Civilinė byla Nr. 2-57/2010

Procesinio sprendimo kategorija 110.1

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. sausio 21 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Gintaro Pečiulio ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Nimfėja“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-2675-254/2009 pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Gedimino 20“ ieškinį skolininkui uždarajai akcinei bendrovei „Nimfėja“ dėl skolos priteisimo, ir

 

n u s t a t ė :

 

Kreditorius UAB „Gedimino 20“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl 160 977,60 Lt skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 055 Lt žyminio mokesčio priteisimo iš skolininko uždarosios akcinės bendrovės „Nimfėja“.

Kauno apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 12 d. teismas priėmė teismo įsakymą išieškoti iš skolininko UAB „Nimfėja“ kreditoriui UAB „Gedimino 20“ 160 977,60 Lt skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 055 Lt žyminio mokesčio ir 4,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. Skolininkas UAB „Nimfėja“ pateikė teismui prieštaravimus dėl kreditoriaus UAB „Gedimino 20“ paduoto pareiškimo ir priimto teismo įsakymo. Kauno apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 17 d. nutartimi prieštaravimus priėmė ir išsiuntė juos kreditoriui, nurodydamas, kad jis turi teisę ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos pateikti ieškinį ir sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį (CPK 439 str. 3 d.). Kreditorius pateikė teismui ieškinį, kurį prašė priimti bei perduoti bylą pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui. Taip pat prašė padidinti 2009 m. rugpjūčio 12 d. Kauno apygardos teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mąstą 154 020,92 Lt suma ir šio reikalavimo daliai areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis.

Kauno apygardos teismas 2009 m. spalio 12 d. nutartimi ieškinį priėmė ir bylą nutarė nagrinėti pagal ginčo teisenos taisykles, panaikino Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 12 d. įsakymą. Ta pačia nutartimi teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies, Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi kreditoriaus UAB „Gedimino 20“ reikalavimo užtikrinimui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą nuo 160 977,60 Lt sumos padidino iki 314 998,52 Lt sumos. Be to, ta pačia nutartimi teismas Kauno apygardos teismo civilinę bylą Nr. L2-2675-254/2009 pagal ieškovo UAB „Gedimino 20“ ieškinį atsakovui UAB „Nimfėja“ dėl skolos priteisimo perdavė pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui. Teismas nurodė, kad ieškovas UAB “Gedimino 20“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 314 998,52 Lt skolos, todėl, 2009 m. rugpjūčio 12 d. Kauno apygardos teismo nutartimi pripažinus esant pagrindui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tikslinga jų mastą padidinti 154 020,92 Lt arba neviršijant ieškinio sumos (CPK 144 str., 145 str. 2 d.). Teismas taip pat nustatė, kad kreditoriaus pareiškimas bei ieškinys priimtas pažeidus sutartinio teismingumo taisykles (CPK 32 str. 1 d.), nes pagal šalių 2005 m. lapkričio 9 d. nuomos sutarties Nr. 051109GDP-22 12.2 punktą, visi tarp šalių kilę ginčai sprendžiami geranoriškai derybų keliu, o joms nepavykus ginčas sprendžiamas teisme - Vilniaus 2-os apylinkės teisme arba Vilniaus apygardos teisme. Todėl teismas sprendė, kad ieškovo UAB „Gedimino 20“ prašymas perduoti bylą nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 34 str. 2 d. 4 p.).

Atskiruoju skundu atsakovas UAB ,,Nimfėja“ prašo šią teismo nutartį panaikinti dalyje dėl bylos perdavimo pagal teismingumą bei dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto padidinimo ir šiuos procesinius klausimus perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Ieškovo ieškinyje nurodyta didesnė reikalavimo suma nei ta, kuri buvo nurodyta prašyme išduoti teismo įsakymą, nėra pakankamas pagrindas taikyti atsakovo atžvilgiu turto areštą 314 998,52 Lt sumai.
2. Teismas, nutartimi padidindamas laikinųjų apsaugos priemonių mastą pažeidė CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus, nes šioje dalyje skundžiama teismo nutartis yra visiškai nemotyvuota, o tai CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu laikytina absoliučiu šioje dalyje nutarties negaliojimo pagrindu.
3. Keisdamas mastą teismas iš esmės pakeitė jau pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Tokių klausimų sprendimą reglamentuoja CPK 146 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 6 dalis reikalauja, kad tokius klausimus teismas nagrinėtų rašytinio proceso tvarka. CPK 133 straipsnio 3 dalis įpareigoja teismą rašytinio proceso atveju apie procesinių dokumentų priėmimo laiką ir vietą informuoti dalyvaujančius byloje asmenis, tačiau nagrinėjamu atveju tai padaryta nebuvo. Tai reiškia, kad teismo nutartis šioje dalyje naikintina ir CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytu absoliučiu procesinio sprendimo negaliojimo pagrindu.
4. Teismas neaptarė pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisinio režimo.
5. Teismas, nustatydamas, jog byla teisminga Vilniaus apygardos teismui remiantis 2005 m. lapkričio 9 d. nuomos sutarties 12.2 punktu, klaidingai aiškino šios sutarties sąlygas, pažeisdamas CK 6.193 straipsnio nuostatas. Sutarties 12.2 punktas galėtų būti taikomas tik tuo atveju, kai tarp šalių kilo ginčas, susijęs su tos sutarties vykdymu, esant galiojančiai pačiai nuomos sutarčiai. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovo tam tikras sumas remdamasis tuo, jog nuo 2009 m. spalio 12 d. jis yra vienašališkai nutraukęs sutartį. Taigi ieškovo reikalavimas yra reikalavimas ne dėl nuomos sutarties vykdymo, o dėl teisinės atsakomybės taikymo. Atkreiptinas dėmesys, kad abi šalys konkliudentiniais veiksmais paliudijo, jog atsisako sutartinio teismingumo – ieškovas pareiškė ieškinį Kauno apygardos teisme, atsakovas tam neprieštaravo, be to, atsakovo buveinė yra šio teismo veiklos teritorijoje.
6. Teismas apie klausimo dėl bylos teismingumo nagrinėjimą taip pat neinformavo bylos šalių (CPK 133 str. 3 d.), tokiu būdu buvo pažeista atsakovo teisė būti išklausytam, kas vėlgi sudaro absoliutų nutarties dalies negaliojimo pagrindą (CPK 329 str. 1 d., 3 d. 1 p.).

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB ,,Gedimino 20“ prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Ieškovas nurodo, kad skundžiama nutartimi pakeistos laikinosios apsaugos priemonės taikomos ta pačia apimtimi, kaip ir pirminės, pritaikytos Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi. Ieškovas taip pat nurodo, kad jis į teismą kreipėsi dar tuo metu, kai nuomos sutartis nebuvo nutraukta, todėl atsakovo argumentai, susiję su bylos teismingumu, atmestini. Pažymėtina, kad ieškovas ieškinyje paaiškino, kad į Kauno apygardos teismą kreipėsi per klaidą, o ne sąmoningai.

Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. sausio 14 d. nutartimi nutarties dėl atsakovo UAB ,,Nimfėja“ atskirojo skundo dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 12 d. nutarties priėmimą ir paskelbimą atidėjo iki 2010 m. sausio 21 d.

Ieškovas UAB ,,Gedimino 20“ ir atsakovas UAB ,,Nimfėja“ 2010 m. sausio 19 d. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti šios civilinės bylos nagrinėjimą ir, ieškovui su atsakovo sutikimu atsiėmus ieškinį, palikti šį ieškinį nenagrinėtą, taikant CPK 139 straipsnį bei grąžinant ieškovui sumokėtą žyminį mokestį. Tokiu atveju atsakovas atsisako nuo pareikšto atskirojo skundo.

 

Prašymas atnaujinti bylos nagrinėjimą tenkintinas, prašymas dėl ieškinio atsiėmimo apeliacinės instancijos teisme netenkintinas.

Atskirasis skundas netenkintinas.

 

Dėl ieškinio atsiėmimo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šalys savo prašymą dėl ieškinio atsiėmimo grindžia CPK 139 straipsniu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškovas tol, kol teismas neišsiuntė ieškinio nuorašo atsakovui, turi teisę atsiimti pateiktą ieškinį. Vėliau ieškinį atsiimti galima tik turint atsakovo sutikimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad minėta norma yra lakoniška ir aiški, čia nėra užfiksuota galimybė atsiimti ieškinį bet kurioje proceso stadijoje, kaip tai yra numatyta CPK 140 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje atsisakymą nuo ieškinio. Priešingu atveju, laikant, kad ieškinį galima atsiimti bylai esant bet kurios instancijos teisme, galimai atsirastų priešprieša minėtam CPK 140 straipsniui bei susidarytų galimybės piktnaudžiauti procesu. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. gruodžio 4 d. konsultacijoje Nr. A3-94 yra nurodęs, kad ieškinio atsiėmimas galimas nagrinėjant bylą tik pirmosios instancijos teisme - tiek pirmą kartą, tiek ir tada, kai byla apeliacinės instancijos teismo ar kasacinio teismo nutartimi buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsižvelgdama į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti šalių prašymą dėl ieškinio atsiėmimo apeliacinės instancijos teisme.

 

Dėl UAB ,,Nimfėja“ atskirojo skundo.

Dėl sutartinio teismingumo

Remiantis CPK 32 straipsnio 1 dalimi, šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą. Iš bylos medžiagos matyti, kad kreditoriaus pareiškimas bei ieškinys priimtas pažeidus sutartinio teismingumo taisykles (CPK 32 str. 1 d.), nes pagal šalių 2005 m. lapkričio 9 d. nuomos sutarties Nr. 051109GDP-22 12.2 punktą (b. l. 101), visi tarp šalių kilę ginčai sprendžiami geranoriškai derybų keliu, o joms nepavykus ginčas sprendžiamas teisme - Vilniaus 2-os apylinkės teisme arba Vilniaus apygardos teisme. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą perduoti bylą nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui (CPK 34 str. 2 d. 4 p.), todėl nėra pagrindo tenkinti atskirąjį skundą šioje dalyje. Taip pat nėra pagrindo netikėti ieškovo paaiškinimu, jog ieškinys nagrinėjamoje byloje Kauno apygardos teismui buvo paduotas per klaidą, o ne konkliudentiniais veiksmais sutikus nuomos sutarties Nr. 051109GDP-22 12.2 punkto sąlygą pakeisti (CPK 185 str.). Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, kad ieškovo reikalavimas yra reikalavimas ne dėl nuomos sutarties vykdymo, o dėl teisinės atsakomybės taikymo, nes iš ieškinio turinio matyti, kad atsakovo atsakomybė kildinama būtent iš santykių, kurie atsirado nuomos sutarties Nr. 051109GDP-22 pagrindu (CPK 6.193 str.) (b. l. 88-93).

 

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Byloje yra pareikštas ieškinys, kurio bendra suma sudaro 314 998,52 Lt. Nagrinėjamas ginčas yra kilęs iš nuomos teisinių santykių, ieškovas prašo priteisti atitinkamas sumas už naudojimąsi patalpomis, delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas. Pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo ieškovo reikalavimų suma buvo nurodyta 160 977,60 Lt, todėl teismas, tenkindamas pirminį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 2009 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi pritaikė minėtos sumos dydžio laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovui pareiškus ieškinį ir padidinus reikalavimus, pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo inicijuotas procesas buvo transformuotas į nagrinėtiną ginčo teisenos tvarka (CPK 439 str. 5 d.), o teismas skundžiama nutartimi padidino pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą - papildomai taikė laikinąsias apsaugos priemones turtui, kurio vertė sudaro 154 020,92 Lt.

Teisėjų kolegija, spręsdama dėl skundžiama nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo, pastebi, kad šios priemonės yra teisiniai ribojimai, teismo taikomi atsakovui ar jo turtui, kuriais siekiama užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris ieškovui gali būti palankus, įvykdymą. Teismas turi teisę bet kurioje civilinio proceso stadijoje imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d., 3 d.). Taikant laikinąsias apsaugos priemones siekiama garantuoti realų ir tinkamą būsimo procesinio teismo sprendimo byloje įvykdymą.

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu apelianto motyvą, jog teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė nutarties priėmimo motyvų ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo. Tokius teiginius paneigia nutarties turinys. Skundžiamoje nutartyje yra nurodyti esminiai šio procesinio veiksmo motyvai, lėmę tikslingumą padidinti laikinųjų apsaugos priemonių mastą. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių masto padidinimą siejo su ieškovo padidintais reikalavimais, todėl laikytina, kad motyvuotai padidino jau pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą. Kadangi ieškovas padidino savo reikalavimų sumą iki 314 998,52 Lt dydžio, nėra pagrindo išvadai, jog teismo 2009 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurių mastas sudarė beveik per pusę mažesnę ieškinio sumą, pakankamai užtikrina realų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, juo labiau, kad atsakovas kartu su atskiruoju skundu nepateikia jokių argumentų ar įrodymų, leidžiančių daryti išvadą apie tai, jog galimai patenkins ieškinį, tokio teismo sprendimo įvykdymas nebus komplikuotas. Byloje taip pat nėra duomenų, jog atsakovo turto arešto režimas yra kitoks, negu numatyta minėtoje Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 12 d. nutartyje.

Teisėjų kolegija, konstatuodama, kad nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, buvo padidintas pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas, pažymi, kad apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą pranešama atsakovui (skolininkui), tačiau išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui (CPK 148 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju tai negali būti pakankamu pagrindu naikinti nutarties dalį, kuria išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių klausimas.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 139, 156, 256, 302 straipsniais, 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-57/2010 pagal UAB ,,Nimfėja“ atskirąjį skundą nagrinėjimą.

Išspręsti klausimus, susijusius su UAB ,,Gedimino 20“ ir UAB ,,Nimfėja“ prašymu dėl ieškinio atsiėmimo bei UAB ,,Nimfėja“ atskiruoju skundu.

UAB ,,Gedimino 20“ ir UAB ,,Nimfėja“  prašymo dėl ieškinio atsiėmimo netenkinti.

Palikti Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartį nepakeistą.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                Virginija Čekanauskaitė

 

 

                                                                                                            Gintaras Pečiulis

 

 

                                                                                                            Nijolė Piškinaitė