(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gruodžio 15 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Arūno Kaminsko, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Mindaugui Paukštei, atsakovo Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovėms E. P. ir R. B., atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos atstovei N. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. Y. skundus atsakovams Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
nustatė:
Pareiškėja R. Y. padavė teismui skundus, kuriuose prašė: panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos reikalų skyriaus (toliau - Migracijos departamentas) 2016 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. (15/4- 1)3I-872-(00154)/(15/5-10)17U-1689 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartinę nacionalinę vizą A. R. pilietei R. Y.“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas), įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos (toliau – ir Vilniaus AVPK Migracijos valdyba) 2016 m. liepos 8 d. sprendimą Nr.10-SP9-65 „Dėl A. R. pilietės R. Y. grąžinimo į A.R.“.
Pareiškėja skunduose nurodė, kad 2016-03-04 pateikė prašymą skubos tvarka išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Kartu su prašymu pateikė visus reikiamus dokumentus, patvirtinančius teisę gauti minėtą leidimą. Pareiškėjos teigimu, sprendimas dėl leidimo išdavimo turėjo būti priimtas iki 2016-05-04. Apie tai, kad ji privalo pateikti papildomus dokumentus, jos atstovė buvo informuota elektroniniu laišku, išsiųstu tik 2016-05-03 16.27 val. Tą pačią dieną visą reikiamą informaciją pateikė. Nepaisant to, 2016-05-04 gavo Migracijos departamento sprendimą, kuriuo prašymo nagrinėjimo terminas pratęstas iki 4 mėnesių. Mano, kad prašymo nagrinėjimo terminas pratęstas nepagrįstai bei praleidus Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar sanuota, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos Aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 1V-367 (toliau – Aprašas), 64 punkte numatytą 10 dienų terminą.
Pareiškėja skunde taip pat nurodė, kad nustatytu laiku atvykti į pokalbį negalėjo, todėl į jį nuvyko jos atstovė ir valstybės tarnautojai pateikė dokumentus, grindžiančius įmonės UAB „Vildus“ veiklą. Mano, kad valstybės tarnautoja nepagrįstai atsisakė priimti dokumentus iš jos atstovės. Pareiškėja nesutiko ir Migracijos departamento išvada, kad ji neturi supratimo apie UAB „Vildus“ veiklą, nes 2016-06-09 pokalbio metu su valstybės tarnautoja bendravo rusų kalba, kurios valstybės tarnautoja nemokėjo, todėl mano, kad valstybės tarnautoja neteisingai suprato jos žodžius.
Pareiškėja skunduose pabrėžė, kad UAB „Vildus“ 2 metus sėkmingai vykdo veiklą, turi komercinį, finansinį, organizacinį bei teisinį savarankiškumą, moka pelno mokestį. UAB „Vildus“ pagrindinė veikla yra krovinių/siuntų pervežimas, keleivių pervežimas ir gyvūnų pervežimas. Įmonė turi transporto priemones: PEUGEOT EXPERT (valdoma nuosavybės teise), MERCEDES BENZ (valdoma patikėjimo teise) ir VW SHARAN (valdoma nuomos teise). Daugelis įmonės klientų yra nuolatiniai. Su klientais yra sudarytos ilgalaikės pervežimo sutartys.
Be to, pareiškėja nurodė, kad ji daug metų dirba A. transporto kompanijoje “UNION", kuri priklausė jos vyrui S. K., įmonė teikė pervežimo iš Azerbaidžano į Rusiją paslaugas. 2015 m. buvo priimtas sprendimas plėsti įmonės veiklą, t. y. organizuoti pervežimus iš Azerbaidžano į Europą tarpininkaujant UAB „Vildus“. Tapusi UAB „Vildus“ valdybos nare, su šeima nusprendė gyventi Lietuvos Respublikoje ir taip prisidėti prie UAB „Vildus“.
Pareiškėja skunduose teigė, kad Migracijos departamento išvada, jog UAB „Vildus“ veikla fiktyvi, yra nepagrįsta. Ginčijamame sprendime nepagrįstai nurodyta, kad ji pateikė melagingą informaciją apie darbo laiką, UAB „Vildus“ veiklą.
Pabrėžė, kad jos šeimos nariams, t. y. sutuoktiniui, pilnametei dukrai ir dviem nepilnamečiams vaikams Migracijos departamentas išdavė leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėjos manymu, kol nėra išspręstas klausimas dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, jai turi būti išduota daugkartinė nacionalinė viza. Atsakovo argumentas, kad ji negali pagrįsti numatomo buvimo su daugkartine nacionaline viza tikslo, yra nepagrįstas. Pareiškėja skunde pabrėžė, kad jos buvimo Lietuvos Respublikoje tikslas teisėta veikla UAB „Vildus“.
Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjos skundu nesutiko ir atsiliepime nurodė, kad A. R. pilietė R. Y., gim. (duomenys neskelbtini), 2016-03-04 pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - Įstatymas) 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, t. y. teisėtos veiklos pagrindu. Taip pat pareiškėja 2016 m. birželio 23 d. Migracijos departamentui pateikė nustatytos formos prašymą išduoti daugkartinę nacionalinę vizą tuo pagrindu, jog ji yra pateikusi prašymą išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris nėra išnagrinėtas. Atsakovas atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėja prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Respublikoje prašė nagrinėti skubos tvarka. Atsakovas atsiliepime pripažino, kad Migracijos departamentas nagrinėdamas pareiškėjos prašymą, pažeidė Aprašo 64 punkte nustatytą 10 dienų terminą, t. y. sprendimą apie prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimą bendra tvarka priėmė praleidęs 10 dienų terminą. Tačiau atsakovas mano, kad šis procedūrinis pažeidimas neturėjo įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovas atsiliepime pažymėjo, kad Migracijos departamentas nagrinėdamas pareiškėjos 2016 m. kovo 4 d. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nustatė, kad nepakanka duomenų pagrindžiančių sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir apie tai 2016 m. gegužės 3 d. elektroninio pašto, nurodyto pareiškėjos prašyme, adresu informavo pareiškėją, o 2016 m. gegužės 4 d. tuo pačiu elektroninio pašto adresu išsiuntė pareiškėjai pažymą dėl valstybės rinkliavos dalies nepanaudojimo ir pranešimą, kuriame nurodė, kad ji yra kviečiama atvykti į Migracijos departamentą asmeniškai. Pareiškėja į apklausą atvyko tik 2016 m. birželio 9 d. Migracijos departamentas atsiliepime atkreipė dėmesį, kad sprendimas atsisakyti išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi priimtas ne fiktyvios įmonės pagrindu, bet tuo pagrindu, kad pareiškėja, norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.
Atsakovas atsiliepime taip pat nurodė, kad pareiškėjos apklausos metu Migracijos departamente dalyvavo ne tik pareiškėja ir valstybės tarnautoja, nagrinėjanti jos prašymą, bet ir kitos Migracijos departamento valstybės tarnautojos, kurios pareiškėjai suprantama kalba paaiškino apie apklausos eigą, atsakė į pareiškėjai kilusius klausimus. Atsakovas atsiliepime pabrėžė, kad pareiškėja apklausos metu negalėjo atsakyti apie UAB „Vildus“ veiklą, bendrovės valdymą, netgi apie savo darbo laiką UAB „Vildus“. Migracijos departamento vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjos darbas UAB „Vildus“ yra susijęs su siaura sritimi, o būtent – klientų paieška Azerbaidžane, rodo, kad tikrasis jos atvykimo tikslas yra ne vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, bet gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Migracijos departamentas pabrėžė, kad ta aplinkybė, jog kitiems UAB „Vildus“ akcininkams, t. y. pareiškėjos buvusiam sutuoktiniui bei pilnametei dukrai, o taip pat ir dviem nepilnamečiams vaikams buvo išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nepaneigia ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo ir Migracijos departamento nustatytų pareiškėjos atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslų. Atsakovas pažymėjo, jog A. R. B. miesto N. rajono teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutarimu patenkintas S. K. ieškinys dėl santuokos nutraukimo, santuoka įregistruota tarp S. K. ir pareiškėjos nutraukta, o bendroje santuokoje gimę nepilnamečiai vaikai (S. K. ir A. K.) palikti globoti tėvui S. K..
Atsakovo teigimu, Migracijos departamentas taip pat neturėjo teisinio pagrindo pareiškėjai išduoti daugkartinę nacionalinę vizą, nes pareiškėjos prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išnagrinėtas ir priimtas sprendimas atsisakyti išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi ir pareiškėja negalėjo pagrįsti numatomo buvimo su daugkartine nacionaline viza tikslo.
Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba su pareiškėjos skundu taip pat nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjai pateikus prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, buvo išduota Nacionalinė D viza, galiojanti nuo 2016-03-18 iki 2016-06-24. R. Y. 2016-06-23 Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti Nacionalinę D vizą, nes sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nebuvo priimtas iki turimos vizos galiojimo pabaigos. Migracijos departamentas ginčijamu sprendimu pareiškėjai atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartinę nacionalinę vizą. Tokiu būdu pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje pagrįstai buvo laikomas neteisėtu ir Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 3 punktu buvo priimtas sprendimas pareiškėją grąžinti į užsienio valstybę. Priimant sprendimą grąžinti R. Y. į A. R., aplinkybių, draudžiančių šią užsienietę grąžinti į užsienio valstybę, nebuvo nustatyta. Atsakovas atsiliepime pažymėjo, jog pareiškėja 2016-07-07 paaiškinime pareiškė prašymą nustatyti ilgiausią išvykimo terminą ir įsipareigojo išvykti iš Lietuvos Respublikos per nustatytą terminą. Atsakovas pabrėžė, kad priimdamas sprendimą atsižvelgė į užsienietės prašymą pasilikti Lietuvoje ilgesnį laiką ir nustatė maksimalų įstatymo nustatytą 30 dienų terminą. Atsakovas atsiliepime atkreipė dėmesį, kad R. Y. 2016-08-05 pateikė prašymą pratęsti išvykimo iš Lietuvos Respublikos terminą ir šis terminas 2016-08-08 sprendimu buvo pratęstas iki 2016-09-02.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas skundą prašė tenkinti skunde nurodytais motyvais.
Atsakovo Migracijos departamento atstovės skundą prašė atmesti atsiliepime nurodytais motyvais.
Atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos atstovė skundą prašė atmesti atsiliepime nurodytais motyvais.
Skundas atmestinas.
Nustatyta, kad Migracijos departamentas 2016-07-04 sprendimu Nr.(15/4-1)3I-872(00154)/(15/5-10)17U-1689 atsisakė išduoti A. R. pilietei R. Y., gim. (duomenys neskelbtini), leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir atsisakė pastarajai išduoti daugkartinę nacionalinę vizą.
Vilniaus AVPK Migracijos valdyba 2016-07-08 priėmė sprendimą Nr. 10-SP9-65, kuriuo įpareigojo A. R. pilietę R. Y. savanoriškai išvykti į A.R. per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2016 m. rugpjūčio 7 d. Tuo pačiu sprendimu pareiškėja buvo įspėta apie tai, jei per nustatytą laiką ji neišvyks iš Lietuvos Respublikos bus priimtas sprendimas dėl jos išsiuntimo. Šis sprendimas pareiškėjai įteiktas 2016-07-08. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba 2016-08-08 sprendimu pareiškėjos išvykimo iš Lietuvos Respublikos terminą pratęsė iki 2016-09-06.
Byloje kilo ginčas dėl atsisakymo išduoti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, daugkartinę nacionalinę vizą bei užsieniečio įpareigojimo savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos teisėtumo ir pagrįstumo.
Kaip matyti iš skundžiamo Migracijos departamento 2016-07-04 sprendimo, pareiškėjai išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje atsisakyta Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu ir 35 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu, t. y. tais pagrindais, jog duomenys, kuriuos pateikė pareiškėja norėdama gauti leidimą laikinai gyventi neatitinka tikrovės ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė.
Bylos duomenys rodo, kad pareiškėja prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje skubos tvarka pateikė 2016-03-04 (tomas III/ puslapis 3). Prašyme nurodė, kad į Lietuvos Respubliką atvyko 2016-02-24. Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikė teisėtos veiklos pagrindu UAB „Vildus“. Prašymo 8.4 punkte pareiškėja nurodė, prašymo pateikimo metu niekur nedirba, ketina dirbti UAB „Vildus“.
UAB „Vildus“ steigimo aktas (tomas III/puslapiai 28-29), UAB „Vildus“ įstatai“ (tomas III/puslapiai 30-31), UAB „Vildus“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis (tomas III/puslapiai 32-35), UAB „Vildus“ vienintelio akcininko sprendimai (tomas III/puslapiai 36, 37-38), UAB „Vildus“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas (tomas III/puslapis 39), Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenys (tomas III/ puslapiai 23 -27), kuriuos pateikė pareiškėja, patvirtina, kad UAB „Vildus“ registruota 2014-10-22, adresu Švitrigailos g.11K-109, Vilniuje, įstatinio kapitalo dydis 28960 Eur. Bendrovės valdymo organai: bendrovės direktorius A. T. ir valdyba susidedanti iš septynių asmenų. Pareiškėja R. Y. valdybos nare paskirta 2016-01-06.
Kaip jau buvo nurodyta, UAB „Vildus“ registruota adresu Švitrigailos g. 11K-109, Vilniuje. Toks bendrovės buveinės adresas nurodytas ir PVM sąskaitose faktūrose bei kituose buhalterinės apskaitos dokumentuose, kuriuos pareiškėja pateikė atsakovui. Pareiškėja, būdama UAB „Vildus“ valdybos nare, 2016-06-09 apklausos Migracijos departamente metu nurodė, kad UAB „Vildus“ buveinės adresas nesutampa su adresu, kuriuo bendrovė yra registruota, tačiau kito UAB „Vildus“ buveinės adreso nenurodė ir bendrovės buveinės patalpų įrengimo nekonkretizavo (tomas III/puslapiai 161-171, apklausos 2 punktas). Juridinių asmenų registro 2016-05-02 duomenimis UAB „Vildus“ adresas nepakitęs ( tomas III/puslapis 89). Pažymėtina, kad pagal byloje esančius duomenis, nustatyta, kad adresu Švitrigailos g. 11K-109 registruota ir UAB „Ailana“, kurioje šiuo metu dirba A. M., buvusi UAB „Vildus“ vadybininkė.
Be to, pareiškėja tos pačios apklausos metu nurodė, kad UAB „Vildus“ valdybos nare ji paskirta tik 2016 m. balandžio mėnesio pabaigoje (apklausos 4 punktas).
Pareiškėja apklausos metu nurodė, kad Lietuvoje ketina užsiimti pervežimo paslaugomis (apklausos 10 punktas). Tokias pačias aplinkybes pareiškėja nurodė ir skunde teismui. Apklausos metu pareiškėja taip pat nurodė, kad UAB „Vildus“ teikia krovinių pervežimo ir keleivių vežimo paslaugas (apklausos 17 punktas). Pagal UAB „Vildus“ įstatų 5 punktą bendrovė gali užsiimti bet kokia veiklos rūšimi. Veiklos rūšys bendrovės įstatuose nedetalizuotos. Pareiškėja, pateikdama prašymą išduoti leidimą, pateikė PVM sąskaitas faktūras, iš kurių matyti, kad UAB „Vildus“ 2015 -2016 metais teikė konsultavimo ir kitas paslaugas. Paslaugų rūšys buhalterinės apskaitos dokumentuose nedetalizuotos, o darbų priėmimo perdavimo aktų pareiškėja atsakovui nepateikė. Kitų duomenų, kad UAB „Vildus“ teikia pervežimo paslaugas pareiškėja nepateikė. Pažymėtina, kad UAB „Vildus“ turi tik du lengvuosius automobilius. Bylos duomenimis, kitų transporto priemonių tinkančių krovinių pervežimui ir keleivių vežimui bendrovė neturi (apklausos 34 punktas).
Pareiškėja atsakovui pateikė prieštaringus duomenis ir apie savo buvimo Lietuvos Respublikoje vietą. Prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėja buvimo Lietuvos Respublikoje adresą nurodė (duomenys neskelbtini) g., Vilnius (prašymo 10 punktas). Pareiškėja 2016-06-09 apklausos metu tikslios buvimo vietos Lietuvos Respublikoje nenurodė, teigdama kad nuomojasi butą stoties rajone (apklausos 29 punktas).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - Sodra) duomenimis, pareiškėjos prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikimo dienai, t. y. 2016-03-04, UAB „Vildus“ dirbo keturi darbuotojai (tomas III/puslapis 40), o 2016-05-02 duomenimis - jau septyni darbuotojai. M. M. S. UAB „Vildus“ dirba nuo 2016-01-28, o S. K. ir S. K. – nuo 2016-04-15 (tomas III/puslapis 90). Darbo sutartis Nr. DS-01/28 su pareiškėja sudaryta 2016 m. sausio 28 d. (tomas III/puslapiai 41-43). Kaip matyti iš darbo sutarties turinio, pareiškėjai nustatyta penkių darbo dienų, keturiasdešimties valandų darbo savaitė, darbo dienos trukmė – aštuonios valandos. Pagal sudarytą darbo sutartį pareiškėja UAB „Vildus“ įsipareigojo pradėti dirbti gavusi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Tačiau pareiškėja 2016-06-09 apklausos metu nurodė, kad UAB „Vildus“ dirba, gauna 350 eurų darbo užmokestį, o jos darbo laikas – viena valanda per savaitę.
Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad UAB „Vildus“ nuo 2015-12-18 dirba M. G. (tomas III/puslapiai 47-49). Neterminuota darbo sutartis Nr. DS-003 su M. G. sudaryta 2015-12-15. Sudarytos darbo sutarties turinys patvirtina, kad M. G. nustatyta penkių darbo dienų, keturiasdešimties valandų darbo savaitė, darbo dienos trukmė – aštuonios valandos. M. G. priimta į administratorės pareigas.
Teismo posėdyje liudytoja apklausta M. G. parodė, kad UAB „Vildus“ realiai jokių administratorės pareigų neatliko, bendrovės direktoriaus ir kitų bendrovės vadovų nepažįsta, jokio darbo užmokesčio iš UAB „Vildus“ negavo, bendrovėje nedirbo.
UAB „Vildus“ direktorius A. T. kviečiamas liudytoju į teismo posėdį neatvyko, jam teismo šaukimas neįteiktas. UAB „Vildus vadybininkas R. K. (tomas III/puslapiai 44-46) kviečiamas liudytoju į teismo posėdį taip pat neatvyko. Į teismo posėdį neatvyko ir liudytoja UAB „Vildus“ vadybininkė A. M. (tomas III/puslapiai 50-52). Pastarajai teismo šaukimas neįteiktas. Sodros duomenimis, A. M. nuo 2016-07-01 UAB „Vildus“ nebedirba. A. M. nuo 2016-07-01 dirba UAB „Ailana“, kurios buveinės adresas yra Švitrigailos g. 11k-109, kaip ir UAB „Vildus“ .
Pareiškėja, būdama UAB „Vildus“ valdybos nare, dokumentų patvirtinančių darbo funkcijų paskirstymą darbuotojams, jų pareigybių aprašymų, duomenų apie UAB „Vildus“ naudojamas patalpas (panaudos, nuomos sutarčių), UAB „Vildus“ banko sąskaitos išrašo (Aprašo 24.21 punktas) nepateikė. UAB „Vildus“ balansas, Pelno nuostolio ataskaita, Pelno mokesčio deklaracija, Sąskaitos faktūros, Kasos pajamų orderiai, suvestinės, registracijos žurnalai tai yra pavieniai buhalterinės apskaitos dokumentai, o juose esantys duomenys jokiu būdu nepatvirtina pareiškėjos teisėtos veiklos UAB „Vildus“ ir tuo pačiu ir pareiškėjos deklaruoto buvimo tikslo Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėja 2016-06-09 apklausos metu nurodė, kad UAB „Vildus“ dirba vadybininke, atlyginimas 350 eurų, tokį pat atlyginimą gauna dukra ir vyras. Nuo kada UAB „Vildus“ vykdo veiklą nežino, gyvena A., UAB „Vildus“ vadovo nepažįsta, žino tik tiek, kad jis yra jos buvusio sutuoktinio draugas, kitų bendrovės darbuotojų nežino. Į Lietuvą atvyko ir sūnaus gydymo tikslais.
Pažymėtina, kad pareiga būti sąžiningam ir teikti tikrovę atitinkančius duomenis tenka užsieniečiui. Byloje esančių įrodymų visuma (tiek pareiškėjos anketoje, pašyme apklausos metu nurodyti duomenys, rašytiniai įrodymai) patvirtina, kad pareiškėja, teikdama prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Migracijos departamentas, atsisakydamas pareiškėjai išduoti leidimą laikinai gyventi, teisėtai ir pagrįstai pareiškėjos atžvilgiu taikė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 12 punkto nuostatas.
Nustačius aplinkybes, nurodytas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktuose, Migracijos departamento atsisakymas išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi laikytina teisėta ir proporcinga pareiškėjos teisių apribojimo priemone. A. R. B. miesto N. rajono teismo 2015-11-26 nutarimas patvirtina, kad santuoka tarp A. S. K. ir M. R. Y. nutraukta. Bendroje santuokoje gimę vaikai K. A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. S. Sh., gim. (duomenys neskelbtini), palikti globoti tėvui K. S. A. (tomas III/puslapiai 91-95, 96-101). Ilgalaikių socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje pareiškėja neturi. Tai, kad pareiškėjos vaikams ir jos buvusiam sutuoktiniui yra išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje individualaus pareiškėjos buvimo tikslo Lietuvos Respublikoje teisėtos veiklos pagrindu, t. y. Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nepagrindžia.
Ginčijamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, jame išsamiai atskleistas pareiškėjos prašymo pagrįstumo tyrimas, nustatytos faktinės aplinkybės yra tinkamai įvertinos, o pareiškėjai taikomos poveikio priemonės motyvuotos.
Pareiškėjos su prašymu pateikti dokumentai nebuvo išsamūs ir pakankami pagrįsti pareiškėjos buvimo teisėto tikslo Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento valstybės tarnautoja, siekdama pašalinti iškilusias abejones, pagrįstai 2016-05-03 elektroninio pašto, nurodyto pareiškėjos prašyme, adresu išsiuntė pareiškėjai prašymą pateikti UAB „Vildus“ veiklos planą, kuriame būtų išdėstyta kokia konkrečiai veikla verčiasi bendrovė, su verslo partneriais sudarytas sutartis (tomas III puslapis 116). Migracijos departamentas 2016-05-04 priėmė sprendimą pareiškėjos prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėti bendra tvarka ir apie tai pareiškėją informavo 2016-05-04 pranešimu Nr. (15/4-3)10K-17868 ir įpareigojo pareiškėją atvykti asmeniškai į Migracijos departamentą pokalbiui (tomas III puslapis 117). Bylos duomenys patvirtina, kad Migracijos departamentas aktyviai rinko papildomus įrodymus apie UAB „Vildus“ veiklą, pareiškėjos atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą, domėjosi pareiškėjos nurodytais jos šeimos nariais gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.
Sprendimas dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi priimtas 2016-07-04, t. y. laikantis Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir Aprašo 55 punkte nustatytų terminų. Ta aplinkybė, jog atsakovas sprendimą nagrinėti pareiškėjos prašymą bendra tvarka priėmė praleidęs Aprašo 64 punkte nustatytą 10 dienų terminą, nagrinėjamu atveju jokios įtakos galutinio sprendimo priėmimui neturėjo. Šis procedūrinis pažeidimas Migracijos departamento 2016-07-04 sprendimo Nr.(15/4-1)3I-872(00154)/(15/5-10)17U-1689 pagrįstumo nepaneigia.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai 2016-03-04 pateikus prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jai buvo išduota Nacionalinė D viza pagal Kvietimo patvirtinimo, dokumentų vizai gauti pateikimo, konsultacijų vykdymo, vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, jos pratęsimo ar atsisakymo ją pratęsti, jos panaikinimo ir Šengeno vizos atšaukimo, taip pat komercinių tarpininkų akreditavimo ir išorės paslaugų teikėjų pasirinkimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2004 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 1V-280/V-109 (toliau - Vizų aprašas), 66.102 papunktį, galiojanti nuo 2016-03-18 iki 2016-06-24. Tuo pačiu pagrindu dėl nacionalinės vizos išdavimo pareiškėja kreipėsi ir 2016 birželio 23 d.
Migracijos departamento atsisakymas išduoti R. Y. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje yra teisėtas ir pagrįstas. Pagal Vizų aprašo 66.102 papunktį daugkartinė nacionalinė viza išduodama užsieniečiui, pateikusiam prašymą išduoti leidimą gyventi. Kito numatomo buvimo su daugkartine nacionaline viza tikslo R. Y. pagrįsti negali ((2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2016/399, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodekso (Šengeno sienų kodekso) (kodifikuota redakcija) (OL 2016 L 77, p. 1) (toliau - Šengeno sienų kodeksas) 6 straipsnio 1 dalies c punktas). Todėl, atsakovas pagrįstai atsisakė pareiškėjai išduoti ir daugkartinę nacionalinę vizą.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ginčijamas Migracijos departamento 2016 m. liepos 4 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį panaikinti skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjos skundas atmestinas.
Vilniaus AVPK Migracijos valdybos 2016-07-08 sprendimas Nr. 10-SP9-65, kuriuo R. Y. įpareigota savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos išvykti į A. R., priimtas vadovaujantis Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pagal kurį sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai jis yra Lietuvos Respublikoje pasibaigus vizos galiojimui. Kaip jau buvo nurodyta, pareiškėja Lietuvos Respublikoje gyveno turėdama nacionalinę D vizą, galiojančią nuo 2016 m. kovo 18 d. iki 2016 m. birželio 24 d. Skundžiamo sprendimo priėmimo dienai pareiškėja galiojančios vizos neturėjo. Migracijos departamentas 2016-07-04 sprendimu pareiškėjai atsisakė išduoti ir leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Aplinkybių, draudžiančių grąžinti R. Y. į A. R., nėra. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad Vilniaus AVPK Migracijos valdybos 2016-07-08 sprendimas Nr. 10-SP9-65 taip pat yra teisėtas ir pagrįstas, panaikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,
nusprendė:
Pareiškėjos R. Y. skundus atmesti kaip nepagrįstus.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Arūnas Kaminskas
Ina Kirkutienė
Jūratė Gaidytė-Lavrinovič