Administracinė byla Nr. I-6275-208/2014
Proceso Nr. 3-61-3-00829-2014-9
Procesinio sprendimo kategorija 16.5;74
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. balandžio 24 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius, dalyvaujant pareiškėjo A. T. atstovei M. T., uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovei Laisvės atėmimo vietų ligoninei dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
A. T. (toliau – ir pareiškėjas) elektroninėmis ryšio priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL, atsakovė) 2014-01-09 sprendimą Nr. S-231 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas), įpareigoti LAVL išmokėti jam 12 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčio dydžio kompensaciją, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu sprendimu LAVL atsisakė jam mokėti kompensaciją dėl lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo, susijusio su tarnybinių pareigų atlikimu. Paaiškino, kad 2013-10-08 atliko tarnybą LAVL 4-ame apsaugos ir priežiūros poste, apie 7.20 val. užėjo į kratų kambarį, kad išvesti nuteistąjį J. D. (toliau – ir nuteistasis, J. D.), kuris planiniu konvojumi turėjo išvykti į Alytaus pataisos namus, paklausė jo, ar visus daiktus, išduotus jam naudojimuisi LAVL, jis grąžino, peržiūrėjęs kortelę pastebėjo, kad nuteistasis negrąžino šaukšto. Pareikalavęs šaukštą grąžinti, nuteistasis metė savo daiktus ir netikėtai smūgiavo jam kumščiu į nosį. Nuo smūgio atsitrenkė į duris, iš nosies pasipylė kraujas, ašarojo akys, spengė galvoje, nuteistasis buvo agresyvus, keikėsi necenzūriniais žodžiais pareigūnų atžvilgiu, todėl priėmė sprendimą panaudoti specialiąsias priemones – antrankius – sutramdė nuteistąjį parversdamas jį ant žemės. Antrankių nenešiojo, nes jam nebuvo išduotas dėklas jiems įsidėti, todėl sušuko ūkio aptarnavimo būrio nuteistajam V. Š., kuris matė šį incidentą, kad informuotų pareigūnus, jog jam reikalingi antrankiai. Antrankius jam atnešė pareigūnas F. F.. Nuteistajam J. D. iškelta baudžiamoji byla Nr. 03-1-01505-13 dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str., kurioje pareiškėjas pripažintas nukentėjusiuoju. Nuo 2013-10-10 iki 2013-10-17 jis buvo gydomas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Neurologijos skyriuje, jam buvo diagnozuota ūmi cervikokranialgija, galvos sumušimas, kaklo raumenų patempimas, nosies trauma, nosies pertvaros iškrypimas. Ambulatorinis gydymas buvo tęsiamas nuo 2013-10-18 iki 2013-10-25 Vilniaus miesto centro poliklinikos Lukiškių filiale. Iš viso nedarbingumas dėl tarnyboje patirtos traumos tęsėsi 16 kalendorinių dienų. 2012-11-27 atlikus ekspertinį tyrimą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centre, jam buvo pateikta Specializuotosios medicininės ekspertizės pažyma Nr. 5442, kurioje nustatyta, kad jo sveikatos sutrikdymas priskiriamas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo. Papildomai pažymėjo, kad 2013-11-06 jam buvo įteiktas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. BD-1185 dėl išduotų specialiųjų priemonių galimo negrąžinimo. Atliekant tarnybinį tyrimą ir aiškėjant aplinkybėms, jog jis galimai kreipsis dėl sveikatos sužalojimo lygio nustatymo, buvo pradėta keisti surinktą informaciją, siekiant pripažinti, jog pats yra kaltas dėl įvykusio incidento. Ūkio aptarnavimo būrio nuteistieji V. Š. ir A. A. (A. A.) papildomai parašė arba perrašė savo paaiškinimus, kad patys dalyvavo sutramdant nuteistąjį. Pabrėžė, kad specialiųjų priemonių su savimi turėti neturėjo galimybės, nes jam nėra išduoti dėklai guminei lazdai ir antrankiams pritvirtinti, jas nešiotis rankose būtų pernelyg nesaugu ir neatsakinga. Kadangi situacija buvo stresinė teigia, kad išeidamas iš Rėžiminio korpuso patalpų paėmė specialiąsias priemones ir atnešė jas į budinčiosios tarnybos patalpas. Mano, kad jei įstaigos materialinių vertybių apskaitoje per visą mėnesį kol vyksta tarnybinis tyrimas nepritrūko vienos guminės lazdos ir vienų antrankių, tai šias priemones jis grąžino. Tvirtina, kad vykdydamas savo tarnybines pareigas elgėsi tinkamai, užkardė neteistojo asmens neteisėtus veiksmus, neleido nukentėti savo pamainos kolegoms. Vykdydamas savo pareigas su nuteistuoju J. D. buvo mandagus, atsargus, neprovokavo jo ginčui ar kitokiems veiksmams. Viskas įvyko staigiai ir nuo tokio impulsyvaus nuteistojo elgesio nebūtų apsaugoję jokios specialiosios priemonės. Nuteistąjį jis sutramdė pats vienas. Nuteistasis paaiškinime nuoširdžiai gailisi, kad užpuolė pareigūną.
Atsakovė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
LAVL nurodė, kad nesutinka pareiškėjui išmokėti kompensaciją už sveikatos sutrikdymą tarnybos metu, kadangi pasekmės kilo tik dėl paties pareiškėjo netinkamai atliktos pareigos laikytis teisės aktų reikalavimų vykdant jam priskirtas funkcijas. Pareiškėjas, žinodamas, kad LAVL atliekant suimtųjų ir nuteistųjų asmenų kratas privalo dalyvauti ne mažiau nei du pareigūnai, kad priežiūros posto prižiūrėtojui rėžiminiame korpuse draudžiama vienam atidaryti palatos duris ir įeiti į patalpą, sąmoningai piktybiškai nesilaikė šių reikalavimų, kadangi ėjo vienas į Kratų atlikimo kambarį ir vienas norėjo atlikti ir atliko nuteistojo J. D. kratą. Pareiškėjas ne tik pažeidė teisės aktų nuostatas, bet ir atliekant kratą su savimi neturėjo jokių specialiųjų priemonių, nors jos jam pamainos pradžioje buvo išduotos. Pareiškėjas, neturėdamas su savimi jokių specialiųjų apsaugos priemonių ir vienas atlikdamas kratą, suprato savo veiksmų/neveikimo pavojingumą savo sveikatai ir sąmoningai leido kilti esamoms pasekmėms, tai yra sveikatos sutrikdymui. Papildomai nurodė, kad nei pareiškėjas, nei kiti pareigūnai nereiškė pretenzijų dėl to, kad neturi antrankių dėklų, o išduotus antrankius laiko kišenėse su antkišeniais arba užsikišę už diržų. LAVL pareiškėjo veiksmus vertina kaip atliktus netiesiogine tyčia, todėl nėra pagrindo jam taikyti kompensacijos. Atlikus medicininę ekspertizę nustatyta, kad pareiškėjo sveikatos sutrikdymas priskirtas prie lengvų sužeidimų, mano, kad pareiškėjo nukreipimas stacionariam gydymui yra abejotinas.
Skundas tenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl LAVL 2014-01-09 sprendimo Nr. S-231 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nustatyta, kad vykdydamas savo pareigas pareiškėjas elgėsi nerūpestingai, aplaidžiai, nesilaikė galiojančių teisės aktų nuostatų, todėl jo veiksmai turėjo įtakos jo sveikatos sutrikdymui ir atsakovė atsisakė mokėti kompensaciją.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas – LAVL Vilniaus apsaugos, priežiūros ir įskaitos skyriaus prižiūrėtojas – 2013-10-08 atliko tarnybą LAVL 4-ajame apsaugos ir priežiūros poste. Vykdant tarnybą apie 7.20 val. kratų kambaryje atliekant išvykstančiojo nuteistojo J. D. kratą ir su savimi neturint specialiųjų apsaugos priemonių (antrankių, guminės lazdos), nuteistojo paprašius grąžinti šaukštą, šis jam sudavė kumščiu į veidą. Pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinę medicinos ekspertizės komisiją dėl sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymo, kuri 2013-12-27 pažymoje Nr. 5442 nurodė, kad pareiškėjo, 2013-10-08 patirtas sveikatos sutrikdymas, priskiriamas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo. Pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis tyrimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo – specialiųjų priemonių (antrankių ir guminės lazdos) negrąžinimo. LAVL 2014-01-09 sprendimu Nr. S-231 „Dėl informacijos pateikimo“ atsisakė mokėti jam kompensaciją, nustačius, kad jo veiksmai turėjo įtakos jo sveikatos sutrikdymui.
Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 48 str. 3 d. 6 p. nustatyta, kad pareigūnui, kuriam buvo sutrikdyta sveikata einant tarnybines pareigas arba jeigu tai susiję su tarnyba Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose, atsižvelgiant į darbingumo lygį ar sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį, išmokama kompensacija: lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – 12 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis J. D. 2013-10-28 paaiškinime patvirtino, kad jis užpuolė pareiškėją, nuteistajam iškelta baudžiamoji byla dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str., pareiškėjas pripažintas nukentėjusiuoju. Ūkio aptarnavimo būrio nuteistieji V. Š. ir A. A. (A. A.) savo 2013-10-08 paaiškinimuose patvirtino matę kaip nuteistasis J. D. kumščiu sudavė į veidą pareiškėjui. Pareiškėjas teigia, kad jam paprašius grąžinti šaukštą nuteistasis smūgiavo staiga, pareiškėjui to nesitikint. Tai paneigiančių įrodymų byloje nėra, todėl nėra pagrindo netikėti pareiškėjo pareigūno paaiškinimais. Vadinasi, net ir pareiškėjui turint specialiąsias priemones, jis šių nebūtų spėjęs panaudoti, kadangi nuteistojo užpuolimas įvyko staiga – staigiai suduodant kumščiu pareiškėjui į veidą. Pareiškėjas panaudojęs savigynos veiksmus, pargriovęs nuteistąjį ant žemės, paprašė, kad kitas pareigūnas atneštų antrankius. Iš vaizdo įrašo matyti, kad atėjęs kitas pareigūnas į kratos kambarį su savimi antrankių taip pat neturėjo, nes iš karto iš kratų kambario išbėgo į kitą patalpą, iš kurios į kratų kambarį dar kartą grįžo su antrankiais. Atsižvelgus į šią aplinkybę, teismas konstatuoja, kad pareigūnai LAVL antrankių su savimi nesinešioja. Pažymėtina ir tai, kad iš vaizdo įrašo matyti, kad nuteistasis yra žymiai mažesnis, silpnesnis pagal kūno sudėjimą už pareiškėją, todėl pareiškėjas galėjo pagrįstai jaustis pakankamai saugiai atlikdamas tokio asmens kratą, todėl negalima laikyti pagrįstu atsakovės teiginį, kad pareiškėjas elgėsi nerūpestingai ir sąmoningai leido kilti esamoms pasekmėms. Pareiškėjas paaiškino, kad su savimi antrankių ir lazdos neturėjo, nes jam nėra išduoti dėklai specialiųjų priemonių dėvėjimui prie uniformų. Antrankių dėklų neišdavimą atsakovė pripažino, todėl pačiai atsakovei neišduodant pilno komplekto – specialiąsias priemones be dėklų, ji negali reikalauti iš pareiškėjo jas su savimi visada turėti. Teismas konstatuoja pačios atsakovės kaltę nagrinėjamoje situacijoje.
Atsakovės atsiliepime pateikti teiginiai, kad kratą turi atlikti trys asmenys yra jos nuomonė, padaryta iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 5 priede pateikto Nuteistojo asmens krato protokolo pavyzdžio, kurio pabaigoje paliktos trys eilutės pasirašyti pareigūnams bei iš Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 112 str. 3 d. nuostatos, kad nuteistojo asmens kratą daro tos pačios lyties pareigūnai. Tačiau, priešingai nei, kad nurodė atsakovė, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005-07-04 įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 144 p. nustatyta, kad kratą atlieka tos pačios lyties kaip suimtasis ar nuteistasis asmuo. Vadinasi, toks plečiamasis atsakovės jai palankių nuostatų aiškinimas ir bandymas tai pritaikyti nagrinėjamai situacijai vertinamas kaip siekis išvengti kompensacijos mokėjimo pareiškėjui. Pabrėžtina, kad joks teisės aktas nereglamentuoja kiek konkrečiai pareigūnų turi atlikti nuteistojo asmens kratą, todėl teismas atmeta atsakovės teiginį, kad pareiškėjas neturėjo teisės vienas atlikti asmens kratą.
Pabrėžtina, kad nors atsakovė kelia abejones dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinę medicinos ekspertizės komisijos dėl sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymo 2013-12-27 pažymos Nr. 5442 pagrįstumo, tačiau aukščiau minėtai pažymai esant galiojančiai, nenuginčytai, teismas neturi pagrindo ja abejoti ir atmeta atsakovės prašymą skirti teismo medicininę ekspertizę. Kartu pažymėtina, kad byloje esančiuose VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ir VšĮ Centro poliklinikos pateiktuose medicininiuose dokumentuose užfiksuoti pareiškėjo sveikatos sutrikimai po nagrinėjamo įvykio.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad 2013-10-08 pareiškėjui sveikata buvo sutrikdyta einant tarnybines pareigas, pareiškėjo kaltų veiksmų nenustatyta, sveikatos sutrikdymas įvertintas lengvu, todėl jam turi būti išmokėta jo 12 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčio dydžio kompensacija.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, remdamasis ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad skundžiamas sprendimas priimtas nepakankamai išsamiai ištyrus įvykio aplinkybes, nepagrįstai nustačius pareiškėjo nerūpestingumą, aplaidumą, kas sąlygojo neteisėto sprendimo priėmimą, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir, vadovaujantis Statuto 48 str. 3 d. 6 p., atsakovė įpareigotina išmokėti pareiškėjui jo 12 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčio dydžio kompensaciją.
Kadangi nėra pateikta bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas nenagrinėjamas.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 str. 1 d. 2 p., 127 str. 1 d., teisėjas
n u s p r e n d ė :
pareiškėjo A. T. skundą patenkinti.
Panaikinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2014-01-09 sprendimą Nr. S-231 „Dėl informacijos pateikimo“.
Įpareigoti Laisvės atėmimo vietų ligoninę išmokėti A. T. jo 12 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčio dydžio kompensaciją.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Donatas Vansevičius