Baudžiamoji byla Nr. 1A-254-449/2023

  Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25282-2021-7

  Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.7.1;

 (S)

  1.1.8.7.13; 1.2.4.1.2.9; 1.2.14.3.2.1; 1.2.18.2;

  1.2.18.3; 2.4.6.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2.

 

 

 

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. liepos 13 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vitalijos Norkūnaitės, Aivos Survilienės, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), 

sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei,

dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,

nuteistiesiems E. G., L. K., P. K.,

gynėjams Mykolui Girdiušui, Albinui Miliauskui, Kristinai Sandaraitei-Butvilienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro ir nuteistojo P. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 3 d. nuosprendžio, kuriuo:

P. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams ir 6 mėnesiams,

pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu 7 metams,

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį 40 parų arešto,

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (dėl 2021 m. liepos 24 d. padarytos veikos) 50 parų arešto,

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (dėl 2021 m. liepos 25 d. padarytos veikos) 50 parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, griežčiausia bausme apimant švelnesnes, galutinė subendrinta bausmė P. K. paskirta laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams, bausmę nustatyta atlikti pataisos įstaigoje.

E. G.

pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams ir 6 mėnesiams,

pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu 7 metams,

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį 40 parų arešto,

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį 50 parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, griežčiausia bausme apimant švelnesnes, galutinė subendrinta bausmė E. G. paskirta laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams, bausmę nustatyta atlikti pataisos įstaigoje.

L. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams,

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį 30 parų arešto,

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį 30 parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, griežčiausia bausme apimant švelnesnes, subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šią subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. spalio 17 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, galutinė subendrinta bausmė L. K. paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę nustatyta atlikti pataisos įstaigoje.

L. K.

pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Iš nuteistųjų E. G., P. K. ir L. K. solidariai priteista 800 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam T. D..

Iš nuteistųjų E. G. ir P. K. solidariai priteista 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam T. D..

Iš nuteistųjų E. G. ir P. K. priteista 18 124,94 Eur turtinės žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondui už T. D. gydymą bei suteiktas medicinos paslaugas.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Bylos esmė

 

1.       P. K. pripažintas kaltu ir nuteistas dėl to, kad įvykdė plėšimą įsibrovęs į patalpą, taip pat sunkiai sužalojo žmogų dėl savanaudiškų paskatų, neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – banko mokėjimo kortelę ir naudotojo tapatybę patvirtinančius duomenis bei neteisėtai panaudojo elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenis, o būtent: 2021 m. liepos 24 d., laikotarpiu nuo 20 val. iki 24 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai su E. G. bei L. K., E. G. ir P. K. išlaužus (duomenys neskelbtini), esančio namo, priklausančio T. D., duris, ir tokiu būdu įsibrovus į gyvenamąjį namą, neteisėtai – panaudojant fizinį smurtą, t. y. suduodant gumine lazda, kitais ikiteisminio tyrimo nenustatytais daiktais, bei rankomis ir kojomis T. D. nenustatytą kiekį smūgių, kurie pasireiškė ne mažiau dviem trauminiais poveikiais, į galvą bei krūtinės sritį, sukeldamas kraujo išsiliejimą po galvos smegenų kietuoju dangalu, bei kairės pusės keturių šonkaulių – VII, VIII, IX, X lūžimus, tokiu būdu padarydamas T. D. sunkų sveikatos sutrikdymą, įgijo – pagrobė T. D. vardu išduotą AB SWEDBANK banko kortelę, smurtu išgavo jos prisijungimo duomenis – PIN kodą, reikalingą finansinei operacijai inicijuoti, taip pat su E. G. nuvykęs prie bankomato, esančio adresu M. V. g.7, K. R., kol L. K. saugojo nukentėjusįjį adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo T. D. vardu išduotą AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę ir nukentėjusiojo tapatybės patvirtinimo duomenis – PIN kodą, inicijavo finansinę operaciją – pasikėsino išgryninti 100 Eur, po to 20 Eur, tačiau pinigų nepaėmė dėl nepakankamo pinigų likučio, tokiu būdu neteisėtai panaudojo T. D. išduotą banko kortelę ir jos tapatybės patvirtinimo duomenis, inicijuodamas finansinę operaciją, be to, tęsdami nusikalstamą veiką, pagrobė 100 Eur vertės televizorių TV STAR, 100 eurų vertės gitarą, 5 eurų vertės plaukų kirpimo mašinėlę bei 300 Eur, tokiu būdu bendrais veiksmais padarydami T. D. 505 Eur turtinę žalą.

2.       Be to, P. K. dar pripažintas kaltu ir nuteistas dėl to, kad neteisėtai panaudojo elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenis, o būtent: 2021 m. liepos 25 d., 10.20 val., panaudodamas 2021 m. liepos 24 d. neteisėtai įgytą T. D. vardu išduotą AB „Swedbank“ kortelę bei smurtu iš T. D. išgautą PIN kodą, apsipirko parduotuvėje „Ramunė“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), t. y. atsiskaitė už pirkinius, sumokėdamas 3 eurus 37 ct bei 4 eurus 56 ct, tokiu būdu atliko finansines operacijas, kurių metu išleido 7 eurus 93 centus, priklausančius T. D..

3.       E. G. pripažintas kaltu ir nuteistas dėl to, kad įvykdė plėšimą įsibrovęs į patalpą, taip pat sunkiai sužalojo žmogų dėl savanaudiškų paskatų, neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – banko mokėjimo kortelę ir naudotojo tapatybę patvirtinančius duomenis bei neteisėtai panaudojo elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenis, o būtent: 2021 m. liepos 24 d., laikotarpiu nuo 20 val. iki 24 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai su L. K. bei P. K., E. G. ir P. K. išlaužus (duomenys neskelbtini), esančio namo, priklausančio T. D., duris, ir tokiu būdu įsibrovus į gyvenamąjį namą, neteisėtai – panaudojant fizinį smurtą, t. y. suduodant gumine lazda, kitais ikiteisminio tyrimo nenustatytais daiktais, bei rankomis ir kojomis T. D. nenustatytą kiekį smūgių, kurie pasireiškė ne mažiau dviem trauminiais poveikiais, į galvą bei krūtinės sritį, sukeldamas kraujo išsiliejimą po galvos smegenų kietuoju dangalu, bei kairės pusės keturių šonkaulių – VII, VIII, IX, X lūžimus, tokiu būdu padarydamas T. D. sunkų sveikatos sutrikdymą, įgijo – pagrobė T. D. vardu išduotą AB SWEDBANK banko kortelę, smurtu išgavo jos prisijungimo duomenis – PIN kodą, reikalingą finansinei operacijai inicijuoti, tuo metu L. K. saugojant nukentėjusįjį adresu (duomenys neskelbtini), P. K. su E. G. nuvyko prie bankomato, esančio adresu M. V. g.7, K. R., neteisėtai panaudojo T. D. vardu išduotą AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę ir nukentėjusiojo tapatybės patvirtinimo duomenis – PIN kodą, inicijavo finansinę operaciją – pasikėsino išgryninti 100 Eur, po to 20 Eur, tačiau pinigų nepaėmė dėl nepakankamo pinigų likučio, tokiu būdu neteisėtai panaudojo T. D. išduotą banko kortelę ir jos tapatybės patvirtinimo duomenis, inicijuodami finansinę operaciją, be to, tęsdami nusikalstamą veiką, pagrobė 100 Eur vertės televizorių TV STAR, 100 Eur vertės gitarą, 5 Eur vertės plaukų kirpimo mašinėlę bei 300 Eur, tokiu būdu bendrais veiksmais padarydami T. D. 505 Eur turtinę žalą.

4.       L. K. pripažintas kaltu ir nuteistas dėl to, kad įvykdė plėšimą įsibrovęs į patalpą, neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – banko mokėjimo kortelę ir naudotojo tapatybę patvirtinančius duomenis bei neteisėtai panaudojo elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenis, o būtent: 2021 m. liepos 24 d., laikotarpiu nuo 20 val. iki 24 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai su E. G. bei P. K., E. G. ir P. K. išlaužus (duomenys neskelbtini), esančio namo, priklausančio T. D., duris, ir tokiu būdu įsibrovus į gyvenamąjį namą, neteisėtai – panaudojant fizinį smurtą, t. y. suduodant gumine lazda, kitais ikiteisminio tyrimo nenustatytais daiktais, bei rankomis ir kojomis T. D. nenustatytą kiekį smūgių, pagrobė T. D. vardu išduotą AB SWEDBANK banko kortelę, smurtu išgavo jos prisijungimo duomenis – PIN kodą, reikalingą finansinei operacijai inicijuoti, tuo metu L. K. saugojo nukentėjusįjį adresu (duomenys neskelbtini), o P. K. su E. G. nuvyko prie bankomato, esančio adresu M. V. g.7, K. R., neteisėtai panaudojo T. D. vardu išduotą AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę ir nukentėjusiojo tapatybės patvirtinimo duomenis – PIN kodą, inicijavo finansinę operaciją – pasikėsino išgryninti 100 Eur, po to 20 Eur, tačiau pinigų nepaėmė dėl nepakankamo pinigų likučio, tokiu būdu neteisėtai panaudojo T. D. išduotą banko kortelę ir jos tapatybės patvirtinimo duomenis, inicijuodami finansinę operaciją, be to, tęsdami nusikalstamą veiką, pagrobė 100 Eur vertės televizorių TV STAR, 100 Eur vertės gitarą, 5 Eur vertės plaukų kirpimo mašinėlę bei 300 Eur, tokiu būdu bendrais veiksmais padarydami T. D. 505 Eur turtinę žalą.

 

II. Apeliacinių skundų argumentai

 

5.       Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde prašo nuosprendį pakeisti. Pripažinti atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis, tai, kad E. G. ir P. K. nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 180 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje (2021 m. liepos 24 d. veika), o L. K. nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje (2021 m. liepos 24 d. veika) padarė veikdami bendrininkų grupe bei būdami recidyvistai. L. K. paskirti bausmes: pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimą 3 metams ir 6 mėnesiams, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį 40 parų arešto, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį 40 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežčiausia bausme apimant švelnesnes, ir paskirti L. K. subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šią subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Marijampolės apylinkes teismo Marijampolės rūmų 2022 m. spalio 17 d nuosprendžiu paskirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, paskirti L. K. galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 4 metams ir 6 mėnesiams. V. G. paskirti bausmes: pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimą 4 metams, pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimą 9 metams, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį 60 parų arešto, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį 60 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežčiausia bausme apimant švelnesnes, ir galutinę subendrintą bausmę V. G. paskirti laisvės atėmimą 9 metams. P. K. paskirti bausmes: pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimą 4 metams ir 6 mėnesiams, pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimą 10 metų, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį 60 parų arešto, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (2021 m. liepos 24 d. veika) 60 parų arešto, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (2021 m. liepos 25 d. veika) 60 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežčiausia bausme apimant švelnesnes, ir galutinę subendrintą bausmę P. K. paskirti laisvės atėmimą 10 metų.

5.1.                      Prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą tinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus, tinkamai kvalifikavo nusikalstamas veikas, tačiau nepripažindamas visų trijų nuteistųjų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis to, kad jie nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe bei būdami recidyvistai, netinkamai taikė BK 25 straipsnio 2 dalį, 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktus, dėl to paskyrė jiems neteisingas bausmes. Bendrininkų grupė, skirtingai nuo organizuotos grupės, nėra BK 180 straipsnio 3 dalyje nurodytas nusikaltimo kvalifikuojantis požymis, todėl pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktą ją teismas gali pripažinti kaltininko atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes L. K., E. G. ir P. K. šios aplinkybės nepripažino jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir į ją neatsižvelgė skiriant bausmes, tokio sprendimo motyvų nenurodė.

5.2.                      Pagal šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes L. K., L. G. ir P. K. tiesiogiai vykdė objektyviuosius nusikaltimų, numatytų BK 180 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, požymius, t. y. buvo nusikaltimų vykdytojai. Darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje (2021 m. liepos 24 d. veika), E. G. ir P. K. veikė kaip vykdytojai, o L. K. kaip padėjėjas. E. G., P. K. tiesiogiai atliko ir BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkto dispozicijoje nurodytus veiksmus. Taigi, akivaizdu, kad kelių bendrininkų buvimas, jų susitarimas, jungiamas tyčios veikti bendrai, lėmė ir palengvino nusikalstamos veikos darymą, sustiprino jų pasiryžimą veikti nusikalstamai. Teismas, nepripažindamas atsakomybę sunkinančia aplinkybe, to, jog nuteistieji nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe, netinkamai pritaikė BK 25 straipsnio 2 dalį ir 60 straipsnio 1 dalies 1 punktą, savo sprendimo šioje dalyje nemotyvavo. Prokuroras nurodo, jog teismas taip pat nepagrįstai nepripažino ir nuteistųjų atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte.

5.3.                      Prokuroro nuomone, teismas, paskirdamas laisvės atėmimo bausmes ir parinkdamas jos dydį (artimą sankcijos vidurkiui), nepagrįstai neįvertino ir neatsižvelgė į dvi nuteistųjų atsakomybę sunkinančias aplinkybes, t. y. į tai, kad E. G. ir P. K. nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 180 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje (2021-07-24 veika), o L. K. nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje (2021-07-24 veika) padarė veikdami bendrininkų grupe bei būdami recidyvistai (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas), ir dėl šių sunkinančių aplinkybių nuosprendyje nepasisakė, tik deklaratyviai nurodė, jog sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

6.       N. P. K. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 3 d. nuosprendį jo atžvilgiu panaikinti ir jį išteisinti.

6.1.                      Apeliantas nurodo, kad nuosprendis yra neteisėtas, nes jis jokių nusikalstamų veikų nepadarė. Jis kartu su savo pažįstamais L. K. ir E. G. užsukęs į kaimą, kur gyvena jo patėvis T. D., jį jau rado sužalota galva sėdintį ant lovos. Jis dar pasidomėjo ar jam nereikia iškviesti greitosios pagalbos, tačiau T. D. pasakė, kad nereikia ir su juo viskas yra gerai. Apeliantas teigia, kad T. D. nemušė, nereikalavo atiduoti pinigus, taip pat nereikalavo, kad šis duotų banko kortelę ir šia kortele nesinaudojo.

6.2.                      Apelianto nuomone, teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, neįvertino jų visumos, lakoniškai ir formaliai padarė bendro pobūdžio nemotyvuotas išvadas, kurios nėra neginčijamai patvirtintos baudžiamosios bylos įrodymų bei duomenų visuma, todėl nepagrįstai nusprendė, kad jis padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Iš esmės jo kaltė grindžiama tik nukentėjusiojo parodymais. Jo santykiai su patėviu nuo pat vaikystės buvo priešiški. Paskutiniu laiku patėvis nuolat jį kaltino, kad jis apvagia jo namus, vagia daiktus, pinigus, maistą. Dėl to T. D. ne kartą kreipėsi į policiją, tačiau visi tyrimai buvo nutraukti. Apelianto nuomone, šį kartą T. D. taip pat nepraleido progos jį apkalbėti, t. y. melagingai liudyti, kad jis jį sumušė ir reikalavo atiduoti pinigus. Tokius jo parodymus paneigia teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad sužalojimai galvoje ir šonkaulių lūžiai T. D. galėjo būti padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais. Kitų sužalojimų jam nekonstatuota. Tai įrodo, kad jis meluoja apie jam suduotus daugybinius smūgius. Toje pačioje specialisto išvadoje nurodyta, kad T. D. konstatuotus kūno sužalojimus galėjo pasidaryti pats griūdamas ir kontaktuodamas su kietų bukų savybių turinčiais daiktais. Tai patvirtina apelianto parodymus, kad atvykęs pas patėvį į namus, rado jį jau sumuštą.

6.3.                      Be to, nuteistasis E. G. neparodė, kad apeliantas naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį ir jį sužalojo. Tik nuteistasis L. K. parodė, kad jis kartu su E. G. mušė T. D. ir reikalavo atiduoti pinigus, tačiau jis tokius parodymus davė, nes norėjo sušvelninti savo padėtį. Nukentėjusiojo sesuo liudytoja Z. L. parodė, jog 2021-07-26 atvykusi į brolio namus, rado jį sužalotą, blogos sveikatos būklės. Iš nerišlaus brolio aiškinimo suprato, kad į namą įsilaužė trys vyrai, kurie jį sumušė, o labiausiai mušė P. K., paėmė pinigus. Šios liudytojos parodymai yra išvestiniai iš nukentėjusiojo parodymų, todėl jais tikėti nėra pagrindo.

6.4.                      Apeliantas nurodo, jog teismas nepagrįstai jo paties parodymus įvertino kritiškai. Byloje nepaneigta specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais, taip pat, kad tokius sužalojimus T. D. galėjo pasidaryti pats griūdamas ir kontaktuodamas su kietų bukų savybių turinčiais daiktais. Vadinasi nepaneigti ir jo parodymai, kad nukentėjusįjį jis jau rado sužalotą. Akivaizdu, jog nebuvo nei vieno tiesiogiai įvykį mačiusio liudininko, kuris patvirtintų, jog būtent apeliantas nukentėjusiojo atžvilgiu vartojo fizinį smurtą ir reikalavo atiduoti pinigus. Apelianto įsitikinimu, teismas išnaudojo visas įrodinėjimo priemones bei galimybes ir nesurinko neginčijamų įrodymų, patvirtinančių jį padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Dėl subjektyvumo nurodytų liudytojos, nuteistojo L. K. ir nukentėjusiojo parodymai negalėjo būti pripažinti patikimais. Iš šių parodymų, kuriuose pateiktos skirtingos versijos ir įvykio chronologija, teismas tik fragmentiškai išrinko aplinkybes ir jas įterpė į kaltinimą. Teismas neįvertino prieš tai minėtų asmenų parodymų prieštaravimų.

6.5.                      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliantas daro išvadą, kad teismo atliktas įrodymų vertinimas paremtas ne esminių faktinių duomenų apie nusikaltimų padarymą analize, o atskirų detalių vertinimu, netinkamai vertinant apklaustų asmenų parodymų santykį su kitais įrodymais. Teismas išskirtinę reikšmę suteikė nenuosekliems, neobjektyviems ir melagingiems nukentėjusiojo parodymams, įvykį nemačiusių liudytojų parodymams bei parodymams vieno nuteistojo, kuris siekia išvengti atsakomybės už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Nagrinėjamu atveju, byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad apeliantas padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

7.       Teismo posėdyje prokuroras prašo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistojo P. K. apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis P. K. ir jo gynėjas prašo šio nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Nuteistieji E. G. ir L. K. bei jų gynėjai prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

 

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

 

8.       Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o nuteistojo P. K. apeliacinis skundas atmetamas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikytų baudžiamųjų įstatymų nepagrįstai nepripažįstant nuteistųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir dėl neteisingai paskirtų bausmių (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

 

Dėl nuteistojo P. K. nuteisimo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį (dėl dviejų veikų)

 

9.       Nuteistojo P. K. apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nesilaikė BPK 20 straipsnio reikalavimų ir tokiu būdu padarė nepagrįstas išvadas dėl jo kaltės. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje, 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, nes jis šių nusikalstamų veikų nepadarė. Apelianto skundo argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nepagrįsti, todėl atmetami.

10.       Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas P. K. kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duomenimis. Teismas skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje pakankamai išsamiai išdėstė teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, taip pat nurodė motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, tarp jų ir paties P. K. parodymus. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pateikė įrodymų vertinimo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvus. Todėl teigti, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeisti BPK 20 straipsnio reikalavimai, nėra pagrindo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus įvertino ne taip, kaip norėjo apeliantas, bei priėmė pastarojo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai vertinant įrodymus.

11.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, grįsdamas P. K. kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo T. D. parodymais, kurie, priešingai nei nurodo apeliantas savo skunde, dėl esminių įvykio aplinkybių yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Be to, nukentėjusiojo parodymus, tuo pačiu ir apelianto kaltę padarius aukščiau paminėtas nusikalstamas veikas, patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai – nuteistojo L. K., iš dalies nuteistojo E. G., liudytojų Z. L., J. S. parodymai, rašytiniai bylos įrodymai.

12.       Kaip jau minėta, nuteistasis P. K. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, nustatytomis bylos aplinkybėmis ir padarytomis teismo išvadomis dėl jo kaltumo padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Apeliantas skunde pateikia savą įrodymų vertinimą, remiantis kuriuo prašo jį išteisinti. Skunde jis nurodo, kad T. D. nemušė ir nereikalavo atiduoti pinigus, taip pat nereikalavo, kad šis duotų banko kortelę ir šia kortele nesinaudojo. Kartu su L. K. ir E. G. užsukęs pas patėvį į kaimą, jau rado jį sužalota galva. Analogišką įvykio versiją apeliantas pateikė ir duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo nuteistojo P. K. parodymus ir jo pateiktą versiją dėl nukentėjusiojo T. D. apiplėšimo, nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų atsiradimo aplinkybių ir ją motyvuotai atmetė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuteistojo P. K. parodymus pagrįstai įvertino kaip gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, nes jo parodymai dėl jo nedalyvavimo jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme yra paneigti byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma.

13.       Nukentėjusysis T. D. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jo nuo vaikystės užaugintas P. K. ir jam nepažįstami E. G. bei L. K. įsibrovė į jo namus, reikalavo pinigų, o jam pasakius, kad jų neturi, jį sumušė. P. K. daužė jį rankomis ir pagaliu į galvą ir kitas kūno vietas, E. G. irgi jį daužė per galvą. L. K. jo nemušė, tik visur viską vertė ir ieškojo pinigų. Jie rado jo banko kortelę, P. K. su E. G. nuvykus į bankomatą ir pamačius, kad kortelėje nėra pinigų, grįžę iš jo visi trys pagrobė gitarą, televizorių, plaukų skutimo mašinėlę ir 300 Eur, kurie gulėjo stalčiuje. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiojo T. D. parodymai, duoti bylos tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, nebuvo visiškai nuoseklūs. Tą skundžiamame nuosprendyje pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad jį mušė visi trys į namą įsibrovę asmenys, tačiau teisme šią aplinkybę paneigė, parodęs, kad jį mušė tik P. K. ir E. G., o L. K. prieš jį smurto nevartojo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs nukentėjusiojo duotų parodymų turinį, juos palyginęs tarpusavyje ir su kitais bylos įrodymais, pagrįstai vadovavosi jo teisme duotais parodymais, pažymėdamas, kad šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nukentėjusiajam būtų daroma įtaka dėl P. K. kaltinančių parodymų davimo. Tokių duomenų nepateikė ir pats apeliantas. Vien apelianto skunde nurodoma aplinkybė, kad nukentėjusiojo T. D. ir apelianto santykiai buvo priešiški, nesudaro pagrindo nukentėjusiojo parodymus vertinti kaip nepatikimus. Netikėti logiškais nukentėjusiojo parodymais, kuriuos patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo.

14.       Be to, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, skundžiamame nuosprendyje P. K. kaltė, padarius jam inkriminuotas veikas, buvo grindžiama ne vien tik nukentėjusiojo T. D. parodymais. Baudžiamojoje byloje reikšmingos aplinkybės taip pat buvo nustatytos nuteistojo L. K., liudytojų Z. L. ir J. S. parodymais, kitais byloje esančiais įrodymais.

15.       Nuteistasis L. K. pirmosios instancijos teisme parodė, kad P. K. jam buvo skolingas pinigų ir vis delsė grąžinti skolą. 2021 m. liepos 24 d. jis susitiko su P. K. ir šis pasakė, kad gali grąžinti skolą, bet prieš tai reikia nuvažiuoti į vieną vietą ir paimti pinigus. Prie jų prisijungus E. G., jie visi trys su taksi nuvažiavo į kaime esančią sodybą. P. K. jiems davė pirštines ir liepė jas užsimauti. Jie visi trys užėjo į namą, kuriame buvo senyvo amžiaus vyriškis. P. K. reikalavo iš vyriškio pinigų ir mušė jį rankomis ir lazda, po to jį lazda mušė ir E. G., abu sudavė daug smūgių. Tuo metu jis pats vaikščiojo po kambarius ir ieškojo pinigų, tačiau nukentėjusiojo nemušė. Iš esmės tapačias įvykio aplinkybes nuteistasis L. K. parodė ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b. l. 113–123, 131–137). Šiose apklausose L. K. parodė apie tai, kad P. K. mušė nukentėjusįjį lazda, sudavė apie 10 smūgių į galvą, krūtinę, o E. G. tuo metu vertė spintas ir ieškojo pinigų. Po to E. G. pradėjo nukentėjusįjį spardyti į krūtinę, į galvą, mušė jį lazda, kurią paėmė iš P. K.. Sudavė ne mažiau 10 smūgių lazda. Jis pats iš pradžių stovėjo ir stebėjo, po to taip pat pradėjo versti spintas, ieškoti kažko vertingo. Mušdami nukentėjusįjį jie reikalavo banko kortelės, o ją radę, reikalavo pasakyti kortelės PIN kodą. Po to, P. K. su E. G. išvažiavo į bankomatą nuimti pinigų, o jis liko saugoti nukentėjusįjį. Grįžo nenusiėmę pinigų, nes kortelėje jų nebuvo. Tuomet jie visi kartu išeidami iš namo paėmė televizorių, gitarą ir kirpimo mašinėlę. P. K. gitarą ir kirpimo mašinėlę paliko jam, o televizorių pasiėmė E. G.. Nuteistasis L. K. savo aukščiau išdėstytus parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 4, b. l.140–145).

16.       Nuteistasis apeliaciniame skunde ginčija nuteistojo L. K. parodymų patikimumą motyvuodamas tuo, kad jo parodymai yra melagingi ir prieštaraujantys kitiems bylos duomenims. Toks apelianto argumentas yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas atliko išsamią nuteistojo L. K. parodymų analizę – įvertino jo parodymus, duotus viso baudžiamojo proceso metu, lygino juos tiek tarpusavyje, tiek su nuteistųjų P. K. ir E. G. parodymais, tiek su kitais byloje ištirtais įrodymais ir padarė išvadą, kad nuteistojo L. K. parodymais yra pagrindas vadovautis nustatant bylai reikšmingas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo minėto nuteistojo parodymus vertinti kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Apeliantas skunde nurodo, kad apkalbėdamas jį, nuteistasis L. K. siekė palengvinti savo padėtį. Priešingai, byloje nėra nustatyta jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių L. K. būtų naudinga nuteistąjį P. K. apkalbėti. Juo labiau, jog skundžiamu nuosprendžiu jis pats yra nuteistas terminuoto laisvės atėmimo bausme. Aplinkybė, kad L. K. savo nuteisimo ir paskirtos bausmės apeliacine tvarka neapskundė, taip pat paneigia jo siekį sušvelninti savo padėtį.

17.       Iš liudytojos Z. L. parodymų matyti, kad 2021 m. liepos 26 d. atvykusi į brolio T. D. namus, ji rado išlaužtas jo namo duris, o viduje ant sofos sėdintį sumuštą brolį. Nors jis sunkiai kalbėjo, tačiau jai pasakė, kad pas jį į namą atėjo trys asmenys, iš kurių vienas buvo P. K., pastarasis buvo be kaukės, o kiti du – su kaukėmis. Brolis jai sakė, kad P. K. daugiausia daužė per galvą, o kiti į šonus. Taip pat liudytoja parodė ir tai, kad matė, jog brolio namai apvogti, nebuvo televizoriaus. Jai buvo žinoma, kad P. K. ir anksčiau ne kartą brolį buvo apvogęs.

18.       Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, kuriais bandoma sumenkinti liudytojos Z. L. parodymų įrodomąją reikšmę, akcentuojant tai, kad jie yra išvestiniai, t. y. ji pati įvykio nematė, jos papasakotos aplinkybės jai žinomos iš nukentėjusiojo pasakojimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo išvadų apie įrodymų vertinimą pateikimas nuosprendyje negali būti laikomas tik samprotavimais ir įtarimais vien dėl to, jog turimi įrodymai byloje nėra tiesioginiai. Įstatymas neteikia pirmenybės nė vienai įrodymų grupei, visi įrodymai įvertinami bendra tvarka ir pagal jų visumą daromos atitinkamos išvados. Ir nors įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai bei išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Kaip nustatyta, liudytoja Z. L. tiesiogiai įvykio nematė, tačiau jos parodymai kartu su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais kitais įrodymais sudaro nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, leidžiančią daryti išvadą, kad nuteistojo P. K. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų įrodo įrodymų visetas.

19.       Kaip aukščiau jau minėta, apelianto kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Kaip matyti iš AB Swedbank rašto, iš T. D. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kuri susieta su bekontakte kortele Nr. xxxx, 2021 m. liepos 24 d., 22:21 val., K. R., M. V. g. 7 buvo bandyta išgryninti 100 Eur, tačiau bandymas atmestas, kadangi sąskaitoje nėra lėšų. Tada bandyta išgryninti 20 Eur, tačiau bandymas vėl atmestas, nes sąskaitoje nebuvo lėšų. 2021 m. liepos 25 d., 00:22 val., (duomenys neskelbtini) atlikta balanso peržiūra, o 10:20 val. parduotuvėje (duomenys neskelbtini) bandytas pirkinio 4,56 Eur vertės pirkimas, tačiau pirkimas atmestas, kadangi sąskaitoje nėra tiek lėšų. 10:22 val. atliktas pirkimas 3,37 Eur vertės, kuris patvirtintas (t. 2, b. l. 131–136, 137–138). Liudytojas J. S. pirmosios instancijos teisme parodė, kad dirba taksi vairuotoju. 2021 m. liepos 24 d. jis vežė P. K., E. G. ir L. K. į kaimą, sutarė, kad sumokės 50 Eur. Nuvažiavus jam liepė jų palaukti. Maždaug po pusvalandžio atėjo P. K. ir E. G. ir paprašė juos nuvežti į K. R. nusiimti nuo kortelės pinigų. Po to liepė juos vežti atgal. Sakė, kad pinigų nenusiėmė ir 50 Eur už taksi paslaugas jam sumokės vėliau. Nuvažiavus prie sodybos, jie nuėjo į namą ir po pusvalandžio grįžo visi trys, atsinešė gitarą ir televizorių. Juos visus nuvežė į Marijampolę.

20.       Tai, kad nukentėjusiojo T. D. atžvilgiu buvo naudojamas fizinis smurtas, be paties nukentėjusiojo ir nuteistojo L. K. parodymų, patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada Nr. G495/2021 (09) (t. 3, b. l. 31–32). Specialisto išvadoje nurodyta, kad T. D. klinikiniais duomenimis konstatuota trauminės kilmės kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalu, kairės pusės VII, VIII,IX, X šonkaulių lūžimai. T. D. konstatuoti kūno sužalojimai buvo padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais galimai aplinkybėse nurodytu laiku ir dėl trauminės kilmės kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalu, dėl ko buvo taikomas chirurginis gydymas, sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.

21.       Apeliaciniame skunde ginčydamas nukentėjusiojo T. D. ir nuteistojo L. K. parodymus apeliantas P. K. nurodo, kad pagal nukentėjusiojo parodymus jam buvo suduota daugybiniai smūgiai, bet to nepatvirtina specialisto išvada Nr. G495/2021 (09), nes joje nustatyti tik du trauminiai poveikiai. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas klaidingai interpretuoja specialisto išvadoje pateikiamą informaciją ir ją priderina išskirtinai tik savo versijai pagrįsti. Specialisto išvadoje nustatyta, kad sužalojimai buvo padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais ir tai nereiškia, kad buvo suduoti tik du smūgiai. Smūgių galėjo būti suduota ir daugiau, tačiau nustatyta, kad bent dvejais iš jų buvo T. D. padaryti sužalojimai. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nuteistasis pripažintas kaltu ne už suduotų smūgių skaičių, o už nusikalstamus veiksmus, kuriais buvo sukelti padariniai nukentėjusiajam (sunkus sveikatos sutrikdymas). Aplinkybė, kiek tiksliai buvo suduota smūgių, nėra esminė ir tikslaus smūgių skaičiaus nenustatymas, nepaneigia P. K. kaltės ir nukentėjusiojo T. D. bei nuteistojo L. K. parodymų, kad nukentėjusiajam buvo suduota daug smūgių rankomis ir lazda į įvairias kūno vietas. Taip pat specialisto išvadoje nurodyta, jog T. D. kūno sužalojimus galėjo pasidaryti griūdamas ir kontaktuodamas su kietų bukų savybių turinčiais daiktais ir tai, priešingai nei nurodo apeliantas skunde, nepatvirtina nuteistojo versijos, jog atvykęs pas patėvį į namus, rado jį jau sumuštą. Šioje vietoje teisėjų kolegija pažymi, kad bet kokiu atveju nukentėjusysis, jei ir griuvo, tai dėl nuteistųjų P. K. ir E. G. neteisėtų veiksmų, todėl, net ir griūnant patirti nukentėjusiojo sužalojimai būtų nuteistųjų neteisėtos veikos rezultatas. Taigi specialisto išvadoje nurodytas nukentėjusiojo sužalojimo mechanizmas, nukentėjusiajam padarytų sužalojimų kiekis, pobūdis, lokalizacija neprieštarauja nukentėjusiojo T. D. ir nuteistojo L. K. nurodytoms nukentėjusiojo užpuolimo ir sužalojimo aplinkybėms, o tai tik dar kartą patvirtina, kad tiek nukentėjusysis T. D., tiek nuteistasis L. K. duoda teisingus parodymus apie byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes.

22.       Apeliaciniame skunde nuteistasis dar nurodo, kad jo nekaltumą patvirtina nuteistojo E. G. parodymai, nes jis neparodė, jog apeliantas naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį ir jį sužalojo. Tokį apeliacinio skundo argumentą teisėjų kolegija irgi atmeta. Iš tiesų nuteistasis E. G. neparodė matęs, kad P. K. mušė nukentėjusįjį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad nuteistojo E. G. parodymai apie tai, kad įėjęs į namą nukentėjusįjį pamatė jau kruviną ir sumuštą, prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, jo parodymus pagrįstai įvertino kritiškai bei atmetė. Kita vertus, nuteistasis E. G. parodė, kad pamatęs prie nukentėjusiojo T. D. stovintį P. K., kuris šaukė ir reikalavo pinigų, suprato, kad jį sumušė būtent P. K..

23.       Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytų ir jau aptartų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad nuteistasis P. K. dalyvavo nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 straipsnio 2 dalyje, 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje (dėl 2021 m. liepos 24 d. veikos), 215 straipsnio 1 dalyje (dėl 2021 m. liepos 25 d. veikos), padaryme, todėl dėl šių kaltinimų jo atžvilgiu pagrįstai buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Apelianto versijos, kad jis atvyko į sodybą ir jau rado sumuštą patėvį nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys. Priešingai, visuma išnagrinėtų įrodymų tą versiją paneigia.

24.       Byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų pagrindu nustatytus nuteistojo P. K. ir jo bendrininkų nusikalstamus veiksmus pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kaip bendrininkavimą apiplėšiant, dėl savanaudiškų paskatų sunkiai sutrikdant sveikatą, neteisėtai disponuojant elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenimis bei neteisėtai panaudojant šią elektroninę mokėjimo priemonę bei jos duomenis, ir pagrįstai pripažino P. K. šių nusikalstamų veikų bendravykdytoju. Byloje nustatytos aplinkybės rodo buvus susitarimą tarp apelianto ir E. G. bei L. K. apiplėšti nukentėjusįjį T. D. ir nėra svarbu, ar kaltininkų veiksmai buvo aptarti prieš vykstant į sodybą, ar jau į ją atvykus. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atvykus prie sodybos P. K. išdalino pirštines ir kaukes, išlaužus namo duris ir įėjus į namą, P. K. su kitu bendrininku E. G. pradėjo nukentėjusįjį mušti ir reikalauti pinigų. Vėliau P. K. bendrais veiksmais su kitais nusikalstamų veikų padaryme dalyvavusiais asmenimis pagrobė nukentėjusiajam priklausantį turtą, neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenimis bei neteisėtai panaudojo elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenis. P. K. suvokė bendrą sumanymą nusikalstamai užvaldyti nukentėjusiojo turtą bei pats savo nusikalstamais veiksmais aktyviai dalyvavo, įgyvendinant šį sumanymą. Skundžiamame nuosprendyje teisingai pažymėta, kad P. K. ir kiti nuteistieji veikė bendrai, pagrobdami nukentėjusiojo turtą, neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenimis bei neteisėtai panaudojo šią elektroninę mokėjimo priemonę bei jos duomenis, o P. K. ir E. G. bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą dėl savanaudiškų paskatų. Visų nusikalstamų veikų padaryme dalyvavo ne mažiau kaip po du nusikaltimo vykdytojus, todėl šios nusikalstamos veikos tikrai buvo padarytos veikiant bendrininkų grupe (BK 25 straipsnio 2 dalis).

25.       Skundžiamame nuosprendyje ir šiame nuosprendyje aptarti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis P. K., veikdamas bendrininkų grupe, įsibrovė į gyvenamąjį namą, panaudodamas prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, pagrobė kaltinime nurodytus nukentėjusiojo daiktus. Ši nusikalstama veika teisingai įvertinta kaip plėšimas įsibrovus į patalpą ir kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Tuo pačiu metu ir vietoje P. K., veikdamas bendrininkų grupe su E. G., dėl savanaudiškų paskatų nukentėjusiajam T. D. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, todėl nuteistojo P. K. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą. Tie patys jau aptarti įrodymai taip pat patvirtina, kad nuteistasis P. K., veikdamas bendrininkų grupe, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis neteisėtai disponavo svetima, t. y. nukentėjusiojo T. D. elektronine mokėjimo priemone ir svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis, padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, 2021 m. liepos 24 d. neteisėtai atliko finansines operacijas panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis ir taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje. Kitą dieną, t. y. 2021 m. liepos 25 d., nuteistasis dar kartą neteisėtai atliko finansines operacijas panaudodamas tą pačią svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, todėl šie jo veiksmai taip pat pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 215 straipsnio 1 dalį.

26.       2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo 2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925, pakeitęs BK 180 straipsnį. Naujosios redakcijos BK 180 straipsnis nešvelnina nuteistiems šioje byloje asmenims bausmių, kitokiu būdu irgi nepalengvina jų teisinės padėties. Todėl teisėjų kolegija vadovaujasi BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendrąja taisykle, pagal kurią veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nuteistojo P. K. ir kitų nuteistųjų nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismas kvalifikavo pagal baudžiamąjį įstatymą, galiojusį tos veikos padarymo metu. Kadangi šio įstatymo naujoji redakcija nepalengvina nuteistųjų teisinės padėties, dėl to jų nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagrindo nėra.

 

Dėl baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir paskirtų bausmių

 

27.       Apeliaciniame skunde prokuroras prašo tik nuteistiesiems P. K. ir E. G. pagal BK 135 straipsnio 2 dalie 9 punktą, 180 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį (2021 m. liepos 24 d. veika), o L. K. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį (2021 m. liepos 24 d. veika) paskirti griežtesnes bausmes. Motyvuodamas prašymą griežtinti bausmes, prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad teismui be pagrindo nepripažinus P. K., E. G. ir L. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad jie aukščiau nurodytas nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe ir būdami recidyvistais, dėl to nuteistiesiems buvo paskirtos neteisingos bausmės. Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

28.       Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nepripažindamas nuteistųjų P. K., E. G. ir L. K. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis to, kad aukščiau paminėtas nusikalstamas veikas jie padarė veikdami bendrininkų grupe ir būdami recidyvistais, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktus).

29.       Įstatymų leidėjas BK 60 straipsnyje nustatė išsamų baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių sąrašą ir jame aiškiai įtvirtino, kokiais atvejais kurios aplinkybės teismo gali būti nepripažintos atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai, 2 dalis). Kitų išimčių, leidžiančių nepripažinti BK 60 straipsnyje nurodytų aplinkybių sunkinančiomis, baudžiamajame įstatyme nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-15-489/2019). Iš bylos duomenų matosi, kad prokuroro apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad nuteistieji nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe ir būdami recidyvistai, kaltinamajame akte nurodytos kaip nuteistųjų P. K., E. G. ir L. K. baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, teisiamojo posėdžio baigiamosiose kalbose prokuroras šias aplinkybes prašė pripažinti visų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, šių aplinkybių ne tik nepripažino nuteistųjų atsakomybę sunkinančiomis, bet apskritai dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktų taikymo galimybės visai nepasisakė.

30.       BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažįstama tuomet, kai nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupė. Teismas, atsižvelgdamas į kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką pobūdį ir laipsnį, gali nepripažinti šios aplinkybės atsakomybę sunkinančia. Tai reiškia, kad sprendimas dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo priimamas tik tuo atveju, kai faktinės aplinkybės byloja apie realizuotų nusikalstamų veiksmų ir paties nuteistojo didesnį pavojingumą. Kaip jau minėta, nuteistieji P. K., E. G. ir L. K. nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje (2021 m. liepos 24 d. veika), o P. K. ir E. G. taip pat nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, padarė veikdami bendrininkų grupe. Pagal šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes nuteistieji P. K. ir E. G. aktyviai realizavo jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėtį, L. K. atliko dalį jam inkriminuotų nusikalstamų veikų objektyviuosius požymius atitinkančių veiksmų, tačiau jie visi buvo tiesiogiai suinteresuoti užvaldyti nukentėjusiojo turtą ir visi prisidėjo prie šio sumanymo įgyvendinimo. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta nuteistųjų P. K., E. G. ir L. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jie aukščiau nurodytas nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe.

31.       Taip pat nėra pagrindo nesutikti su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, kad nuteistieji aukščiau paminėtas nusikalstamas veikas padarė būdami recidyvistais. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-554 redakcija) nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Aiškinant BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas teismų praktikoje nurodyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2014).

32.       Iš bylos duomenų matyti, kad skundžiamu nuosprendžiu nustatytomis aplinkybėmis nusikalstamas veikas P. K., E. G. ir L. K. padarė neišnykus jų teistumui. Byloje nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nuosprendžiu P. K. buvo nuteistas už tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Plungės rajono apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. baudžiamuoju įsakymu E. G. buvo nuteistas už tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Nuteistasis L. K. M. apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. sausio 21 d. baudžiamuoju įsakymu taip pat buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto ,,a“ papunktį turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Atsižvelgiant į tai, P. K., E. G. ir L. K. skundžiamu nuosprendžiu nustatytas nusikalstamas veikas padarė dar neišnykus teistumui, t. y. būdami teisti už tyčinius nusikaltimus ir jų teistumams neišnykus, P. K., E. G. ir L. K. 2021 m. liepos 24 d. vėl padarė tyčines nusikalstamas veikas. Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad P. K. ir E. G. nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 180 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje (2021 m. liepos 24 d. veika), o L. K. nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje (2021 m. liepos 24 d. veika), padarė būdami recidyvistais ir šią aplinkybę pripažįsta jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad P. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje (2021 m. liepos 25 d. veika) pripažinti neprašo pats prokuroras paduotame apeliaciniame skunde.

33.       BK 61 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Atsižvelgiant jau vien į tai, kad šiuo nuosprendžiu nuteistųjų P. K., E. G. ir L. K. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažįstama, kad nusikalstamas veikas jie padarė veikdami bendrininkų grupe ir būdami recidyvistais (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktai), turi būti sprendžiamas klausimas ir dėl griežtesnių bausmių paskyrimo nuteistiesiems. Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundi argumentu, kad nepagrįstas atsakomybę sunkinančių aplinkybių nepripažinimas nulėmė ir neteisingų aiškiai per švelnių bausmių nuteistiesiems paskyrimą. Todėl nuosprendis keičiamas ir dėl neteisingai paskirtų bausmių (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Būtina atsižvelgti ir į kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, į nuteistųjų asmenybes. Skiriant nuteistiesiems griežtesnę bausmę, teisėjų kolegija, vadovaujasi BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostata, kad nuteistojo padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma prokuroro apeliaciniame skunde.

34.       Skiriant nuteistiesiems bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nuteistieji padarė po keletą nusikalstamų veikų. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistųjų P. K. ir E. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Tuo tarpu nuteistasis L. K. pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi bei padėjo teismui išsiaiškinti nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir juose dalyvavusius asmenis, tai pirmosios instancijos teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Iš bylos duomenų matyti, kad visi nuteistieji anksčiau teisti (P. K. teistas du kartus, E. G. teistas penkis kartus, L. K. anksčiau teistas keturis kartus), visi nuteistieji nusikalstamas veikas padarė būdami teisti už tyčinio nusikaltimo padarymą ir turėdami neišnykusį teistumą, visi bausti administracine tvarka, L. K. pripažintas neįgaliu (jam nustatytas 50 procentų nedarbingumas). Nors nusikalstamų veikų iniciatorius ir pagrindinis dalyvis buvo P. K., tačiau E. G. vaidmuo taip pat buvo aktyvus, ne jis ne tik grobė svetimą turtą, bet ir naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį. L. K. nukentėjusiajam negrasino ir jo atžvilgiu neatliko jokių smurtinių veiksmų, todėl jo vaidmuo nebuvo toks aktyvus. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, nuteistiesiems P. K., E. G. ir L. K. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės griežtinamos, jų dydį kiekvienam nuteistajam teisėjų kolegija nustato, atsižvelgdama į jų vaidmenį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei jų asmenybes. Nuteistasis P. K. dar nuteistas ir pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (dėl 2021 m. liepos 25 d. veikos), tačiau kolegijos vertinimu, už šį nusikaltimą paskirta bausmė nei rūšimi, nei dydžiu, nėra aiškiai per griežta ir ją keisti nėra pagrindo. Dar kartą pažymėtina, kad prokuroro apeliaciniame skunde neprašoma ir nustatyti jokių atsakomybę šią nusikalstamą veiką sunkinančių aplinkybių.

35.       Šiuo nuosprendžiu P. K., E. G. ir L. K. sugriežtinus jiems paskirtas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, iš naujo subendrinamos bausmės ir nuteistiesiems skiriamos atitinkamai griežtesnės subendrintos bausmės. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog nuteistiesiems inkriminuoti nusikaltimai padaryti esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes bendrino bausmių apėmimo būdu. Kadangi L. K. nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, padarytos iki Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo L. K. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, teismas abiem nuosprendžiais paskirtas bausmes bendrino dalinio sudėjimo būdu. Šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nuteistiesiems skiriant iš naujo galutines subendrintas bausmes, teisėjų kolegija P. K. ir E. G. irgi taiko bausmių apėmimo, o L. K. – bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdus, pridedant tą pačią ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį.

36.       Iš dalies tenkinant prokuroro apeliacinį skundą nuosprendis dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas) keičiamas dar ir dėl netinkamo BK bendrosios dalies normų taikymo skiriant nuteistajam L. K. galutinę subendrintą bausmę. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nesilaikė BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatų ir nepagrįstai nuteistajam neįskaitė į galutinę subendrintą bausmę pagal 2022 m. spalio 17 d. nuosprendį iš dalies atliktos bausmės. BK 63 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Keičiant nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BK 63 straipsnio 9 dalis) L. K. į bausmės laiką įskaitoma pagal ankstesnį Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. spalio 17 d. nuosprendį iš dalies atlikta laisvės atėmimo bausmė.

 

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo

 

37.       Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymas, kuriose nurodoma, kad iš P. K. valstybės naudai priteistinos 250 Eur, o iš L. K. 388,82 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (t. 8, b. l. 150–153, 157–160). Šių prašymų teisėjų kolegija netenkina. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja, taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo išnagrinėjimo rezultatas. Baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal prokuroro ir nuteistojo P. K. apeliacinius skundus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio L. K. apeliacine tvarka neskundė. Atsižvelgiant į tai, kad P. K. ir L. K. atlieka laisvės atėmimo bausmes, jų turtinę padėtį, taip pat į skundžiamu nuosprendžiu priteistų civilinių ieškinių sumas, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju prašomos išieškoti iš nuteistųjų P. K. ir L. K. turėtos išlaidos, susidariusios už suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, 106 straipsnio 2 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 3 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistųjų P. K., E. G. ir L. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatymo ir dėl bausmių paskyrimo pakeisti.

Nuteistųjų P. K., E. G. ir L. K. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinti tai, kad P. K. ir E. G. nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 2 dalie 9 punkte, 180 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje (dėl 2021 m. liepos 24 d. padarytos veikos), o L. K. nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje (dėl 2021 m. liepos 24 d. padarytos veikos) padarė veikdami bendrininkų grupe ir būdami recidyvistais.

P. K. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį paskirti bausmę laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams  ir 6 (šešiems) mėnesiams, pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą paskirti bausmę laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį paskirti bausmę 60 (šešiasdešimt) parų arešto, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (dėl 2021 m. liepos 24 d. padarytos veikos) paskirti bausmę 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes ir Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 3 d. nuosprendžiu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (dėl 2021 m. liepos 25 d. padarytos veikos) paskirtą bausmę 50 parų arešto subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę P. K. paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams, nustatyti bausmę atlikti pataisos įstaigoje.

E. G. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį paskirti bausmę laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams, pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą paskirti bausmę laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį paskirti bausmę 60 (šešiasdešimt) parų arešto, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį paskirti bausmę 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę E. G. paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams, nustatyti bausmę atlikti pataisos įstaigoje.

L. K. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį paskirti bausmę laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį paskirti bausmę 40 (keturiasdešimt) parų arešto, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį paskirti bausmę 40 (keturiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, šią subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. spalio 17 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinę subendrintą bausmę L. K. paskirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, nustatyti bausmę atlikti pataisos įstaigoje.

Į paskirtą galutinę subendrintą bausmę nuteistajam L. K. įskaityti jo laikino sulaikymo ir suėmimo laiką bei pagal ankstesnį Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. spalio 17 d. nuosprendį iš dalies atliktą laisvės atėmimo bausmę: nuo 2021 m. liepos 27 d. iki 2021 m. liepos 29 d., nuo 2021 m. lapkričio 11 d. iki 2021 m. lapkričio 12 d. ir nuo 2022 m. rugsėjo 20 d. iki 2023 m. liepos 13 d.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

N. P. K. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų dėl 250 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš P. K. ir 388,82 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš L. K. netenkinti.

 

 

Teisėjai                                                                                 Vitalija Norkūnaitė

 

                                                                                         Aiva Survilienė

 

                                                                                         Linas Šiukšta