Administracinė byla Nr. N444-921/2011
Teisminio proceso Nr. 4-61-3-00230-2010-2
Procesinio sprendimo kategorija 45.4.7
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gegužės 27 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo P. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 2 d. nutarties P. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė : I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariatas (toliau – ir Institucija) 2010 m. vasario 5 d. nutarimu pripažino P. P. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1242 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė 700 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams. Nuobauda skirta už tai, kad jis 2010 m. sausio 29 d., 22.48 val. vairuodamas automobilį Vilniaus-Bajorėlių g. sankryžoje, Pabradėje nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, dėl ko vairuojamas automobilis kelis kartus apsisuko apie savo ašį, tuo kėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui.
P. P. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas Institucijos nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 2 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino, Institucijos nutarimą paliko nepakeistą.
Apeliaciniu skundu P. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad nei viena iš administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų aplinkybių nėra patvirtintos. Nėra nustatyta, kad buvo viršytas saugus greitis, joks susidūrimas neįvyko. Pareigūnų parodymai yra prieštaringi. Jokių kitų vairuotojų, kuriems būtų buvę kliudoma, pareiškimų byloje nėra. Taip pat nepagrįstai atmesti liudytojų D. P. ir A. Š. parodymai. Be to, nurodo, kad protokole nenurodoma, kokie Kelių eismo taisyklių punktai buvo pažeisti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a: II.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
P. P. administracinėn atsakomybėn patrauktas už pažeidimo, numatyto ATPK 1242 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Šioje teisės normoje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia baudą vairuotojams nuo 400 iki 800 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 6 mėnesių <...>.
Apeliantas neigia padaręs jam inkriminuojamą pažeidimą, mano, kad nei viena iš protokole nurodytų aplinkybių nėra patvirtinta byloje surinktais įrodymais.
ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.
Byloje esančiuose pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, jog P. P. vairuotas automobilis Audi važiuojant automobilių kolonai pavojingai manevravo nuo vieno kelio krašto iki kito, trukdydamas važiuoti kitoms transporto priemonėms kolonoje, o Vilniaus-Bajorėlių gatvių sankryžoje, netoli parduotuvės, automobilis kelis kartus apsisuko aplink automobilio ašį ir pradėjo važiuoti atgal vėl taip pat manevruodamas nuo vieno kelio krašto iki kito (b. l. 9, 10). Analogiškai įvykio aplinkybes pareigūnai atpasakojo ir apklausiami teismo posėdžio metu (b. l. 24-25). Pareigūnų parodymai yra nuoseklūs, logiški, esminių prieštaravimų jų paaiškinimuose teisėjų kolegija nenustatė. Pareigūnai nėra susiję su atsakomybėn traukiamu asmeniu, jie nėra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi jų parodymais. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks elgesys kelyje yra akivaizdžiai pavojingas, keliantis grėsmę kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Tuo tarpu apelianto nurodyti liudytojai D. P. ir A. Š. yra atsakomybėn traukiamo asmens draugai. Jų parodymai prieštarauja objektyviems byloje surinktiems įrodymams, todėl pagrįstai atmesti. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pareigūnai nurodė, jog P. P. automobilis prie parduotuvės nebuvo sustojęs ir nieko neišleido, o automobilyje sėdėjo vienas keleivis – jaunuolis. Todėl apelianto ir jo nurodytų liudytojų paaiškinimai, kad P. P. prie parduotuvės išleido D. P., atmestini kaip neatitinkantys tikrovės. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai dėl P. P. kaltės padaryti.
Formuluojant kaltinimą administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad P. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 (eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti) ir 133 (vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas) punktus. Teisėjų kolegija, įvertinusi šių teisės normų turinį ir atsižvelgdama į jau minėtus byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad jos inkriminuotos pagrįstai.
Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas teisingai taikė teisės normas, išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, pakeisti ar panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
P. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 2 d. nutartį P. P. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Antanas Ablingis
Ričardas Piličiauskas
Virgilijus Valančius