Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-48-511/2019

                                                                     Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01376-2018-1

                                                                     Procesinio sprendimo kategorija: 9.38

                                                (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

1                      N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Armano Abramavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. M. atstovo advokato Mindaugo Repšo prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.        Klaipėdos teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyrius, atlikęs tyrimą ir nustatęs, kad UAB „A“ ir UAB „As“ deklarantas V. M. muitiniam įforminimui pateikė importo deklaracijas, kuriose nurodyti deklaruojamų importuojamų transporto priemonių faktiniai duomenys neatitinka deklaracijose pateiktų duomenų, dėl to susidarė valstybei mokėtinų mokesčių nepriemokos, V. M. surašė administracinio nusižengimo protokolus: 2018 m. spalio 18 d. Nr. MD-LM00-ANR_P-1582-2018/1(LM06)-1091 (lengvasis automobilis „Audi A“) (ROIK: 18093335471); Nr. MD-LM00-ANR_P-1584-2018/1(LM06)-1087 (lengvasis automobilis „Buick Encore“) (ROIK: 18093337162); Nr. MD-LM00-ANR_P-1587-2018/1(LM06)-1090 (lengvasis automobilis „Volkswagen GTI“) (ROIK: 18093337832); Nr. MD-LM00-ANR_P-1585-2018/1(LM06)-1089 (lengvasis automobilis „Volkswagen Passat“) (ROIK: 18093337428); Nr. MD-LM00-ANR_P-1583-2018/1(LM06)-1086 (lengvasis automobilis „Mercedes E55 AMG“) (ROIK: 18093335273); Nr. MD-LM00-ANR_P-1586-2018/1(LM06)-1088 (lengvasis automobilis „Mercedes SL450“) (ROIK: 18093338673). 2018 m. spalio 23 d. Nr. MD-LM00-ANR_P-1621-2018/1(LM06)-1118 (lengvasis automobilis „Buick Encore“) (ROIK: 18093555441); Nr. MD-LM00-ANR_P-1623-2018/1(LM06)-1119 (lengvasis automobilis „Mercedes GLK350“) (ROIK: 18093558502); Nr. MD-LM00-ANR_P-1622-2018/1(LM06)-1117 (lengvasis automobilis „Chrysler Town Country“) (ROIK: 18093556001); Nr. MD-LM00-ANR_P-1620-2018/1(LM06)-1116 (lengvasis automobilis „Crysler Pacifica“) (ROIK: 18093553859).

2. Klaipėdos apylinkės teismas, sujungęs administracinių nusižengimų bylas į vieną bylą ir ją išnagrinėjęs, 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimu V. M. pripažino kaltu ir, pritaikęs ANK 34 straipsnio 5 dalį, nubaudė pagal: ANK 212 straipsnio 4 dalį (2018 m. gegužės 2 d. 18.14 val. veika (ROIK: 18093335471)) 100 Eur bauda; ANK 212 straipsnio 5 dalį (2018 m. balandžio 9 d. 15.25 val. veika (ROIK: 18093337428)) 100 Eur bauda; ANK 212 straipsnio 5 dalį (2018 m. gegužės 10 d. 20.18 val. veika (ROIK: 18093337162)) 100 Eur bauda; ANK 212 straipsnio 5 dalį (2018 m. rugpjūčio 7 d. 00.00 val. veika (ROIK: 18093555441)) 100 Eur bauda; ANK 212 straipsnio 5 dalį (2018 m. rugpjūčio 7 d. 00.00 val. veika (ROIK: 18093558502)) 100 Eur bauda; ANK 212 straipsnio 5 dalį (2018 m. rugpjūčio 13 d. 16.29 val. veika (ROIK: 18093553859)) 100 Eur bauda; ANK 212 straipsnio 5 dalį (2018 m. rugsėjo 7 d. 13.12 val. veika (ROIK: 18093338673)) 100 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos sudėjimo būdu ir galutinė nuobauda paskirta 700 Eur dydžio bauda. Dėl administracinių nusižengimų protokoluose Nr. MD-LM00-ANR_P-1587-2018/1(LM06)-1090 (lengvasis automobilis „Volkswagen GTI“; ROIK: 18093337832); Nr. MD-LM00-ANR_P-1583-2018/1(LM06)-1086 (lengvasis automobilis „Mercedes E55 AMG“; ROIK: 18093335273) ir Nr. MD-LM00-ANR_P-1622-2018/1(LM06)-1117 (lengvasis automobilis „Chrysler Town Country“; ROIK: 18093556001) užfiksuotų veikų administracinio nusižengimo teisena nutraukta.

3. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir V. M. atstovo advokato M. Repšo apeliacinis skundas netenkintas.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2019 m. balandžio 23 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto V. M. atstovo advokato M. Repšo prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimą, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartį ir administracinę teiseną V. M. atžvilgiu nutraukti nesant jo veikoje inkriminuotų nusižengimų sudėties. Pareiškėjas nurodo:

6. Teismai padarė esminius materialiosios teisės pažeidimus. Norint asmenį nubausti pagal ANK 212 straipsnio 4, 5 dalis, nepakanka nustatyti prekių (daiktų) deklaravimo tvarkos pažeidimo faktą, būtina nustatyti ir pažeidimą padariusio asmens kaltę, taip pat atskleisti jo kaltės turinį (Nr. 2AT-7-3/2013, 2AT-6/2018, 2AT-69/2014, 2AT-9-746/2015, 2AT-44-976/2016). V. M. veiksmuose nėra nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų jam inkriminuotų administracinių nusižengimų požymių. V. M. pirminėse deklaracijose nurodė deklaruotinos prekės vertę remdamasis nepriklausomo turto vertintojo sudarytomis transporto priemonių vertinimo ataskaitomis, o neturėdamas specialiųjų žinių apie vertinamo turto atkuriamąją vertę negalėjo ir neturėjo žinoti, kad kai kurių dalių negalima įtraukti į keičiamų dalių sąrašą, juolab neturėjo pagrindo numatyti, kad turto vertintojas nežino, kokias dalis reikia keisti, o kokių – ne. Jokios informacijos nuo muitinės jis nenuslėpė, taip pat neturėjo pagrindo abejoti turto vertintojo nustatyta verte. Taigi V. M. nepasirinko priešingo teisei elgesio. Teismo išvada, kad jis yra kaltas ir privalo atsakyti už nepriklausomo turto vertintojo veiksmus, nepagrįsta. V. M. nuosekliai aiškino, kad klaidos teikiant deklaracijas buvo padarytos ne dėl jo kaltės, o dėl turto vertintojo pateiktų turto vertinimo ataskaitų; deklaraciją užpildė tinkamai, remdamasis kvalifikuoto specialisto pateikta automobilių vertinimo ataskaita, ją kvestionuoti, būdamas įsitikinęs, kad turto vertintojas turi reikiamą kvalifikaciją, neturėjo jokio pagrindo. Šis V. M. aiškinimas nepaneigtas.

7. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. gruodžio 26 d. įsakymu Nr. 1B-361 patvirtintų Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklių 16 punkte nurodyta, kad ,,jeigu muitinė apgadintoms importuojamoms naudotoms transporto priemonėms įvertinti netaiko sandorio vertės metodo ir kitų Sąjungos muitinės kodekse nustatytų muitinio įvertinimo metodų, apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių muitinė vertė nustatoma remiantis turto vertintojų surašytomis turto vertinimo ataskaitomis, kuriose apskaičiuota apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių rinkos vertė“. Būtent turto vertintojas, fiziškai apžiūrėjęs automobilius, padarė išvadas, jog konkrečios apžiūrėtų ir įvertintų transporto priemonių detalės yra keistinos. Reikalavimas, kad būtent deklarantas nuspręstų, kokias dalis reikia keisti, o kokių – ne, nepagrįstas jokiais teisės aktais. Pažymėtina, kad pagal bendruosius teisės principus negalima reikalauti iš asmens elgesio, kuris nėra aiškiai reglamentuotas.

8. Turto vertinimo ataskaitos sudaromos laikantis reikalavimų, nustatytų finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. IK-159 patvirtintoje Turto ir verslo vertinimo metodikoje (toliau – ir Metodika), kuria privalo vadovautis turto vertintojai. Metodikos V skyriuje nurodyta, kad vertinimo ataskaita turi būti tikslinama, kai joje yra klaidų ar netikslumų. Nagrinėjamu atveju muitinė atmetė V. M. pateiktas importo deklaracijas būtent dėl neteisingų transporto priemonių vertinimo ataskaitų. V. M. su muitinės pranešimu apie neatitikimus sutiko ir įformino naujas importo deklaracijas su pataisytomis automobilių vertinimo ataskaitomis. Turto vertinimo ataskaitų priėmimo (nepriėmimo) importuojamų apgadintų transporto priemonių muitinei vertei pagrįsti sąlygos yra nurodytos Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. IB-361 (toliau – ir Taisyklės), 17–19 punktuose. Išdėstęs Taisyklių 17 ir 17.2 punktų nuostatas, pareiškėjas teigia, kad deklarantas V. M. neturėjo pagrindo kvestionuoti turto vertintojo sudarytų vertinimo ataskaitų. Turto ir verslo vertinimo metodika skirta vadovautis turto vertinimą atliekantiems subjektams, o ne muitinės deklarantams. Nagrinėjamu atveju klaidos deklaracijose buvo nulemtos išimtinai turto vertintojo surašytų turto vertinimo ataskaitų, kuriose, kaip paaiškėjo atlikus muitinį tikrinimą bei vizualų transporto priemonės tikrinimą, nepagrįstai į keičiamų dalių sąrašą buvo įtrauktos nepažeistos detalės. Nagrinėjamu atveju V. M. pagrįstai tikėjosi, kad turto vertintojo pateikti duomenys yra teisingi ir kad į muitinės deklaracijas įtraukdamas atestuoto ir kvalifikuoto turto vertintojo ataskaitose nurodytus duomenis jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidžia. Iš asmens negalima reikalauti to, ko jis nenumato, nesuvokia ir negali numatyti. Nustatyti faktą, kad turto vertinimo ataskaitoje yra padarytos klaidos, V. M. galėjo tik tokiu atveju, jei pats būtų atlikęs savarankišką pakartotinį turto vertinimą, tačiau jis neturi turto vertintojo kvalifikacijos. Turto vertintojui apžiūrint vertinamą objektą turto vertinimus užsakiusios bendrovės atstovai apžiūrose nedalyvavo, užsakovo atstovas ataskaitą pasirašė jau surašius vertinimo ataskaitą. Teismo posėdyje tai patvirtino ir turto vertintojas T. Z..

9. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teisme dėl iš esmės analogiškų teisinių situacijų priimami skirtingi sprendimai, pavyzdžiui, administracinėse bylose Nr. AN2-360-557/2018, AN2-376-557/2018, AN2-378-458/2018, AN2-390-382/2018 pirmosios instancijos teismo sprendimai buvo panaikinti ir administracinės teisenos nutrauktos. Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas buvo atmestas. Todėl manytina, kad tik nuo teisėjo priklauso, ar ta pati veika bus pripažinta administraciniu nusižengimu, ar administracinė teisena bus nutraukta nesant nusižengimo sudėties. Todėl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas turėtų suformuoti aiškią ir konkrečią teisės normų taikymo praktiką.

10. Atsiliepimu Klaipėdos teritorinės muitinės direktorė Rita Kunickienė prašo V. M. atstovo prašymo netenkinti, nes teismų sprendimai motyvuoti ir teisėti. Tokia susiformavusi praktika – sieti deklaracijas muitinei teikiančio asmens kaltės nebuvimą tik su turto vertintojo veiksmais, nereikalaujant vykdyti pareigos tikrinti duomenų, teikiamų muitinei, teisingumą, kaip tai nustato įstatymai, ir taip visiškai išvengiant administracinės atsakomybės, – sukeltų neigiamas pasekmes (galimybę nuolat išvengti mokesčių). V. M. pateikė muitinei klaidingus duomenis ir tai padarė neatsargia kaltės forma, jis pripažino, kad padarė nusižengimus. V. M., kaip deklaraciją pasirašančiam ir muitinei teikiančiam asmeniui, žinoma tenkanti pareiga – teikti tikslius ir išsamius duomenis, todėl faktas, kad jis deklaravo prekes pagal turto vertintojo nurodytus duomenis, negali panaikinti deklaruojančio asmens atsakomybės. Deklarantas privalėjo patikrinti, ar su deklaracija kartu pateikta turto vertinimo ataskaita atitinka nustatytus faktinius duomenis. V. M. turėjo galimybę įsitikinti, ką ir kaip deklaruoja, tačiau to nepadarė. Deklaracijos užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių veiksmas. Pateikęs deklaracijas, V. M. tapo atsakingas už tai, kad faktiniai duomenys apie prekes atitinka deklaracijose nurodytus duomenis. Tai, kad jis pateikė deklaracijas remdamasis turto vertintojo išvadomis, nepasitikrinęs vizualiai, tokiu būdu su neteisingai apskaičiuotais mokesčiais, prieš tai nepasitikrinęs nurodytų duomenų teisingumo, nepašalina jo kaltės, kuri sietina ne su turto vertintojo veiksmais, o su jo kaip deklaraciją pasirašančio ir teikiančio muitinei asmens nerūpestingumu. Nagrinėjama byla yra labai aktuali formuojant teismų praktiką analogiškose bylose. Nuo importuojamų transporto priemonių muitinės vertės yra apskaičiuojami ir sumokami mokesčiai, muitiniam įvertinimui turi būti taikomos tinkamos įgyvendinimo priemonės. Importuojamų naudotų transporto priemonių muitiniam įvertinimui taikomas visų pirma sandorio vertės metodas, jeigu įvykdomos Sąjungos muitinės kodekso 70 straipsnio 3 dalyje nurodytos sąlygos. Šiuo metu vyrauja ydinga praktika – muitinei teikiamos sąskaitos su nurodyta sumažinta verte be kitų sandorius pagrindžiančių įrodymų (eksporto deklaracijų, mokėjimų pavedimų ir pan.), o transporto priemonių muitinei vertei pagrįsti pateikiamos turto vertintojų sudarytos turto vertinimo ataskaitos, kuriose pastebimi pasikartojantys neatitikimai atlikus muitinį tikrinimą. Teismų praktikoje ne kartą buvo pasisakyta dėl turto vertintojų ataskaitose klaidinančios informacijos ir deklaranto pareigos teikti tikslius ir išsamius duomenis muitinės deklaracijose (Klaipėdos apygardos teismo sprendimai Nr. AN2-319-361/2018, AN2-232-651/2018, AN2-187-606/2018, An2-360-557/2018, AN2-376-557/2018, AN2-378-458/2018, AN2-390-382/2018). V. M. atstovo prašyme nurodoma, kad dėl tapačios teisinės situacijos teismai priima priešingus sprendimus. Tokia situacija iš dalies susiklostė todėl, kad išsiskyrė teismų pozicijos. Pirma, muitinės tarpininko kaltės nebuvimas siejamas su turto vertintojo veiksmais, t. y. bylos formaliai buvo nutrauktos motyvuojant tuo, kad turto vertintojo ataskaitos yra atliekamos specialisto, muitinės tarpininkas neprivalo pasitikrinti duomenų, nes nėra specialistas. Antra, muitinės tarpininko kaltė siejama su pareiga, kaip asmens, teikiančio deklaravimo paslaugas, muitinei pateikti tikslius ir išsamius duomenis, kurių pagrindu sumokami nesumažinti mokesčiai, t. y. deklarantas yra deklaraciją pasirašantis asmuo, kurią jis savo vardu, o ne turto vertintojas teikia muitinei ir veikia savo rizika. Turto vertintojus ir deklaravimo paslaugas teikiančius asmenis sieja sutartiniai santykiai, todėl deklarantas asmeniškai kiekvienu atveju sprendžia, kiek pasikliauti kitu asmeniu. Teismai įžvelgia nagrinėjamu atveju asmens nerūpestingumą atliekant savo pareigas. Tokios pozicijos nuosekliai laikosi ir Klaipėdos teritorinė muitinė. Nagrinėjamoje byloje vertinant muitinės tarpininko atstovo veiksmus matyti, kad asmuo neapdairiai pasikliauja turto vertintoju, kuris nuolat klysta, muitinei teikiamos deklaracijos nuolat taisomos, dėl laiko stokos deklarantas nedalyvaudavo vizualiai apžiūrint transporto priemones ir pan., nors turėjo elgtis apdairiai ir rūpestingai. V. M. nedeklaravo realaus sandorio, prekes deklaravo pasirinkęs pagrįsti jų vertę turto vertinimo ataskaitomis. Jis turėjo galimybę pastebėti turto vertinimo ataskaitose esančią neteisingą informaciją, klaidos buvo akivaizdžios. Tai, kad jis neteisingai nurodė duomenis deklaracijose vadovaudamasis ataskaitomis, dėl to buvo neteisingai apskaičiuoti mokesčiai, savaime nepašalina jo kaltės, o yra tik aplinkybė, apibūdinanti teisės pažeidimo netyčinį pobūdį. V. M., pasitikėdamas turto vertintojo duomenimis, nepatikrinęs šių duomenų teisingumo ir įrašęs juos į deklaraciją, nenumatė, kad tokiais veiksmais gali sukelti žalingas pasekmes (iškreipti deklaracijos teisingumą), nors pagal savo pareigas ir vykdomas funkcijas turėjo ir galėjo jas numatyti. Būtent V. M., pasirašęs deklaraciją ir pateikęs muitinei klaidingus duomenis, yra atsakingas, kad deklaracijoje nurodyti sumažinti mokėtini mokesčiai.

III.        Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

11. Administracinėn atsakomybėn patraukto V. M. atstovo advokato M. Repšo prašymas tenkintinas.

        Dėl ANK 212 straipsnio taikymo

12.  2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies a punktas nustato, kad, pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą.

        Europos Sąjungos Komisijos deleguotojo reglamento 2015/2446 B-01 II priedo antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipoje nurodyta, kad deklaranto arba jo atstovo pasirašytos deklaracijos pateikimas muitinės įstaigai reiškia, kad tas asmuo konkrečias prekes deklaruoja pageidaujamai taikyti procedūrai ir kad, nepažeidžiant galimo sankcijų taikymo, jis, vadovaujantis valstybėse narėse galiojančiomis nuostatomis, yra laikomas atsakingu už: 1) deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą; 2) kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą; 3) visų pareigų, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo konkrečioms prekėms pradžia, įvykdymą.

       Šios nuostatos apibrėžia subjektą, kuris atsakingas už pirmiau paminėtų pareigų tinkamą įvykdymą, tačiau nei konkrečios prekių deklaravimo tvarkos, nei už jos pažeidimus taikomų sankcijų nenustato.

13. Atsakomybė už prekių (daiktų) deklaravimo tvarkos pažeidimą nustatyta ANK 212 straipsnyje. Veikų, už kurias nubaustas V. M., padarymo metu galiojusios šio straipsnio redakcijos 4 dalyje buvo nustatyta atsakomybė už deklaranto neteisingų duomenų pateikimą deklaracijoje arba kitokį muitinės suklaidinimą, kai neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertė viršija vieną šimtą bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių; šio straipsnio 5 dalyje nustatyta atsakomybė už to paties straipsnio 2, 3 dalyse nustatytų administracinių nusižengimų padarymą pakartotinai.

14. Pagal ANK 5 straipsnio nuostatas, administraciniu nusižengimu laikoma šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Kaltė yra būtinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis; nesant asmens kaltės negalima jo administracinė atsakomybė.

       Tam, kad būtų konstatuota asmens kaltė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 212 straipsnį, nepakanka nustatyti faktą, kad buvo pažeista prekių (daiktų) deklaravimo tvarka, tačiau taip pat būtina nustatyti, jog pažeidėjas tokius veiksmus atliko ar jų neatliko, nors turėjo pareigą atlikti, tyčia arba dėl neatsargumo.

15. Pagal ANK 8 straipsnio nuostatas administracinis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, ir jų norėjo. Administracinis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Pagal ANK 9 straipsnio nuostatas administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

16. Pagal teismų praktiką kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-69-2014, 2AT-9-746/2015, 2AT-44-976/2016).

17. Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad V. M. muitiniam įforminimui pateikė 7 importo deklaracijas, jose nurodydamas neteisingą importuojamų automobilių vertę, dėl to susidarė valstybei mokėtinų mokesčių nepriemokos. Byloje taip pat nustatyta, kad visais šiais atvejais, deklaruodamas importuojamų automobilių vertę, jis vadovavosi turto vertintojo T. Z. pateiktose ataskaitose nustatyta šių automobilių verte. Pagal bylos duomenis, turto vertintojui nustatant importuojamų automobilių vertę, buvo nesilaikyta Muitinio vertinimo taisyklių 17.1 ir 17.2 punktų reikalavimų, nes apžiūrėjęs automobilius turto vertintojas T. Z. padarė nepagrįstas išvadas, kad konkrečios apžiūrėtų ir įvertintų transporto priemonių detalės yra keistinos ir dėl to turto vertinimo ataskaitoje buvo nepagrįstai sumažinta importuojamų automobilių vertė.

18. Šiuo atveju, spręsdami dėl V. M. kaltės, teismai konstatavo, kad jis, kaip deklarantas, būdamas atsakingas už deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą ir tikrumą, turėjo pareigą šiuos duomenis kontroliuoti, nepriklausomai nuo to, ar juos surinko pats, ar deklaracija buvo surašyta pagal turto vertintojo pateiktus duomenis; V. M. pateikus neteisingus duomenis deklaracijose, buvo suklaidinta muitinė. Teismų nuomone, V. M. administracinius nusižengimus padarė neatsargia kaltės forma – pasitikėdamas jam pateikta informacija, kuri neatitiko faktinės padėties, pasielgė neatsargiai, t. y. numatė, kad pateikti duomenys deklaracijoje gali būti neteisingi ir sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta (ANK 9 straipsnio 2 dalis). Taigi, teismai, spręsdami dėl V. M. kaltės, iš esmės konstatavo deklaranto pareigą iš naujo vertinti turto vertintojo pateiktos ataskaitos teisingumą, tikrinti, ar turto vertintojui nustatant automobilio vertę nebuvo padaryta klaidų. Su tokiomis teismų išvadomis nesutiktina.

19. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. gruodžio 26 d. įsakymu Nr. 1B-361 patvirtintų Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklių (toliau – Muitinio įvertinimo taisyklės) 16 punkte nustatyta, kad jeigu muitinė apgadintoms importuojamoms naudotoms transporto priemonėms įvertinti netaiko sandorio vertės metodo ir kitų Sąjungos muitinės kodekse nustatytų muitinio įvertinimo metodų, apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių muitinė vertė nustatoma remiantis turto vertintojų surašytomis turto vertinimo ataskaitomis, kuriose apskaičiuota apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių rinkos vertė. Iš bylos matyti, kad nagrinėjamu atveju muitinė taikė būtent šį metodą, kai naudotos transporto priemonės vertė nustatoma pagal turto vertintojo ataskaitą.

20. Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatas turto ar verslo vertinimas – nešališkas turto vertės nustatymas taikant šiame įstatyme nurodytus turto vertės nustatymo metodus ir apimantis vertintojo nuomonę apie turto būklę, jo tinkamumą naudoti bei tikėtiną piniginę vertę rinkoje (2 straipsnio 8 punktas); šį vertinimą gali atlikti fizinis asmuo, turintis Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto išduotą turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą ir besiverčiantis turto vertinimo veikla (2 straipsnio 5 punktas), ar įmonė, įregistruota Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymo nustatyta tvarka ir turinti Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto išduotą kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę verstis turto vertinimo veikla (2 straipsnio 6 punktas); turto vertintojų ir turtą vertinančių įmonių veiklos valstybinę priežiūrą atlieka Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo institutas (27 straipsnis). Taigi, turto vertinimą atlieka įstatymų nustatytus reikalavimus atitinkantys asmenys, turintys tam atitinkamą kvalifikaciją, o ne muitinės deklarantas.

21. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto vertinimo ataskaita turi juridinę galią, jeigu ji atitinka šio įstatymo 23 straipsnyje nurodytus reikalavimus, t. y. sudaryta raštu, nepriklausomo turto vertintojo sudarytą turto vertinimo ataskaitą pasirašęs ją sudaręs turto vertintojas ir turtą vertinančios įmonės vadovas arba jo įgaliotas asmuo, ataskaita patvirtinta įmonės antspaudu, vidaus turto vertintojo sudaryta turto vertinimo ataskaita pasirašyta turto vertintojo. Šioje ataskaitoje turi būti nurodyta: 1) ataskaitos pavadinimas; 2) vertinamo turto pavadinimas, identifikavimo duomenys, buvimo vieta, vertinimo atvejis ir data; 3) užsakovas; 4) turtą vertinusios įmonės pavadinimas, vadovo arba jo įgalioto asmens ir vertintojo vardai, pavardės; 5) ataskaitos surašymo data; 6) išvada dėl turto vertės; 7) sąlygos ir aplinkybės, kurios galėtų turėti įtakos turto vertinimui ir į kurias nebuvo atsižvelgta; 8) vertinimo prielaidos, ypatybės ir metodai; 9) vertinamo turto aprašymas; 10) turto vertės nustatymo pagrindimas. Todėl Muitinio vertinimo taisyklių 16 punkte nustatytu atveju deklarantui kyla pareiga pateikti šiuos įstatymo nustatytus formos ir turinio reikalavimus atitinkančią turto vertinimo atskaitą, tačiau teisės aktai nenustato deklaranto pareigos tikrinti turto vertintojo ataskaitos duomenų apie nustatomo turto vertę teisingumą, taikytus vertės nustatymo metodus, tikrinti, ar ataskaitoje nepadaryta klaidų ir pan. Tai nėra deklaranto kompetencija. Remiantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi, turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka.

22. Muitinio vertinimo taisyklių 17 punkte nustatyta, kad turto vertinimo ataskaitos pagrindžia apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių muitinę vertę, jeigu jų rinkos vertė nustatyta laikantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimų ir vadovaujantis minėtose taisyklėse išdėstytomis Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos bei Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos ir šių taisyklių nuostatomis. Šiomis taisyklių nuostatomis nustatydamas transporto priemonės vertę turi vadovautis turto vertintojas, o ar turto vertinimo ataskaitos pagrindžia apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių muitinę vertę, patikrina muitinės pareigūnas, priimdamas vieną iš šių taisyklių 19 punkte nurodytų sprendimų.

23. Pažymėtina ir tai, kad, pagal bylos duomenis, muitinės pareigūnui nustačius deklaracijų trūkumus ir kad turto vertinimo ataskaitos nepagrindžia importuojamų automobilių muitinės vertės, turto vertinimas buvo atliktas iš naujo, o jį atlikus, klaidos ištaisytos.

24. Teisėjų kolegija konstatuota, kad teismai, spręsdami dėl V. M. kaltės, jam, kaip deklarantui, nepagrįstai nustatė pareigą tikrinti turto vertintojo ataskaitos duomenų apie automobilių vertę teisingumą, o to neatlikus ir paaiškėjus, kad turto vertintojui nustatant importuojamų automobilių vertę buvo padaryta klaidų ir dėl to deklaracija buvo užpildyta neteisingai, nepagrįstai konstatavo jo kaltę neatsargumo forma, kaip nepagrįstą pasitikėjimą (ANK 9 straipsnio 2 dalis). Teismų byloje nustatytos aplinkybės nepagrindžia nei kad V. M. deklaracijas būtų neteisingai užpildęs tyčia, nei kad neatsargiai, t.y. kad jis numatė, jog deklaracijoje pateikti duomenys gali būti neteisingi ir sukelti žalingų pasekmių, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, ar kad to nenumatė, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Todėl jo veikoje nėra kaltės.

25. Esant šioms aplinkybėms, teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad V. M. padarė administracinius teisės nusižengimus, numatytus ANK 212 straipsnio 4 dalyje bei ANK 212 straipsnio 5 dalyje (6 veikos). V. M. veikose nėra šių administracinių nusižengimų sudėties, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimas bei Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartis naikintini ir administracinio nusižengimo teisena dėl šių administracinių nusižengimų V. M. nutrauktina.

        Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

        Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimą bei Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartį ir administracinių nusižengumų teiseną pagal ANK 212 straipsnio 4 dalį bei ANK 212 straipsnio 5 dalį V. M. nutraukti.

Teisėjai                                                                 Armanas Abramavičius

                                                                        Artūras Ridikas

                                                                                Eligijus Gladutis