo (kasatoriaus) ir vartotojo (trečiojo asmens) sudarytą sutartį, šios sutarties šalių elgesys vykdant ir nutraukiant sutartį negali būti kvalifikuojamas taip, kad jie tokiu savo elgesiu nustatytų atsakovui (naujam patalpų savininkui) prievoles mokėti už šilumos energiją, kurios jis negavo dėl to, kad negalėjo valdyti patalpų dėl buvusio savininko (trečiojo asmens L. E.) veiksmų ar neveikimo. Kaip yra pažymėta kasacinio teismo kitoje anksčiau išnagrinėtoje byloje – tokiu atveju, sprendžiant dėl prievolės sumokėti už šilumos energiją ir karštą vandenį, reikšminga nustatyti, ar šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis su buvusiu savininku nutraukta, o su naujuoju savininku sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. J. D., bylos Nr. 3K-3-491/2012). Byloje nustačius tikruoju šilumos energijos vartotoju trečiąjį asmenį, jis yra atsakingas sumokėti įsiskolinimą už patiektą energiją.

              Kasatorius nepagrįstai pareigą informuoti apie nuosavybės teisės į butą perėjimą perkelia atsakovui. 2007 m. sausio 17 d. sutartimi šilumos energijos vartotojas – trečiasis asmuo – įsipareigojo ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo atitinkamų aplinkybių paaiškėjimo raštu informuoti šilumos tiekėją (kasatorių) apie buto savininko pasikeitimą ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus.

            Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teismo veiksmų, sprendžiant tinkamos – turinčios atsakyti pagal ieškinį – šalies nustatymo klausimą (CPK 45 straipsnis)

Byloje nagrinėjamam ginčui dėl įsiskolinimo už patiektą šilumos energiją spręsti nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės apie tai, kad šilumos energija ir karštu vandeniu, ieškovo tiektu į butą laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 7 d. iki 2012 m. gegužės 1 d., už kurį ieškovas prašo priteisti įsiskolinimą, naudojosi buvę buto savininkai tretieji asmenys L. ir S. E. Dabartinis buto savininkas atsakovas D. Z. nuosavybės teises į butą įgijo 2011 m. spalio 26 d. įvykusių varžytynių pagrindu. Nurodyti tretieji asmenys iš buto buvo priverstinai iškeldinti su antstolio pagalba 2012 m. rugsėjo 10 d., jie faktiškai naudojosi butui tiekiama šilumos energija ir karštu vandeniu už laikotarpį, per kurį susidarė ieškovo prašomas priteisti įsiskolinimas.

Ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti įsiskolinimą iš buto savininko atsakovo D. Z., su kuriuo nebuvo sudaryta rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties. Tokia sutartis buvo sudaryta 2007 m. sausio 17 d. su ankstesne buto savininke L. E. Ši sutartis nebuvo nutraukta ir galiojo laikotarpiu, už kurį ieškovas prašo priteisti įsiskolinimą. Nepaisant to, ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti įsiskolinimą už patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį ne tretiesiems asmenims, atsakingais už įsiskolinimą pagal sutartį ir faktiškai suvartojusiais šilumos energiją ir karštą vandenį, o naujam buto savininkui, kurio valdymo ir naudojimosi butu teisės buvo suvaržytos dėl neteisėtų ankstesniųjų buto savininkų trečiųjų asmenų L. ir S. E. veiksmų, šiems atsisakius išsikelti iš atsakovui nuosavybės teise perėjusio buto.

Teisėjų kolegija pažymi tai, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nustatęs pirmiau nurodytas aplinkybes (kad į butą tiekiamą šilumos energiją ir karštą vandenį vartojo tretieji asmenys, su vienu iš jų sudaryta šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis, ši sutartis nebuvo sudaryta su atsakovu – teisėtu buto savininku, kurio nuosavybės teises į butą neteisėtai suvaržė tretieji asmenys iki jų priverstinio iškeldinimo su antstolio pagalba), turėjo teisinį pagrindą daryti išvadą, jog ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui (CPK 45 straipsnis). Dėl to galėjo būti spręstina dėl L. ir S. E. prievolių mokėti už šilumos energiją pagal sutartį remiantis CK 6.383 straipsnio 1 dalimi, tačiau jie byloje dalyvauja ne atsakovais, o trečiaisiais asmenimis.

Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, jog atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal šios teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. N. v. UAB „Lietuva Statoil“, bylos Nr. 3K-3-465/2006; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. L. v. antstolis S. Degimas, bylos Nr. 3K-3-186/2011; 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius v. R. L., bylos Nr. 3K-3-137/2014; 2014 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos dujos“ v. AB SEB bankas, bylos Nr. 3K-3-305/2014).

Pirmosios instancijos teismas, nesilaikydamas CPK 45 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nepasiūlė ieškovui pakeisti atsakovo, o tinkamo atsakovo (-ų), turinčio pareigą atsakyti pagal ieškovo reikalavimą, įtraukimas galimas tik pirmosios instancijos teisme. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjusių teismų procesiniai sprendimai naikintini. Nustačius nurodytus esminius proceso teisės normų pažeidimus, kurie negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme, byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasacinis teismas turėjo 33,15 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kasaciniam teismui nusprendus bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360, 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį panaikinti bei grąžinti bylą Alytaus rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                  Sigita Rudėnaitė

Gediminas Sagatys

Janina Stripeikienė