Civilinė byla Nr. e2-384-265-2022

        Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00309-2021-4

        Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.7;         2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.4.1;

 (S)

        2.6.10.5.2.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 5 d.

Klaipėda

        Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas,

sekretoriaujant Jurgitai Paulauskienei,

dalyvaujant ieškovės atstovės nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Nemokumo centras“ atstovei M. S., 

atsakovui J. D., jo atstovams advokatui Donatui Lengvinui ir advokato padėjėjui Linui Jurevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu, naudojant vaizdo konferencijos „Zoom“ programą, išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto žemės ūkio bendrovės „Naujieji Kaniūkai“ ieškinį atsakovui J. D. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė likviduojama dėl bankroto žemės ūkio bendrovė (toliau – ŽŪB) „Naujieji Kaniūkai“, atstovaujama nemokumo administratorės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Nemokumo centras“, ieškiniu prašo priteisti ieškovės naudai iš atsakovo J. D. 40 482,37 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinyje ir dublike nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. liepos 14 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą ŽŪB „Naujieji Kaniūkai“, nemokumo administratore paskyrė MB „Nemokumo centras“ (Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. sausio 5 d. nutartimi pakeitė administratorę MB „Nemokumo centras“ jos teisių perėmėja MB „Administratorė“, šios dabartinis pavadinimas – MB „Nemokumo centras“). Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei įsiteisėjo 2020 m. liepos 25 d. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. spalio 5 d. nutartimi patvirtino, o 2020 m. gruodžio 29 d. nutartimi patikslino ieškovės kreditorių finansinius reikalavimus, iš viso patvirtino 43 270,37 Eur dydžio kreditorių finansinius reikalavimus. Ieškovės vadovas laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 25 d. iki bankroto bylos iškėlimo dienos buvo atsakovas J. D..

3.       Ieškovė nustatė, kad bendrovės turtą 2017 m. gruodžio 31 d. sudarė 16 401 Eur dydžio suma, tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė net 154 647 Eur dydžio sumą, iš kurių 62 329,87 Eur dydžio sumą, sudarė pradelsti įsipareigojimai kreditoriams. Ieškovės vertinimu, bendrovė 2017 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, nes jos pradelsti įsipareigojimai kreditoriams daugiau nei 7,6 karto viršijo pusę į bendrovės balansą įrašyto turto vertės (Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalis). Vadinasi, atsakovas turėjo imperatyvią pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau šios pareigos visiškai nepagrįstai neįvykdė. Ieškovė dublike papildomai nurodo, kad atsakovas netinkamai interpretuoja bendrovės balanse už 2017 m. nurodytus duomenis dėl mokėtinų sumų. Ieškovė teigia, kad įmonė nesumažino per vienerius metus mokėtinų sumų, o atsakovas nepaneigė, kad bendrovė 2017 m. gruodžio 31 d. buvo tiek faktiškai, tiek teisiškai nemoki.

4.       Ieškovė, vadovaudamasi bendrovės balansu, sudarytu 2020 m. liepos 31 d. duomenimis, nustatė, kad bendrovės turtą sudaro 87 Eur dydžio vertės trumpalaikis turtas, iš kurio 17 Eur dydžio per vienerius metus gautinos sumos ir 70 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai. Tuo tarpu ieškovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekia net 215 198 Eur dydžio sumą, iš jų pradelsti įsiskolinimai kreditoriams, kurių reikalavimai patvirtinti ieškovės bankroto byloje, iš viso sudaro 43 270,37 Eur. Ieškovė nurodo, kad bankroto byla bendrovei iškelta praėjus daugiau nei trejiems metams nuo momento, kada bendrovė tapo nemoki. Dėl šios priežasties bendrovėje nuo 2017 m. gruodžio 31 d. atsirado naujų kreditorių finansinių reikalavimai ir padidėjo esamų kreditorių reikalavimai, kurie iki bankroto bylos iškėlimo bendrovei nebuvo padengti. Pastarieji reikalavimai ir bankroto proceso metu negali būti padengti, nes bendrovei priklausančio 87 Eur dydžio vertės turto nepakanka padengti įsipareigojimus kreditoriams. Ieškovė teigia, kad dėl to, jog atsakovas J. D. neįvykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos imperatyvios pareigos kreiptis į teismą nedelsiant nustačius bendrovės nemokumą, buvo padaryta 40 482,37 Eur dydžio žala bendrovei ir jos kreditoriams. 

5.       Ieškovė nurodo, kad yra visos sąlygos ir pagrindas taikyti civilinę atsakomybę atsakovui už bendrovei padarytą žalą nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovė nurodo, kad atsakovas, būdamas bendrovės vadovas, jau 2017 m. gruodžio 31 d. turėjo imperatyvią pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes jau tada bendrovė buvo nemoki (ĮBĮ 8 straipsnio l dalis), o nevykdydamas šios pareigos atliko neteisėtus veiksmus ir padarė žalos bendrovei ir jos kreditoriams. Atsakovo teisinis statusas ir tai, kad bendrovės balansas, sudarytas 2017 m. gruodžio 31 d. duomenimis, yra pasirašytas būtent atsakovo, ieškovės vertinimu, įrodo, kad atsakovas iš tikrųjų žinojo, jog 2017 m. pabaigoje bendrovė buvo nemoki, tačiau jis nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas apsaugoti tiek bendrovės, tiek jos kreditorių interesus. Ieškovė pažymi, kad nuo nemokumo momento (2017 m. gruodžio 31 d.) bendrovėje padidėjo esamų ir atsirado naujų kreditorių reikalavimų. Ieškovės teigimu, 40 482,37 Eur dydžio pradelsti įsipareigojimai kreditoriams (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV), Valstybinės mokesčių inspekcijai (toliau – VMI), Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė mokėjimo agentūra) ir O. M.) susidarė nuo 2018 m., t. y. po to, kai atsirado atsakovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Ieškovė teigia, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, bendrovė patyrė 40 482,37 Eur dydžio žalą. 

6.       Ieškovė procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu dėl žalos dydžio ir apskaičiavimo nurodė, kad žala apskaičiuota nuo bendrovės nemokumo momento, o sumos, pagrįstos bendrovės kreditorių prašymais dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo bankroto byloje, remiantis šiais prašymais buvo nustatyta, kada atsirado apmokėjimo pareiga ir šių įsipareigojimų suma yra žalos suma. Ieškovė nurodo, kad VSDFV 176,49 Eur dydžio reikalavimas atsirado 2019 m. gruodžio 31 d. dėl to, jog bendrovė nevykdė savo įsipareigojimų ir nesumokėjo valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų už darbuotoją. Jeigu bendrovės vadovas 2017 m. gruodžio 31 d. būtų kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bendrovė nebūtų turėjusi pareigos padengti nurodytą VSDFV reikalavimą. Antra, Nacionalinės mokėjimo agentūros 21 211,03 Eur dydžio finansinis reikalavimas atsirado laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2020 m. liepos 25 d. Bendrovė Nacionalinei mokėjimo agentūrai 2014 m. ir 2016 m. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraiškas, tačiau atliktų patikrinimų vietoje metu Nacionalinė mokėjimo agentūra nustatė, kad bendrovė 2016 m. paraiškoje deklaruotose pievose nenušienavo žolės iki teisės aktuose nustatyto termino. Nacionalinė mokėjimo agentūra nurodė, kad už 2014 m. paraišką bendrovei buvo nepagrįstai išmokėta 9 275,40 Eur paramos suma, o už 2016 m. paraišką – 9 248,38 Eur paramos suma. Nacionalinė mokėjimo agentūra, nustačiusi, kad bendrovei buvo išmokėta didesnė parama negu priklauso, 2018 m. gegužės 25 d. priėmė sprendimą dėl susidariusios skolos grąžinimo (dėl 2016 m. paraiškos) bei 2018 m. rugsėjo 17 d. priėmė sprendimą dėl susidariusios skolos sugrąžinimo (dėl 2014 m. paraiškos), kuriais bendrovė buvo įpareigota Nacionalinei mokėjimo agentūrai grąžinti susidariusias permokas. Be to, bendrovė 2017 m. birželio 6 d. pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką, Nacionalinė mokėjimo agentūra 2018 m. nustatė, kad bendrovė nedeklaravo atitinkamų laukų pagal „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą, todėl taikė išmokėtos paramos už sumažintus plotus susigrąžinimo sankciją ir 2019 m. spalio 30 d. priėmė sprendimą dėl susidariusios skolos grąžinimo, kuriuo nurodė bendrovei sumokėti 3 489,69 Eur dydžio skolą. Bendrovė sprendimų neginčijo. Ieškovė teigia, kad jeigu bendrovei būtų buvusi iškelta bankroto byla 2017 m. gruodžio 31 d., bendrovė nebūtų turėjusi pareigos padengti 21 211,03 Eur dydžio Nacionalinės mokėjimo agentūros finansinio reikalavimo, nes bendrovės bankroto proceso metu administratorius būtų pasirūpinęs įmonės pareigų vykdymu (pievų šienavimu, tinkamu žemės sklypų deklaravimu ir pan.), įmonės interesai būtų buvę ginami teisme, kas nebuvo padaryta. Ieškovė dublike argumentuoja, kad atsakovo teiginys, jog Nacionalinės mokėjimo agentūros reikalavimai atsirado 2014 m. ir 2016 m. yra nepagrįstas ir neteisingas – negalima teigti, kad bendrovės įsipareigojimai atsirado nuo paraiškų Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateikimo. Trečia, jeigu bendrovės vadovas 2017 m. gruodžio 31 d. būtų kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, VMI 8 034,85 Eur dydžio finansinis reikalavimas, atsiradęs 2019 m. spalio 25 d. ir 2020 m. vasario 25 d., nebūtų patvirtintas bendrovės bankroto byloje, nes bendrovė nebebūtų sudariusi sandorių, kurių pagrindu atsirado pareiga mokėti pridėtinės vertės mokestį. Ieškovė dublike nurodo, kad atsakovas, žinodamas, jog bendrovė 2017 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, toliau vykdė nuostolingą bendrovės veiklą. Teigti, jog žala galėtų būti laikomi tik atsakovo sudaryti sandoriai, tačiau ne mokesčiai už tuos sandorius, yra neprotinga, nesąžininga ir nelogiška, nes kiekvienas verslo subjektas žino, jog sudarant sandorius bendrovė privalo mokėti atitinkamus mokesčius. Ketvirta, O. M. 11 060 Eur dydžio finansinis reikalavimas atsirado dėl to, jog bendrovė nevykdė Privačios žemės sklypo nuomos sutarties, kuriuos pagrindu O. M. išnuomojo bendrovei žemės sklypus. Įmonė nevykdė minėtos sutarties, todėl laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2018 m. bendrovės įsipareigojimai kreditorei sudarė 11 060 Eur dydžio sumą. Tuo atveju, jeigu bendrovės vadovas 2017 m. gruodžio 31 d. būtų kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, bankroto byloje nebūtų patvirtintas nurodyto dydžio O. M. finansinis reikalavimas, nes iškėlus bankroto bylą bendrovei 2018 m. pradžioje, minėta nuomos sutartis būtų buvusi nutraukta ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 13 punkto pagrindu. Ieškovė dublike nurodo, kad būtent O. M. pareiškimu bendrovei iškelta bankroto byla. Atsakovas šio bendrovės bankroto byloje patvirtinto finansinio reikalavimo neginčijo, taip pat atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, jog šis reikalavimas neva yra nepagristas, nes jis tariamai negalėjo atsirasti dėl pačios O. M. veiksmų.

7.       Atsakovas J. D. pateikė atsiliepimą į ieškinį, jame su ieškinio reikalavimais nesutinka ir prašo ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

8.       Atsakovas atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodo, kad ieškinyje pateiktos aplinkybės dėl bendrovės finansinės padėties neatitinka tikrosios susiklosčiusios padėties. Atsakovas teigia, kad, pirma, per 2017 metus ŽŪB „Naujieji Kaniūkai“ žymiai sumažino prisiimtus finansinius įsipareigojimus kreditoriams, t. y. nuo 154 647 Eur mokėtinų sumų, jos 2018 metų laikotarpiui sumažėjo iki 62 638 Eur, kas reiškia, kad bendrovė veikė, nors ir susidurdama su sunkumais vykdant veiklą, tvarkingai atlikdavo prisiimtus mokėjimus. Antra, priešingai nei nurodoma ieškinyje, 62 329,87 Eur (nors pagal 2018 m. balansą suma buvo – 62 638 Eur) suma buvo ne pradelsti mokėjimai kreditoriams, o mokėtinos sumos, t. y. vykdytinos prievolės. Atsakovo vertinimu, ieškinyje išdėstytos aplinkybės dėl neva 2017 m. gruodžio 31 d. buvusio bendrovės statuso, nemokumo, ir dėl neva atsakovui kilusios pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, yra nepagrįstos. Bendrovė tuo metu nebuvo nemoki, pradelstų įsipareigojimų kreditoriams neturėjo, priešingai, ji vykdė veiklą ir per metus mokėtinas sumas sumažino iki 62 638 Eur. Nesutinka, kad pradelsti įsipareigojimai esą iki bankroto bylos iškėlimo išaugo, – nors ieškovė nurodo, jog 2017 m. gruodžio 31 d. BŽŪB „Naujieji Kaniūkai“ pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudarė 62 329,87 Eur, tačiau 43 270,37 Eur suma bankroto bylos iškėlimo dienai yra 1,44 karto mažesnė negu buvusi 2017 m. gruodžio 31 d. Vadovaujantis 2018 m. balandžio 20 d. balanso duomenimis, nei 2017 m. gruodžio 31 d., nei 2018 metais bendrovė dar nebuvo nemoki, nes pradelstų įsipareigojimų neturėjo; bendrovė turėjo vykdytinas prievoles, kurias ir vykdė. Atsakovas teigia, kad jis jokių neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu neatliko. Atsakovo teigimu, ieškovės nurodyta 40 482,37 Eur suma susideda iš prievolių, atsiradusių gerokai iki 2018 metų, ji nėra ir negali būti laikoma žala, atsiradusia laikotarpiu nuo 2018 metų iki bankroto bylos iškėlimo teisme, už kurią atsakingas atsakovas, kaip tuometinis buvęs bendrovės vadovas, dėl to atsakovo civilinė atsakomybė nėra galima.

9.       Atsakovas nurodo, kad ieškovė ieškiniu keliamą žalą grindžia bankroto byloje patvirtintais kreditiniais reikalavimais, tačiau nenurodo kreditinių reikalavimų atsiradimo kilmės, aplinkybių ir laiko, o šios aplinkybės paneigia jos ieškiniu keliamus reikalavimus. Dėl reiškiamų reikalavimų atsakovas nurodo, kad, pirma, nėra pagrindo 11 060 Eur sumos, kuri bankroto byloje patvirtinta kaip kreditinis O. M. reikalavimas, laikyti žala atsiradusia bendrovei dėl neva netinkamai atsakovo vykdytų pareigų, t. y. nesikreipimo dėl bankroto bylos iškėlimo. Pažymi, kad bendra 8 318 Eur įsiskolinimo suma atsirado dar 2016 ir 2017 metais, t. y. žymiai anksčiau nei iki tariamo bendrovės nemokumo (2018 metų), dėl to 8 318 Eur dydžio reikalavimas kreditorei O. M. visiškai nesusijęs su ieškinyje tariamai bendrovei padaryta „žala“ laikotarpiu nuo 2018 metų iki bankroto bylos iškėlimo teisme. Triplike atsakovas pažymi, kad prievolė skolininkei dėl 2 788 Eur už 2016 m. ir 5 530 Eur už 2017 m. atsirado ne nuo teismo įsakymo priėmimo ar teismo nutarties, kuria patvirtintas jos kreditinis reikalavimas, kaip klaidingai teigiama dublike, bet būtent nuo prievolės vykdymo termino pabaigos, t. y. 2016 ir 2017 metais, kada suėjo šių nuompinigių sumokėjimo terminas. Likusi 5 530 Eur dydžio skola O. M. už 2018 m. susidarė dėl to, kad ji pati nesilaikė nuomos sutarties sąlygų. Šios sumos pati O. M. asmeniškai iš bendrovės nereikalavo (toks reikalavimas atsirado jos bankroto byloje), dėl to tai nelaikytina žala, atsiradusia laikotarpiu nuo 2018 metų iki bankroto bylos iškėlimo teisme, kaip to reikalauja teisinis reglamentavimas, juolab, kad tokių skolų negalima laikyti prisiimtu įsipareigojimu, aiškiai žinant, kad šie įsipareigojimai nebus įvykdyti dėl įmonės nemokumo. Antra, dėl bankroto byloje patvirtinto kreditorės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos reikalavimo – 21 211,03 Eur, nurodo, kad bendra 18 523,78 Eur skola susidarė dėl bendrovės vykdytos veiklos 2014 ir 2016 metais, metais, todėl tai niekaip nėra ir negali būti laikoma žala, atsiradusia laikotarpiu nuo 2018 metų iki bankroto bylos iškėlimo teisme; likusi suma taip pat nelaikytina prisiimtu įsipareigojimu, aiškiai žinant, kad šie įsipareigojimai nebus įvykdyti dėl įmonės nemokumo, kadangi šis likutis taip pat buvo tiesiog tąsa bendrovės iki tol vykdytos veiklos. Trečia, kreditinis reikalavimas VMI – 8 034,85 Eur ir VSDFV – 176,49 Eur, taip pat nelaikytinas žala, atsiradusia laikotarpiu nuo 2018 metų iki bankroto bylos iškėlimo teisme, kadangi bendrovės veikloje neišvengiamai atsiranda mokėtinų mokesčių tiek valstybės biudžetui, tiek verslo partneriams, tiekėjams. Be to, atsakovo nuomone, tokių skolų negalima laikyti prisiimtu įsipareigojimu, aiškiai žinant, kad šie įsipareigojimai nebus įvykdyti dėl įmonės nemokumo. Neteisėtu veiksmu (susidarius PVM mokesčio nepriemokai) galėtų būti laikomi įmonės vadovo sudaryti sandoriai, iš kurių atsirado ar padidėjo mokestinės prievolės, ar kiti konkretūs vadovo veiksmai. Vien faktas, kad atsakovo vadovavimo metu susidarė įsiskolinimų, savaime nereiškia, kad būtent bankroto byloje patvirtintų reikalavimų dydžiu padidėjo įmonės skolos kreditoriams.

10.       Atsakovas triplike papildomai nurodo, kad ieškovė turi procesinę pareigą įrodyti ieškinyje dėstomus teiginius, bet to ji nepadarė. Ieškovė apskritai neįrodinėjo ir nepateikė jokių duomenų, kad 2017 m. gruodžio 31 d. bendrovė turėjo 62 329,87 Eur pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, dėl to nėra jokio pagrindo konstatuoti buvus bendrovės nemokumą ir atsakovo J. D. neteisėtus veiksmus. Ieškinyje dėstomi teiginiai dėl bendrovės nemokumo momento – 2017 m. gruodžio 31 d., kuris neva tesėsi iki pat bankroto bylos iškėlimo yra nepagrįsti, kadangi bendrovė nors ir susidurdama su sunkumais, tačiau vykdė savo įsipareigojimus kreditoriams, o 2018 m., jo balanse nurodytas turtas išaugo nuo 2017 m. fiksuoto 16 401 Eur iki 71 188 Eur, dėl to ji nebuvo nemoki ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme ir atsakovui, kaip bendrovės vadovui, nekilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Vadovaujantis bendrovės balansų duomenimis, bent jau 2018–2019 metais bendrovės turtas augo, rodikliai gerėjo, kas neteikė jokio pagrindo inicijuoti bendrovės nemokumo bylos. Teigia, kad ieškovė kreditorių reikalavimus interpretuoja sau palankia linkme, ignoruodama skolų kilimo ir susidarymo aplinkybes bei aktualų teisinį reguliavimą apibrėžiantį, kas laikytina žala tokio reikalavimo kontekste. Priešingai, negu teigia ieškovė, žala nėra bendrovės bankroto byloje patvirtinti kreditiniai reikalavimai.

11.       Teismo posėdžių metu atsakovas J. D. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus. Nurodė, kad O. M. pati neteikė reikalavimo, tai padarė jos bankroto administratorius. O. M. ieškovei išnuomotas žemės sklypas buvo areštuotas, jis buvo dirbamas ir deklaruotas Nacionalinei mokėjimo agentūrai, ši paprašė pateikti antstolio sutikimą, kad galima nuomoti šį sklypą, antstolis sutikimo nepateikė. Nacionalinė mokėjimo agentūra pareikalavo baudos būtent už nurodytą sklypą. Atsakovui Nacionalinė mokėjimo agentūra dokumentų nedavė, nes jis nebėra vadovas. Ieškovė nutyli, kad buvo išmokėtas lizingas už traktorius. Atsakovas nurodė, kad liko du reikalavimai – O. M. ir Nacionalinės mokėjimo agentūros, kuri visus reikalavimus pateikė vėliau. Nurodė, kad ir 2017 m., ir 2018 m. vyko veikla, nebuvo minčių, kad gali bankrutuoti. Iššvaistytų pinigų nėra. Bendrovė neprisėmė jokių įsipareigojimų. Nuo 2017 m. gruodžio 31 d. iki bankroto bylos iškėlimo padengė įsipareigojimų kreditoriams. Nurodė, kad planavo gauti pajamų, bet buvo sausra ir prarado praktiškai visą derlių, planavo 40 000 Eur, bet buvo sausros metai ir tai dar labiau sužlugdė.

12.       Teismo posėdžių metu atsakovo atstovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir palaikė atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus. Atsakovo atstovai papildomai nurodė, kad 2017 m. pabaigoje buvo du kreditiniai įsipareigojimai – O. M. iš seniau susidarę įsipareigojimai ir didysis kreditinis mokėjimas (59 541,87 Eur) UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vienas iš dviejų akcininkų yra atsakovas. Atsakovui nekilo pareiga inicijuoti bankroto procedūrą, nes didžioji dalis įsipareigojimų buvo tarp bendrovių, kuriose atsakovas buvo dalyvis (akcininkas), jos bendradarbiaudamos vykdė veiklą, bankroto byloje nėra patvirtintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditinis reikalavimas. Ieškovė nepagrįstai beveik visą žalą prilygina ir tapatina su bankroto byloje patvirtintais reikalavimais, dėl to palaiko atsiliepime ir triplike nurodytus argumentus dėl skolų susidarymo momento. Nurodė, kad ieškovė neįrodė visų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Ieškinys tenkintinas iš dalies

13.       Byloje ginčas kilo dėl atsakovo, kaip juridinio asmens vadovo, civilinės atsakomybės už pareigos inicijuoti ieškovei bankroto bylą pažeidimą.

14.       Byloje šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-883-459/2020, ieškovei ŽŪB „Naujieji Kaniūkai“ iškelta bankroto byla. Byloje esančio Juridinių asmenų registro 2021 m. gruodžio 6 d. išrašo duomenimis, įrašų apie dalyvius nėra, registre registruotas ŽŪB „Naujieji Kaniūkai“ vienasmenis atstovavimas – juridinio asmens vardu veikia vadovas. Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovas J. D. nuo 2013 m. kovo 12 d. iki 2020 m. liepos 30 d. ėjo ieškovės pirmininko pareigas.

Dėl bendrovės vadovo civilinės atsakomybės

15.       Ieškovė ieškiniu prašo taikyti atsakovui civilinę atsakomybę ir priteisti iš atsakovo J. D. 40 482,37 Eur dydžio žalos atlyginimą. Ieškinio reikalavimus ieškovė grindžia argumentais, kad atsakovas pažeidė pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ŽŪB „Naujieji Kaniūkai“ iškėlimo ir tokiu neveikimu įmonei ir jos kreditoriams padarė nurodyto dydžio žalą. 

16.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie yra sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Vadovaujantis CK 2.82 straipsnio 2 dalimi, kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nestatyta kitokia organų struktūra. Remiantis Žemės ūkio bendrovių įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, bendrovės veiklai vadovauja valdyba. Žemės ūkio bendrovių įstatymo 24 straipsnio 2 dalis, be kita ko, nustato, kad jeigu valdyba nesudaroma, narių susirinkimas renka iš bendrovės narių administracijos vadovą (pirmininką) arba įgalioja bendrovės narį sudaryti darbo sutartį su administracijos vadovu (pirmininku).

17.       Byloje Juridinių asmenų registro 2021 m. gruodžio 6 d. išrašo duomenimis nustatyta, kad ŽŪB „Naujieji Kaniūkai“ buvo nustatytas vienasmenis atstovavimas – juridinio asmens vardu veikė vadovas. Atsakovas J. D. ŽŪB „Naujieji Kaniūkai“ vadovu (pirmininku) paskirtas nuo 2013 m. kovo 12 d. ir šias pareigas ėjo iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo.

18.       Juridinio asmens valdymo organams nevykdant ar netinkamai vykdant jų kompetencijai priskirtas pareigas, jiems gali kilti civilinė atsakomybė. Juridinio asmens valdymo organų (įskaitant vienasmenį valdymo organą, t. y. vadovą, civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis). Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas (CK 6.245–6.249 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas (bendrovės vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, ir įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (bendrovės vadovas) (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas).

19.       Remiantis 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 155 straipsnio 1 dalimi, iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus. Ieškovė ieškiniu įrodinėja, kad atsakovo, kaip ieškovės vadovo, pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo kilo iki Juridinių asmenų nemokumo įstatymo įsigaliojimo. Šiuo atveju ieškinys nagrinėtinas vadovaujantis iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusiomis ĮBĮ nuostatomis.

20.       Ginčo santykių metu galiojusio ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014).

21.       ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintas pagrindinis bankroto bylos iškėlimo pagrindas – įmonės nemokumas. Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Bendrovės nemokumui konstatuoti būtina nustatyti įstatyme reikalaujamą kriterijų – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma viršytų pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi įstatymas įmonės vadovo pareigą nedelsiant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo sieja su įmonės nemokumu (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis).

22.       Nagrinėjamoje byloje siekiant įvertinti, ar atsakovas, kaip ieškovės vadovas, pažeidė pareigą laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, visų pirma, turi būti nustatyta, kada atsakovas įgijo minėtą ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą. Tam turi būti nustatytas vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas.

23.       Nustatyta, kad ŽŪB „Naujieji Kaniūkai“ Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla. Nustatyta, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, rėmėsi 2020 m. liepos 14 d. duomenimis, kad bendrovėje apdraustų darbuotojų nebuvo nuo 2019 m. lapkričio 20 d., taip pat paskutinio pateikto, t. y. 2018 m. balandžio 20 d. balanso duomenimis už 2017 m., kitais bylos duomenimis ir padarė išvadą, kad bendrovė yra nemoki, laiku negali vykdyti turtinių prievolių bei nėra pagrindo išvadai, jog bendrovė yra gyvybinga. Taigi matyti, kad teismo nutartyje, kuria buvo išspręstas klausimas dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, nebuvo nustatytas konkretus momentas, kada ieškovė ŽŪB „Naujieji Kaniūkai“ faktiškai tapo nemoki.

24.       Ieškovė, remdamasi 2018 m. balandžio 20 d. ŽŪB „Naujieji Kaniūkai“ balanso už 2017 m. duomenimis, teigia, kad bendrovė nemoki buvo 2017 m. pabaigoje – 2017 m. gruodžio 31 d. Atsakovas byloje su ieškovės pozicija nesutinka ir teigia, kad bendrovė nurodytu metu nebuvo nemoki, pradelstų įsipareigojimų kreditoriams neturėjo ir vykdė veiklą.

25.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įmonės nemokumas yra nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014). Aplinkybė, kada įmonės būsena pasiekė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytą nemokumo kriterijų, gali būti įrodinėjama ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais ūkines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Plėtodamas praktiką dėl juridinio asmens nemokumo ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies prasme nustatymo, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

26.       Nagrinėjamoje byloje pateikto 2018 m. balandžio 20 d. ŽŪB „Naujieji Kaniūkai“ balanso už ataskaitinį laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. duomenimis nustatyta, kad ieškovės turtas sudarė 16 401 Eur (ilgalaikis turtas sudarė 16 330 Eur, trumpalaikis turtas – 71 Eur); bendrovės kapitalas sudarė 87 Eur, o nuostoliai – 200 971 Eur. Įvertinus 2018 m. balandžio 20 d. sudaryto ieškovės balanso duomenis nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 31 d. ŽŪB „Naujieji Kaniūkai“ bendrovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai kreditoriams sudarė bendrą 217 285 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 154 647 Eur, o po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai sudarė 62 638 Eur, kai tuo tarpu įmonės balanse apskaityto turto vertė iš viso sudarė tik 16 401 Eur. Kartu su ieškovės ieškiniu pateikto ŽŪB „Naujieji Kaniūkai“ pradelstų įsipareigojimų žiniaraščio duomenimis nustatyta, kad iki 2017 m. vasario 12 d. susidarė įsiskolinimas O. M. – 2 788 Eur; 2017 m. spalio 28 d. susidarė įsiskolinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 59 541,87 Eur, šie pradelsti įsipareigojimai iš viso sudarė 62 329,87 Eur.

27.       Atsakovas neginčijo 2018 m. balandžio 20 d. sudarytame balanse nurodytų 62 638 Eur nurodytų įsipareigojimų egzistavimo ir jų dydžio. Atsakovas byloje teigia, kad ieškovės ieškinyje nurodyta 62 329,87 Eur suma (bendrovės balanse nurodyta 62 638 Eur suma) buvo ne pradelsti mokėjimai kreditoriams, o mokėtinos sumos, t. y. vykdytinos prievolės. Vertinant šiuos argumentus įvertintina, kad byloje esančio O. M. 2018 m. rugsėjo 18 d. pranešimo dėl reikalavimo atsiskaityti ir žemės sklypų nuomos sutarties nutraukimo (toliau – 2018 m. rugsėjo 18 d. Pranešimas) duomenys patvirtina aplinkybę, kad 2 788 Eur skolą sudarė dalis nuomos mokesčio už 2016 m. Atsižvelgiant į nurodyto pranešimo duomenis, taip pat byloje esančių 2013 m. vasario 12 d. privačios žemės sklypo nuomos sutarties 11 punkto ir 2014 m. kovo 14 d. priedo prie minėtos nuomos sutarties sąlygas, kad nuomos mokestis sumokamas kiekvienų metų vasario 12 d., darytina išvada, kad šis įsipareigojimas buvo pradelstas.

28.       Atsakovo pozicija, kad 59 541,87 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo pradelstas įsipareigojimas iš esmės grindžiama argumentu, kad atsakovas buvo abiejų bendrovių dalyvis – vienas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų. Į bylą pateiktos 2010 m. liepos 20 d. steigimo sutarties duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigėjai yra atsakovas J. D. ir E. P.. 

29.       Vertinant, ar įsipareigojimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pradelstas mokėjimas, atsižvelgtina į byloje esančio ŽŪB „Naujieji Kaniūkai“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. kovo 12 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 8 d. iki 2021 m. kovo 12 d. (toliau – Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas) duomenis, kad 59 541,87 Eur suma 2017 d. rugsėjo 28 d. užfiksuota kaip neatsiskaityta suma. Nors atsakovo atstovas pažymėjo, kad šis aktas jame nurodytų šalių nepasirašytas, tačiau iš byloje esančio elektroninio laiško duomenų matyti, kad šiuos duomenis ieškovės bankroto administratorei pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienas iš steigėjų E. P., atsakovas neginčijo paties nurodyto įsipareigojimo fakto ir dydžio, dėl to nenustatyta pagrindo nurodytais duomenimis nesiremti. 

30.       Atsakovas byloje laikėsi pozicijos, kad įsiskolinimas nelaikytinas pradelstu ir nekilo pareiga inicijuoti bankroto bylos iškėlimą dėl to, jog atsakovas buvo tiek ieškovės, tiek vienas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvių (akcininkų) ir abi bendrovės vykdė veiklą bendradarbiaudamos. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog neapmokėtos skolos sumokėjimas buvo atidėtas. Teismo vertinimu, tokie atsakovo teiginiai sudaro pagrindą vertinti, kad ieškovė 2017 m. nebuvo finansiškai pajėgi laiku padengti įsiskolinimą. Šiuo aspektu kartu įvertintina bei reikšmingomis aplinkybėmis pripažintina ir tai, kad 2018 m. balandžio 20 d. sudaryto balanso duomenys patvirtina, jog ŽŪB „Naujieji Kaniūkai“ veikla 2016 m. buvo nuostolinga (nepaskirstytas pelnas (nuostoliai) sudarė minus 165 629 Eur)) ir 2017 m. nuostoliai didėjo (nepaskirstytas pelnas (nuostoliai) sudarė minus 200 884 Eur). 2018 m. balandžio 20 d. pelno (nuostolių) ataskaitos už 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d. laikotarpį duomenimis, 2017 m. bendrovė patyrė 35 342 Eur nuostolių, praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu, t. y. 2016 m., taip pat patirta nuostolių – 25 202 Eur. Be to, rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė neturėjo turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Iš ieškovės 2018 m. balanso 20 d. sudaryto balanso duomenų matyti, kad 2017 m., lyginant su 2016 m., žymiai sumažėjo tiek ilgalaikis, tiek trumpalaikis ieškovės turtas: 2016 m. ilgalaikis turtas – 69 437 Eur, trumpalaikis turtas – 11 304 Eur (iš viso turtas sudarė 80 741 Eur), o 2017 m. ilgalaikis turtas sudarė 16 330 Eur, trumpalaikis turtas – 71 Eur (iš viso turtas sudarė 16 401 Eur). Atsakovas nepatiekė konkrečių duomenų, patvirtinančių jo teiginius, kad 2018 m. planuota gauti apie 40 000 Eur pajamų, tačiau pajamų negauta dėl sausros (CPK 178 straipsnis). 2018 m. balandžio 20 d. sudaryto ŽŪB „Naujieji Kaniūkai“ balanso už 2017 m. duomenimis, per vienerius metus gautinos sumos sudarė 11 Eur. Esant nurodytų aplinkybių visumai nėra pagrindo vertini, kad ieškovė turėjo galimybes įvykdyti nurodytus finansinius įsipareigojimus.

31.       Įvertinus byloje esančių ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentų duomenis darytina išvada, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį nepagrįstai teigia, jog ŽŪB „Naujieji Kaniūkai“ per 2017 metus sumažino prisiimtus finansinius įsipareigojimus, t. y. kad 154 647 Eur mokėtinos sumos 2018 metų laikotarpiui sumažėjo iki 62 638 Eur. Byloje pateiktame ŽŪB „Naujieji Kaniūkai“ 2020 m. gegužės 26 d. sudarytame balanse už ataskaitinį laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. taip pat užfiksuoti praėjusių finansinių metų, t. y. 2018 m., duomenys. Šiais duomenimis nustatyta, kad 2018 m. bendrovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė bendrą 264 761 Eur sumą, iš jų: ieškovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 202 123 Eur, po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai sudarė 62 638 Eur. Taigi, nors 2018 m. po vienerių metų mokėtinų sumų ir ilgalaikių įsipareigojimų suma išliko tokia pati, kaip ir praėjusiais finansiniais metais, tačiau per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai padidėjo, palyginus su 2017 m., kai per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 154 647 Eur, o visos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 217 285 Eur.

32.       Atsakovo teiginiai, kad 2018 m. ieškovė buvo moki, nes jos turtą sudarė 71 188 Eur, atmestini kaip nepagrįsti. Nustatyta, kad 2020 m. gegužės 26 d. sudaryto balanso už ataskaitinį laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. duomenys apie praėjusių finansinių metų (t. y. 2018 m.) bendrovės rodiklius patvirtina, kad ieškovės turtas padidėjo ir sudarė 71 188 Eur (iš jų: ilgalaikis turtas – 53 666 Eur, trumpalaikis turtas – 17 522 Eur). Tačiau ieškinyje nurodyti 62 329,87 Eur pradelsti įsipareigojimai vis tiek viršijo pusę į ieškovės balansą įrašyto turto vertės (71 188 Eur / 2 = 35 594 Eur) ir bendrovė atitiko nemokios įmonės būseną.

33.       2020 m. gegužės 26 d. sudaryto balanso (už 2019 m.) duomenimis, bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo padidėję palyginus su 2017 m., kai jie sudarė 217 285 Eur (2018 m. sudarė 265 761 Eur; 2019 m. sudarė 251 796 Eur). Rašytiniais įrodymais taip pat nustatyta, kad nors keitėsi bendrovės turto dydis, tačiau taip pat didėjo veiklos nuostoliai (nors 2018 m. siekė minus 193 660 Eur, tačiau 2019 m. – minus 202 283 Eur, 2020 m. sausio 1 d. – liepos 31 d. siekė minus 215 198 Eur). Vien tai, kad įmonė vykdė veiklą, nors tokia veikla iš esmės buvo nuostolinga, negali pašalinti vadovo atsakomybės už nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

34.       Teismas daro išvadą, kad nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą pripažinti, jog 2017 m. gruodžio 31 d. ieškinyje nurodyti 62 329,87 Eur ieškovės įsipareigojimai buvo pradelsti ir žymiai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, kuri sudarė 8 200,50 Eur (16 401 Eur / 2). Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas pripažinti, kad ieškovė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 punktą 2017 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki. Atsižvelgiant į tai, atsakovas, kaip bendrovės vadovas, turėjo pareigą įvertinti bendrovės finansinę būklę, žinojo, kad bendrovės turtas mažėja, įmonės veikla nuostolinga, nuostolis didėja. Pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų, tikėtinai pagrindžiančių, jog bendrovė būtų galėjusi atkurti savo mokumą ir sėkmingai tęsti veiklą. Darytina išvada, kad atsakovas, kaip bendrovės vadovas, susipažinęs su bendrovės dokumentais bei įvertinęs jos finansinę padėtį, 2017 m. gruodžio 31 d. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ŽŪB „Naujieji Kaniūkai“ iškėlimo.

35.       Vien įmonės vadovo neteisėtos veikos nepakanka jo civilinei atsakomybei. Įstatymai nepreziumuoja bendrovės vadovo neteisėtais veiksmais padarytos žalos. Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas tokio pobūdžio bylose nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nustatydamas, kokio dydžio žala atsirado dėl vadovo delsimo, teismas turi nustatyti, kokio dydžio įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo vadovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir atsakovo įmonės valdymo laikotarpio pabaigoje. Nustačius šių dydžių skirtumą galima konstatuoti, kokio dydžio nuostolius patyrė įmonė dėl jos vadovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. kokio dydžio nuostolius su atsakovo neteisėtu neveikimu sieja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015). 

36.       CK 6.247 straipsnis nustato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.247 straipsnį, yra nurodęs, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non (privaloma sąlyga) testu nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, tai yra nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Kitame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017 20 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-1075/2022 64 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

37.       Sprendžiant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį. Kasacinio teismo praktikoje su vadovo neteisėtu neveikimu priežastiniu ryšiu susijusia žala yra laikoma po vadovui atsiradusios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymo atsiradę nauji kreditorių reikalavimai ar nuo tos dienos padidėjusi iki nurodytos dienos atsiradusių kreditorių reikalavimų dalis (pvz., delspinigių forma), jei ši bendra išaugusi įmonės skolų suma liks nepadengta. Taigi delsimu inicijuoti bankroto bylą padaryta žala turi kilti per laikotarpį, kurį vadovas vėlavo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą (laikotarpis tarp pareigos atsiradimo momento ir bankroto bylos iškėlimo), ir tuo laikotarpiu įmonei atsiradusi žala dėl padidėjusių įmonės įsipareigojimų turi būti teisiniu priežastiniu ryšiu susijusi su vadovo delsimu inicijuoti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020).

38.       Nustatyta, kad ieškovės bankroto byloje Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 5 d. ir 2020 m. gruodžio 29 d. nutartimis patvirtinti patikslinti kreditorių finansiniai reikalavimai: VSDFV – 176,49 Eur, VMI – 8 034,85 Eur, Nacionalinė mokėjimo agentūra – 21 211,03 Eur ir O. M. – 13 848 Eur; iš viso 43 270,37 Eur. Vertinant atsakovo teiginius, kad ieškovės 2017 m. gruodžio 31 d. buvę 62 638 Eur įsipareigojimai iki bankroto bylos iškėlimo sumažėjo, nes patvirtina mažesnė kreditorių reikalavimų suma, įvertinti bylos duomenys apie visus ieškovės įsiskolinimus. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinio reikalavimo BŽŪB „Naujieji Kaniūkai“ bankroto byloje nepareiškė. Tačiau iš byloje esančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ paaiškinimo dėl ŽŪB „Naujieji Kaniūkai“ skolos ir Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto duomenų matyti, kad ir ieškovės 2017 m. rugsėjo 28 d. neapmokėtas 59 541,87 Eur įsiskolinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2017 m. gruodžio 31 d. padidėjo ir 2021 m. kovo 12 d. sudarė 156 523,37 Eur (2018 m. spalio 12 d. neapmokėta 54 450 Eur; 2019 m. gruodžio 30 d. neapmokėta 42 531,50 Eur). Atsižvelgiant į tai, matyti, kad ieškovės bendros skolos išaugo. Svarbia aplinkybe laikytina ir tai, kad 2020 m. liepos 25 d. sudaryto balanso už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d. duomenimis, įmonės turtą sudaro tik trumpalaikis turtas – 87 Eur suma, tad įmonė nebeturi turto, kurį realizavus būtų padengti kreditorių reikalavimai.

39.       Bankroto administratorius, prašydamas priteisti iš buvusio bendrovės vadovo žalos atlyginimą dėl nesikreipimo iškelti bankroto bylą, turi procesinę pareigą įrodyti žalą, jos dydį, priežastinį ryšį, kokia žala susidarė dėl pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą nevykdymo (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškinyje ieškovė 40 482,37 Eur žalos sumą grindžia rašytiniais įrodymais ir bankroto byloje teismo patvirtintų kreditorių VSDFV (176,49 Eur), VMI (8 034,85 Eur), Nacionalinės mokėjimo agentūros (21 211,03 Eur) reikalavimų ir dalies kreditorės O. M. reikalavimo (11 060 Eur) sumomis, ir teigia, kad šie įsipareigojimai atsirado po to, kai atsakovui kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo momento. 

40.       Pažymėtina, kad vadovui priskirtina ne visa kreditorių finansinių reikalavimų suma, nutartimi patvirtinta iškėlus įmonei bankroto bylą, o tik ta žala, kuri susijusi teisiniu priežastiniu ryšiu su jo neteisėtais veiksmais. Nagrinėjamu atveju, teismui konstatavus, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui kilo 2017 m. gruodžio mėnesį, vertintina, kiek po faktinio įmonės nemokumo momento padidėjo kreditorių reikalavimai, taip pat, ar atsirado naujų kreditorių reikalavimų.

41.       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškovės 11 060 Eur dydžio skola O. M. atsirado po 2017 m. gruodžio 31 d., t. y. 2018 m. vasario 12 d. – 5 530 Eur ir 2019 m. vasario 12 d. – 5 530 Eur. Byloje esančio O. M. 2018 m. rugsėjo 18 d. Pranešimo ieškovei duomenimis ieškovės 13 848 Eur skola – susideda iš 2 788 Eur įsiskolinimo už 2016 m., 5 530 Eur įsiskolinimo už 2017 m. ir 5 530 Eur įsiskolinimo už 2018 m. Taigi matyti, kad ieškiniu įrodinėjamą žalą sudaro tik dalis bankroto byloje teismo patvirtinto O. M. finansinio reikalavimo. 

42.       Rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad 11 060 Eur įsipareigojimai kilę 2013 m. vasario 12 d. privačios žemės sklypo nuomos sutarties, sudarytos tarp O. M. (nuomotojos) ir ŽŪB „Naujieji Kaniūkai“ (nuomininkės) pagrindu. Remiantis nurodytos žemės sklypo nuomos sutarties, taip pat 2014 m. kovo 14 d. priedo prie šios sutarties sąlygų nuostatomis, nuomos mokestis sumokamas kiekvienų metų vasario 12 d. Minėtos žemės sklypo nuomos sutarties 14 punktu sutarta, kad gyventojų pajamų mokestį moka nuomininkas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo pareigos kreiptis dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo momentas nustatytas 2017 m. gruodžio 31 d., o 5 530 Eur įsiskolinimo dalis susidarė už 2017 m., t. y. laikotarpį iki atsakovo pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą momento, ši įsiskolinimo dalis nepripažintina priežastiniu ryšiu susijusia su atsakovo delsimu kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.

43.       Vertinant bylos duomenis dėl likusios 5 530 Eur įsiskolinimo O. M. dalies nustatyta, kad 2018 m. vasario 12 d. priedu prie 2013 m. vasario 12 d. privačios žemės sklypo nuomos sutarties buvo pakeistas sutarties 2 punktas nustatant, kad sutarties galiojimas pratęsiamas nuo 2018 m. vasario 12 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Teismas pažymi, kad atsakovas byloje nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, jog 5 530 Eur dydžio skola O. M. už 2018 m. susidarė dėl to, kad ji pati nesilaikė nuomos sutarties sąlygų, t. y. antstoliui areštavus jos nuomojamą žemės sklypą, O. M. negavo antstolio sutikimo disponuoti žemės sklypu, kuris pagal nuomos sutartį turėjo būti nuomojamas ŽŪB „Naujieji Kaniūkai“, dėl ko bendrovė negalėjo deklaruoti žemės ūkio naudmenų Nacionalinei mokėjimo agentūrai (CPK 12, 178 straipsniai). Iš byloje esančio O. M. 2018 m. rugsėjo 18 d. Pranešimo turinio nustatyta, kad nuomotoja informavo ieškovę apie esamą įsiskolinimo dydį ir pranešė, kad 2013 m. vasario 12 d. privačios žemės sklypo nuomos sutartį nutraukia nuo 2018 m. spalio 1 d. dėl esminių sutarties sąlygų pažeidimo iš ŽŪB „Naujieji Kaniūkai“ pusės. Įvertinus tai, kad žemės sklypo nuomos sutartis pratęsta ir ja nustatyti sutartiniai įsipareigojimai naujam laikotarpiui prisiimti po 2017 m. gruodžio 31 d., bendrovei esant nemokiai, 5 530 Eur suma pripažintina žala, priežastiniu ryšiu susijusia su atsakovo, kaip bendrovės vadovo, neteisėtu neveikimu delsiant inicijuoti bankroto bylos iškėlimą.

44.       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškovės Nacionalinės mokėjimo agentūros 21 211,03 Eur dydžio finansinis reikalavimas atsirado laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2020 m. liepos 25 d. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių, byloje pateikto Nacionalinės mokėjimo agentūros 2020 m. rugpjūčio 29 d. rašto dėl kreditinio reikalavimo BŽŪB „Naujieji Kaniūkai“ turinio ir kitų rašytinių įrodymų nustatyta, kad nurodytą sumą sudaro 8 693,02 Eur ir 8 718,41 Eur nepadengtos skolos dalys, 3 489,69 Eur skola, taip pat 99,01 Eur, 95,32 Eur bei 115,58 Eur palūkanos už pavėluotas grąžinti lėšas.

45.       Byloje nustatyta, kad Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI-9335-538/2019, Nacionalinei mokėjimo agentūrai iš ŽŪB „Naujieji Kaniūkai“, be kita ko, priteista 9 248,38 Eur gražintina paramos lėšų suma ir 9 275,40 Eur gražintina paramos lėšų suma. Rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad ŽŪB „Naujieji Kaniūkai“ 2014 m. birželio 16 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką (toliau – ir 2014 m. paraiška), Nacionalinė mokėjimo agentūra, įvertinusi 2014 m. paraišką, 2018 m. rugsėjo 17 d. priėmė sprendimą Nr. SP1-6055 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, jame konstatavo, kad ŽŪB „Naujieji Kaniūkai“ buvo išmokėta didesnė negu priklauso kompensacinių išmokų suma, todėl susidarė 9 275,40 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma. Iš Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo turinio matyti, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra 2014 m. paraiškos patikrinimo metu nustatė, jog bendrovė turi įsiskolinimą VSDFV biudžetui, o tai prieštaravo atitinkamų programų įgyvendinimo taisyklėms. Byloje rašytiniais įrodymais taip pat nustatyta, kad ŽŪB „Naujieji Kaniūkai“ 2016 m. birželio 2 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateikė paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką, kurioje buvo deklaruotas 234,23 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį buvo mokamos tiesioginės išmokos (toliau – ir 2016 m. paraiška). Nacionalinė mokėjimo agentūra pakartotinai įvertino 2016 m. paraišką ir 2018 m. gegužės 25 d. priėmė sprendimą Nr. SP1-2241(11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, kuriame nurodė, kad bendrovei buvo išmokėta didesnė nei priklauso išmoka, todėl susidarė 9 369,20 Eur grąžintina tiesioginių išmokų suma. Iš Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo turinio matyti, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra specialistai nuo 2016 m. rugpjūčio 2 d. iki 2016 m. rugpjūčio 19 d. atliko 2016 m. paraiškos duomenų patikrinimą vietoje ir buvo nustatyta, kad bendrovė iki nustatyto termino nenušienavo/nenuganė 2016 m. paraiškoje deklaruotų laukų ir nustatė atitinkamų tiesioginių išmokų administravimo ir kontrolės taisyklių pažeidimą.

46.       Iš byloje nustatytų faktinių duomenų matyti, kad ŽŪB „Naujieji Kaniūkai“ 9 248,38 Eur ir 9 275,40 Eur skolos Nacionalinei mokėjimo agentūrai susidarė dėl bendrovės veiklos 2014 m. ir 2016 m., t. y. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Nors atitinkami Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimai dėl grąžintinų lėšų buvo priimti 2018 m., o įsiskolinimai priteisti teismo sprendimu 2019 m., tačiau teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad šie įsiskolinimai faktiniu ir teisiniu priežastiniu ryšiu susiję su atsakovo neteisėtais veiksmais, t. y. delsimu kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo (CPK 178 straipsnis, CK 6.247 straipsnis).

47.       Byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ŽŪB „Naujieji Kaniūkai“ 2017 m. birželio 6 d. pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką (toliau – ir 2017 m. paraiška), kurioje buvo deklaruotas ir įsipareigotas 14,30 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį prašoma paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014‑2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą (toliau – AGRO veikla) bei 173,47 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos. Nacionalinė mokėjimo agentūra 2019 m. spalio 30 d. priėmė sprendimą Nr. SP1‑1724(11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, kuriuo nustatė, kad ŽŪB „Naujieji Kaniūkai“ susidarė 3 489,69 Eur dydžio grąžintinų tiesioginių išmokų suma. Šiame Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendime nurodyta, kad 2018 m. nustatyta, jog ŽŪB „Naujieji Kaniūkai“ nedeklaravo atitinkamų įsipareigotų laukų pagal AGRO veiklą, t. y. sumažino laukų plotą 100 proc. ir bendras sumažintas laukų plotas viršijo 2018 m. AGRO taisyklių 19.4 papunktyje nustatytą 5 proc. ribą pagal AGRO veiklą (bendras 2018 m. paraiškoje nedeklaruotas įsipareigotas 14,30 ha plotas), todėl taikoma išmokėtos paramos už sumažintus plotus susigrąžinimo sankcija. Nurodytame Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendime taip pat pažymėta, kad deklaruotame kontroliniame žemės sklype Nr. 229370-2281 esančiame lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 14,30 ha 5PT-2 (Ekstensyvus šlapynių tvarkymas (mokamos tiesioginės išmokos)) plotas, patikros vietoje metu buvo rastas 1,77 ha AVI (avižų) plotas bei 0,39 ha KRV (Vasariniai kvietrugiai) plotas. Nustačius aukščiau įvardintame lauke kitą pasėlio kodą tiesioginė bei žalinimo išmokų suma už 2,16 ha plotą nepriklausė. Iš byloje esančio Nacionalinės mokėjimo agentūros Kontrolės departamento Klaipėdos patikrų vietoje skyriaus 2017 m. spalio 10 d. pranešimo apie patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus ir patikros vietoje ataskaitos turinio nustatyta, kad patikra pradėta 2017 m. rugsėjo 26 d. ir baigta 2017 m. spalio 3 d.

48.       Rungimosi principas ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklės lemia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsnis). Viena vertus, kaip nustatyta anksčiau, atsakovas byloje teigė, kad bendrovė negalėjo deklaruoti žemės ūkio naudmenų Nacionalinei mokėjimo agentūrai dėl to, kad O. M. negavo antstolio sutikimo disponuoti žemės sklypu, kuris pagal nuomos sutartį turėjo būti nuomojamas ŽŪB „Naujieji Kaniūkai“, tačiau į bylą nepateikė tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Kita vertus, procesinė įrodinėjimo pareiga įrodyti žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį tenka reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškusiai ieškovei.

49.       Teismas įvertina tai, kad 2017 m. paraiškos patikra ir patikra vietoje, kurios metu nustatytas deklaruotų pasėlių neatitikimas, atlikta dar 2017 m. Taip pat įvertintina tai, kad ieškovės ieškinyje nurodyti teiginiai, jog įmonės bankroto proceso metu administratorius būtų pasirūpinęs įmonės pareigų vykdymu, tarp jų – tinkamu žemės sklypų deklaravimu, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti įrodymais. Darytina išvada, kad byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo pripažinti, jog ieškovė įrodė aplinkybę, kad bendrovės pareiga grąžinti 3 489,69 Eur dydžio tiesioginių išmokų sumą kilo būtent dėl atsakovo, kaip bendrovės vadovo, delsimo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų visumą vertinant teisinį priežastinį ryšį pripažintina, kad padariniai (pareiga grąžinti tiesioginių išmokų sumą) teisine prasme yra pernelyg nutolusi nuo neteisėto neveikimo (CPK 178 straipsnis, CK 6.247 straipsnis).

50.       Apibendrindamas nurodytus motyvus teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog 21 211,03 Eur dydžio Nacionalinės mokėjimo agentūros finansinis reikalavimas yra žala, priežastiniu ryšiu susijusi su atsakovo, kaip bendrovės vadovo, neteisėtu neveikimu, t. y. pareigos kreiptis dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo neįvykdymu (CPK 12, 178, 185 straipsniai, CK 6.247 straipsnis).

51.       Byloje iš VMI 2020 m. liepos mėn. rašto „Dėl finansinio reikalavimo pateikimo“, taip pat VMI 2021 m. birželio 2 d. apskaitos duomenų ataskaitos nustatyta, kad ŽŪB „Naujieji Kaniūkai“ 8 034,85 Eur įsiskolinimą VMI sudaro: 7 617,41 Eur pridėtinės vertės mokestis ir 417,44 Eur pridėtinės vertės mokesčio delspinigiai. Nustatyta, kad 2019 m. spalio 25 d. mokėjimo terminu neapmokėta 7 229,41 Eur prievolės suma, o 2020 m. vasario 25 d. neapmokėta 388 Eur prievolės suma. Iš bylos duomenų visumos matyti, kad ieškovė jau nuo 2017 m. gruodžio 31 d. atitiko nemokios įmonės būseną, ieškovės finansinė padėtis buvo sunki. Kaip nustatyta anksčiau, ieškovė neapmokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. spalio 12 d. – 54 450 Eur, o 2019 m. gruodžio 30 d. – 42 531,50 Eur sumų. Iš 2020 m. liepos 25 d. sudarytos pelno (nuostolių) ataskaitos už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d. duomenys apie praėjusius, t. y. 2019 m., patvirtina, kad įmonės veikla buvo nuostolinga (nuostolis – 8 623 Eur). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 14 d. nutarties, kuria ŽŪB „Naujieji Kaniūkai“ iškelta bankroto byla, matyti, kad bendrovėje nuo 2019 m. lapkričio 20 d. nebuvo apdraustų darbuotojų. Taigi bendrovei jau esant nemokiai ir vadovui atsiradus pareigai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymo toliau sudaryti sandoriai lėmė skolos VMI susiformavimą (mokėtiną pridėtinės vertės mokestį) ir naujo kreditoriaus atsiradimą. Nagrinėjamu atveju pareikštas reikalavimas ne dėl nesumokėtų mokesčių dėl netinkamo apskaitos tvarkymo įmonėje, o byloje pareikštas reikalavimas dėl žalos atlyginimo ĮBĮ 8 straipsnio pagrindu. Iki nemokumo atsiradimo vadovas neturi pareigos kreditoriams, tačiau tuo atveju, jei vėluojama inicijuoti bankroto bylą, kreditoriams gali būti daroma teisiškai reikšminga žala. Esant tokioms aplinkybėms 8 034,85 Eur įsiskolinimas VMI pripažintinas žala, priežastiniu ryšiu susijusia su atsakovo, kaip bendrovės vadovo, delsimu kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.

52.       Rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad VSDFV 176,49 Eur reikalavimas kilęs dėl valstybinio socialinio draudimo įmokos už apdraustuosius ir delspinigių, apskaičiuotų už pavėluotą šių įmokų pervedimą. Anksčiau nustatytų aplinkybių ir motyvų dėl įmonės nemokumo, sunkios finansinės padėties, nuostolingos įmonės veiklos tęsimo po 2017 m. gruodžio 31 d. pagrindu šis įsiskolinimas taip pat pripažintinas žala, priežastiniu ryšiu susijusia su atsakovo, kaip bendrovės vadovo delsimu kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.

53.       Kaip nustatyta anksčiau, 2020 m. liepos 25 d. sudaryto balanso už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d. duomenimis, įmonės turtą sudaro tik 87 Eur trumpalaikis turtas – 17 Eur per vienerius metus gautinos sumos ir 70 Eur pinigai ir jų ekvivalentai. Ieškovė neturi turto, kurį realizavus būtų padengta išaugusi (padidėjusi kreditorių reikalavimų dalis ir atsiradę nauji kreditorių reikalavimai) skolų suma. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog bent dalis minėtų kreditorių reikalavimų buvo padengta.

54.       Teismo vertinimu, nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovas, jam einant ieškovės vadovo pareigas ir ieškovei esant nemokiai, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tokiu savo neveikimu pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies normas. Atsakovas byloje įrodymais nepaneigė, kad jis nepadarė neteisėtų veiksmų pagal įmonės balanso duomenis nesikreipdamas dėl bankroto bylos iškėlimo (CK 12, 178 straipsnis). Vadovaujantis ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalimi, atsakovas privalo atlyginti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad atsakovas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei. Šiame sprendime nurodytais motyvais 13 741,34 Eur žalos dydis kreditoriams laikytinas įrodytu. Minėta žala (ieškovės įsiskolinimai) kreditoriams susidarė atsakovui delsiant kreiptis dėl į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei, todėl tarp atsiradusios žalos kreditoriams ir atsakovo neveikimo, t. y. dėl ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos nevykdymo, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kadangi nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, lėmę žalos (nuostolių) atsiradimą, atsakovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas, t. y. atsakovas. Iš nurodytų aplinkybių, įvertintų įrodymų darytina išvada, kad atsakovas nepaneigė kaltės prezumpcijos. Atsižvelgiant į tai, kad nustatytos visos sąlygos atsakovo deliktinei civilinei atsakomybei kilti, ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies ir ieškovei iš atsakovo priteistinas 13 741,34 Eur žalos atlyginimas (CK 6.246–6.249 straipsniai, ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis).

55.       Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl procesinių palūkanų

56.       Vadovaujantis CPK 6.37 straipsnio 2 dalimi, atsakovas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. gruodžio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, dėl to ieškovės reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas yra tenkintinas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

57.       Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

58.       Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 832 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad tenkinta 34 procentai ieškovės pareikšto reikalavimo, iš atsakovo valstybei priteistina 283 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

59.       Atsakovas byloje pateikė prašymą priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas ir rašytinius įrodymus, pagrindžiančius patirtas 1 000 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atmetus 66 procentus ieškovės ieškinio reikalavimų, iš ieškovės (administravimui skirtų išlaidų) atsakovui priteistinas 660 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsniai).

60.       Byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 5,15 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo šių išlaidų mokėjimo atleista, o atsakovui tenkanti šių išlaidų dalis sudaro mažesnę nei 5 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalies ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.) nuostatas valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

        ieškinį tenkinti iš dalies.

        Priteisti ieškovei likviduojamai žemės ūkio bendrovei „Naujieji Kaniūkai“, juridinio asmens kodas 300147708, iš atsakovo J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 13 741,34 Eur (trylika tūkstančių septynis šimtus keturiasdešimt vieną eurą, 34 ct) žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (13 741,34 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gruodžio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

        Kitą ieškinio dalį atmesti.

        Priteisti iš atsakovo J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 283 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio, nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

        Priteisti atsakovui J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės likviduojamos dėl bankroto žemės ūkio bendrovės „Naujieji Kaniūkai“ bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų 660 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

        Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėjas                                                                        Alvydas Žerlauskas