(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 3 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok,
sekretoriaujant Dovilei Baronienei,
dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Albertui Butai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Uždarosios akcinės bendrovės „Nunner Logistics“ ieškinį atsakovei Uždarajai akcinei bendrovei „Redimus“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
UAB „Nunner Logistics“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 6 d. išdavė teismo įsakymą, kuriuo pareikšti reikalavimai dėl 470 Eur skolos, 8 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 251 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininkės UAB „Redimus“ buvo patenkinti. Skolininkei išsiuntus teismo įsakymo kopiją, įstatymo nustatytu terminu buvo gauti prieštaravimai. Teismo nustatytu terminu ieškovė pateikė ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovės 470 Eur skolos, 8 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, jog šalys susitarė dėl 582 kg sporto prekių krovinio, sukrauto ant dviejų skirtingų išmatavimų padėklų, pervežimo tarptautiniu maršrutu Puidoux (Šveicarija) - Vilnius (Lietuva). Paaiškino, kad pagal minėtą susitarimą ji įsipareigojo krovinį iš siuntėjo „Movement“ SA adresu Route de Vemey 20, CH-1070 Puidox, Šveicarija priimti pervežimui 2021 m. rugsėjo 28-29 d. ir 2021 m. spalio 4-5 d. pristatyti į gavėjo Amber Cargo, UAB sandėlius adresu Gaujos g. 22, Vilnius. Nurodė, kad pagal minėtą susitarimą už krovinio pervežimą atsakovė įsipareigojo sumokėti 420 Eur vežimo užmokestį. Paaiškino, jog šalių atstovai buvo sutarę, jog atsakovė papildomai turės kompensuoti faktines tranzito deklaracijos įforminimo išlaidas. Nurodė, jog šalių susitarimą įvykdė tinkamai, ir 2021 m. spalio 5 d. už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas (420 Eur sumai) bei už faktiškai patirtas 50 Eur tranzito deklaracijos įforminimo išlaidas išrašė ir kartu su CMR važtaraščio kopija išsiuntė atsakovei 2021 m. spalio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 21/4211011885. Pažymėjo, kad nors 2021 m. spalio 7 d. laišku atsakovės įmonės vadovas pažadėjo už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas atsiskaityti nedelsiant, tačiau sąskaitos neapmokėjo.
Atsakovė pateikė byloje atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Paaiškino, kad nors ieškovė ieškinyje deklaruoja, kad visi užsakymai yra įvykdyti ir nurodo jų įvykdymo datą, kuri sutampa su krovinio pristatymo data, nori pareikšti, kad jai iki šiol nėra pateiktas nei vienas CMR važtaraščio originalas. Atitinkamai laiko, kad ji, kol negavo aukščiau nurodytų dokumentų originalų, jokios prievolės apmokėti pateiktos sąskaitos neturi, o ieškovė negali reikalauti iš jos minėtos sąskaitos apmokėjimo. Pažymėjo, jog neturėdama reikalavimo apmokėti sąskaitą, ieškovė taip pat negali reikalauti palūkanų priteisimo. Paaiškino, kad neprieštarauja dėl taikos sutarties byloje sudarymo.
Į byloje paskirtą parengiamąjį teismo posėdį atvyko ieškovo atstovas ir nurodė, jog yra pasiruošęs bylos nagrinėjimui iš esmės.
Atsakovė į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, jokių prašymų dėl bylos eigos teismui nepateikė.
Parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėjus, kad papildomi pasirengimo bylą nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi, o atsakovė apie parengiamąjį teismo posėdį ir neatvykimo į jį pasekmes yra tinkamai informuota teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartimi ir teismo šaukimu, teismas pradėjo žodinį bylos nagrinėjimą ir išnagrinėjo bylą iš esmės atsakovei nedalyvaujant (CPK 231 straipsnio 5 dalis, 246 straipsnio 2 dalis).
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, jog ieškinį palaiko pilnai. Paaiškino, jog teismų praktikoje CMR važtaraščių originalų nepateikimas, nesant ginčo dėl paslaugų suteikimo, neatleidžia kitos šalies nuo prievolės atsiskaityti. Kartu atkreipė dėmesį, jog nagrinėjamu atveju tarp šalių buvo susitarta ne dėl originalų, o dėl kopijų pateikimo, todėl atsakovės pozicija yra visiškai nepagrįsta. Tai pat pažymėjo, jog tiek sąskaita faktūra tiek CMR važtaraščio kopija atsakovei buvo išsiųsti registruotu paštu, tačiau grįžo neįteikti. Gavusi šiuos dokumentus su ieškiniu, atsakovė vis tiek nesutinka apmokėti suteiktų vežimo paslaugų, nors elektroniniu paštu atsakovės vadovas žadėjo tai padaryti nedelsdamas. Dėl minėto mano, jog ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas, taip pat prašė priteisti iš atsakovės ieškovės byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinys tenkintinas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 24 d. - 27 d. elektroninio susirašinėjimo pagrindu tarp šalių susiklostė sutartiniai krovinio vežimo teisiniai santykiai, šalys sudarė Vienkartinio krovinio pervežimo sutartį Nr. 2021/17, kuria sulygo dėl krovinio – 582 kg sporto prekių pervežimo iš Šveicarijos (Puidoux) į Lietuvą (Amber Cargo sandėliai Vilniuje). Byloje nėra ieškovės pasirašyto sutarties egzemplioriaus, tačiau dėl pasiekto susitarimo vežti krovinį nurodytu maršrutu, dėl sutartyje numatytos vežimo kainos – 420 Eur bei dėl elektroniniu laišku atsakovės prisiimtos prievolės atlyginti tranzito deklaracijos (T1) įforminimo išlaidas, tarp šalių ginčo nėra. Iš į bylą ieškovės pateikto atsakovės pasirašyto sutarties egzemplioriaus matyti, jog krovinio pakrovimo data – 2021 m. rugsėjo 28/29 d.; krovinio pristatymo data – 2021 m. spalio 4/5 d.; pervežimo kaina – 420 Eur ir apmokėjimas per 25/30 d. po CMR SKANO ir SF gavimo.
Iš ieškovės atstovo paaiškinimų ir į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog kroviniui atgabenti ieškovė pasitelkė kitą vežėją, krovinys pristatytas 2021 m spalio 5 d. Tarp šalių ginčo dėl krovinio pristatymo termino ir dėl krovinio būklės nėra.
2021 m. spalio 5 d. ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaita faktūrą Nr. 21/4211011885 470 Eur sumai už atliktą vežimą apmokėti (420 Eur už krovinio vežimą + 50 Eur už tranzito procedūros įforminimą). Sąskaita faktūra tą pačią dieną atsakovei išsiųsta elektroniniu paštu.
2021 m. spalio 7 d. elektroniniu laišku atsakovės vadovas G. L. pranešė, jog sąskaita bus apmokėta kitą dieną, tačiau apmokėjimas nebuvo gautas, dėl ko ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą.
Dėl ieškovės teisės į atlyginimą už atliktą vežimą, nepateikus CMR važtaraščio originalo
Byloje kilo ginčas dėl ieškovės teisės reikalauti atlyginimo už atliktą krovinio vežimą maršrutu Šveicarija (Puidoux) – Lietuva (Vilnius).
Ginčo dalyku esantis krovinio vežimas atitinka Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (anksčiau ir toliau – CMR konvencija arba konvencija) konvencijos 1 straipsnyje įtvirtintus požymius, todėl konvencijos nuostatos taikytinos kilusiam ginčui spręsti. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog taikant CMR konvenciją turi būti įvertinta tai, kad ši tarptautinė sutartis turi griežto (specialaus) reguliavimo efektą, t. y. klausimai, kurie patenka į jos reglamentavimo sritį, laikomi sureguliuotais išsamiai ir jokie nukrypimai nuo šio reglamentavimo negalimi – pagal CMR konvencijos 41 straipsnio 1 dalį visi susitarimai (išskyrus 40 straipsnyje leistus vežėjų susitarimus), kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo šios Konvencijos normų, laikomi negaliojančiais. Nacionalinė teisė tarptautinio pervežimo santykiuose taikoma subsidiariai – tik tiems su tarptautiniu krovinių pervežimu susijusiems santykiams, kurių CMR konvencija tiesiogiai nereglamentuoja. Konvencija reglamentuoja vežėjo, siuntėjo ir gavėjo tarpusavio santykius, pareigas bei atsakomybę. Pagal konvenciją vežėjas turi teisę gauti užmokestį už krovinio vežimą, tačiau konvencijoje nepateikiama užmokesčio už krovinio vežimo sąvoka, todėl šiuo klausimu taikytina nacionalinė teisė. Pagal CK 6.808 straipsnio 1 dalį krovinio vežėjui nugabenus krovinį, siuntėjui kyla pareiga sumokėti sulygtą užmokestį.
Nagrinėjamu atveju atsakovė, kuri ieškovės ir atsakovės sudarytos vežimo sutarties prasme laikoma krovinio siuntėju, neginčijo aplinkybių, jog ieškovės (nors ir nebetarpiškai) vežtas krovinys buvo tinkamai nugabentas į paskirties vietą. Šias aplinkybes patvirtina įrašai CMR važtaraštyje, šias aplinkybes netiesiogiai patvirtino ir atsakovės vadovas, elektroniniu laišku pripažinęs prievolę atsiskaityti už vežimą.
Vežėjui įvykdžius pagrindinę sutartinę prievolę, siuntėjas privalo sumokėti sulygtą vežimo kainą. Tarp šalių nėra ginčo dėl sulygtos vežimo kainos, atsakovė atsiliepime į ieškinį nekėlė klausimo dėl jai išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos (vežimo kainos ir tranzito procedūrų išlaidų dydžio), tačiau kilo ginčas dėl prievolės atsiskaityti atsiradimo, ieškovei nepateikus atsakovei atlikto vežimo CMR važtaraščio originalo.
Sutarčių laisvės principas leidžia šalims pačioms nuspręsti savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, o šalių pasiektas susitarimas turi būti aiškinimas taip, kad atitiktų šalių tikrąją valią ir neprieštarautų šalių teisėtiems lūkesčiams bei nepaneigtų sutarties pagrindu įgytų teisių ar teisėtų interesų. Dėl minėto šalims net ir susitarus dėl papildomų sąlygų vežėjui, jų neįvykdymo atveju, vežėjo teisė į atlyginimą už atliktą vežimą negali būti paneigta dėl papildomų sąlygų neišpildymo.
Nagrinėjamu atveju, nors atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, jog buvo sulygta dėl atsiskaitymo po CMR važtaraščių originalų pateikimo, tačiau tokiems savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių rašytinių įrodymų. Pažymėtina, jog atsakovės pasirašytoje sutartyje - Vienkartinio krovinio pervežimo sutarties Nr. 2021/17 skiltyje „Apmokėjimo terminas“ nurodyta, jog apmokėjimas vykdomas tam tikru laikotarpiu po CMR „SKANO“ ir sąskaitos faktūros gavimo. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog „SKANAS“ turėtų būti aiškinamas kaip skanuoto dokumento trumpinys. Nesutikti su tokiu ieškovės paaiškinimu ir vertinti, jog sutartimi buvo sulygta dėl vežimo dokumentų originalų pateikimo, teismas neturi jokio teisinio pagrindo. Kartu pažymėtina, jos CMR originalų nepateikimas, nepriklausomai nuo sutartyje nurodyto žodžio „SKANAS“ reikšmės, nagrinėjamu atveju neturi jokios teisinės reikšmės ieškovės teisei į atlygį už atliktą vežimą gauti, nes ginčo dėl tinkamo vežimo atlikimo byloje nėra.
Priešingas sutartinių santykių aiškinimas sudarytų sąlygas vežimo užsakovui piktnaudžiauti ir CMR važtaraščių originalų praradimo atveju išvengti prievolės apmokėti už atliktą vežimą. Tuo labiau, jog originalų pateikimas paprastai reiškia, jog tokie dokumentai turi būti siunčiami paštu ir adresatui ginčijant pašto korespondencijos turinį arba jai dingus, prievolė atsiskaityti už atliktą vežimą, priklausytų išimtinai nuo vežimo užsakovo geros valios.
Įvertinus nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų visetą, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju CMR originalo nepateikimas negali įtakoti ieškovės teisės į atlyginimą už atliktą vežimą, todėl ieškovės reikalavimas dėl 470 Eur skolos pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 21/4211011885 priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas pilnai.
Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CMR konvencijos 27 straipsnio 1 punktas, nustatantis 5 procentų dydį, taikytinas tik vežėjo atsakomybės atvejais. Tokiais atvejais kai sprendžiamas procesinių palūkanų priteisimo iš siuntėjo (ar užsakovo) klausimas, taikytinos bendrosios CK nuostatos, reglamentuojančios procesinių palūkanų institutą (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-969/2019 67 punktas).
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tokios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).
Nagrinėjamu atveju šalys dėl procesinių palūkanų dydžio nesusitarė, tačiau ieškovė prašo priteisti 8 procentų dydžio procesines palūkanas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą.
Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, ir teismas turėtų taikyti šio įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012).
Byloje konstatuota, kad atsakovė pažeidė prievolę atsiskaityti pagal vežimo sutartį už ieškovės atliktą krovinio vežimą. Atsakovės neįvykdyta prievolė atitinka Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtiną pradelsto mokėjimo apibrėžimą, todėl šio įstatymo nuostatos vertintinos kaip lex specialis CK 6.210 straipsnio atžvilgiu, atitinkamai ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo minėto įstatymo pagrindu yra pagrįstas ir tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus apie byloje patirtas 1 208,85 Eur bylinėjimosi išlaidas (17 Eur žyminio mokesčio, 42,35 Eur vertimo išlaidų ir 1 149,50 Eur advokato pagalbos išlaidų surašant procesinius dokumentus ir atstovavimą teismo posėdžių metu).
Vertindamas byloje šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį teismas vadovaujasi Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85. Ieškovės atstovo išlaidos neviršija minėtose Rekomendacijose nurodytų rekomendacinių dydžių, yra optimalios, todėl pilnai atlygintinos.
Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos buvo apmokėtos iš valstybės biudžeto. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteisiamos jei jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur). Nagrinėjamu atveju byloje patirta 13,44 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Patenkinus ieškinį šios išlaidos priteistinos iš atsakovės valstybės naudai.
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265-270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį patenkinti.
Priteisti ieškovei UAB „Nunner Logistics“, juridinio asmens kodas 302632959, iš atsakovės UAB „Redimus“, juridinio asmens kodas 305763166, 470 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt eurų) skolos, 8 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. gruodžio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 208,85 Eur (vieną tūkstantį du šimtus aštuonis eurus ir 85 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovės UAB „Redimus“, juridinio asmens kodas 305763166, 13,44 Eur (trylika eurų ir 44 euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Išaiškinti, jog valstybės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos (procesinių dokumentų siuntimo išlaidos) turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Kristina Lysionok