1S-291-238/2012;
Procesinio sprendimo kategorija:
2.5.19.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. sausio 20 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Reginos Majauskienės, Nerijaus Meilučio, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, teismo posėdyje nagrinėjo nuteistojo S. D. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria atmestas Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos administracijos teikimas dėl S. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundą ir susipažinusi su pateikta medžiaga,
n u s t a t ė :
Kauno apygardos teismo 2007-12-20 nuosprendžiu S. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 9 (devyneriems) metams. S. D. bausmę atlieka nuo 2006-04-09, bausmės pabaiga – 2015-04-09.
Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos administracija su teikimu kreipėsi į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą dėl nuteistojo S. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 straipsnio 3 dalies 2 punktą.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2011-12-23 nutartimi atmetė pataisos namų administracijos teikimą. Nutartyje nurodyta, jog pagal įstatymą lygtiniam paleidimui nepakanka, kad būtų atlikta tam tikra bausmės dalis, tai yra nepakanka vien formaliojo lygtinio paleidimo pagrindo. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti gali būti tik tokie asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus. Įvertinęs tai, jog bausmės atlikimo metu S. D. buvo 11 kartų skatintas, pataisos namų administracijos charakterizuojamas tik patenkinamai, drausmine tvarka baustas 6 kartus, bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, neatlikta bausmės dalis dar yra labai didelė, teismas teikimą atmetė. Teismas pažymėjo, kad viena iš bausmės paskirčių yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, todėl spręsdamas, ar asmuo gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, teismas atsižvelgė ir į šią nuostatą (BK 41 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Nuteistasis S. D. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011-12-23 nutartį, prašo ją panaikinti ir tenkinti pataisos namų administracijos teikimą dėl lygtinio paleidimo. Teigia, jog teismo nutartis nemotyvuota, pasiremta vien formalia išvada, jog nebus pasiekti bausmės tikslai. Neįvertinti skundo autorių charakterizuojantys duomenys, asmeninės savybės, socialiniai ryšiai, didelis paskatinimų skaičius, iš kurių didžiausias – perkėlimas į lengvąją grupę, bei tai, jog nei viena iš šešių nuobaudų nebegalioja. Pastarosios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog S. D. atitinka ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą. Be to, atlikdamas bausmę, nuteistasis mokosi kompiuterių kursuose, prisideda prie būrio gerbūvio gerinimo, teikia paramą vaikų namams ir yra už tai gavęs padėką, laisvėje turėtų realią įsidarbinimo galimybę. Neatsižvelgta į tai, kad nors skundo autorius yra išsituokęs, tačiau turi nepilnametį vaiką, kuriam geranoriškai teikiamas išlaikymas bei su kuriuo palaikomi ryšiai. Iki sulaikymo gyveno faktinėje santuokoje, su gyvenimo drauge ryšiai nėra nutrūkę, todėl lygtinai paleistas į laisvę turėtų kur gyventi, galėtų prisidėti prie vaiko auklėjimo ir ugdymo.
Nuteistojo S. D. skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 157 straipsnio 1 dalis nurodo, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš įstatymo normos matyti, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų gali būti taikomas asmenims, atliekantiems bausmę laisvės atėmimo vietose, jeigu įmanoma šiuos asmenis toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, tačiau prižiūrimus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad spręsdamas klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas vadovaujasi BVK 8 straipsnyje įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į nuteistojo pavojingumą bei pavojingumą ir pobūdį nusikalstamos veikos, už kurią atlieka bausmę. Todėl vertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą, taip pat ir padarytos veikos, už kurią atlieka bausmę, pavojingumas bei nuteistojo pavojingumas. Teismas taiko lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.
Nuteistasis S. D. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytą 1/3 dalį paskirtosios bausmės. Tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vien formaliojo pagrindo nepakanka. Būtina pagrįsti išvadą, jog įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, tai yra teismas privalo visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, nusikaltimo, už kurį atlieka bausmę, pobūdį bei pavojingumą, požiūrį į darbą, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, pataisos įstaigos administracijos nuomonę bei psichologinės tarnybos išvadą. Be to, svarbi aplinkybė yra bausmės paskirtis ir neatliktos bausmės dydis.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas įvertino nuteistojo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, atsižvelgė į skatinimus, į tai, kad vidaus tvarkos taisykles nuteistasis pažeidė šešis kartus. Teismas įvertino nusikaltimo, už kurį nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumą ir pobūdį, neatliktos bausmės dydį. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas vertino visas aplinkybes, kurias vertinti yra privalu, jos nurodytos teismo nutartyje. Nurodytos aplinkybės pagrįstos, jas patvirtina teismui pateikta medžiaga.
Teismo išvada, jog šiuo metu nėra galimybės nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, padaryta įvertinus visas anksčiau paminėtas aplinkybes, kiekvienos jų reikšmę bei jų visumą, todėl skundo argumentas, jog teismas rėmėsi vien formalia išvada dėl bausmės tikslų, nepagrįsta.
Tos aplinkybės, kad nuteistasis skatintas, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, atliko nustatytą bausmės dalį, turėtų kur gyventi ir dirbti, turi nepilnametį vaiką, kuriam teikia išlaikymą, nėra nutraukęs santykių su gyvenimo drauge, gailisi ir kritiškai vertina nusikalstamą praeitį, pagal išgales atlygino nukentėjusiesiems dalį žalos, dar nereiškia, kad yra privalu taikyti lygtinį paleidimą. Kaip minėta anksčiau, vertinamos ir kitos jau paminėtos aplinkybės, jų visuma. S. D. atlieka bausmę už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo, kurio pasekmės sunkios ir neatstatomos, padarymą, per visą bausmės atlikimo laikotarpį padarė net šešis vidaus tvarkos pažeidimus, yra charakterizuojamas tik patenkinamai, siekdamas prisitaikyti nuteistųjų bendrijoje ir išlaikyti atitinkantį jo lūkesčius statusą, laikydamasis kriminalinio pasaulio subkultūros elgesio taisyklių ir pasiduodamas jas palaikančios referentinės grupės pseudokolektyvizmo principo įtaikai, 2009 m. vasarį dalyvavo vienkartinėje masinėje nepaklusnumo akcijoje, protestuodamas prieš teisėtus įstaigos administracijos veiksmus bei 2010 m. kovą dalyvavo vienkartinėje masinėje nepaklusnumo akcijoje (nors ir nebuvo aktyvus dalyvis), kurios reikalavimai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos buvo pripažinti neteisėtais. Nors S. D. skirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau jų skaičius bei kiti jo asmenybę charakterizuojantys duomenys rodo, kad net ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis linkęs pažeidinėti nustatytas bei jam privalomas elgesio taisykles.
Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam S. D. nėra pagrindo taikyti BVK 157 straipsnį ir lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos.
Teismo išvados motyvuotos ir nurodytos nutartyje, jos pagrįstos byloje esančia rašytine medžiaga ir abejonių teisėjų kolegijai nekelia. Esant šioms aplinkybėms, teikimas atmestas pagrįstai, tenkinti nuteistojo skundą ir naikinti nutartį nėra įstatyminio pagrindo. Todėl nuteistojo S. D. skundas atmetamas, teismo nutartis paliekama galioti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
n u t a r ė :
nuteistojo S. D. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.
Kolegijos teisėja Danguolė Šiugždinytė
Teisėjai Regina Majauskienė
Nerijus Meilutis