Civilinė byla Nr. e2-2046-658/2018

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00556-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.11.4.1.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 3 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sotėja“ ieškinius atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, išvadą duodanti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teismas

n u s t a t ė:

Ieškovės procesinių dokumentų esmė

1. Ieškovė UAB „Sotėja“ kreipėsi į teismą ieškiniais (CBP-556, CBP-557) prašydama: 1) pripažinti Pirkimų sąlygų 11.1 punktų nuostatas, kad preliminariosios sutartys bus sudaroma tik su 3 tiekėjais, neteisėtomis ir įpareigoti perkančiąją organizaciją Pirkimų sąlygose numatyti, jog laimėjusiais pasiūlymais bus laikomi arba visi, arba bent didžioji dalis tinkamus pasiūlymus pateikusių tiekėjų; 2) pripažinti preliminariųjų sutarčių 29 punktų nuostatas, leidžiančias neatnaujinti tiekėjų varžymosi, kai perkamos 3 prieduose nurodytos prekės, neteisėtomis ir pažeidžiančiomis Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnyje įtvirtintus skaidrumo, nediskriminavimo, lygiateisiškumo ir proporcingumo principus, neužtikrinančiomis pakankamos tiekėjų konkurencijos ir neleidžiančiomis racionaliai panaudoti lėšų, taip pat įpareigoti perkančiąją organizaciją neatnaujintą tiekėjų varžymąsi numatyti tik kaip išimtinį pagrindinės sutarties sudarymo būdą, kai dėl objektyvių aplinkybių būtina nedelsiant įsigyti reikalingų produktų; 3) pripažinti, kad Pirkimų sąlygos, nenumatančios minimalios pirkimo objekto apimties, yra neteisėtos, nepakankamai apibrėžtos, neaiškios, netikslios ir nepagrįstai visą sutarties vykdymo riziką perkeliančios tiekėjui, taip pat įpareigoti perkančiąją organizacija tinkamai apibrėžti pirkimų objekto apimtį, nurodant konkrečią apatinę ribą (pvz., ne mažiau kaip 70 proc. maksimalios kainos vertės); 4) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodo, jog atsakovė vykdo viešuosius pirkimus Nr. 383771 „Maisto produktų (žuvies) pirkimas Kauno miesto savivaldybės švietimo ir ugdymo įstaigoms, kuriose mokiniai mokomi pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas“ ir Nr. 383712 „Maisto produktų (bulvių) pirkimas Kauno miesto savivaldybės švietimo ir ugdymo įstaigoms, kuriose mokiniai mokomi pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas“. Ieškovė pateikė pretenzijas, kuriomis prašė pagal pretenzijose nurodytus reikalavimus ištaisyti Pirkimų sąlygų trūkumus. Atsakovė ieškovės pretenziją atmetė.
3. Ieškovė teigia, kad rinkoje esama daug tiekėjų, galinčių tiekti žuvies produktus ir bulves, o Pirkimų sąlygų 11.1 punktų nuostatos, kad preliminariosios sutartys bus sudaromos tik su 3 tiekėjais, pažeidžia VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintus pagrindinius viešųjų pirkimų principus ir neužtikrina racionalaus lėšų naudojimo bei realios konkurencijos, kadangi faktiškai sudaro palankesnes sąlygas stambiesiems tiekėjams, kurie teikdami pradinius pasiūlymus itin dideliam kiekiui gali pasiūlyti didžiausias nuolaidas. Didesnis kiekis tiekėjų, su kuriais galėtų būti sudaromos preliminariosios sutartys, užtikrintų didesnę konkurenciją ir mažesnes pasiūlymų kainas. Ieškovė pažymi, kad pasiūlymuose nurodyti dideli preliminarūs kiekiai yra mažai susiję su realiu sutarčių vykdymu, kadangi preliminariųjų sutarčių pagrindu sudarytose pagrindinėse sutartyse numatyti kiekiai bus žymiai mažesni. Be to, preliminariųjų sutarčių 40.1.2 punktų nuostatos draudžia atnaujinant varžymąsi tiekėjui siūlyti didesnius įkainius, nei nurodyti preliminariosiose sutartyse, o 63 ir 64 punktai numato atsakomybę už atsisakymą dalyvauti atnaujinto varžymosi procedūrose ar netinkamų pasiūlymų pateikimą, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovės siūlymas padidinti tiekėjų, su kuriais sudaromos preliminariosios sutartys skaičių, turės neigiamos įtakos racionaliam lėšų panaudojimui ir galutiniams produktų įkainiams.
4. Ieškovė teigia, kad preliminariųjų sutarčių 29 punktuose įtvirtinta nuostata neatnaujinti tiekėjų varžymosi, kai perkamos 3 prieduose nurodytos prekės, pažeidžia VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintus viešųjų pirkimų principus, neužtikrina pakankamos konkurencijos ir neleidžia racionaliai panaudoti lėšų, kadangi tokiu atveju tiekėjus, su kuriais sudaromos pagrindinės sutartys, lemia tik pradiniuose pasiūlymuose nurodyta kaina. Tokiu būdu neatsižvelgiama į maisto produktų kainų svyravimus. Perkant maisto produktus, kuriems būdingi dideli kainų svyravimai, tikslinga neatnaujintą varžymąsi vykdyti tik išimtiniais atvejais, kai atnaujinto varžymosi procedūra yra negalima. Darželiai iki šiol maisto produktų pirkimus vykdė savarankiškai, didžioji dalis perkančiųjų organizacijų sėkmingai vykdo atnaujinto varžymosi procedūras per „CPO LT“ sistemą, taip pat perkančiosios organizacijos privalo pirkimus planuoti iš anksto, todėl nėra pagrindo manyti, kad atnaujintas varžymasis neleis pasiekti pirkimo tikslo – darželiams laiku įsigyti tinkamos kokybės prekių, ar sukels didelę administracinę naštą, paneigiančią padidėjusios konkurencijos suteikiamą naudą.
5. Ieškovės nuomone, neapibrėžus pirkimo objekto (nustatyta viršutinė prekių apimties riba, tačiau nenustatyta apatinė riba) sutarties vykdymo rizika perkeliama išimtinai tiekėjui. Maisto produktų kaina tiesiogiai priklauso nuo jų kiekio, dėl to perkančiajai organizacijai įsigyjant mažesnį kiekį produktų, nei tiekėjas galėjo pagrįstai tikėtis, tiekėjas patiria nuostolius, kadangi tiekėjas gali nespėti laiku realizuoti likusio produktų kiekio. Toks pirkimo objekto neapibrėžtumas ne tik sudaro nepalankias sąlygas tiekėjams, bet ir potencialiai didina pasiūlymų kainas. Kiekviena perkančioji organizacija privalo planuoti vykdomus pirkimus, todėl turėdama sudarytą valgiaraštį ir duomenis apie lankomumą skirtingais metų laikais, galėtų pakankamai tiksliai suplanuoti poreikius. Ieškovės nuomone, siūloma minimali riba, numatanti net 30 proc. paklaidą, yra pakankama užtikrinti tiek pirkimus vykdančios įstaigos, tiek tiekėjų interesus ir teisingai padalija sutarties vykdymo riziką tarp šalių. Be to, vien perkančiosios organizacijos baimė susilaukti baudų dėl iš tiekėjo neįsigyto minimalaus produktų kiekio negali pateisinti pareigos planuoti pirkimus pažeidimo, bei nepagrįsto visos rizikos perkėlimo tiekėjui.
6. Dublike (DOK-21874) ieškovė papildomai nurodo, jog vien tai, kad šiuo metu UAB „Sotėja“ tiekia maisto produktus daliai įstaigų, nepaneigia ginčijamų Pirkimų sąlygų neteisėtumo, atvirkščiai – tai tik įrodo ieškovės teisinį suinteresuotumą ginčyti jos galimybes dalyvauti pirkimuose nepagrįstai ribojančių sąlygų teisėtumą. Ieškovė teikė ieškinius dėl to, kad pirkimuose galėtų dalyvauti vienodomis sąlygomis su kitais tiekėjais, bei turėtų realią galimybę varžytis dėl pagrindinių sutarčių surašymo. Šiuo metu paskelbtos sąlygos tokios galimybės nesuteikia, kadangi sudaro išskirtines sąlygas ilgalaikes ir didelės vertės sutartis sudaryti stambiosioms įmonėms.
7. Ieškovė pažymi, kad Pirkimų sąlygos, proteguojančios stambias įmones, neprisidės prie konkurencijos šiame rinkos segmente didinimo, priešingai – tai tik dar labiau prisidės prie maisto produktų rinkos monopolizavimo. Nurodo, kad produktų įkainių racionalumą galima nustatyti palyginus sutartyse nurodytą produktų kainą su mažmenine rinkos kaina, kuri yra nesunkiai nustatoma iš viešų maisto produktus tiekiančių įmonių duomenų. Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – ir VPT) būtent tokiu būdu yra nustačiusi maisto produktų tiekimo sutarčių neracionalumą. Be to, ginčo atveju aktualios VPT parengtos „Maisto produktų pirkimo gairės“, kuriose siekiant užtikrinti smulkių įmonių ir gamintojų dalyvavimą, siūloma leisti tiekėjui siūlyti ne visą pirkimo dalyje nurodytą prekių kiekį. Ieškovės nuomone, atsakovės nurodytos priežastys nepagrindžia siekiamo tikslo, t. y. kad tinkamos kokybės maisto produktų galima įsigyti mažiau varžančiomis tiekėjų konkurenciją priemonėmis. Vien tai, kad išaugs sudaromų sutarčių skaičius, kurias faktiškai vykdys ne atsakovė, o įstaigos (pagal preliminariąsias sutartis sudarydamos ir vykdydamos pagrindines sutartis), negali būti laikomas neproporcingai dideliu administracinės naštos padidėjimu. Standartiniu atveju atnaujintas varžymasis praktiškai apimtų tik šabloninės formos, kurioje nurodomas perkamas produktas bei jo kiekiai, išsiuntimą visiems preliminariąsias sutartis sudariusiems tiekėjams ir ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo (mažiausios kainos) nustatymą, todėl ši papildoma nesudėtinga procedūra taip pat negali būti laikoma sukeliančia didelę administracinę naštą. Be to, atsižvelgiant į tai, kad ginčijamos Pirkimų sąlygos kaip pagrindinį pagrindinių sutarčių sudarymo būdą numato neatnaujintą varžymąsi, sudaryti pagrindines sutartis ne maksimaliam terminui nėra jokio racionalaus pagrindo, kadangi neatnaujinant varžymosi sudaryti sutartį visada pirmiausia bus kviečiamas tas pats tiekėjas. Pažymi, kad net tuo atveju, jei smulkios įmonės nelaimėtų atnaujinto varžymosi, vien jų dalyvavimas priverstų stambiuosius tiekėjus, siekiant sudaryti pagrindines sutartis, siūlyti mažesnes kainas. Ieškovės nuomone, perkančiosios organizacijos siekis užtikrinti kuo mažesnes pradines kainas yra nepagrįstas, nes net tiekėjui pasiūlius pradinę kainą „su rezervu“, dėl didelės tiekėjų konkurencijos atnaujintame varžymesi, bet kokiu atveju bus pasiūlyta realiai rinkoje esanti mažiausia kaina.
8. Ieškovė nurodo, kad nors iš dalies sutiktina, jog tikslaus reikiamo maisto produktų kiekio nustatyti neįmanoma, tačiau ieškinyje siūloma 30 proc. paklaida yra pakankama. Be to, esant ekstremaliai situacijai, kurios iš tiesų nebuvo įmanoma numatyti, VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato galimybę atlikti atskirą pakeitimą net iki 50 proc. sutarties vertės.
9. Ieškovė teigia, kad ieškinyje nenurodomi konkretūs reikalavimai, kokiu būdu perkančioji organizacija turėtų koreguoti Pirkimų sąlygas, t. y. perkančiosios organizacijos diskrecijos teisė nėra pažeidžiama ir reikalavimų formuluotė neapriboja atsakovės galimybių trūkumus pašalinti alternatyviais būdais.
10. Rašytiniuose paaiškinimuose (DOK-24601) ieškovė papildomai nurodo, jog VPT išvadoje išdėstyta nuomonė dėl perkančiosios organizacijos pasirinkto pagrindinių sutarčių sudarymo būdo prieštarauja pačios VPT patvirtinto teisės akto nuostatoms – Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1S-139 patvirtintų Smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų skatinimo dalyvauti viešuosiuose pirkimuose rekomendacijoms. Be to, atsakovės nustatytas tiekėjų skaičius, su kuriais sudaromos sutartys ir atnaujinto varžymosi vykdymas tik išimtiniais atvejais, suponuoja tai, jog ginčo pirkimus laimės stambūs tiekėjai. Pažymi, kad vien formalus VPĮ nuostatų aiškinimas negali pateisinti faktinio VPĮ įtvirtintų principų pažeidimo, bei nepagrįsto konkurencijos ribojimo. Be to, net laikantis pozicijos, jog minimalios pagrindinės sutarties vertės nenustatymas yra leidžiamas pagal Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos (toliau – Kainodaros metodika; patvirtinta VPT direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-95) nuostatas, tai nereiškia, jog tokios sąlygos negali būti pripažintos neteisėtomis.

2. Atsakovės procesinių dokumentų esmė

1. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą (DOK-20815), kuriuo prašo ieškinius atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad ginčijamos Pirkimų sąlygos atitinka VPĮ įtvirtintus viešųjų pirkimų principus, tikslą ir reikalavimus. Ieškinys yra reiškiamas ne siekiant apginti tariamai pažeistą ieškovės subjektinę teisę, bet siekiant kaip įmanoma labiau atidėti naujų pirkimų vykdymą. Ieškovė turi visas galimybes dalyvauti ginčo pirkimuose ir sąžiningai konkuruoti dėl preliminarių, o vėliau pagrindinių sutarčių sudarymo. Pirkimų sąlygos skatina konkurenciją, sudaro sąlygas pateikti pasiūlymus visiems galimiems tiekėjams – ne tik perpardavėjams, bet ir gamintojams.
3. Atsakovė teigia, kad Pirkimų sąlygų 11.1 punktų nuostatos atitinka viešųjų pirkimų bei preliminariųjų sutarčių sudarymo tikslus ir esmę. VPĮ nenustatyti preliminariųjų sutarčių skaičiaus apribojimai. Preliminariųjų sutarčių skaičius buvo pasirinktas atsižvelgiant į šių sutarčių pobūdį, viešųjų pirkimų principus ir atsakovės veiklos specifiką. Preliminariųjų sutarčių sudarymas su dauguma ar su visais tiekėjais lemtų neproporcingai didelę administracinę naštą ir papildomas išlaidas. Preliminariųjų sutarčių sudarymas su 3 tiekėjais užtikrina optimalius pagrindinių sutarčių sudarymo finansinius kaštus, leidžia operatyviai ir efektyviai sudaryti pagrindines sutartis su mažiausią kainą pasiūliusiais tiekėjais. Sudarant preliminariąsias sutartis su dauguma ar visais pasiūlymus pateikusiais tiekėjais, pagrindinių sutarčių sudarymas taip pat užtruktų nepateisimai ilgą laiko periodą. Dėl to pagrindinės sutartys būtų sudaromos maksimaliai leidžiamam sutarties terminui, atnaujinti varžymaisi vyktų rečiau. Atsakovė pažymi, kad perkančioji organizacija pasižymi kitokia veiklos specifika nei „CPO LT“, t. y. atsakovė disponuoja mažesniais resursais ir turi žemesnes galimybes, todėl „CPO LT“ pirkimo procedūrų vykdymo būdas yra netinkamas ir neužtikrintų atsakovės poreikių tenkinimo. Atsakovės nuomone, Pirkimų sąlygų 11.1 punktų nuostatos leidžia atsakovei užtikrinti sąžiningą konkurenciją, suteikia lygias galimybes pirkimuose dalyvauti įvairaus dydžio įmonėms. Techninėje specifikacijoje nėra nurodyta jokių išskirtinai retų, sezoniškų, prabangių maisto produktų rūšių, kurias dėl didelės kainos ir išskirtinumo pasiūlyti galėtų tik stambios įmonės. Galimi prekių kiekio skirtumai tarp preliminariųjų sutarčių pagrindu sudarytose pagrindinėse sutartyse ir nurodytų pasiūlyme niekaip negali lemti būtinybės didinti tiekėjų skaičių ir neturi jokios reikšmės užtikrinant didesnę konkurenciją ir nulemiant racionalesnes kainas.
4. Atsakovė pažymi, kad galimybė Pirkimų sąlygų numatytais atvejais vykdyti neatnaujinto tiekėjų varžymosi procedūrą yra teisėta ir atitinka viešųjų pirkimų reglamentavimą. Neatnaujinto varžymosi procedūros nustatymas pirkimuose neturi įtakos siekiui perkančiosios organizacijos poreikius patenkinti už mažiausią kainą. Mažos pradinės kainos užfiksavimas leidžia atsakovei apsisaugoti nuo kainų pokyčių. Atsakovė nurodo, kad perkančioji organizacija turi galimybes stebėti rinkos kainų pokyčius ir atsižvelgiant į tai organizuoti pagrindinių sutarčių sudarymą vienu iš preliminariosiose sutartyse numatytų būdų. Todėl esant galimybei sudaryti pagrindines sutartis mažesniais įkainiais, atsakovė gali vykdyti atnaujintą varžymąsi. Atsakovė pažymi, kad dėl visų ar didžiosios dalies tiekėjų teisės sudaryti preliminariąsias sutartis tiekėjai nebus suinteresuoti teikti konkurencingus pradinius pasiūlymus, o jiems žinant, kad visais atvejais bus atnaujintas varžymasis, kyla pagrįsta rizika dėl rinkos pasidalinimo ir neteisėtų susitarimų. Paliekant atsakovei teisę reaguojant į rinkos pokyčius vykdyti pirkimus pasirinktinai atnaujinto arba neatnaujinto varžymosi būdu yra užtikrinamas racionalus biudžeto lėšų naudojimas ir sąžininga konkurencija nuo pirkimų pradžios.
5. Atsakovė teigia, kad pirkimuose nustatyta tik maksimali prekių apimčių vertė nenurodant minimalios jos ribos, nepažeidžia VPĮ ir Kainodaros metodikos nuostatų bei išlaiko pagrįstą sutarčių vykdymo rizikų balansą. Pirkimų sąlygos yra apspręstos pirkimų objektų ir jų poreikio specifikos. Įstaigos maisto produktus užsakinėja ne pagal savo norus ar nuožiūrą, o pagal poreikį, kuris, be vaikų lankomumo, yra nulemtas pagal iš anksto suderinto valgiaraščio pozicijas bei turi atitikti griežtus maisto kokybės, įvairovės ir kiekio reikalavimus. Įstaigoms nustačius reikalavimą išsipirkti prekes ne pagal poreikį, o dirbtinai nustatytą kiekį, įstaigos susidurs su nereikalingais nuostoliais įsigyjant prekių, kurių joms nereikia, bei su problema kaip jas utilizuoti. Pirkimų objektai yra sąlyginai greitai gendantys maisto produktai, jiems laikyti yra būtinos atitinkamos sąlygos, kurių įstaigos tiesiog neturi.
6. Atsakovės nuomone, ieškovės ieškinių reikalavimai yra ydingi, kadangi ieškovė reikalauja įpareigoti atsakovę koreguoti Pirkimų sąlygas, nustatyti konkrečius ieškovės nurodomus parametrus, nors tokie reikalavimai negali būti tekinami.
7. Triplike (DOK-22684) atsakovė papildomai nurodo, jog ieškovė nepateikia jokių aplinkybių, patvirtinančių, jog Pirkimų sąlygos yra suformuluotos taip, kad ribojama konkrečiai jos galimybė dalyvauti pirkimuose, pateikti mažiausios kainos pasiūlymą ir sąžiningai varžytis su kitais tiekėjais.
8. Pažymi, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs įpareigojimo ar tikslo perkančiosioms organizacijoms užtikrinti tiekėjų varžymąsi vien dėl galimybės varžytis. Pagrindinis įstatyme įtvirtintas viešųjų pirkimų tikslas – užtikrinti racionalų perkančiosios organizacijos lėšų naudojimą. Atitinkamai perkančioji organizacija turi diskrecijos teisę spręsti kaip racionaliausiai užtikrinti savo poreikį. Ši perkančiosios organizacijos teisė ribojama tik jos pareiga užtikrinti viešųjų pirkimų principų ir reikalavimų laikymąsi, o konkrečiai tiekėjų konkurencijos atžvilgiu – draudimu dirbtinai riboti konkurenciją. Įstatymų leidėjas būtent draudžia dirbtinį konkurencijos ribojimą ir neįpareigoja perkančiųjų organizacijų užtikrinti maksimalią tiekėjų konkurenciją kiekybiniu pagrindu. Pirkimo sutarčių kiekio ir atnaujintų varžymosi būdo ir kiekio nustatymas negali reikšti tiekėjų lygiateisiškumo ar sąžiningos konkurencijos pažeidimo, jeigu nėra nustatomas dirbtinis konkurencijos ribojimas, t. y. palankesnių sąlygų sudarymas. Atnaujinti varžymaisi iš perkančiosios organizacijos pusės suponuoja prisiėmimą dalį rizikos dėl kainos pasikeitimo, taip pat didesnius administracinius ir sutarčių vykdymo priežiūros kaštus. Vien tai, kad ieškovė negali pasiūlyti mažiausios kainos, išimtinai dėl nuo jos pačios priklausančių priežasčių (profesionalumo, galimybių susitarti su gamintojais, ūkininkais, rizikos apetito), negali būti prilyginama dirbtiniam konkurencijos ribojimui. Ieškovė niekaip nepagrindžia, kokias teisės normas pažeidžia įstatyme numatytos procedūros vykdymas arba kaip konkrečiai ribojama sąžininga konkurencija. Be to, ieškovės ginčijamos Pirkimų sąlygos taip pat atitinka Maisto produktų pirkimo gaires, kuriomis remiasi ir pati ieškovė.
9. Atsakovė teigia, kad tiekėjui perkeliamos rizikos yra pagrįstos ir proporcingos. Pirkimų atveju minimali planuojama lėšų suma negali būti nustatyta dėl specifinių pirkimų objektų. Ieškovė netinkamai vertina Kainodaros metodikos reikšmę nustatant sutarties vertę. VPĮ 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas tiesiogiai įpareigoja vadovautis būtent Kainodaros metodika nustatant kainodaros taisykles pirkimuose. Objektyviai negalėdama nustatyti minimalaus sutarties vertės dydžio atsakovė pasirinko pirkimuose įtvirtinti tik maksimalią pirkimams planuojamų lėšų vertę.
10. Be to, atsakovės nuomone, ieškovės ieškinio reikalavimai yra ydingi, nes ne tik viršija teismų kompetencijos ribas, bet juos patenkinus sąlygotų ginčus dėl teismo sprendimo įvykdymo.
11. Rašytiniuose paaiškinimuose (DOK-24576) atsakovė papildomai nurodo, jog pirkimų preliminariųjų sutarčių 3 priedai nėra atskiri ir iš anksto parengti dokumentai, nes jie bus parengti preliminarių sutarčių sudarymo metu pagal Pirkimų sąlygas ir pasiūlymų duomenis. Prekių techninės specifikacijos bus nurodomos pagal pirkimų dokumentų duomenis, o preliminariųjų sutarčių įkainiai bus įtraukti iš gautų pasiūlymų. Tuo tarpu preliminarūs metiniai kiekiai bus pildomi pagal preliminariųjų sutarčių 2 prieduose esančius duomenis, kuriuose numatyti maisto produktų metiniai kiekiai kiekvienai iš Kauno mieste veikiančių savivaldybės švietimo ir ugdymo įstaigų. Pagal pirkimų preliminariąsias sutartis neatnaujinto varžymosi procedūra bus vykdoma tik siekiant įsigyti aiškiai ir tiksliai nurodytas prekes, įtrauktas į visų įstaigų planuojamų įsigyti maisto produktų preliminarius metinius kiekius. Tuo tarpu atnaujinto varžymosi procedūra bus taikoma visais kitais atvejais, kurių atsakovė šiai dienai numatyti ir įvertinti neturi galimybių.

3. Viešųjų pirkimų tarnybos išvados esmė

1. Kauno apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi pareikalavo iš Viešųjų pirkimų tarnybos išvados nutartyje nurodytais klausimais.
2. Viešųjų pirkimų tarnyba išvadoje (DOK-24096) nurodė, kad atsakovė, pirkimų dokumentuose nustatydama tiekėjų, su kuriais bus sudaromos preliminarios sutartys, skaičių, neviršijo jai VPĮ suteiktos diskrecijos teisės. Pirkimų sąlygomis sudaromos vienodos sąlygos visiems tiekėjams siekti, kad būtent su jais būtų sudarytos preliminariosios sutartys. Pagal sudarytas preliminariąsias sutartis maisto produktus pirks ne pati perkančioji organizacija, bet 86 ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo ir švietimo įstaigos, todėl vienoda ir standartizuota procedūra yra svarbi užtikrinant sklandų pirkimų objektų nupirkimą galutiniam vartotojui. VPT nuomone, preliminariųjų sutarčių sudarymas su perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nustatytu tiekėjų skaičiumi yra racionalus, nes net vieno produkto (žuvies) pirkimo atveju, gali būti sudaroma nuo vienos iki dešimties pagrindinių sutarčių. Be to, tarnybos nuomone, „CPO LT“ taikomas preliminarių sutarčių sudarymo modelis netinka nagrinėjamu atveju, kadangi „CPO LT“ pirkimo sistema yra organizuota elektroninės sistemos forma, o analizuojamų pirkimų atveju kiekviena iš 86 įstaigų turėtų pačios savarankiškai siųsti kvietimus kiekvienam preliminariosios sutarties dalyviui ir sulaukusi iš jų pasiūlymų atrinkti tą, su kuriuo bus sudaromos pagrindinės sutartys. Tarnyba nurodo, kad vien neatnaujinto varžymosi procedūros pasirinkimas pats savaime negali būti pripažintas neteisėtu, jei šios procedūros aprašymas pirkimų dokumentuose ir preliminariosiose sutartyse neprieštarauja VPĮ nuostatoms. Vis dėlto, kadangi nei šalių pateiktuose procesiniuose dokumentuose nei Centriniame viešųjų pirkimų portale nėra pateikti preliminariųjų sutarčių 29 punktuose nurodyti preliminariųjų sutarčių 3 priedai, todėl tarnyba, neturėdama duomenų, kuo šiuose prieduose nurodytos prekės skiriasi nuo pirkimų dokumentų techninėse specifikacijose pateiktų prekių, negali pasisakyti dėl preliminariųjų sutarčių 29 punktais nustatomų taisyklių teisėtumo ir pagrįstumo. VPT taip pat nurodė, kad pirkimuose nustačius tik maksimalią prekių apimčių vertę bei nenurodžius minimalios jos ribos, nepažeistos VPĮ ir Kainodaros metodikos nuostatos, nes esamos Pirkimų sąlygos yra apspręstos pirkimų objektų ir perkančiosios organizacijos poreikių specifikos.

Ieškiniai atmestini.

4. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

1. 2018 m. gegužės 30 d. atsakovė Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė skelbimus apie tarptautinio atviro konkurso būdu vykdomus viešuosius pirkimus „Maisto produktų (žuvies) pirkimas Kauno miesto savivaldybės švietimo ir ugdymo įstaigoms, kuriose mokiniai mokomi pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas“ (pirkimo Nr. 383771; skelbimo tekstas žr. adresu: https://cvpp.eviesiejipirkimai.lt/Notice/Details/2018-645991) ir „Maisto produktų (bulvių) pirkimas Kauno miesto savivaldybės švietimo ir ugdymo įstaigoms, kuriose mokiniai mokomi pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas“ (pirkimo Nr. 383712; skelbimo tekstas žr. adresu: https://cvpp.eviesiejipirkimai.lt/Notice/Details/2018-654217).
2. Ieškovė 2018 m. birželio 8 d. pateikė pretenzijas (pranešimai Nr. 6253866 ir Nr. 6253862; ieškinių priedai Nr. 6) dėl nustatytos neproporcingos pagrindinių sutarčių sudarymo tvarkos ir nepagrįsto sutarties vykdymo rizikos perkėlimo tiekėjui, kuriose prašė:
1. pakoreguoti Pirkimų sąlygų 11.1 punktų nuostatas, kad preliminariosios sutartys bus sudaromos tik su 3 tiekėjais, numatant, jog laimėjusiais pasiūlymais bus laikomi arba visi, arba bent didžioji dalis tinkamus pasiūlymus pateikusių tiekėjų, kadangi tik taip įmanoma užtikrinti iš tiesų racionalų lėšų panaudojimą;
2. neatnaujintą tiekėjų varžymąsi numatyti tik kaip išimtinį pagrindinės sutarties sudarymo būdą, kai iš tiesų būtina nedelsiant įsigyti reikalingų produktų;
3. tinkamai apibrėžti pirkimų objekto apimtį ir nurodyti konkrečią apatinę ribą (ne mažiau kaip 70 proc. maksimalios kainos vertės), kad tiekėjas, sudarydamas pagrindinę sutartį, būtų užtikrintas bent dėl minimalaus tiekiamų prekių kiekio.
3. Atsakovė 2018 m. birželio 12 d. raštais Nr. 32-14-747 ir Nr. 32-14-748 informavo ieškovę, kad atmetė ieškovės pretenzijas kaip nepagrįstas (ieškinių priedai Nr. 7).
4. Ieškovė 2018 m. birželio 25 d. per EPP pateikė teismui ieškinius, kurie 2018 m. birželio 27 d. (civilinė byla Nr. e2-2046-657/2018) ir 2018 m. birželio 28 d. (civilinė byla Nr. e2-2045-601/2018) teisėjų rezoliucijomis priimti. Taip pat 2018 m. birželio 27 d. ir 2018 m. birželio 28 d. nutartimis civilinėse bylose buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytos atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos vykdomų viešųjų pirkimų Nr. 383771 „Maisto produktų (žuvies) pirkimas Kauno miesto savivaldybės švietimo ir ugdymo įstaigoms, kuriose mokiniai mokomi pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas“ ir Nr. 383712 „Maisto produktų (bulvių) pirkimas Kauno miesto savivaldybės švietimo ir ugdymo įstaigoms, kuriose mokiniai mokomi pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas“ procedūros iki teismo sprendimo šiose bylose įsiteisėjimo dienos.
5. 2018 m. liepos 5 d. nutartimi Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-2045-601/2018 ir Nr. e2-2046-657/2018 sujungtos į vieną civilinę bylą, paliekant civilinės bylos Nr. e2-2046-657/2018. 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi bylą nagrinėjančiai teisėjai nusišalinus nuo bylos nagrinėjimo, byla perskirta nagrinėti kitam teisėjui, nustatant civilinės bylos Nr. e2-2046-658/2018.
6. Iš byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų matyti, jog pagrindinis ginčas kilęs dėl atsakovės vykdomų Pirkimų sąlygų teisėtumo, o būtent dėl: 1) Pirkimų sąlygų 11.1 punktų, pagal kuriuos preliminariosios sutartys bus sudaroma tik su 3 tiekėjais; 2) preliminariųjų sutarčių 29 punktų nuostatų, leidžiančių neatnaujinti tiekėjų varžymosi, kai perkamos 3 prieduose nurodytos prekės; 3) Pirkimų sąlygose nenustatytos minimalios pagrindinių sutarčių vertės. Atsakovė procesiniuose dokumentuose papildomai nurodė, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimų sąlygas ir tai, kad ieškovės ieškinio reikalavimai yra ydingi, kadangi ieškovė reikalauja įpareigoti atsakovę koreguoti Pirkimų sąlygas, nustatyti konkrečius ieškovės nurodomus parametrus, nors tokie reikalavimai negali būti teikiami. Dėl visų šių klausimų pasisakoma žemiau sprendime.

5. Teisiniai argumentai ir išvados

Dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimų sąlygas

1. Atsakovė procesiniuose dokumentuose teigia, jog ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimų sąlygas. Nurodo, kad ieškovė nepateikia jokių aplinkybių, patvirtinančių, jog Pirkimų sąlygos yra suformuluotos taip, kad ribojama konkrečiai jos galimybė dalyvauti pirkimuose. Ieškovė su tuo nesutinka ir nurodo, kad teikė ieškinius dėl to, jog pirkimuose galėtų dalyvauti vienodomis sąlygomis su kitais tiekėjais bei turėtų realią, o ne apsimestinę galimybę varžytis dėl pagrindinių sutarčių surašymo.
2. Kasacinis teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo taisyklę, kad tiekėjui (ieškovui) nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas ginčyti perkančiųjų organizacijų sprendimus, a fortiori nustatyti atitinkamas viešojo pirkimo sąlygas, viešojo pirkimo tikslo – sudaryti viešojo pirkimo sutartį racionaliai naudojant tam skirtas lėšas – pagrindu, jei ginčijami perkančiųjų organizacijų veiksmai nepažeidžia jo subjektinių kaip viešojo pirkimo dalyvio teisių (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017).
3. Tačiau nagrinėjamoje byloje spręstina, kad ieškovė, ginčydama Pirkimų sąlygas, gynė savo teisėtus interesus, nes siekė, kad būtų panaikintos Pirkimų sąlygos, kurios jos nuomone, užkerta jai kelią veiksmingai dalyvauti ginčijamuose pirkimuose. Kaip matyti iš ieškovės veiklos pobūdžio ji pakankamai aktyvus maisto produktų rinkos dalyvis, dėl to, teismo vertinimu, ieškovei šiuo atveju pripažįstamas teisinis suinteresuotumas, nes ginčo pirkimų nuostatas ji kvestionavo dėl savo teisių pažeidimo, apribojant galimybę dalyvauti pirkime.

Dėl tiekėjų skaičiaus, su kuriais bus sudaromos preliminariosios sutartys

4. Ieškovė UAB „Sotėja“ ieškinyje prašo pripažinti Pirkimų sąlygų 11.1 punktų nuostatas, kad preliminariosios sutartys bus sudaroma tik su 3 tiekėjais, neteisėtomis ir įpareigoti perkančiąją organizaciją Pirkimų sąlygose numatyti, jog laimėjusiais pasiūlymais bus laikomi arba visi, arba bent didžioji dalis tinkamus pasiūlymus pateikusių tiekėjų. Ieškovė teigia, kad tokia Pirkimų sąlygų 11.1 punktų nuostata pažeidžia VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintus viešųjų pirkimų principus ir neužtikrina racionalaus lėšų naudojimo, bei realios konkurencijos, kadangi faktiškai sudaro palankesnes sąlygas stambiesiems tiekėjams. Ieškovės nuomone, didesnis kiekis tiekėjų, su kuriais galėtų būti sudaromos preliminariosios sutartys, užtikrintų didesnę konkurenciją ir mažesnes pasiūlymų kainas.
5. Atsakovė nurodo, kad Pirkimų sąlygų 11.1 punktų nuostatos atitinka VPĮ reikalavimus, užtikrina sąžiningą konkurenciją, bei suteikia lygias galimybes pirkimuose dalyvauti įvairaus dydžio įmonėms. Preliminariųjų sutarčių skaičius buvo pasirinktas atsižvelgiant į šių sutarčių pobūdį, viešųjų pirkimų principus ir atsakovės veiklos specifiką. Preliminariųjų sutarčių sudarymas su dauguma ar su visais tiekėjais lemtų neproporcingai didelę administracinę naštą ir papildomas išlaidas.
6. Pagal VPĮ 78 straipsnio 4 ir 5 dalis perkančioji organizacija gali sudaryti preliminariąsias sutartis tiek su vienu, tiek su keliais tiekėjais, t. y. VPĮ nėra nustatytas tiekėjų skaičius, su kuriais perkančioji organizacija privalo sudaryti preliminariąsias sutartis. To nėra nustatyta ir VPT parengtose 2018 metų Maisto produktų pirkimų gairėse (žr. adresu: https://vpt.lrv.lt/uploads/vpt/documents/files/mp/maisto_produktu_pirkimo_gaires.pdf). Taigi, perkančiajai organizacijai paliekama diskrecijos teisė nuspręsti, su kokiu skaičiumi tiekėjų bus sudaromos preliminariosios sutartys. Vis dėlto, nustatydama tiekėjų skaičių, ji įstatymu yra įpareigojama užtikrinti racionalų lėšų panaudojimą, konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų (VPĮ 37 straipsnio 3 dalis), taip pat nepažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.
7. VPĮ 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali būti siekiama išvengti VPĮ nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams. Nagrinėjamu atveju atsakovės Pirkimų sąlygų 11.1 punktų nuostatos, jog preliminariosios sutartys bus sudaroma tik su 3 tiekėjais, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo teigti, kad yra dirbtinai ribojama tiekėjų konkurenciją. Nė vienam tiekėjui, koks jis bebūtų (stambusis ar smulkusis), Pirkimų sąlygomis nėra užkirstas kelias dalyvauti atsakovės viešuosiuose pirkimuose. Ginčo pirkimais nėra perkama išskirtinai retų, sezoniškų, prabangių maisto produktų rūšių, kurias dėl didelės kainos ir išskirtinumo pasiūlyti galėtų tik stambios įmonės. Taigi, nė vienam tiekėjui nėra sudaromos išimtinės sąlygos, todėl visi norintys ir atitinkamas prekes galintys tiekti tiekėjai gali teikti pasiūlymus ir siūlyti konkurencingas kainas, pagal kurias gali patekti tarp trijų tiekėjų, su kuriais bus sudaromos preliminariosios sutartys. Teismas sutinka su atsakove, kad vien tai, jog ieškovė galimai negali pasiūlyti mažiausios kainos, išimtinai dėl nuo jos pačios priklausančių priežasčių (pvz., galimybių susitarti su gamintojais, ūkininkais), negali būti prilyginama dirbtiniam konkurencijos ribojimui. Šiuo atveju ieškovė teiginius dėl galimo konkurencijos ribojimo grindžia tik savo samprotavimais, tačiau kaip būtent tai pasireiškia niekaip nepagrindė. Teismo vertinimu, ieškovės argumentas, kad didesnis tiekėjų skaičius, su kuriais galėtų būti sudaromos preliminariosios sutartys, užtikrintų didesnę konkurenciją ir mažesnes pasiūlymų kainas, yra nepagrįstas. Vien tai, kad preliminariosios sutartys būtų sudaromos su visais ar didžiąja dalimi tiekėjų, neleidžia teigti, kad būtent dėl šios aplinkybės tiekėjai siūlys mažesnes kainas.
8. Ieškovės nurodomose VPT parengtose Maisto produktų pirkimų gairėse pažymėta, kad maisto produktų pirkimai turi būti vykdomi atsižvelgiant į perkančiosios organizacijos ir pirkimo objekto pobūdį, užtikrinant įsigyjamų prekių kokybę, atsižvelgiant į tai, kad maisto produktų pirkimo organizavimas yra daug laiko užtrunkantis procesas, todėl procedūros turi būti vykdomos efektyviai ir garantuoti tinkamą perkančiosios organizacijos poreikių tenkinimą (I skyrius). Teismo vertinimu, atsakovė ginčijamuose pirkimuose tinkamai įvertino nurodytas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju yra perkamos greitai gendančios prekės skirtos ikimokyklinio amžiaus vaikams, o tai susiję su atitinkama jų kokybe ir operatyviu pristatymu. Ginčo pirkime atsakovė atlieka centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas, t. y. pagal atsakovės sudarytas preliminariąsias sutartis prekes pirks 86 įstaigos (vaikų darželiai), todėl itin svarbu užtikrinti sklandų tolimesnių pirkimo procedūrų vykdymą. Sutiktina su atsakove, kad preliminariųjų sutarčių sudarymas su dauguma ar visais tiekėjais lemtų įstaigoms neproporcingai didelę administracinę naštą ir papildomas išlaidas. Pažymėtina, kad „CPO LT“ pirkimus organizuoja per elektroninę sistemą, tuo tarpu nagrinėjamu atveju kiekviena iš 86 įstaigų turėtų pačios savarankiškai siųsti kvietimus kiekvienam preliminariosios sutarties dalyviui ir iš jų pasiūlymų atrinkti tą, su kuriuo bus sudaroma pagrindinė sutartis. Vaikų darželiai neturi tokių galimybių (lėšų ir žmogiškųjų išteklių) kaip „CPO LT“, jog kiekvienu atveju prireikus tam tikrų prekių galėtų dėl jų įsigijimo kreiptis į visus tiekėjus. Dėl to šiuo metu nustatyta tvarka, kai preliminariosios sutartys sudaromos su 3 tiekėjais, užtikrina, kad pagrindinės sutartys bus sudaromos racionaliai naudojant pirkimui skirtas lėšas, bei tai leis operatyviau ir efektyviau sudaryti pagrindines sutartis su mažiausią kainą pasiūliusiu tiekėju.
9. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovė turėdama diskrecijos teisę nuspręsti su kiek tiekėjų bus sudaromos preliminariosios sutartys ir nustačiusi, kad preliminariosios sutartys bus sudaromos su 3 tiekėjais, nepagrįstai ir dirbtinai neapribojo tiekėjų konkurencijos, nepažeidė viešųjų pirkimų principų ir reikalavimo racionaliai naudoti lėšas, kadangi nė vienam tiekėjui nėra užkertamas kelias dalyvauti ginčo pirkimuose ir būti pripažintam laimėtoju. Taip pat nėra pagrindo spręsti, kad yra sudaromos išskirtinės sąlygos konkretiems tiekėjams. Be to, trijų tiekėjų nurodymas taip pat užtikrina pakankamą konkurenciją. Kaip jau minėta sprendimo 35 punkte, konkretus tiekėjų skaičiaus nustatymas yra Perkančiosios organizacijos teisė, todėl teismas konkretų tiekėjų skaičių galėtų nustatyti tik išimtinai konkrečiais atvejais, įvertinęs pirkimo specifiką ir akivaizdžius konkurencijos ribojimus. To šios bylos kontekste nenustatyta.

Dėl būtinybės vykdyti atnaujinto tiekėjų varžymosi procedūrą

10. Ieškovė UAB „Sotėja“ ieškinyje taip pat ginčija preliminariųjų sutarčių 29 punktų nuostatas, leidžiančias neatnaujinti tiekėjų varžymosi, kai perkamos 3 priede nurodytos prekės. Ieškovė teigia, kad tokios nuostatos yra neteisėtos, pažeidžia VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintus principus, riboja tiekėjų konkurenciją ir neleidžia racionaliai panaudoti lėšų, kadangi tokiu atveju tiekėją, su kuriuo sudaroma pagrindinė sutartis, lemia tik pradiniame pasiūlyme nurodyta kaina. Tokiu būdu neatsižvelgiama į maisto produktų specifiką – dažnus kainų svyravimus.
11. Atsakovė teigia, kad galimybė Pirkimų sąlygų numatytais atvejais vykdyti neatnaujinto tiekėjų varžymosi procedūrą yra teisėta ir atitinka viešųjų pirkimų reglamentavimą. Be to, neatnaujinto varžymosi procedūros nustatymas pirkimuose neturi įtakos siekiui perkančiosios organizacijos poreikius patenkinti už mažiausią kainą. Mažos pradinės kainos užfiksavimas leidžia atsakovei apsisaugoti nuo kainų pokyčių. Paliekant atsakovei teisę vykdyti pirkimus pasirinktinai atnaujinto arba neatnaujinto varžymosi būdu yra užtikrinamas racionalus biudžeto lėšų naudojimas ir sąžininga konkurencija.
12. VPĮ 78 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kai preliminarioji sutartis sudaroma su keliais tiekėjais, ji vykdoma vienu iš šių būdų: 1) neatnaujinant tiekėjų varžymosi remiantis preliminariojoje sutartyje nustatytomis sąlygomis (1 punktas); 2) atnaujinant tiekėjų varžymąsi, kai preliminariojoje sutartyje nustatytos ne visos prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar darbų vykdymo sąlygos (2 punktas); 3) iš dalies atnaujinant tiekėjų varžymąsi (3 punktas). Pagal VPĮ 78 straipsnio 5 dalies 1 punktą perkančioji organizacija vykdydama preliminariąją sutartį neatnaujinant tiekėjų varžymosi turi pirkimo dokumentuose iš anksto nurodyti tvarką, pagal kurią bus nustatoma, kuris preliminariąją sutartį sudaręs tiekėjas tieks prekes, teiks paslaugas ar vykdys darbus ir kokiomis sąlygomis jis tai atliks.
13. Taigi, VPĮ nedraudžia perkančiajai organizacijai įsigyti prekių neatnaujinant tiekėjų varžymosi, tačiau pasirenkant tokį būdą būtina pirkimo dokumentuose aiškiai nustatyti preliminarios sutarties vykdymo sąlygas. VPT šiuo klausimu pateikiamojoje gerojoje praktikoje „Didelio sąrašo prekių, kurio viso negalima numatyti, įsigijimas pagal preliminariąją sutartį“ taip pat nedraudžiama vykdyti neatnaujinto varžymosi procedūros (žr. adresu: http://vpt.lrv.lt/uploads/vpt/documents/files/GEROJI%20PRAKTIKA_DIDELIO%20S%C4%84RA%C5%A0O%20PREKI%C5%B2%2C%20KURIO%20VISO%20NEGALIMA%20NUMATYTI%2C%20%C4%AESIGIJIMAS%20PAGAL%20PRELIMINARI%C4%84J%C4%84%20SUTART%C4%AE.pdf). VPT pažymi, kad neatnaujinto varžymosi su keliais tiekėjais sutartis tinkamiausia tuomet, jei reikia įsigyti preliminarioje sutartyje aiškiai ir tiksliai nurodytas prekes.
14. Nagrinėjamu atveju atsakovė preliminariųjų sutarčių 29 punktuose nustatė, kad neatnaujinto tiekėjų varžymosi būdu pagrindinės sutartys sudaroma, kai: 1) ketinama įsigyti preliminariųjų sutarčių 3 prieduose nurodytas prekes (29.1 punktas); 2) ketinama įsigyti preliminariųjų sutarčių 3 prieduose nenurodytų prekių ir tokių prekių įkainiai yra skelbiami visų preliminariąsias sutartis sudariusių ir jas vykdančių tiekėjų prekybos vietose, kataloguose, interneto svetainėse ar kitu viešai prieinamu būdu (29.2 punktas). Atsakovė taip pat preliminariųjų sutarčių 30 punktuose nustatė atvejus, kada pagrindinės sutartys bus sudaroma vykdant atnaujintą tiekėjų varžymąsi: 1) ketinant įsigyti preliminariųjų sutarčių 3 prieduose nenurodytas prekes, kai tokių prekių įkainiai nėra skelbiami visų preliminariąsias sutartis sudariusių ir jas vykdančių tiekėjų prekybos vietose, kataloguose, interneto svetainėse ar kitu viešai prieinamu būdu (30.1 punktas); 2) perkant preliminariųjų sutarčių 3 prieduose nurodytas prekes, kai nustatoma, kad prekių rinkos įkainiai yra žymiai mažesni, nei nurodyti 3 prieduose, ir tikėtina, kad atnaujinto tiekėjų varžymosi procedūroje tiekėjai pateiks ekonomiškai naudingesnius (mažesnių įkainių) pasiūlymus (30.2 punktas); 3) kai siekiama sudaryti pagrindinę sutartį, kurios įkainiai būtų mažesni nei preliminariųjų sutarčių 3 prieduose nurodyti įkainiai ar mažesni nei prekių įkainiai, kuriuos tiekėjai skelbia viešai prieinamu būdu, jei ketinama įsigyti 3 prieduose nenurodytų prekių (30.3 punktas).
15. Teismas, palyginęs atsakovės pateiktus preliminariųjų sutarčių 3 priedus su pirkimo dokumentų technine specifikacija, nustatė, kad abiejuose dokumentuose nurodytos prekės, reikalavimai joms ir jų preliminarūs kiekiai tarpusavyje niekuo nesiskiria.
16. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovės pasirinkti ir preliminariosiose sutartyse aprašyti preliminariųjų sutarčių vykdymo būdai leis užtikrinti, kad maisto prekėms įsigyti skirtos lėšos būtų panaudotos racionaliai, bei užtikrina tiekėjų konkurenciją. Teismas laiko nepagrįstais ieškovės teiginius, kad net tuo atveju, jei smulkios įmonės nelaimėtų atnaujinto varžymosi, vien jų dalyvavimas priverstų stambiuosius tiekėjus, siekiant sudaryti pagrindinę sutartį, siūlyti mažesnes kainas. Kaip jau konstatuota sprendimo 36 punkte, nė vienam norinčiam tiekėjui nėra užkertamas kelias dalyvauti pirkime ir pateikti pasiūlymus, bei konkuruoti dėl preliminariųjų sutarčių sudarymo. Visi tiekėjai, tarp jų ir smulkios įmonės, turi visas galimybes teikti pasiūlymus su konkurencingomis ir mažomis kainomis, net pirkimus vykdant neatnaujinto varžymosi būdu. Be to, net preliminariosiose sutartyse užfiksavus pradinius prekių įkainius, atsakovė pagal preliminariųjų sutarčių 30 punktų nuostatas, įvertinusi rinkos kainas, turės galimybę vykdyti atnaujintą tiekėjų varžymąsi ir sudaryti pagrindines sutartis dar mažesniais įkainiais. Teismas taip pat pažymi, kad remiantis preliminariųjų sutarčių 40.1.2 punktų nuostatomis, atsakovei vykdant atnaujintą tiekėjų varžymąsi, tiekėjų siūlomi prekių įkainiai negali būti didesni, nei nurodyti preliminariųjų sutarčių 3 prieduose. Taigi, net maisto produktų rinkoje esant kainų svyravimams, perkančioji organizacija neatnaujinusi tiekėjų varžymosi prekes pirks už ne didesnius, nei užfiksuoti preliminariosiose sutartyse įkainius, bei turės galimybes atnaujinus tiekėjų varžymąsi prekes nusipirkti ir už mažesnius įkainius. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju perkančiajai organizacijai paliekant diskrecijos teisę vykdyti pirkimus pasirinktinai atnaujinto arba neatnaujinto varžymosi būdu yra užtikrinamas racionalus biudžeto lėšų naudojimas bei sąžininga konkurencija. Dėl to, teismo vertinimu, atsakovė nustatė aiškias sąlygas, kada preliminariosios sutartys bus vykdomos neatnaujinant tiekėjų varžymosi, o kada atnaujinant.
17. Remiantis išdėstytu, teismas sprendžia, kad perkančioji organizacija pagrįstai ir teisėtai preliminariųjų sutarčių 29 punktuose nustatė, jog pagrindinių sutarčių sudarymo procedūra konkrečiais apibrėžtais atvejais bus vykdoma neatnaujinant tiekėjų varžymosi, o atnaujintas tiekėjų varžymasis bus vykdomas pagal preliminariųjų sutarčių 30 punktuose nustatytas sąlygas. Ieškovė nagrinėjamu atveju neįrodė, kad tokios pirkimo dokumentų sąlygos dirbtinai riboja tiekėjų konkurenciją, sudaro palankesnes sąlygas tam tikriems tiekėjams ar pažeidžia viešųjų pirkimų principus.

Dėl minimalios pagrindinės sutarties vertės

18. Ieškovė UAB „Sotėja“ ieškinyje prašo pripažinti, kad Pirkimų sąlygos, nenumatančios minimalios pirkimų objektų apimties, yra neteisėtos, bei įpareigoti perkančiąją organizaciją tinkamai apibrėžti pirkimų objektų apimtį, nurodant konkrečią apatinę ribą (pvz., ne mažiau kaip 70 proc. maksimalios kainos vertės). Ieškovės nuomone, nenustačius minimalios prekių apimties ribos, sutarties vykdymo rizika perkeliama išimtinai tiekėjui ir jis dėl to patirs nuostolius. Darželiai, turėdami sudarytą valgiaraštį ir duomenis apie lankomumą skirtingais metų laikais, galėtų pakankamai tiksliai suplanuoti poreikius.
19. Atsakovė teigia, kad pirkimuose nustatyta tik maksimali prekių apimčių vertė nenurodant minimalios jos ribos, nepažeidžia VPĮ ir Kainodaros metodikos nuostatų bei išlaiko pagrįstą sutarties vykdymo rizikų balansą. Pirkimų sąlygos yra apspręstos pirkimų objektų ir perkančiosios organizacijos poreikių specifikos.
20. VPĮ 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad pirkimo sutartyje, kai ji sudaroma raštu, turi būti nustatytos kainodaros taisyklės, kurios nustatomos pagal VPT patvirtintą metodiką. Pagal Kainodaros metodikos 10.2.2 punktą pirkimo dokumentuose ir sutartyje pirkimo vykdytojas nurodo įsigyjamų prekių ir (ar) paslaugų sąrašą bei minimalią ir maksimalią lėšų sumą, kurią planuojama skirti šiame sąraše nurodytų prekių ir (ar) paslaugų įsigijimui. Jeigu neįmanoma nurodyti minimalios planuojamos lėšų sumos, nurodoma maksimali. Pirkimo vykdytojas gali nurodyti preliminarius prekių kiekius, kurie šiuo atveju nebus laikomi maksimaliais.
21. Nagrinėjamu atveju atsakovė pirkimo dokumentuose nustatė fiksuoto įkainio su peržiūra kainodarą (Pirkimų sąlygų 7.1 punktai), nurodydama maksimalią lėšų sumą, už kurią ketinama pirkti maisto produktus – žuvį ir bulves (Preliminariųjų sutarčių 20 punktai). Į bylą taip pat pateikti pirkimais planuojamų įsigyti prekių sąrašai ir įstaigų poreikio sąrašai, kuriuose nurodyti preliminarūs perkamų prekių kiekiai (ieškinių priedai Nr. 5; Maisto produktų (žuvies ir bulvių) techninės specifikacijos, preliminarūs metų kiekiai ir preliminariųjų sutarčių įkainiai – atsakovės rašytinių paaiškinimų Nr. DOK-24576 priedai).
22. Teismas sutinka su atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais ir VPT nuomone, kad nagrinėjamu atveju atsakovė neturi galimybės nurodyti minimalią lėšų sumą, kurią galėtų skirti perkamų prekių įsigijimui, todėl pagrįstai pirkimo dokumentuose buvo nustatyta tik maksimali sutarties vertė. Ginčijamuose pirkimuose siekiama įsigyti maisto produktus skirtus vaikų darželiams. Kadangi maisto produktai bus skirti vaikams, todėl nustatant jų kiekio poreikį yra svarbu atsižvelgti į vaikų darželiuose formuojamus valgiaraščius ir vaikų lankomumą. Nors sutiktina su ieškove, kad valgiaraščius galima formuoti iš anksto, tačiau pabrėžtina, kad nėra galimybės iš anksto nustatyti kiek vaikų bus tą dieną atvesta. Vaikų lankomumas priklauso nuo įvairių veiksmų, pavyzdžiui, ligos, tėvų atostogų, kitų aplinkybių. Kadangi vaikams ruošiamų maisto porcijų kiekis priklauso būtent nuo tą dieną darželyje esančių vaikų skaičiaus, todėl nėra galimybės nustatyti koks maisto produktų kiekis bus reikalingas. Tokiais atvejais, kai į darželius susirenka ne visi vaikai, lieka nepanaudotas tam tikras kiekis maisto produktų, kurie turi būti laikomi atitinkamomis sąlygomis. Nustačius minimalius prekių kiekius, kuriuos privaloma išpirkti, darželiai susidurtų su problemomis, kur laikyti perteklinius maisto produktus. Tokiu būdu kaip tik būtų neracionaliai naudojamos pirkimams skirtos lėšos, kadangi įstaigos turėtų įsigyti ne tik joms nereikalingų prekių, bet taip pat papildomai skirti lėšų tokių prekių sandėliavimui ar utilizavimui.
23. Teismas pažymi, kad darželiai pagal sutartis su tiekėjais susitars kokia bus prekių pristatymo tvarka (Pagrindinių sutarčių VI skyriai; ieškinių priedai Nr. 3). Tokiu būdu laikytinas nepagrįstu ieškovės teiginys, kad tiekėjai dėl neišpirktų prekių patirs didelių nuostolių. Pagal susitartą prekių tiekimo tvarką tiekėjai kaip tik galės planuoti savo veiklą, nes iš anksto žinos apytikslius įstaigoms ketinamų pristatyti produktų kiekius. Be to, darželiams nusprendus įsigyti mažesnį nei suplanuotas produktų kiekis, tiekėjai neturėtų patirti itin didelių nuostolių, kadangi prekės pristatymo grafikai bus sudaromi savaitėms, mėnesiams, o apie jų koregavimą įstaigos turės pranešti tiekėjams prieš 5 darbo dienas (Pagrindinių sutarčių 18.1 punktai), todėl tiekėjai turės pakankamai laiko realizuoti likusius darželiams nereikalingus produktų kiekius.
24. Ieškovė procesiniuose dokumentuose teigia, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017 nurodyta nuostata, kai perkančioji organizacija nustato, kad pirkimo objekto apimtis (kiekiai) yra tokio orientacinio pobūdžio, kad gali būti nepasiekta viršutinė jos riba arba ji gali būti viršijama trečdaliu, tokia situacija de jure tampa labai artima tai, kai pirkimo objektas visai neapibrėžtas. Teismo vertinimu, ši ieškovės nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuostata yra išimta iš bendro nutarties konteksto ir turėtų būti vertinama kartu su nurodytoje nutartyje vertintomis bylos aplinkybėmis.
25. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta sprendimo 50 punkte, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nustatė fiksuoto įkainio su peržiūra kainodarą, o ne fiksuotos kainos kaip yra nurodyta ieškovės cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje. Šiuo atveju perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nustatė aiškias sąlygas šalių teisiniams santykiams įvykus iš anksto nenumatytoms, tačiau tikėtinoms aplinkybėms, t. y. pasikeitus įstaigų poreikiui pirkti tam tikrus maisto produktų kiekius (Pagrindinių sutarčių VI skyriai). Tai, kad pirkimo dokumentuose yra nurodyti tik preliminarūs siekiamų įsigyti prekių kiekiai ir nėra nurodyti minimalūs, netrukdo tiekėjams tinkamai parengti pasiūlymų, o perkančiajai organizacijai jų įvertinti, nes pirkimo dokumentuose yra aiškiai nurodyta, kad tiekėjai turi nurodyti prekių įkainius, kurių suma atsižvelgiant į preliminarius perkamų prekių kiekius neturi viršyti pirkimo dokumentuose nustatytos maksimalios sumos (Pirkimų sąlygų 7 skyriai, Preliminarių sutarčių V skyriai). Šioje byloje, priešingai nei ieškovės nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje, atsakovė aiškiai suformulavo Pirkimų sąlygas, todėl nėra pagrindo spręsti apie VPĮ principų ir tikslo, bei tiekėjų teisių pažeidimą, kadangi tiekėjai turi galimybes tiksliai apskaičiuoti pasiūlymo kainą. Todėl nėra pagrindo ir remtis nurodytoje nutartyje suformuluota teisės aiškinimo taisykle.
26. Teismas taip pat pažymi, kad Numatomos viešojo pirkimo ir pirkimo vertės skaičiavimo metodikoje (patvirtinta VPT direktoriaus 2017 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 1S-94) nustatyta, kad preliminariosios sutarties, taip pat dinaminės pirkimo sistemos taikymo atvejais pirkimo vertė nustatoma atsižvelgiant į didžiausią numatomą visų per visą preliminariosios sutarties arba dinaminės pirkimo sistemos trukmę numatytų sudaryti pirkimo sutarčių vertę (22 punktas). Be to, centrinė perkančioji organizacija, skaičiuodama pirkimo vertę centralizuotai vykdomam pirkimui, atsižvelgia į didžiausią galimą preliminariosios sutarties ar dinaminės pirkimų sistemos pagrindu sudaromų pirkimo vykdytojų pirkimo sutarčių vertę (34 punktas). Taigi, ir iš šios metodikos nuostatų galima daryti išvadą, kad perkančioji organizacija turėtų nustatyti didžiausią sutarties vertę, tačiau neprivalo nustatyti minimalios sutarties vertės.
27. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirkimo objektas yra apibrėžtas perkančiajai organizacijai nustačius maksimalią pagrindinės sutarties vertę ir preliminarius prekių kiekius. Minimalios pagrindinės sutarties vertės ir minimalių prekių kiekių nenustatymas, atsižvelgiant į VPĮ ir VPT metodikų nuostatas, bei pirkimų objektų ir perkančiosios organizacijos poreikių specifiką, šiuo atveju yra galimas ir nepagrįstai neperkelia sutarties vykdymo rizikos tiekėjui.

Dėl ieškinių reikalavimų ydingumo

28. Atsakovė procesiniuose dokumentuose papildomai nurodė, kad ieškovės ieškinių reikalavimai yra ydingi, kadangi ieškovė reikalauja įpareigoti atsakovę koreguoti Pirkimų sąlygas, nustatyti konkrečius ieškovės nurodomus parametrus, nors tokie reikalavimai negali būti teikiami. Teismas sutinka su atsakove, kad ieškovės reikalavimai perkančiajai organizacijai Pirkimų sąlygose numatyti, jog laimėjusiais pasiūlymais bus laikomi arba visi, arba bent didžioji dalis tinkamus pasiūlymus pateikusių tiekėjų, taip pat neatnaujintą tiekėjų varžymąsi numatyti tik kaip išimtinį pagrindinės sutarties sudarymo būdą, kai dėl objektyvių aplinkybių būtina nedelsiant įsigyti reikalingų produktų, bei tinkamai apibrėžti pirkimų objekto apimtį, nurodant konkrečią apatinę ribą (pvz., ne mažiau kaip 70 proc. maksimalios kainos vertės), yra teisiškai ydingi, kadangi teismas negali įpareigoti perkančiąją organizaciją atlikti tam tikrus veiksmus ar nustatyti tam tikras pirkimo sąlygas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-396-798/2017; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1227-302/2017). Taigi atsakovė negali būti įpareigojama tikslinti viešųjų pirkimų sąlygas, nes Pirkimų sąlygų nustatymas yra perkančiosios organizacijos prerogatyva. Tai savo ruožtu vertintinas ir dar kaip vienas savarankiškas pagrindas ieškiniams atmesti.

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

29. Teismo nuomone, perkančioji organizacija neperžengė diskrecijos ribų, ginčo Pirkimų sąlygos atitinka įstatymų reikalavimus, viešųjų pirkimų principus, o tiekėjams sudarytos vienodos sąlygos dalyvauti pirkimuose. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju Pirkimų sąlygų 11.1 punktų nuostatos, kad preliminariosios sutartys bus sudaroma tik su 3 tiekėjais, preliminariųjų sutarčių 29 punktų nuostatos, leidžiančios neatnaujinti tiekėjų varžymosi, kai perkamos 3 prieduose nurodytos prekės, bei nenumačius Pirkimų sąlygose minimalios pirkimo objekto apimties, nepažeidžia tiekėjų konkurencijos, nes pagrįstos objektyviomis priežastimis ir yra būtinos perkančiosios organizacijos tikslui pasiekti. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovės ieškinys atmestinas.
30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė laikoma bylą pralaimėjusia šalimi, todėl atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93, 98 straipsniai).
31. Atsakovė procesiniuose dokumentuose prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikė su advokate sudarytą atstovavimo sutartį (Nr. DOK-20317), taip pat atskiru dokumentu (Nr. DOK-24604), pateiktu iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (pateiktas per EPP 2018 m. rugpjūčio 23 d.) prašė priteisti 5 479,12 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Prašomas priteisti išlaidas sudaro: 75 Eur (su PVM – 90,75 Eur) už prašymo dėl civilinių bylų sujungimo parengimą, 330 Eur (su PVM – 399,30 Eur) už atskirojo skundo parengimą, 1 290 Eur (su PVM – 1 560,90 Eur) už atsiliepimo į ieškinius parengimą, 2 833,20 Eur (su PVM – 3 428,17 Eur) už tripliko parengimą. Teismas nustatė, kad atsakovės prašomos priteisti 3 428,17 Eur advokato išlaidos už tripliko parengimą viršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose rekomendacijose (2015 m. kovo 20 d. redakcija Nr. 2015-03968) „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytą dydį, todėl mažintinos iki 1 342,80 Eur (Rekomendacijų 8.3 punktas). Rekomendacijose nustatytą dydį taip pat viršija atsakovės prašomos priteisti 399,30 Eur išlaidos už atskirojo skundo parengimą, todėl jos mažintinos iki 358,08 Eur (Rekomendacijų 8.15 punktas). Kitos atsakovės nurodomos išlaidos advokato pagalbai neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių (Rekomendacijų 8.2, 8.16 punktai), todėl pilnai priteisiamos iš ieškovės. Iš viso pagrįstomis ieškovės prašomomis priteisti bylinėjimosi išlaidomis laikytini 3 352,53 Eur, kurie atsakovei priteistini iš ieškovės (CPK 98 straipsnis).
32. Byla buvo vedama elektronine tvarka, todėl teismas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, nepatyrė.
33. 2018 m. birželio 27 d. ir 2018 m. birželio 28 d. nutartimis teismas šioje byloje buvo pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos vykdomų pirkimų „Maisto produktų (žuvies) pirkimas Kauno miesto savivaldybės švietimo ir ugdymo įstaigoms, kuriose mokiniai mokomi pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas“ (pirkimo Nr. 383771) ir „Maisto produktų (bulvių) pirkimas Kauno miesto savivaldybės švietimo ir ugdymo įstaigoms, kuriose mokiniai mokomi pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas“ (pirkimo Nr. 383712) procedūros iki teismo sprendimo šiose bylose įsiteisėjimo dienos. Atmetus ieškinius išnyksta pagrindas ieškiniams užtikrinti, todėl sprendimui įsiteisėjus taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 4238 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sotėja“ ieškinius atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sotėja“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 3 352,53 Eur (tris tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt du eurus 53 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Panaikinti 2018 m. birželio 27 d. ir 2018 m. birželio 28 d. nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 14 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                                                    Nerijus Meilutis