Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-11-17][nuasmeninta nutartis byloje][1S-920-319-2017].docx
Bylos nr.: 1S-920-319/2017
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Alytaus pataisos namai 188657363 bausmę/baudž.poveikio priemonę vykdančios institucijos atstovas
Kategorijos:
Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str.)
Nuosprendžio ir nutarties vykdymas
Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)

                                                                                                Byla Nr. 1S-920-319/2017

Teisminio proceso Nr. nesuteiktas

                                                                                               Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19.

(S)

 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2017 m. lapkričio 17 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. G. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. rugsėjo 20 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. G..

 

              Kolegija

 

n u s t a t ė :

 

1.              R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, taikant BK 641 straipsnį, 40 parų arešto bausme. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktį, paskirta galutinė subendrinta 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendis pakeistas – vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta galutinė 4 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Anksčiau teistas vienuolika kartų. Bausmės pradžia – 2014 m. vasario 6 d., bausmės pabaiga – 2018 m. kovo 6 d.

2.              2017 m. rugsėjo 20 d. Komisijos nutarimu nutarta taikyti nuteistajam R. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio nuostatas.

3.              Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 10 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu jau yra pakankamai žymi jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

4.              Nuteistasis R. G. skunde apygardos teismui prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis skunde nesutinka su teismo išvadomis ir nurodo, kad per bausmės atlikimo laiką jis nei karto nepadarė jokio pažeidimo, šešis kartus skatintas už nepriekaištingą elgesį, nusikalstamos rizikos balai nuo bausmės atlikimo pradžios nuosekliai mažėjo. Komisija jau antrą kartą nutaria, kad jis gali būti paleidžiamas lygtinai ir teikia jį teismui, todėl nesutinka su teismo argumentu, kad komisija jo elgesį du kartus vertintų neobjektyviai.

5. Atsiliepimų į skundą negauta.

6.              Nuteistojo R. G. skundas atmetamas.

7.              BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

7.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. G. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos pagal „OASys“ metodiką priklauso vidutinės rizikos grupei, jo vertinimo balas yra 75, iš jų – 45 nekintantys, t. y. statiniai. Šiuo atveju, kai nuteistojo R. G. nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė, jo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

7.2. Kolegija pažymi, kad BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvas nuteistojo lygtinio paleidimo atveju konstatuoti, kad asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo R. G. elgesio pokyčiai – nuteistasis dalyvauja būrio visuomeniniame gyvenime, dirba, vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nuobaudų neturi, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

7.3.Abejonių dėl pakankamos pažangos mažinant nusikalstamos rizikos veiksnius kelia nuteistojo asmenybės ypatumai. Iš socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad nuteistajam būdingas nusikaltimų modelis. R. G. anksčiau buvo teistas net 11 kartų, už įvairaus pobūdžio bei sunkumo nusikaltimus, pagrinde vyrauja  smurtiniai nusikaltimai bei nusikaltimai nuosavybei. Šiuo metu jis bausmę atlieka už dvi nusikalstamas veikas, taip pat smurtinio ir turtinio pobūdžio, savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažįsta tik iš dalies. Aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis nesistengė ir nerodė iniciatyvos vykdyti turimų pakankamai didelių finansinių įsipareigojimų. Pataisos namuose dirbo, į jo sąskaitą per paskutinius metus gauta 1 232,76 eurų suma, beveik visa buvo panaudota savo reikmėms ir išsiųsta žmonai, tačiau nuosprendžiu priteisti ieškiniai net nepradėti dengti. Suprantama, kad pataisos namuose atlyginimas už darbą nėra pakankamas priteistiems sumoms padengti, tačiau nurodytos pajamos ir išlaidos leidžia daryti išvadą dėl nepakankamo R. G. siekio vykdyti prievoles. Socialinio tyrimo išvadoje pabrėžta, jog laisvėje nuteistasis bendravo su teistais, darančiais nusikaltimus bei nedirbančiais asmenimis. Nuteistojo laisvalaikio praleidimo būdai sudarydavo jam sąlygas nusikalsti. Praeityje jis vartojo narkotines medžiagas. Pažymėtina, kad nuteistojo smurtinio elgesio rizika vertinama kaip aukšta. R. G. nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai yra: ankstesni teisės bei režimo pažeidimai (daug smurtinių nusikaltimų, nusikalsti pradėjo jauname amžiuje, problemos elgesyje pasireiškė dar vaikystėje, pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas), pasidavimas kitų asmenų neigiamai įtakai, emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys (savivokos stoka, impulsyvūs veiksmai).

7.4. Dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant ir tai atsispindi ne tik nuteistojo elgesyje atliekant bausmę, bet ir jo asmenybės ypatumuose, požiūryje į padarytą nusikaltimą, paskirtos bausmės paskirtį ir jos veiksmingumą ir pan. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos,  nuteistasis R. G. jau buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, teismui padarius išvadą, jog yra pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau nuteistasis teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino ir per šį laikotarpį nusikalto, todėl ir buvo grąžintas atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmės dalį.  Šių aplinkybių,  apibūdinančių nuteistojo asmenybę vertinimas nelaikytinas įstatymo nuostatų nesilaikymu, o priešingai, jas būtina vertinti sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą. Aukštesnysis teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad šiuo atveju aptartos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, todėl nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, leidžiančių teismui šiuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga.

8. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytos išvados, priešingai nei tai suvokia pats nuteistasis, neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Įvertinus aptartą, konstatuojama, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nuteistojo R. G. skundo motyvais nėra pagrindo.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

nuteistojo R. G. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                              Algirdas Jaliniauskas 

 

 

                                                                                                      Jurgis Kiškis

                                                                                                      

             

                                                                                                                       Rimas Švirinas


Paminėta tekste:
  • BK
  • BK 180 str. Plėšimas
  • BK 63 str. Bausmės skyrimas už kelias nusikalstamas veikas
  • BVK
  • BVK 157 str. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos