Civilinė byla Nr. 2A-199-585/12

                                                                                                                                                                  Proceso Nr. Nesuteiktas

                                                                                                                                                             Procesinio sprendimo kategorija: 16.2.4.; 24.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. vasario 15d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vytauto Zeliankos, kolegijos teisėjų Antano Rudzinsko ir Godos Ambrasaitės-Balynienės, dalyvaujant ieškovui V. K., jo atstovui advokatui A.Bandžiui, atsakovo atstovei S.Rynkevičienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo V. K. ir D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. sprendimo priimto civilinėje byloje pagal V. K. ir D. K. ieškinį atsakovui UAB „Alvora“ ir trečiajam asmeniui AAS „Gjensidige Baltic“ dėl neturtinės žalos sveikatai atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė:

Ieškovai V. K. ir D. K. 2008 m. gruodžio 9 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Alvora“ ieškovui 60 000 Lt ir ieškovei 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinio reikalavimai grindžiami tuo, kad ieškovas, dirbęs nuo 2001 m. gegužės 9 d. UAB „Alvora“ dailide betonuotoju, 2003 m. birželio 9 d. darbo metu patyrė nelaimingą atsitikimą, dėl kurio ieškovui diagnozuoti dešinio šlaunikaulio ir blauzdikaulio lūžiai, žastikaulio išnirimas dėl kritimo iš aukščio. Ieškovas nurodė, kad dėl darbdavio neteisėtų veiksmų (saugos darbe norminių aktų pažeidimo – nesiėmimo priemonių, būtinų darbuotojų saugai užtikrinti ir sveikatai apsaugoti, neužtikrinus tinkamos darbo aplinkos, kad darbo vieta ir darbo priemonės būtų saugios, t. y. netinkamų ir nesaugių kopėčių be apatinio praplėtimo skersinio, kopėčių pastatymo stabilumui užtikrinti ir kt.) ieškovui buvo padaryta žala (sunkus sveikatos sutrikdymas). Dėl patirtų sveikatos sužalojimų, ieškovo tvirtinimu, jis patyrė didelę neturtinę žalą, nes teko ir tebetenka kęsti fizinį ir dvasinį skausmą, vidinę depresiją ir nepasitikėjimą jėgomis. Patirti sužalojimai daro įtaką jo dabartiniam gyvenimui, nes skauda koją, pasikartoja žastikaulio išnirimas, ieškovas neteko dalies darbingumo, negali užsiimti namų priežiūros ir tvarkymo darbais. Dėl sutuoktinio patirtos traumos, ieškovės teigimu, ji patyrė didelį šoką ir stresą, išgyveno dėl sutuoktinio sveikatos. Ieškovai nurodė, kad apie pažeistą asmens, patyrusio dvasinius išgyvenimus, teisę ir neatlygintą neturtinę žalą, kurios atlyginimo jie prašo, sužinojo iš televizijos laidos.

Atsakovas UAB „Alvora“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti taikant ieškinio senaties terminą. Nurodė, kad ieškovė D. K. iki nelaimingo atsitikimo sirgo įvairiomis ligomis, todėl neturi teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas buvo informuotas apie darbų saugą, tačiau jos nesilaikė ir naudojo netinkamas darbo priemones, todėl nelaimingas atsitikimas įvyko dėl jo kaltės.

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. sprendimu ieškinys atmestas. Teismas nustatė, kad Valstybinės darbo inspekcijos patvirtinto Nelaimingo atsitikimo darbe akto duomenimis, nelaimingo atsitikimo priežastis yra nesaugių darbo priemonių panaudojimas. Iš įrašo akte nustatyta, kad ieškovas V. K. aktą gavo 2003 m. liepos 4 d. Medicininių dokumentų duomenimis, ieškovas nuo 2003 m. birželio 9 d. iki 2003 m. birželio 19 d. gydėsi ligoninėje, nuo 2003 m. birželio 29 d. gydosi ambulatoriškai, ligonis vaikšto su ramentais. Ieškovas įgyvendino teisę į socialinio draudimo išmokas, jam išmokama Valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo periodinė (kas mėnesį) kompensacija. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje (Nr.13-1771-03) ieškovas, 2003 m. liepos 23 d. apklaustas kaip liudytojas, nurodė, kad pretenzijų UAB „Alvora“ neturi, ikiteisminį tyrimą prašė nutraukti. Ieškovas naudojosi advokato teisine pagalba pagal 2003 m. lapkričio 3 d. atstovavimo sutartį. Teismas nurodė, kad DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas. Nuo Nelaimingo atsitikimo darbe akto dienos, kai ieškovas sužinojo apie subjektinės teisės pažeidimą, prasidėjo ieškinio senaties terminas, kuris baigėsi 2006 m. liepos 5 d. Ieškovai raštu neprašė atnaujinti ieškinio senaties termino, procesiniuose dokumentuose nurodo, kad neturtinei žalai atlyginti ieškinio senaties terminas netaikomas. Remdamasis atsakovo reikalavimu teismas taikė CK 1.125 straipsnio 8 dalyje, DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmetė. Tokią išvadą teismas motyvavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutarties A. Gečas v. Lietuvos valstybė byloje Nr. 3K-3-183/2008 išaiškinimais, kad trejų metų sutrumpintas ieškinio senaties terminas taikytinas reikalavimams atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą pareikšti, išskyrus atvejus, kai CK ar kiti įstatymai nustato kitokius sutrumpintus terminus. Aplinkybė, kad ieškovai apie pažeistą teisę sužinojo iš televizijos laidos, nenutraukia ieškinio senaties termino, nėra pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą (CK 1.131, 1.132 straipsniai). Ieškovas po nelaimingo atsitikimo darbe gynė savo teises teisme, naudojosi teisine pagalba, sveikatos būklė jam leido judėti, tačiau jis nesiėmė veiksmų teisei į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinti. Aplinkybė, kad ieškovai nežinojo įstatymų, nėra teisiškai reikšminga, pateisinanti įstatyme nustatyto termino kreiptis į teismą praleidimą. Dėl ieškovės reikalavimo, teismo vertinimu, ieškovei diagnozuotos ligos (hipertenzinė liga, diabetas, nutukimas) nenulemtos ieškovo nelaimingo atsitikimo darbe.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 22 d. nutartimi ieškovų apeliacinis skundas atmestas ir paliktas nepakeistas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. sprendimas. Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškinio senaties termino paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, suteikti asmeniui realią galimybę apginti savo pažeistas teises, taip pat teisinio santykio dalyviams pagrįstą lūkestį, kad, per nustatytą terminą vienam iš jų nepareiškus ieškinio, atsiras pagrindas manyti, kad nė vieno iš jų teisės ar teisėti interesai nepažeisti. Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Ieškovas, gindamas savo subjektinę teisę gauti turtinės žalos atlyginimą, t. y. gauti socialines išmokas dėl nelaimingo atsitikimo darbe, 2003 m. rugsėjo 3 d. kreipėsi į teismą dėl VSDFV 2003 m. liepos 18 d. sprendimo panaikinimo, dėl to jis aktyviai gynė savo teises ir suprato, kad gali pasinaudoti teise gauti tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimą. Teismas nesutiko su apelianto argumentu, kad jam ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinei sesijai 2005 m. birželio 13 d. priėmus nutarimą L. Stravinskinė v. UAB ,,Vigidas“ byloje Nr. 3K-P-276/2005, kurioje, anot apelianto, buvo suformuota praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo tuo atveju, kai neturtinę žalą darbdavys darbuotojui turi atlyginti nepriklausomai nuo to, ar asmuo buvo apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo nuo nurodytos bylos išnagrinėjimo nepriklausė, taip pat nepakeitė ieškinio senaties termino skaičiavimo ieškovui. Ieškovas ieškinio senaties termino pradžioje buvo 45 metų amžiaus, vidurinio išsilavinimo, iki įvykio buvo kvalifikuotas darbininkas – 4-os kategorijos dailidė betonuotojas. Šie kriterijai negalėjo būti kliūtis netinkamai suvokti savo teisę ar ja pasinaudoti. Be to, ieškovo kreipimasis į teismą ir savo teisės gauti turtinės žalos atlyginimą gynimas tik patvirtina tiek teismo, tiek kolegijos išvadą, kad ieškovas sėkmingai šia teise naudojosi ir suvokė apie tokios teisės reikalauti žalos atlyginimo buvimą. Be to, esant ieškovo pareiškimui dėl pretenzijų atsakovui neturėjimo, ir atsakovui jokių pretenzijų negavus iš ieškovo iki ieškinio senaties termino pabaigos, atsakovas turėjo pagrindą tikėtis, kad ieškovo reikalavimo teisė pasibaigė kartu su ieškinio senaties terminu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutiko su pirmosios instancijos teismo konstatuotu ieškovės reikalavimų, kaip neįrodytų, vertinimu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) 2010 m. gruodžio 10 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutarties dalį, kuria netenkintas ieškovo V. K. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, panaikino ir perdavė bylą Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Nutarties dalį, kuria netenkintas ieškovės D. K. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, paliko nepakeistą. LAT teisėjų kolegija, nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju teisė į ieškinį dėl žalos atlyginimo kasatoriui (ieškovui) atsirado nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo panaikintas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimas dėl nelaimingo atsitikimo darbe nepripažinimo draudžiamuoju įvykiu, įsiteisėjimo dienos, pažymėjo, kad tuo atveju, kai sužalojama asmens sveikata, teisė į ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsiranda nuo asmens sužalojimo dienos. LAT taip pat pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl termino atnaujinimo priežasčių svarbos, deklaravo būtinybę įvertinti ginamos teisinės vertybės aspektą, bet šiuo klausimu nepasisakė, kai savo ruožtu vienas svarbiausių kasatoriaus argumentų yra susijęs su sveikatos kaip prigimtinės ir absoliučiai saugomos vertybės prioritetinės apsaugos poreikiu, kuriam senaties terminų taikymas turėtų būti lankstesnis. Todėl LAT konstatavo, kad kasatoriui patyrus rimtų ir iki šiol besitęsiančių sveikatos pakenkimų, senaties termino taikymas, neįvertinus visų reikšmingų aspektų, suteikė galimybę kaltam asmeniui (šiuo atveju darbdaviui, pažeidusiam saugos darbe norminius aktus) išvengti atsakomybės. LAT teisėjų kolegija nesutiko su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kasatoriaus skundžiamas suvaržymas turėjo aiškų teisėtą tikslą – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, teisinio santykio dalyvių pagrįstą lūkestį, kad, per nustatytą terminą vienam iš jų nepareiškus ieškinio, atsiras pagrindas manyti, kad nė vieno iš jų teisės ar teisėti interesai nepažeisti, ir pažymėjo, kad sprendžiant dėl senaties terminą reglamentuojančių teisės normų taikymo, negalima jų taikyti formaliai, neatsižvelgiant į teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, susiformavimo specifiką.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja:

Po kasacinio teismo nutarties paskelbimo liko neišspręstas tik ieškovo V. K. reikalavimas, todėl teismas pasisako tik dėl su šia ieškinio dalimi susijusio pirmosios instancijos teismo sprendimo.

V. K. ieškinys pareikštas dėl neturtinės žalos, padarytos ieškovui atsakovo (ieškovo darbdavio) neveikimu – nepanaudojimu ieškovo darbe saugių darbo priemonių, kai dėl traumos vykdant darbo pareigas buvo sužalota ieškovo sveikata. Sveikatos sužalojimo atveju darbuotojas turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą (DK 250str., CK 6.283str.1d.).

Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškinio senaties termino praleidimo ieškovo V. K. reikalavimui teisinių pasekmių. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad neteisingai nustatytas senaties termino pradžios momentas. Šis apeliacinio skundo argumentas paneigtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 12 10 nutartimi, išnagrinėjus ieškovų kasacinį skundą.  Todėl ieškinio senaties terminas V. K. reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo pareikšti teisme prasidėjo žalos ieškovo sveikatai padarymo dieną 2003 06 09 ir pasibaigė 2006 06 09 (CK 1.125str.8d.), o ieškinys teisme 2008 12 09 pareikštas pasibaigus ieškinio senaties terminui.

Tačiau kasacinis teismas nurodė, kad atsakovui reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas privalo ex officio patikrinti ne tik ar ieškinio senaties terminas praleistas, bet ir ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti be ieškovo prašymo (CK 1.131str.2d.), taip pat įvertinti, ar turi būti teikiamas teisinių santykių stabilumo prioritetas prieš asmens subjektinių teisių, susijusių su sveikatos, kaip prigimtinės ir ypatingai saugomos vertybės, praradimu, teisminę gynybą.

Nors V. K. žala padaryta 2003 06 09, tačiau žalos mastas ir ieškovo sveikatos sužalojimo pasekmės paaiškėjo vėliau, po reabilitacijos periodo. Ieškovas savo reikalavimo priteisti neturtinę žalą faktiniu pagrindu nurodo ne tik 2003 06 09 įvykio ir tuojau pat po jo patirtus neigiamus išgyvenimus – skausmą, išgąstį, netikrumą, bet ir  vėliau, gydymo, reabilitacijos, nedarbingumo būklės nustatymo proceso metu patirtą depresiją, skausmą, gyvenimo būdo pasikeitimą, profesinių galimybių praradimą, nuolat pasikartojančias kūno dalių disfunkcijas ir kitokius veiklos bei galimybių apribojimus. Todėl, netgi nustačius, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo 2003 06 09, visa apimtimi neigiamos pasekmės ieškovui paaiškėjo daug vėliau – nedarbingumo nustatymo procedūros buvo užbaigtos tik 2008 04 11, kompetentingai įstaigai nustačius ieškovo 45 procentų nedarbingumą ir suteikus trečią invalidumo grupę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias aplinkybes ir į tai, kad ieškovas V. K. kryptingai siekė savo teisių po 2003 06 09 įvykio gynybos, teisme ginčydamas Sodros skyriaus sprendimą, siekdamas formaliųjų sveikatos sužalojimo pasekmių nustatymo sveikatos priežiūros įstaigose, sprendžia, kad be visiško iki 2008 metų paaiškėjusių neigiamų pasekmių nustatymo neįmanoma buvo suformuluoti reikalavimo teisme tokio, koks jis yra pareikštas, todėl teismas nustatytąsias aplinkybes vertina kaip labai reikšmingas, dėl kurių ieškovo praleistasis ieškinio senaties terminas turi būti atnaujintas, kartu sprendžiant, kad teisinių santykių stabilumo principas negali būti suabsoliutinamas, ypač kai jis kertasi ir konkuruoja su dėl darbdavio kaltės padarytos žalos darbuotojo sveikatai visiško atlyginimo principu.

Nors pirmosios instancijos teismas nevertino ieškinio ir atsiliepimo į ieškinį argumentų dėl atsakovo atsakomybės dėl žalos ieškovui padarymo, dėl atsakovo atsakomybės sąlygų tarp šalių kilo ginčas, apeliacinės instancijos teismas dėl jo pasisako negrąžindamas bylos nagrinėti iš naujo pirma instancija, taip vengdamas nepagrįstai užtęsto proceso byloje, kurioje sprendžiamas žalos sveikatai atlyginimo klausimas.

2003 06 09 galiojusio Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2str.1d. nustatyta, kad darbuotojų sauga ir sveikata – visos prevencinės priemonės, skirtos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios naudojamos ar planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta. Kiekvienam darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos (DSSĮ 3str.1d.). Darbdavys turi pareigą užtikrinti, kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytus reikalavimus (DSSĮ 28str.1d.1p.).

Kadangi ieškovo sveikatos sužalojimas įvyko ieškovui vykdant darbo pareigas atsakovui, atsakovo kaltė dėl saugių ieškovo darbo sąlygų nesudarymo yra preziumuojama, darbdavio veiksmai, pasireiškę neveikimu nesudarant tokių sąlygų, kad ieškovas, vykdydamas savo tiesiogines darbo pareigas – paruošdamas dujotiekio vamzdyną dažymui 3.85m. aukštyje būtų saugus ir nenukristų dėl darbo priemonės (kopėčių) netinkamumo tokiam darbui atlikti, yra neteisėti ir susiję priežastiniu ryšiu su žalingomis ieškovui pasekmėmis. Darbo priemonės netinkamumas pasireiškė apatinio kopėčių praplėtimo skersinio nebuvimo, nulėmusiu kopėčių stabilumo praradimą. Nors atsakovas atsikirto, kad ieškovas savo rizika pasirinko netinkamą būdą ir priemones darbui atlikti, bet nepateikė jokių įrodymų, kad numatė, nurodė ieškovui ir protingai užtikrino, kad darbas būtų atliekamas kitu, saugiu būdu ir saugumą tinkamai užtikrinančiomis priemonėmis, o atsakovo atsikirtimas dėl ieškovo savavališkų ir priešingų saugos instrukcijoms veiksmų atmetamas, kadangi, kaip minėta, už saugių darbo priemonių parinkimą pagal įstatymą atsakingas darbdavys ir šios funkcijos bei su ja susijusios pareigos darbdavys negali savo įsakymu, nurodymu ar kitu vidiniu aktu perduoti darbuotojui, kartu perkeldamas atsakomybę už darbdaviui įstatymu pavestos pareigos vykdymą.

Spręsdama dėl priteisiamo žalos dydžio, teisėjų kolegija vertina, kad pakankamą ieškovo išgyvenamų neigiamų pasekmių – skausmo, fizinės ir profesinės veiklos ribojimų, staiga prieš ieškovo valią pasikeitusio gyvenimo būdo kompensavimą, atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, atsakovo kaltės formą (nerūpestingumą), ieškovo ir atsakovo santykį, šalių turtinę padėtį, užtikrina 45000 Lt suma, kuri atitinka ir panašiose bylose formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 10 30 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-540/2006, 2006 11 07 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-575/2006, 2007 06 26 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-262/2007 ir kt.).

Iš dalies patenkinus ieškinį, proporcingai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuo jų mokėjimo valstybei yra atleistas (CPK 93str., 96str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str.1d. 2p.,  331str., teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – V. K. ieškinį iš dalies patenkinti, priteisti jam iš UAB „Alvora“ 45 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Iš UAB „Alvora“ priteisti 1570 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Kolegijos pirmininkas                                            Vytautas Zelianka

Kolegijos teisėjai                                                        Goda Ambrasaitė-Balynienė

                                                                                   Antanas Rudzinskas