Civilinė byla Nr. e2-596-577/2024

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00050-2024-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.1; 3.4.4.13

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugpjūčio 1 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Brosta“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. birželio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Statybos technika“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Brosta“,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Statybos technika“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama iškelti atsakovei UAB „Brosta“ bankroto bylą.

2.       Ieškovė nurodė, kad yra atsakovės kreditorė. Atsakovės turtas yra įkeistas, ji nuo 2022 metų susiduria su finansiniais sunkumais ir disponuoja savo turtu, siekdama padengti įsiskolinimus kreditoriams. Iki 2024 m. kovo 29 d. atsakovės pradelsti įsiskolinimai sudarė daugiau nei 71 280 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondui (Sodra) atsakovė skolinga 47 742,54 Eur. Atsakovės atžvilgiu pradėta vykdomoji byla, nuo 2022 m. balandžio 19 d. pradėti 56 teisminiai procesai. Atsakovė nuosavybės teise valdo tik tris menkaverčius žemės sklypus, iš kurių vienas areštuotas vykdomąją bylą vykdančio antstolio. Atsakovė neturi pakankamai turto kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Atsakovė nėra pateikusi 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinio. Atsakovė yra nemoki, negali laiku vykdyti prisiimtų turtinių prievolių.

3.       Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Klaipėdos skyrius kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Brosta“.

4.       Ieškovas nurodė, kad atsakovė nevykdo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymu nustatytų privalomųjų mokėjimų. 2024 m. gegužės 16 d. duomenimis, atsakovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – ir fondas) biudžetui buvo 125 601,58 Eur. Bendrovės vardu registruotam turtui (33 iš 76 transporto priemonių, 3 žemės sklypams, 4 žemės ūkio technikos mašinoms) taikomi apribojimai. Pagal UAB „Brosta“ preliminaraus 2024 m. kovo 15 d. balanso duomenis, bendrovė turi 5 567 596 Eur vertės turto, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra – 5 531 212 Eur. Nuo 2024 m. kovo 25 d. per piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikti mokėjimo nurodymai nėra įvykdyti. Atsakovė paskutinį kartą į fondo biudžetą 2023 m. gruodžio 19 d. sumokėjo 57 936,36 Eur Atsakovė nėra sumokėjusi valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius, paskaičiuotų už 2024 m. vasario – balandžio mėnesius. UAB „Brosta“ neįvykdė VSDFV reikalavimo ir nesumokėjo skolos, todėl yra pagrindo teigti, kad UAB „Brosta“ yra nemoki.

5.       Atsakovė UAB „Brosta“ prašė netenkinti UAB „Statybos technika“ pareiškimo dėl bankroto bylos UAB „Brosta“ iškėlimo, tačiau 2024 m. birželio 3 d. pareiškime UAB „Statybos technika“ ir VSDFV Klaipėdos skyriaus pareiškimus dėl bankroto bylos UAB „Brosta“ iškėlimo atsakovė prašė tenkinti. Nurodė, kad atsakovė dėl susidėjusių aplinkybių yra priversta atsisakyti restruktūrizavimo idėjos, neturi objektyvių galimybių atsiskaityti su ieškovais ir palieka teismui spręsti dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Šiaulių apygardos teismas 2024 m. birželio 11 d. nutartimi atsakovei UAB „Brosta“ iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „INOVESTUS“, taip pat išsprendė kitus su bankroto bylos iškėlimu susijusius klausimus.

7.       Teismas iš 2023 m. gruodžio 31 d. balanso nustatė, kad UAB „Brosta“ turėjo 785 815 Eur ilgalaikio turto, 6 122 900 Eur trumpalaikio turto, jos nuosavas kapitalas buvo – 1 342 392  Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 4 535 105 Eur. 2024 m. balandžio 4 d. balanso ir pelno nuostolių ataskaitoje nurodyta, kad UAB „Brosta“ turi 614 181 Eur ilgalaikio turto, 4 887 873 Eur trumpalaikio turto, 80 201 Eur nuosavo kapitalo, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 4 405 982 Eur. Taip pat teismas nustatė, kad atsakovės pardavimo pajamos 2023 m. buvo 14 951 302 Eur, o 2022 m. – 41 392 871 Eur, bendrovė 2023 metais turėjo 5 796 Eur, o 2022 metais – 87 574 Eur grynojo pelno. Laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. balandžio 4 d. bendrovė gavo 2  280 351 Eur pardavimo pajamų, tačiau patyrė 423 813 Eur nuostolių. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė 2023 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodė, jog per ataskaitinius metus gavo 5 796 Eur pelno, o 2024 m. balandžio 4 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodo, jog praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu (2023 metais) patyrė 828 379 Eur nuostolį, t. y. ataskaitose nurodyti 2023 m. duomenys yra skirtingi. Pagal apyvartos žiniaraštį (suvestinę) už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. balandžio 4 d. skolos tiekėjams už prekes ir paslaugas yra 3 293 781,11 Eur, o atsakovės atsiliepime nurodytais duomenimis, debitorių skolos –3 633 294 Eur.

8.       Remdamasis teismų praktikoje pateiktais išaiškinimais, taip pat nesant duomenų, kad atsakovė turi galimybę realiai išieškoti debitorių skolas ir įvertinęs, kad šiomis sumomis atsakovė nedisponuoja, teismas debitorių skolų neįtraukė į atsakovės turto masę.

9.       Teismas nustatė, kad atsakovės nuosavybės teise registruoti trys žemės sklypai, kuriems taikomi areštai, 76 transporto priemonės, kurioms įregistruota sutartinė hipoteka (įkeitimas). Teismuose nagrinėjama trylika civilinių bylų, kuriose atsakovei pareikšti turtiniai reikalavimai, atsakovės atžvilgiu užvesta trylika vykdomųjų bylų. Antstolių vykdomosiose bylose bendra išieškoma suma yra 373 974,97 Eur. 2024 m. birželio 10 d. atsakovė turėjo 30 darbuotojų, o jos skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui yra 125 601,58 Eur. Teismas pažymėjo, kad ieškovė UAB „Statybos technika“ pareiškime nurodė, jog atsakovės skola jai sudaro 49 741,62  Eur.

10.       Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir viešųjų registrų duomenis, teismas padarė išvadą, kad atsakovės įsipareigojimų kreditoriams sumą sudaro ne mažiau kaip 4 405 982 Eur. 

11.       Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė sudarytas rangos ir subrangos sutartis vykdo tinkamai ir už atliktus darbus gauna numatytas pajamas.

12.       Teismo vertinimu, yra pakankamas pagrindas nuspręsti, kad atsakovės finansiniai sunkumai yra nuolatinio pobūdžio. Atsakovė nėra pajėgi padengti įsiskolinimų kreditoriams. Duomenų apie tai, kad atsakovės finansinė padėtis galėtų pagerėti, t. y. kad atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas, nėra.

13.       Teismas pažymėjo, kad Šiaulių apygardos teismas 2024 m. balandžio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. eB2-265-368/2024, kurioje atsisakyta iškelti atsakovei UAB „Brosta“ restruktūrizavimo bylą, nesprendė dėl bankroto bylos iškėlimo, nes rėmėsi būtent tuo metu minėtoje byloje esančiais duomenimis, be to atsakovė 2024 m. birželio 3 d. pareiškime pripažino, kad neturi galimybių vykdyti įprastinę veiklą, įvykdyti sutartines prievoles, išlaikyti darbuotojus, atsiskaityti su kreditoriais.

14.       Teismas, atsižvelgdamas į ieškovų nurodytas aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus, padarė tikėtiną išvadą, kad UAB „Brosta“ yra nemoki ir, nenustatęs, kad jos finansinė būklė gali pagerėti, iškėlė atsakovei bankroto bylą (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

15.       Atskirajame skunde atsakovė UAB „Brosta“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartį ir priimti naują nutartį dėl bankroto bylos atsakovei UAB „Brosta“ iškėlimo, nustatyti atsakovei UAB „Brosta“ 30 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui bendrovės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, taip pat visus bendrovės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

15.1.                      Teismo nutartis yra nemotyvuota ir nepagrįsta.

15.2.                      Teismas nepagrįstai debitorių skolų neįtraukė į atsakovės turto sudėtį. Atsakovės reikalavimai debitoriams nėra beviltiški, jiems nėra iškeltos bankroto bylos, jie nėra bankrutuojantys ar išregistruoti, vykdo ūkinę–komercinę veiklą. Teismas nevertino skolininkų prievolių įvykdymo galimybės. Debitorių skolos yra realios ir gali būti atgautos.

15.3.                      Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė sudarytas rangos ir subrangos sutartis vykdo tinkamai ir už atliktus darbus gauna numatytas pajamas. Teismas privalėjo vertinti restruktūrizavimo byloje esančius rašytinius įrodymus dėl sudarytų sutarčių ir jų vykdymo, tačiau to nepadarė. 

15.4.                      Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovės finansiniai sunkumai yra nuolatinio pobūdžio. Finansiniai sunkumai atsirado dėl nuo atsakovės nepriklausančių aplinkybių ir nebuvo trunkami. Atsakovės finansinius sunkumus lėmė: (i) pandeminis laikotarpis, ii) karas Ukrainoje, iii) energetinė krizė ir infliacija, iv) nekilnojamojo turto rinkos, kurioje tuo metu netiesiogiai dalyvavo atsakovė, pauzė, v) kontrahentų UAB „Senasis Žemaitis“ ir UAB „Renticus“ įsipareigojimų nevykdymas, vi) vykdytas didelės apimties projektas Latvijoje, kuris buvo nesuvaldytas.

15.5.                      Atsakovė tikėjo veiklos perspektyvomis ir vylėsi su kreditorių pagalba išspręsti susidariusius finansinius sunkumus, išdėstant pradelstų įsipareigojimų mokėjimą dalimis, o tuo metu įgyvendinus priemones dėl veiklos optimizavimo, atstatyti rentabilią veiklą. Atsakovės finansinė situacija žymiai pablogėjo po inicijuotos restruktūrizavimo bylos, piniginėms lėšoms uždėjus areštą, kuris sutrikdė atsakovės veiklą.

15.6.                      Teismas, atmesdamas prašymą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo, konstatavo, kad nėra pagrindo atsakovei iškelti bankroto bylą, tačiau iškelti restruktūrizavimo bylą taip pat atsisakė. Apeliantės įsitikinimu, teismo motyvai abejose civilinėse bylose yra prieštaringi – esant tokiai pačiai situacijai ir tiems patiems duomenims ir rašytiniams įrodymams, teismas padarė skirtingas išvadas – vienu atveju – kad yra pagrindas iškelti bankroto bylą, kitu atveju – kad pagrindo nėra.

15.7.                      Teismas padarė tik tikėtiną išvadą, kad atsakovė yra nemoki bendrovė. Apskųsta teismo nutartis nėra pakankamai pagrįsta ir motyvuota, todėl privalo būti peržiūrėta.

15.8.                      Teismas nustatė objektyviai per trumpą (15 dienų) terminą nemokumo administratoriui perduoti turtą ir dokumentus. Apeliantės teigimu, reikia atlikti didelės apimties darbą –turto ir atsargų inventorizaciją, tinkamai parengti didelės apimties dokumentus. Nurodė, kad dokumentų perdavimui objektyviai reikalingas bent 30 dienų terminas.

15.9.                      Teismas skundžiamos nutarties tinkamai nemotyvavo, todėl ji naikintina, o klausimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo spręstinas iš naujo.

16.       Atsiliepime ieškovas VSDFV Klaipėdos skyrius prašo apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės (apeliantės) UAB „Brosta“ atskirojo skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartį ir priimti naują nutartį dėl bankroto bylos atsakovei UAB „Brosta“ iškėlimo, nutraukti; dėl atsakovės (apeliantės) UAB „Brosta“ prašymo nustatyti atsakovei UAB „Brosta“ 30 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui bendrovės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, taip pat visus bendrovės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla, spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

16.1.        Apeliantės atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas nutarties nepagrįstumas (atskirojo skundo juridinis pagrindas) ir jos prašymas (apeliacinio skundo dalykas) skiriasi. Ieškovės nuomone, atsakovė (apeliantė) UAB „Brosta“ neginčija skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinės dalies iškelti jai bankroto bylą. Ji nesutinka tik su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties atitinkamais motyvais.

16.2. Kadangi, atsakovė (apeliantė) UAB „Brosta“ iš esmės neginčija skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinės dalies, pati prašo iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Brosta“, t. y. bylos baigtis atsakovę (apeliantę) tenkina, ieškovė mano, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo keisti 2024 m. birželio 11 d. teismo nutarties motyvuojamąją dalį. UAB „Brosta“ ginčijamos teismo nustatytos faktinės aplinkybės nedaro poveikio atsakovės (apeliantės) teisėms ar pareigoms ir nesukels teisinių pasekmių ateityje. Pasak ieškovo, atsakovė (apeliantė) UAB „Brosta“ nėra teisiškai suinteresuotas subjektas dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų pakeitimo ar panaikinimo. 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovei UAB „Brosta“ iškelta bankroto byla, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl ieškovo VSDFV Klaipėdos skyriaus prašymo nutraukti apeliacinį procesą dėl dalies atskirojo skundo

18.       Ieškovas VSDFV prašo apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės atskirojo skundo dalį, kuria prašoma panaikinti 2024 m. birželio 11 d. teismo nutartį ir priimti naują nutartį dėl bankroto bylos atsakovei UAB „Brosta“ iškėlimo, nutraukti. Tokį prašymą grindžia tuo, kad atsakovė neginčija teismo nutarties iškelti bendrovei bankroto bylą, nesutinka tik atitinkamais nutarties motyvais. Ieškovo nuomone, UAB „Brosta“ ginčijamos teismo nustatytos faktinės aplinkybės nedaro poveikio atsakovės (apeliantės) teisėms ar pareigoms ir nesukels teisinių pasekmių ateityje. Apeliacinės instancijos teismas vertinimu, ieškovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo nutraukti apeliacinį procesą.

19.       Visų pirma, kaip teisingai nurodo ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą, pagal teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus, gali būti skundžiamas tiek visas procesinis sprendimas, tiek jo motyvuojamoji dalis, nes teisinę reikšmę turi ne tik teismo sprendimo rezoliucinė dalis, bet ir nustatymas konkrečių faktų ir teisinių santykių, kurie vertintini kaip prejudiciniai, turintys res judicata (teismo galutinai išspręsto klausimo) galią (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-798/2018, 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1613-381/2018).

20.       Kita vertus, atskirojo skundo rezoliucinėje dalyje nėra prašoma atitinkamai pakeisti (pašalinti) apskųstos teismo nutarties motyvus. Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad atsakovė kvestionuoja nutarties pagrįstumą; apibendrindama savo argumentus, nurodo, jog nutartis naikintina, o klausimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo spręstinas iš naujo. Taigi atskirojo skundo reikalavimo formuluotė „priimti naują nutartį dėl bankroto bylos atsakovei UAB „Brosta“ iškėlimo“, savaime nereiškia, kad apeliantė prašo iškelti atsakovei UAB „Brosta“ bankroto bylą. Dėl paminėtų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas netenkina ieškovo VSDFV Klaipėdos skyriaus prašymo nutraukti apeliacinį procesą dėl dalies atsakovės atskirojo skundo.

Dėl bankroto bylos iškėlimo (ne)pagrįstumo

21.       Pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalį bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.

22.       Juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis), t. y. nemokumo būsenai konstatuoti yra būtina bent viena iš nustatytų aplinkybių: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

23.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

24.       Kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar juridinis asmuo yra iš tiesų nemokus ir nebegalės vykdyti veiklos, ar jis tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant juridinį asmenį kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019).

25.       Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, t. y. 2024 m. birželio 3 d., atsakovė pateikė pareiškimą, kuriame prašė tenkinti ieškovų UAB „Statybos technika“ ir VSDFV Klaipėdos skyriaus pareiškimus dėl bankroto bylos UAB „Brosta“ iškėlimo. Nurodė, kad neturi objektyvių galimybių atsiskaityti su ieškovais. Taigi atsakovė iš esmės pripažino egzistuojant aplinkybę (negalėjimą laiku įvykdyti turtinių prievolių), kuri pakankama nemokumo būsenai konstatuoti.

26.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė, nurodžiusi nesutikimo su atitinkamomis apskųstos nutarties išvadomis argumentus, neįrodinėja, jog atsakovė yra moki ir turi realias galimybes atsiskaityti su kreditoriais.

27.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai debitorių skolų neįtraukė į atsakovės turto sudėtį.

28.       Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šio klausimo nagrinėjimui reikšminga teismų praktika, kurioje ne kartą paminėta, kad debitorių įsiskolinimai – tai rizikinga trumpalaikio turto rūšis (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-466-798/2023). Preziumuotina, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti bei grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018). Trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, kadangi šios lėšos yra trečiųjų asmenų disponavime ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, taigi, turtas (debitorinės skolos) turi būti eliminuotas iš bendros bendrovės turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020). Pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015, 2024 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-216-567/2024). 

29.       Apeliantė nurodo, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog vertindamas bendrovės galimo nemokumo būklę ir analizuodamas iš debitorių gautinas sumas, teismas privalo įvertinti skolininkų prievolių įvykdymo galimybę, tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tokios galimybės nevertino. Pažymėtina, kad apeliantė byloje esančių įrodymų, kuriais remdamasis teismas galėjo nustatyti tokias aplinkybes, neatskleidė. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. birželio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-438-567/2024, kuria vadovaujasi apeliantė, nurodęs teismo pareigą įvertinti skolininkų prievolių įvykdymo galimybę, nusprendė, kad teismas debitorinių skolų pagrįstai neįskaičiavo į realią bendrovės turto vertę, nes apeliantė nepateikė įrodymų apie realias galimybes atgauti debitorių skolas.

30.       Teismų praktikoje pažymėta, kad teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo pareigos taisyklių taikymo ir proceso rungtyniškumo principo įgyvendinimo: sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent įmonė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).

31.       Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kad atsakovės debitoriai yra realiai veikiantys juridiniai asmenys, nėra pakankamos išvadai apie realią galimybę išieškoti bei grąžinti įmonei skolas. Duomenų apie konkrečių debitorių atsiskaitymų terminus, jų veiklą, finansinius rodiklius, ketinimus atsiskaityti, atsakovės veiksmus, siekiant išieškoti skolas ar pan., apeliantė nenurodė ir nepateikė. Taigi atskirojo skundo argumentai, susiję debitorių skolų įtraukimo į bendrą atsakovės turto vertę, vertinant atsakovės turtinę padėtį nagrinėjamo klausimo kontekste, yra nepagrįsti, todėl atmestini.

32.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo pritarti atskirojo skundo argumentui, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti restruktūrizavimo byloje esančius rašytinius įrodymus apie atsakovės sudarytas sutartis ir jų vykdymą. Minėta, kad mokumo pagrindimo pareiga tenka įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą. Apeliantė atskirajame skunde mini tik su valstybės įmone Turto banku sudarytą statybos rangos sutartį, aplinkybes, kad ji įvykdyta tik iš dalies, tačiau sutarties vykdymo įtakos (ne)mokumo vertinimui, neargumentavo. Iš apskųstos nutarties turinio matyti, kad jos priėmimo metu bendrovėje buvo 30 darbuotojų. Viešais duomenimis (https://draudejai.sodra.lt/draudeju_viesi_duomenys/) nustatyta, kad bendrovėje šiuo metu (2024 m. liepos 25 d.) apdraustųjų asmenų skaičius – 11, t. y. žymiai sumažėjęs. Šios aplinkybės, byloje nesant kitokių duomenų, kelia pagrįstų abejonių dėl atsakovės galimybių vykdyti sutartis.

33.       Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovės finansiniai sunkumai yra nuolatinio pobūdžio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis argumentas, atsižvelgus į tai, jog atsakovei restruktūrizavimo byla nėra keliama (iškelta) bei tai, kad atsakovė pati yra pripažinusi, jog nebeturi objektyvių galimybių atsiskaityti su kreditoriais, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išnagrinėjimui. Atsakovė atskirajame skunde nenurodė aplinkybių, galinčių patvirtinti, kad negalėjimas apmokėti skolas yra laikinas.

34.       Apeliantė nurodo, kad teismas padarė tik tikėtiną išvadą apie atsakovės nemokumą, be to, teismo motyvai restruktūrizavimo ir bankroto bylose yra prieštaringi, teismas padarė skirtingas išvadas – vienu atveju, kad yra pagrindas iškelti bankroto bylą, kitu atveju – kad tokio pagrindo nėra. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinėje byloje Nr. eB2-265-368/2024 buvo nagrinėjamas pareiškimas tik dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir teismas, įvertinęs finansinės atskaitomybės duomenis apie bendrovės pardavimo pajamas, nenustatė akivaizdaus bendrovės nemokumo. Tai lėmė, kad teismas klausimo dėl bankroto bylos kėlimo atsakovei nesprendė. Būtent nagrinėjamoje byloje išsamiai ištirtos ieškovų pareiškimuose bei atsakovės atsiliepimuose nurodytos aplinkybės bei surinkti įrodymai, reikšmingi šio klausimo išnagrinėjimui, atsižvelgta ir į atsakovės patvirtinimą, kad ji neturi galimybių vykdyti įprastinę veiklą, atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovė atskirajame skunde nurodė, kad jos finansinė situacija žymiai pablogėjo po atsakovei inicijuotos restruktūrizavimo bylos, o tai paneigia apeliantės teiginius dėl tapačios situacijos vertinimo.

35.       Atsakovės pateikto 2024 m. balandžio 4 d. balanso duomenimis, bendrovė turi 5 723 043 Eur vertės turto, o jos mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 5 642 843 Eur. Iš paminėtos vertės turto, net 3 633 294 Eur yra per vienerius metus gautinos sumos. Minėta, kad byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog visa debitorių skolų suma gali būti realiai panaudota atsiskaitymui su kreditoriais. Eliminavus debitorių skolas (ar bent jų dalį, viršijančią 80 200 Eur) iš bendros bendrovės turto vertės, bendrovės įsipareigojimai viršija jos turto vertę. Be to, atskiruoju skundu apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad bendrovė laiku negali vykdyti turtinių prievolių. Taigi egzistuoja JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos sąlygos, leidžiančios konstatuoti atsakovės nemokumą. Kadangi restruktūrizavimo byla atsakovei nėra keliama, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovei iškėlė bankroto bylą (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis). Atskirojo skundo argumentai dėl netinkamo ar nepakankamo nutarties motyvavimo nesudaro pagrindo panaikinti apskųstą nutartį.

Dėl turto bei dokumentų perdavimo termino

36.       Atsakovė atskirajame skunde taip pat prašo nustatyti atsakovei UAB „Brosta“ 30 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui bendrovės valdomą ir naudojamą turtą, taip pat visus bendrovės dokumentus. Teigia, kad 15 dienų terminas yra objektyviai per trumpas, nes reikia atlikti turto ir atsargų inventorizaciją, tinkamai parengti reikšmingai didelės apimties dokumentus, o tokiems veiksmams atlikti atsakovės resursai yra riboti.

37.       Pagal JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punktą, jeigu teismas kelia bankroto bylą, teismo nutartyje nurodomi turto, dokumentų ir informacijos perdavimo terminai, kaip numatyta šio įstatymo 57 straipsnyje. JANĮ 57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai, <...> per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui: 1) juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; 2) visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (toliau – juridinio asmens informacija).

38.       Paminėtos įstatymo nuostatos neapibrėžia kriterijų, kuriuos vertindamas teismas turi nustatyti turto, dokumentų ir informacijos perdavimo terminus. Šio klausimo išsprendimas paliktas teismo diskrecijai. Pažymėtina, kad atitinkami prašymai nagrinėjami pirmosios instancijos teisme, o apeliacinės instancijos teismas tik patikrina apskųsto procesinio sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą. Apeliantė nenurodė, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateikusi argumentuotus prašymus ir įrodymus, susijusius su paminėto termino nustatymu, o teismas jų nevertino ar įvertino netinkamai.

39.       Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, t. y. nenustačius, kad apskųstos nutarties dalis, kuria UAB „Brosta“ vadovas (valdymo organai) įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratorei bendrovės valdomą ir naudojamą turtą, dokumentus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla, yra neteisėta ar nepagrįsta, atskirojo skundo reikalavimas, susijęs su šio termino nustatymu, netenkinamas.

Dėl bylos procesinės baigties

40.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai ir išsamiai įvertino byloje surinktus įrodymus, teismo išvados atitinka byloje surinktų įrodymų visetą. Teismas pagrįstai nustatė, kad UAB „Brosta“ šiuo metu yra nemoki ir nėra pagrindo spręsti, jog artimiausiu metu jos turtinė padėtis gali reikšmingai pagerėti. Nustatydamas 15 dienų terminą nemokumo administratoriui perduoti turtą ir dokumentus, pirmosios instancijos teismas teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Taigi, apeliantės atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                Jadvyga Mardosevič