Civilinė byla Nr. e3K-3-63-378/2026

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17860-2024-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.5.2.6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (pranešėja), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Eglės Zemlytės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. D. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. D. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimą dėl neteisėtai ir neproporcingai taikytos procesinės prievartos priemonės ? laikino nušalinimo nuo pareigų, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 33 668,64 Eur turtinės ir 5000 Eur neturtinės žalos, taip pat bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Ieškinio reikalavimus ieškovas grindė tuo, kad, atliekant dėl jo ikiteisminį tyrimą pagal nusikalstamos veikos, nustatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ? BK) 225 straipsnio 1 dalyje, požymius (kyšininkavimas), jis buvo nepagrįstai ir neteisėtai nušalintas nuo einamų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo apsaugos skyriaus patarėjo, laikinai einančio skyriaus vedėjo pareigas, pareigų nuo 2021 m. gruodžio 10 d. iki 2022 m. spalio 4 d., t. y. 10 mėnesių. Ieškovo teigimu, ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ir teisėjai pažeidė bendrąją pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nes ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo pradėti 2021 m. lapkričio 30 d., tačiau nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu buvo tik surašyti du 2021 m. gruodžio 22 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai. Kadangi kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekami jau panaikinus ieškovui pritaikytą procesinės prievartos priemonę ? laikiną nušalinimą nuo pareigų, tai patvirtina, jog ieškovo nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu nebuvo siekiama užtikrinti greito nusikalstamos veikos atskleidimo, todėl ši procesinė prievartos priemonė buvo pritaikyta neproporcingai, ji buvo perteklinė ir nereikalinga. Nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu ieškovui nebuvo mokamas darbo užmokestis, dėl to ieškovas patyrė turtinę žalą negautų pajamų forma. Be to, dėl neproporcingai ilgo nušalinimo nuo pareigų laikotarpio ieškovas prarado nuosekliai ir nuolatinėmis pastangomis pasiektą karjeros poziciją, kuri jam teikė savirealizacijos pasitenkinimą, pasididžiavimą savo tarnyba, buvo stabilių pajamų šaltinis. Tai pakenkė ieškovo reputacijai ir orumui, padarė neigiamą poveikį jo karjerai bei ateities perspektyvoms, sukėlė nepagrįstų dvasinių kančių ir nerimo, todėl ieškovui buvo padaryta ir neturtinė žala.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. kovo 6 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5.       Teismas nustatė, kad ieškovas buvo įtariamas nusikaltimo einant tarnybines pareigas padarymu. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. sausio 4 d. nutartimi ieškovui prokuroro prašymu buvo paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų nuo 2022 m. sausio 4 d. iki 2022 m. liepos 4 d. (6 mėn.); Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 7 d. nutartimi įtariamojo (ieškovo) skundą dėl 2022 m. sausio 4 d. nutarties atmetė. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2022 m. birželio 30 d. nutartimi šios procesinės prievartos priemonės taikymas buvo pratęstas iki 2022 m. spalio 4 d. (3 mėn.), konstatavus, kad neišnyko Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ? BPK) 157 straipsnio 1 dalyje nurodyti pagrindai, atsižvelgus į tai, kad procesinės prievartos priemonės taikymo ieškovui laikotarpiu vykdomi procesiniai veiksmai – jo paties ir jo šeimos turto analizė – dar nebuvo baigti. Be to, atsižvelgta ir į tai, kad šio asmens einamos pareigos gali sudaryti sąlygas ir galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas.

6.       Teismas taip pat nustatė, kad ieškovui teismų procesinės priemonės taikymo (pratęsimo) laikotarpiu – nuo 2022 m. sausio 4 d. iki 2022 m. spalio 4 d. – buvo atlikti tokie ikiteisminio tyrimo veiksmai: nuspręsta skirti laikiną nuosavybės teisės į ieškovo turtą (kratos metu paimtus pinigus) apribojimą; atlikta daiktų apžiūra tarnybinėse patalpose, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau ? ir STT) Centrinė tyrimų valdyba surašė apžiūros protokolą, pinigų perdavimo–priėmimo kvitą, taip pat Lietuvos teismo ekspertizės centrui nurodė atlikti iš ieškovo paimtų telefono ir kompiuterio tyrimą; Lietuvos teismo ekspertizės centras pateikė specialisto išvadą, įvertinus šią išvadą, buvo priimtas nutarimas nutraukti ieškovui ikiteisminį tyrimą.

7.       Teismo vertinimu, bylos duomenys patvirtina, jog ieškovo nušalinimo nuo pareigų trukmei taip pat turėjo įtakos tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas ne vien dėl ieškovo, įtarimai buvo pareikšti ir kitiems valstybės tarnautojams, einantiems pareigas Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje, taip pat kitiems asmenims dėl sisteminių korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų teritorijų planavimo ir statybų valstybinės priežiūros srityje.

8.       Teismas nurodė, kad ieškovui taikytos procesinės prievartos priemonės taikymo trukmė šiuo atveju taip pat yra pateisinama bylos sudėtingumu, t. y. nuo valstybės institucijų, vykdančių baudžiamąjį persekiojimą, nepriklausančia aplinkybe. Bylos sudėtingumui apibrėžti yra reikšmingos aplinkybės, susijusios su inkriminuojama veika (pvz., epizodų skaičius, persekiotų baudžiamojo proceso tvarka asmenų skaičius ir pan.), tyrimo ypatybėmis (pvz., daug ar sudėtingų tyrimo veiksmų, įtariamųjų sąsajos). Nagrinėjamu atveju įtarimai buvo pareikšti 39 asmenims, yra tiriamos net 229 galimai padarytų korupcinio pobūdžio sisteminių nusikalstamų veikų aplinkybės (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartis). Ikiteisminis tyrimas turi sudėtingumo elementų dėl korupcinio sisteminio pobūdžio veikų tyrimo, kai, be kita ko, reikia tirti ir įtariamųjų ryšius. Tai pateisina daug ilgesnę negu įprastai ikiteisminio proceso ir taikomų procesinių poveikio priemonių trukmę.

9.       Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog jo atžvilgiu buvo atlikti neteisėti veiksmai, padarytos šiurkščios ar akivaizdžios klaidos, turėjusios esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų nuo 2022 m. sausio 4 d. iki 2022 m. spalio 4 d. – ieškovui taikyta įstatymo nustatyta tvarka ir terminais ir nesuvaržė ieškovo teisių daugiau, nei buvo būtina baudžiamojo proceso tikslams pasiekti.

10.       Teismas pažymėjo, kad taikyta procesine prievartos priemone ieškovui nebuvo apribota teisė dirbti kitą darbą. Ieškovui buvo taikomas nušalinimas nuo eitų pareigų Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje. Šis apribojimas ieškovo darbinei veiklai nebuvo absoliutus, ieškovas turėjo galimybę dirbti kitą darbą, eiti kitas pareigas, kurios nebūtų susijusios su veiklos sritimis, nurodomomis pranešime apie įtarimą. Ieškovas pateikė duomenis, taip pat teismo posėdyje patvirtino, kad nušalinimo laikotarpiu dirbo kitą darbą pagal darbo sutartį ir gavo pajamų, taip pat nurodė, kad gavo pajamų iš nušalinimo laikotarpiu vykdytos individualios veiklos.

11.       Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju ikiteisminio tyrimo ieškovui nutraukimas yra pakankama satisfakcija jo patirtiems nepatogumams kompensuoti. Be to, ieškovo argumentai dėl nušalinimo nuo pareigų poveikio jo karjerai, profesinei veiklai yra iš esmės deklaratyvaus pobūdžio, neįrodyti. Nutraukus ieškovui pradėtą ikiteisminį tyrimą, ieškovas iš karto buvo grąžintas į eitas pareigas. Be to, byloje yra pateikti duomenys apie ieškovo nušalinimo laikotarpiu vykdytą kitą profesinio pobūdžio veiklą. Ieškovo teiginiai nepagrindžia neturtinės žalos fakto aptariamu aspektu.

12.       Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė teisėsaugos institucijų neteisėtų veiksmų, žalos, todėl ieškinį atmetė.

13.       Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

14.       Kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, reikšminga aplinkybe pripažino tai, kad ieškovas ikiteisminio tyrimo teisėjo jam pritaikytą laikiną nušalinimą nuo pareigų skundė instancine tvarka, jo skundas atmestas, konstatavus, jog įtariamajam (ieškovui) skirta procesinė prievartos priemonė yra proporcinga, adekvati jo tikėtinai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, pobūdžiui, sunkumui ir apimčiai, ir pažymint, kad nepateikta duomenų, patvirtinančių, jog įtariamasis neturės galimybės vykdyti darbinę veiklą, užtikrinant legalų pragyvenimo šaltinį, einant kitas pareigas, kurios nebūtų susijusios su veiklos sritimis, nurodomomis pranešime apie įtarimą.

15.       Kolegija konstatavo, kad ieškovo einamos pareigos (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo apsaugos skyriaus tarnautojas) nebuvo suderinamos su jam inkriminuojama nusikalstama veika (BK 225 straipsnio 1 dalis – kyšininkavimas), todėl ieškovo nušalinimas nuo pareigų pradinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje, iki bus surinkti reikšmingi duomenys bylos aplinkybėms ištirti ir nustatyti, kartu siekiant užkirsti įtariamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, buvo proporcinga ir būtina priemonė baudžiamojo proceso tikslams pasiekti, atitinkanti kasacinio teismo išaiškinimus.

16.       Ikiteisminio tyrimo Nr. 02-7-00009-21 medžiagos duomenys patvirtina, kad per pirmuosius šešis procesinės prievartos priemonės taikymo mėnesius, be ieškovo nurodomų 2021 m. gruodžio 22 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolų surašymo, buvo atlikti ir kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai, kurių (dalies) teisėtumą pagal įtariamojo (ieškovo) gynėjo skundus patikrino teismas: STT 2022 m. vasario 4 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksavo tyrimui reikšmingą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją; Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius 2022 m. vasario 22 d. priėmė nutarimą skirti laikiną nuosavybės teisės į nutarime įtariamajam (ieškovui) nurodytą turtą (kratos metu paimtus pinigus) apribojimą nuo 2022 m. vasario 22 d. iki 2022 m. rugpjūčio 22 d.; Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 16 d. išnagrinėjo įtariamojo (ieškovo) gynėjo skundą dėl 2022 m. vasario 22 d. prokuroro nutarimo skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą įtariamojo (ieškovo) lėšoms ir nutartimi skundą atmetė; Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 7 d. išnagrinėjo įtariamojo (ieškovo) gynėjo skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. kovo 16 d. nutarties, skundą atmetė ir paliko galioti 2022 m. kovo 16 d. nutartį; Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras 2022 m. birželio 28 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas pratęsti ieškovo laikino nušalinimo nuo pareigų terminą nuo 2022 m. liepos 4 d. iki 2022 m. spalio 4 d., be kitų aplinkybių, nurodydamas, kad yra atliekamas įtariamojo ir jo šeimos narių turto tyrimas, šiuo metu dar nėra gauta išvada dėl turimo turto ir išlaidų atitikties pajamoms; Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2022 m. birželio 30 d. nutartimi įtariamajam pratęsė laikino nušalinimo nuo pareigų terminą 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. liepos 4 d. iki 2022 m. spalio 4 d., tuo pagrindu, kad ikiteisminis tyrimas yra didelės apimties, sudėtingas, galimos padarytos nusikalstamos veikos – sunkūs nusikaltimai, dar neatlikti visi būti procesiniai veiksmai ir iki 2022 m. liepos 4 d. baigti ikiteisminio tyrimo nėra objektyvios galimybės, yra atliekamas įtariamojo ir jo šeimos narių turto tyrimas ir nėra gauta išvadų dėl turimo turto, išlaidų atitikties pajamoms. Ikiteisminio tyrimo teisėja 2022 m. birželio 30 d. nutartyje taip pat pažymėjo, jog įtariama, kad įtariamasis veikė su kitais asmenimis, tiriama galimai sisteminė korupcija aktualiose viešojo administravimo srityse, todėl įtariamojo grąžinimas į pareigas nesuderinamas su BPK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais tikslais. STT 2022 m. liepos 14 d. Lietuvos ekspertizės centrui nurodė atlikti kratos metu iš ieškovo paimtų telefono ir kompiuterio tyrimą. Lietuvos teismo ekspertizės centras 2022 m. rugsėjo 9 d. pateikė specialisto išvadą.

17.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius 2022 m. spalio 3 d. nutarimą panaikinti taikomą laikiną nušalinimą nuo einamų pareigų ieškovui priėmė įvertinęs ne tik 2022 m. rugsėjo 9 d. specialisto išvados dėl įtariamojo (ieškovo) telefono ir kompiuterio tyrimo rezultatus, bet ir visus ikiteisminio tyrimo metu atliktus pagrindinius tyrimo veiksmus (jų visumą), tarp jų ir atliktą ieškovo bei jo šeimos narių turto tyrimą dėl turimo turto ir išlaidų atitikties pajamoms bei kitus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, ir priėjo prie išvados, kad tolesnis procesinės prievartos priemonės taikymas – ieškovo nušalinimas nuo pareigų – būtų neproporcingas, nes tolesnis ieškovo pareigų atlikimas nesutrukdys greičiau ir nešališkiau ištirti padarytų nusikalstamų veikų aplinkybių. Nebuvo pagrindo atsietai nuo viso ikiteisminio tyrimo vertinti, kada pradėtas ieškovo telefono ir kompiuterio tyrimas, nes procesinė prievartos priemonė – ieškovo nušalinimas nuo pareigų – panaikinta ir ikiteisminis tyrimas ieškovui buvo nutrauktas tik atlikus visus pagrindinius ikiteisminio tyrimo veiksmus ir BPK nustatytomis priemonėmis patikrinus kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu surinktą medžiagą bei konstatavus, kad nesurinkta objektyvių duomenų, patvirtinančių ieškovui inkriminuotos (-ų) nusikalstamos (-ų) veikos (-ų), nustatytos (-ų) BK 225 straipsnio 1 dalyje, sudėtį (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18.       Kolegija nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pripažinti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras pagal atliekamo ikiteisminio tyrimo dėl galimos sisteminės korupcijos strategiją ir taktiką, apimančią poreikį tirti įtariamųjų tarpusavio ryšius, ir teismas ieškovo atžvilgiu padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese – nušalinimo nuo pareigų trukmei, juolab kad nagrinėjamu atveju baudžiamojo proceso trukmę lėmė (lemia) (bylos duomenimis, ikiteisminis tyrimas dar nėra užbaigtas) nuo valstybės institucijų, vykdančių baudžiamąjį persekiojimą, nepriklausanti aplinkybė – bylos sudėtingumas.

19.       Kolegija konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ar teismas ieškovo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus, buvo padarytos šiurkščios ar akivaizdžios klaidos, turėjusios esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų nuo 2022 m. sausio 4 d. iki 2022 m. spalio 4 d. – ieškovui buvo taikyta įstatymo nustatyta tvarka ir terminais ir nesuvaržė jo teisių daugiau, nei buvo būtina baudžiamojo proceso tikslams pasiekti. Ieškovui neįrodžius vienos iš sąlygų civilinei atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ? CK) 6.272 straipsnį atsirasti – neteisėtų ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo veiksmų, žalos atlyginimas negalimas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

20.       Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir priimti naują sprendimą ? ieškinį patenkinti visiškai; priteisti ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1.                      Apeliacinės instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės (CK 6.272 straipsnis) ir proceso teisės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ? ir CPK) 176, 177, 185 straipsniai) normas, nes sutelkė dėmesį į tai, ar pradinis įtarimas buvo pagrįstas ir ar egzistavo pakankamai duomenų procesinei prievartos priemonei – laikinam nušalinimui nuo pareigų – skirti, o vėlesnę, beveik 10 mėnesių, nušalinimo nuo pareigų trukmę pateisino vien tyrimo sudėtingumu ir apimtimi, pareigų nesuderinamumu su inkriminuojama nusikalstama veika, teisėtu ikiteisminio tyrimo pradėjimu. Apeliacinės instancijos teismas nesprendė esminio klausimo – ar ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ir teismas, taikydami ir pratęsdami laikiną nušalinimą nuo pareigų, veikė pakankamai operatyviai, ar nebuvo nepateisinamų delsimo laikotarpių, atsižvelgiant į tai, kad vieno pagrindinių įrodymų (telefono ir kompiuterio) ekspertizė, lėmusi ikiteisminio tyrimo nutraukimą, buvo pradėta tik praėjus daugiau kaip 7 mėnesiams nuo laikino nušalinimo nuo pareigų pradžios. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės apsiribojo baudžiamajame procese priimtų nutarčių formaliu paminėjimu (nutarčių turinio pakartojimu) ir ikiteisminio tyrimo metu atliktų veiksmų išvardijimu, savarankiškai nevertino ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmų (neveikimo) atitikties rūpestingumo, operatyvumo ir proporcingumo reikalavimams, taip pat jų padarytos klaidos, turėjusios esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, aspektu, neatsižvelgė į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, pagal kurią bylos sudėtingumas gali pateisinti ilgesnę nei vidutinė proceso trukmę, tačiau negali pateisinti ilgų valdžios institucijų neveiklumo laikotarpių (EŽTT 2021 m. liepos 13 d. sprendimas byloje Gančo prieš Lietuvą, peticijos Nr. 42168/19, 30 par.).

20.2.                      Bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje nurodoma, kad sprendžiant dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmų neteisėtumo baudžiamajame procese neturi reikšmės, ar procesinis veiksmas, dėl kurio galimai buvo padaryta žala, buvo skundžiamas įstatymo nustatyta tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalies norma taikoma tiesiogiai – civilinę bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą dėl šios normos pagrindu pareikšto reikalavimo nepriklausomai nuo to, ar įstatymo nustatyta tvarka buvo skundžiamas procesinis veiksmas, dėl kurio, ieškovo teigimu, buvo padaryta žalos. Teismas, spręsdamas dėl valstybės civilinės atsakomybės, gali prieiti prie priešingos išvados dėl tam tikrų procesinių veiksmų teisėtumo, negu padaryta baudžiamajame procese. Skundžiamame procesiniame sprendime iš esmės buvo remtasi baudžiamojo proceso metu priimtų nutarčių motyvais, t. y. tuo, kad ieškovas ikiteisminio tyrimo teisėjo jam pritaikytą laikiną nušalinimą nuo pareigų skundė instancine tvarka, o laikinas nušalinimas nuo pareigų buvo pripažintas proporcingu ir teisėtu. Akivaizdu, kad nebuvo atliktas savarankiškas procesinės prievartos priemonės taikymo teisėtumo bei pagrįstumo vertinimas. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai susiejo civilinės atsakomybės taikymą su ieškovo procesine pozicija baudžiamajame procese. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad baudžiamasis procesas vertinamas kaip jo stadijų visuma, todėl reikalavimas baudžiamąjį procesą atlikti per įmanomai trumpesnį laiką įsigalioja nuo oficialaus kompetentingos institucijos pranešimo asmeniui apie įtarimą, kad jis padarė nusikalstamą veiką, ir trunka iki galutinio sprendimo dėl pareikšto kaltinimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019). Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas vertino baudžiamojo proceso veiksmus tik nuo 2022 m. sausio 4 d., o ne nuo tos dienos, kada ieškovui buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą (2021 m. lapkričio 30 d.). Dėl to darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės susiaurino vertinimą ir neanalizavo viso baudžiamojo proceso trukmės ir intensyvumo kompleksiškai, kaip to reikalaujama pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką.

21.       Atsakovė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, atsiliepimais į kasacinį skundą prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti.

22.       Prokuratūros atsiliepime nurodomi šie argumentai:

22.1.                      Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi kasacinio teismo suformuota CK 6.272 straipsnio taikymo praktika, visapusiškai išnagrinėjo visas civilinei atsakomybei taikyti reikšmingas aplinkybes, pasisakė dėl ieškovui taikytos procesinės prievartos priemonės ? laikino nušalinimo nuo pareigų ? pagrįstumo, įvertindamas apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes dėl šios priemonės trukmės, proporcingumo, tyrimo veiksmų intensyvumo. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodyta, kad ieškovui ikiteisminis tyrimas pradėtas esant pakankamai duomenų apie tai, kad ieškovas padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, ieškovo einamos pareigos nebuvo suderinamos su jam inkriminuojama nusikalstama veika, todėl ieškovo nušalinimas nuo pareigų pradinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje, iki bus surinkti reikšmingi duomenys bylos aplinkybėms ištirti ir nustatyti, kartu siekiant užkirsti įtariamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, buvo proporcinga ir būtina priemonė baudžiamojo proceso tikslams pasiekti, atitinkanti kasacinio teismo išaiškinimus. Ieškovas nušalinimo laikotarpiu dirbo kitą darbą pagal darbo sutartį, taip pat vykdė individualią veiklą ir gavo pajamų, todėl jo teisės nebuvo suvaržytos daugiau, nei būtina baudžiamojo proceso tikslams pasiekti. Pratęsiant ieškovo nušalinimo nuo pareigų terminą, pagrįstai atsižvelgta į tai, kad tuo metu dar nebuvo baigta ieškovo ir jo šeimos turto analizė. Ikiteisminio tyrimo veiksmai dėl ieškovo buvo atliekami visą nušalinimo nuo pareigų laikotarpį. Teismas pagrįstai nurodė, kad ikiteisminis tyrimas yra sudėtingas ir didelės apimties. Šių aplinkybių ieškovas nekvestionuoja.

22.2.                      Teismas savarankiškai įvertino skundžiamų procesinių veiksmų teisėtumą civilinės atsakomybės aspektu. Prokuroro nutarimas panaikinti laikiną nušalinimą nuo einamų pareigų ieškovui priimtas įvertinus ne tik specialisto išvadą dėl įtariamojo (ieškovo) telefono ir kompiuterio tyrimo, bet ir visus kitus ikiteisminio tyrimo metu atliktus pagrindinius veiksmus (jų visumą), įskaitant ieškovo ir jo šeimos narių turto tyrimą dėl turto ir išlaidų atitikties pajamoms. Teismas padarė savarankiškas išvadas, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje nurodyti aktualūs procesiniai veiksmai, vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus, taip pat laikytini teisėtais ir civilinės teisės aspektu. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad, sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka.

23.       Ministerijos atsiliepime nurodomi šie argumentai:

23.1.                      Skundžiamame sprendime ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmų (neveikimo) atitiktis rūpestingumo, operatyvumo ir proporcingumo reikalavimams buvo vertinama ne vien motyvuojant sudėtingu ir didelės apimties tyrimu, pakankamu duomenų buvimu, leidžiančiu įtarti, kad ieškovas padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pareigų nesuderinamumu su inkriminuojama nusikalstama veika. Apeliacinės instancijos teismas vertino ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmų atitiktį įstatymų reikalavimams, bendrą ikiteisminio tyrimo eigą, baudžiamosios bylos aplinkybes (nusikalstamos veikos, dėl kurios ieškovas buvo įtariamas, pobūdį), atliktų procesinių veiksmų terminus, taip pat tai, kokie procesiniai veiksmai buvo atliekami dėl paties ieškovo. Apeliacinės instancijos teismas vertino ir tai, ar ieškovui skirta ir pratęsta procesinė prievartos priemonė buvo proporcinga atitinkamu laikotarpiu, pasisakė, kodėl buvo būtina ją taikyti, taip pat kodėl buvo poreikis tęsti šios priemonės taikymą. Procesinės prievartos priemonės (šiuo atveju ? laikino nušalinimo nuo pareigų) teisėtumas turi būti vertinamas pagal jos paskyrimo ir kiekvieno pratęsimo metu buvusias aplinkybes. Net jei vėliau paaiškėję duomenys (pvz., telefono ir kompiuterio ekspertizės rezultatai, kuriems ieškovas teikia išskirtinę reikšmę) sudaro pagrindą nutraukti ikiteisminį tyrimą, anksčiau atlikti veiksmai savaime netampa neteisėti. Kitoks vertinimas nederėtų su BPK 2 straipsnyje įvirtinta pareiga atskleisti nusikalstamas veikas ir apribotų galimybę pradėti ikiteisminį tyrimą, kurio tikslas ir yra surinkti duomenis, pagrindžiančius arba paneigiančius nusikalstamos veikos atlikimą. Priimant sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą yra vertinama ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų visuma, o ne atskiri duomenys.

23.2.                      Apeliacinės instancijos teismas baudžiamojoje byloje priimtus sprendimus vertino ne išskirtinai remdamasis ikiteisminio tyrimo teisėjų nutarčių dėl procesinės prievartos priemonės skyrimo, pratęsimo argumentais, bet vertindamas visos civilinės bylos duomenis. Tai, kad apeliacinės instancijos teismo vertinimas dėl procesinės prievartos priemonės skyrimo ir pratęsimo sutapo su baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo teisėjų vertinimu, nesudaro pagrindo spręsti, jog apeliacinės instancijos teismas nesilaikė kasacinės praktikos. Sistemiškai vertinant skundžiamos teismo nutarties turinį, galima spręsti, kad, ieškovui nenurodžius apeliacinės instancijos teismo sprendimo dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtos nutarties skirti procesinę prievartos priemonę kaip ieškinio pagrindo, apeliacinės instancijos teismas negalėjo jos vertinti civilinės deliktinės atsakomybės kontekste. Tačiau kadangi šis įrodymas byloje egzistavo, jis buvo vertinamas kartu su visomis bylos aplinkybėmis.

24.       STT atsiliepime nurodomi šie argumentai:

24.1.                      Ieškovo nurodoma kasacinio teismo praktika dėl CK 6.272 straipsnio taikymo nereiškia, kad teismas privalo prieiti skirtingas išvadas, negu buvo padarytos baudžiamojoje byloje, taip pat nereiškia, kad teismas privalo ignoruoti baudžiamojoje byloje padarytas išvadas. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas vertino bylos medžiagą ne tik civilinės, bet ir baudžiamosios teisės prasme. Vien tai, jog teismo atliktas įrodymų vertinimas sutapo su įrodymų vertinimu baudžiamojoje byloje, nereiškia pažeidimo.

24.2.                      Baudžiamojo proceso veiksmai gali būti konstatuojami kaip neteisėti CK 6.272 straipsnio prasme. Tačiau tokiais atvejais turi būti aiškiai identifikuojamas savarankiškas civilinės teisės argumentas, tiesiogiai susietas ne su pačiu baudžiamojo proceso rezultatu, o su konkrečiu baudžiamojo persekiojimo vykdymo būdu (pvz., baudžiamojo persekiojimo trukme, kriminalinės žvalgybos intensyvumu ir pan.), ir tai, kaip toks neveikimas ar veiksmai nulėmė neproporcingą asmens teisių suvaržymą. Toks pažeidimas turi būti objektyviai pastebimas išoriniam, protingam stebėtojui, o ne konstruojamas retrospektyviai, remiantis vien subjektyviu proceso vertinimu ar nepalankiu jo rezultatu. Nagrinėjamu atveju ieškovas tokių konkrečių aplinkybių nenurodo – apsiriboja abstrakčiais teiginiais apie papildomą „vertinimo per atidaus ir rūpestingo asmens prizmę“ būtinybę, neatskleisdamas nei realiai galimo alternatyvaus institucijų elgesio modelio, nei jo objektyvaus pagrįstumo. Todėl tokie argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti CK 6.272 straipsnio pažeidimo ir iš esmės reiškia tik nesutikimą su teismų atliktu visapusišku ir sistemišku bylos duomenų vertinimu.

24.3.                      Vien tai, kad ieškovas patyrė neigiamas teisėto baudžiamojo proceso pasekmes ir nušalinimo laikotarpiu negavo darbo užmokesčio, nesudaro pagrindo konstatuoti valstybės civilinę atsakomybę pagal CK 6.272 straipsnį, kai nenustatyta nei konkrečių neteisėtų veiksmų, nei akivaizdaus ar šiurkštaus institucijų diskrecijos ribų peržengimo. CK 6.272 straipsnis nėra skirtas teisėto baudžiamojo proceso pasekmėms kompensuoti. Tikslingas CK 6.272 straipsnio taikymas reikalauja sisteminio vertinimo: ar buvo pakankamas faktinis pagrindas, ar sprendimai priimti neperžengiant leistinos diskrecijos, ar nepadaryta akivaizdi ir esminė klaida.

24.4.                      Ieškovo argumentai dėl patirtos turtinės žalos dydžio yra nepagrįsti, deklaratyvūs ir neatitinka nei faktinių bylos aplinkybių, nei kasacinio teismo praktikos. Be to, byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl procesinės prievartos priemonės ? laikino nušalinimo nuo pareigų ? taikymo neteisėtumo, kaip civilinės atsakomybės sąlygos

25.       CK 6.272 straipsnis yra specialioji norma, reglamentuojanti valstybės civilinę atsakomybę už žalą, padarytą teisėsaugos institucijų administracinio, baudžiamojo ir civilinio proceso srityje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės.

26.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad valstybės civilinė atsakomybė už žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje (CK 6.272 straipsnis), yra griežtoji – kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tokios atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311-421/2018, 38 punktas). Procesinę pareigą įrodyti visas minėtas sąlygas turi ieškovas, pareiškęs reikalavimą priteisti žalos atlyginimą CK 6.272 straipsnio pagrindu.

27.       CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis neteisėtų veiksmų sąrašas, todėl valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Tokiais atvejais taikytinos tiek bendrosios minėtos kasacinėje jurisprudencijoje suformuluotos atsakomybės taikymo sąlygos, tiek specifinis tokioms byloms būdingas kriterijus – pareigūnų klaidos esminė reikšmė asmens teisių pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019, 41 punktas).

28.       Kadangi valstybės civilinė atsakomybė už žalą, grindžiamą neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, yra civilinės teisės institutas, tai civilinę bylą dėl tokios žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas vertina nurodytus veiksmus nagrinėjamam civiliniam ginčui aktualiais aspektais, t. y. civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu, pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Teismas, spręsdamas dėl valstybės civilinės atsakomybės, gali prieiti prie priešingos išvados dėl tam tikrų procesinių veiksmų teisėtumo, negu padarytoji baudžiamajame procese. Civilinės atsakomybės požiūriu, tai, kaip įvertintas baudžiamųjų procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka, yra reikšminga, bet ne lemiama aplinkybė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-1249/2025 35 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

29.       Be to, CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nurodytų procesinių veiksmų teisėtumas vertintinas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos garantuojamų teisių apsaugos kontekste. Kasacinis teismas savo praktikoje, formuojamoje bylose dėl valstybės civilinės atsakomybės, be kita ko, remiasi EŽTT praktika (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019 36 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

30.       Nagrinėjamoje byloje ieškovas reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo grindė ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teisėjų bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu, neproporcingai ilgai taikant jam procesinę prievartos priemonę ? laikiną nušalinimą nuo pareigų. Taigi šiuo atveju teisėsaugos institucijų veiksmų neteisėtumas dėl ieškovo vykdytame baudžiamajame procese siejamas būtent su minėtos procesinės prievartos priemonės taikymu.

31.       Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad, sprendžiant dėl asmeniui paskirtos kardomosios ar kitokios procesinės prievartos priemonės teisėtumo, būtina, be kita ko, įvertinti jų skyrimo tikslą: skiriant šias priemones asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, o siekiama užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminio tyrimo atlikimą ir teisminį nagrinėjimą. Procesinės prievartos priemonės baudžiamajame procese turi būti proporcingos siekiamiems proceso tikslams, pernelyg nesuvaržyti asmens (kaltinamojo) teisių, jei tam nėra objektyvaus būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43-684/2020, 42 punktas).

32.       Pagal BPK 157 straipsnio 1 dalį, nusikalstamos veikos tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs prokuroro prašymą, nutartimi turi teisę laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų ar laikinai sustabdyti teisę užsiimti tam tikra veikla, jei tai būtina, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta įtariamajam galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Nutartis laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų siunčiama įtariamojo darbdaviui vykdyti. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinas nušalinimas nuo pareigų ar laikinas teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius; prireikus šios priemonės taikymas gali būti pratęstas dar iki trijų mėnesių; pratęsimų skaičius neribojamas.

33.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šios procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindai ir tikslingumas nulemti įtariamo (kaltinamo, teisiamo) asmens einamų pareigų ir nusikaltimo, kuriuo jis įtariamas (kaltinamas), pobūdžio: jeigu galimai įvykdyta nusikalstama veika yra susijusi su įtariamo (kaltinamo) asmens tarnybos įgaliojimų panaudojimu, ši aplinkybė gali suponuoti nušalinimo nuo pareigų poreikį. Kartu kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad baudžiamojo persekiojimo faktas savaime nepateisina procesinių prievartos priemonių taikymo: BPK 11 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas nustato atsakingų teisėsaugos pareigūnų pareigą procesines prievartos priemones taikyti tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų, ir bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymą nedelsiant nutraukti, kai tai tampa nereikalinga; šis principas įtvirtintas ir BPK 157 straipsnio 5 dalyje, kurioje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu prokuroras, o perdavus bylą teismui – teismas privalo panaikinti laikiną nušalinimą nuo pareigų ar laikiną teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymą, kai ši priemonė pasidaro nebereikalinga, t. y. išnyksta jos taikymo būtinybė (BPK 157 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2015; 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015).

34.       BPK 157 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nutartį laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų ar laikinai sustabdyti teisę užsiimti tam tikra veikla, taip pat nutartį pratęsti šios priemonės taikymo terminą per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo įtariamajam dienos įtariamasis ar jo gynėjas gali apskųsti aukštesniajam teismui. Jeigu asmuo mano, kad procesinė prievartos priemonė laikinai nušalinti nuo pareigų ar laikinai sustabdyti teisę užsiimti tam tikra veikla taikyta neteisėtai, jis turi teisę ginti savo interesus ir civilinio proceso tvarka – prašydamas priteisti iš valstybės žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-969/2023, 49 punktas). Kaip minėta, pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį, valstybė atlygina žalą, atsiradusią dėl neteisėto procesinės prievartos priemonių taikymo.

35.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalies norma taikoma tiesiogiai – civilinę bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą dėl šios normos pagrindu pareikšto reikalavimo nepriklausomai nuo to, ar įstatymo nustatyta tvarka buvo skundžiamas procesinis veiksmas, dėl kurio, ieškovo teigimu, buvo padaryta žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-572-969/2015).

36.       Iš bylą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniuose sprendimuose nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad 2021 m. lapkričio 30 d. ieškovas buvo laikinai sulaikytas, jam įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje (kyšininkavimas), jo gyvenamojoje vietoje, darbo vietoje, automobilyje atlikta krata; 2021 m. gruodžio 1 d. ieškovas apklaustas ir paleistas, jam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2022 m. sausio 4 d. nutartimi, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro prašymą, nusprendė laikinai nušalinti įtariamąjį (ieškovą) nuo einamų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriaus Kultūros paveldo apsaugos poskyrio vedėjo pareigų šešiems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. sausio 4 d. iki 2022 m. liepos 4 d. Įtariamasis (ieškovas) pateikė Vilniaus apygardos teismui skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. sausio 4 d. nutarties, prašė šią nutartį panaikinti. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 7 d. nutartimi įtariamojo (ieškovo) skundą atmetė. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2022 m. birželio 30 d. nutartimi, išnagrinėjusi prokuroro prašymą, pratęsė įtariamajam (ieškovui) laikino nušalinimo nuo pareigų terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. liepos 4 d. iki 2022 m. spalio 4 d. Prokuroras 2022 m. spalio 3 d. priėmė nutarimą panaikinti taikomą laikiną nušalinimą nuo einamų pareigų įtariamajam (ieškovui); 2024 m. gegužės 31 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas ieškovui nutrauktas.

37.       Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovui laikinas nušalinimas nuo pareigų buvo taikomas maksimalų terminą, leidžiamą pagal BPK 157 straipsnio 2 dalį. Bylą nagrinėję teismai, vertindami valstybės pareigūnų veiksmų teisėtumą taikant minėtą procesinę prievartos priemonę ieškovui, atsižvelgė į tai, kad ieškovas buvo įtariamas nusikaltimo einant tarnybines pareigas padarymu; nusikaltimas, kurio padarymu buvo įtartas ieškovas, tiesiogiai susijęs su jo tarnybos įgaliojimų panaudojimu; ieškovo pareigos nebuvo suderinamos su jam inkriminuojama veika, ikiteisminis tyrimas buvo pradinėje stadijoje ir visi būtini veiksmai nebuvo atlikti. Be to, teismai atsižvelgė ir į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 7 d. nutartimi atmetė įtariamojo (ieškovo) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. sausio 4 d. nutarties ir konstatavo, jog jam pritaikyta procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų ? yra proporcinga.

38.       Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su bylą nagrinėjusių teismų vertinimu, kad nurodytos aplinkybės patvirtina egzistavusį poreikį skirti ieškovui kaip įtariamajam procesinę prievartos priemonę – laikiną nušalinimą nuo pareigų. Tačiau pažymi, kad ieškovas teisėsaugos institucijų veiksmų neteisėtumą grindė šios procesinės prievartos priemonės taikymu neproporcingai ilgą laikotarpį. Tiek ikiteisminio tyrimo teisėjas, nutartimi taikydamas laikiną nušalinimą nuo pareigų, tiek aukštesnysis teismas, pagal įtariamojo skundą peržiūrėdamas tokią nutartį, įvertina ne tik šios procesinės prievartos priemonės taikymo reikalingumą, bet ir jos taikymo terminą pagal tuo metu, t. y. šios procesinės prievartos priemonės pritaikymo momentu, nustatytas aplinkybes. Kaip minėta, proporcingumo principas reikalauja nutraukti bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymą, jeigu išnyksta jos taikymo būtinybė (žr. šios nutarties 33 punktą). Taigi, nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi aplinkybės, kuriomis buvo grindžiamas būtinumas taikyti ieškovui laikiną nušalinimą nuo pareigų būtent šešis mėnesius ir pratęsti šį terminą dar trims mėnesiams.

39.       Bylą nagrinėję teismai, vertindami ieškovui taikytos procesinės prievartos priemonės ? laikino nušalinimo nuo pareigų ? laikotarpio pagrįstumą ir proporcingumą, rėmėsi ikiteisminio tyrimo Nr. 02-7-00009-21 medžiagos duomenimis apie tuo metu dėl ieškovo atliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Pažymėtina, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas savo procesiniuose sprendimuose tik išvardijo, kokie ikiteisminio tyrimo dėl ieškovo veiksmai buvo atliekami minėtos procesinės prievartos priemonės taikymo laikotarpiu. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo kasacinio skundo argumentu, kad šiuo atveju to nepakanka, būtina įvertinti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo konkrečių veiksmų (neveikimo) atitiktį rūpestingumo, operatyvumo ir proporcingumo reikalavimams, ar tokiais veiksmais (neveikimu) buvo padaryta klaida ir ar tai turėjo esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese.

40.       Nagrinėjamoje byloje ieškovui savo teisių, lėmusių žalos atsiradimą, pažeidimą baudžiamajame procese siejant su nepagrįstai ir neproporcingai ilgu procesinės prievartos priemonės ? laikino nušalinimo nuo pareigų ? taikymo laikotarpiu, įrodinėjant, kad tuo metu iš esmės buvo delsiama atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, atsižvelgtina į šiuo ginčo aspektu aktualius kasacinio teismo praktikoje suformuluotus išaiškinimus.

41.       Kasacinis teismas yra nurodęs, jog bylos procesas turi būti organizuotas ir vykdomas uoliai ir stropiai, kad procesinių veiksmų atlikimas ir teisminis bylos nagrinėjimas vyktų be nepagrįstų pertraukų ar nepateisinamo delsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-339-684/2021, 64 punktas). Proceso delsimu gali būti pripažintas toks laikotarpis, kuriuo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė laikytina per ilga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-313/2019, 46 punktas). Siekiant nustatyti, ar konkreti proceso trukmė buvo pagrįsta, turi būti nustatyta, kiek laiko faktiškai užtruko ir kiek turėtų užtrukti tokio pobūdžio procesinių veiksmų atlikimas; jei faktiškai procesas truko ilgiau, nei turėtų, kiek jis užsitęsė dėl valstybės institucijų elgesio. Toks preliminarus veiksmų atlikimo terminų įvertinimas leidžia įvertinti realų valstybės institucijų prisidėjimą prie proceso trukmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17-403/2025, 106 punktas).

42.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas ieškovo laikino nušalinimo nuo pareigų metu atliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus, paminėjo 2021 m. gruodžio 22 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo ir protokolų Nr. S6-14-414RN ir Nr. S6-14-415RN surašymą, nors šie veiksmai buvo atlikti dar iki minėtos procesinės prievartos priemonės pritaikymo Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. sausio 4 d. nutartimi.

43.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius 2022 m. vasario 22 d. priėmė nutarimą skirti laikiną nuosavybės teisės į nutarime įtariamajam (ieškovui) nurodytą turtą (kratos metu paimtus pinigus) apribojimą nuo 2022 m. vasario 22 d. iki 2022 m. rugpjūčio 22 d.; Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 16 d. išnagrinėjo įtariamojo (ieškovo) gynėjo skundą dėl 2022 m. vasario 22 d. prokuroro nutarimo skirti laikiną nuosavybės teisės įtariamojo (ieškovo) lėšoms apribojimą ir nutartimi skundą atmetė; Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 7 d. išnagrinėjo įtariamojo (ieškovo) gynėjo skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. kovo 16 d. nutarties, skundą atmetė ir paliko galioti 2022 m. kovo 16 d. nutartį. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrindė, kaip kitos procesinės prievartos priemonės ? laikino nuosavybės teisės apribojimo ? taikymas yra susijęs su ieškovo laikino nušalinimo nuo pareigų laikotarpio proporcingumo vertinimu.

44.       Be to, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad STT 2022 m. vasario 4 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksavo tyrimui reikšmingą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją; Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras 2022 m. birželio 28 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas pratęsti ieškovo laikino nušalinimo nuo pareigų terminą iki 2022 m. spalio 4 d.; Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2022 m. birželio 30 d. nutartimi įtariamajam pratęsė laikino nušalinimo nuo pareigų terminą 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. liepos 4 d. iki 2022 m. spalio 4 d., tuo pagrindu, kad ikiteisminis tyrimas yra didelės apimties, sudėtingas, galimos padarytos nusikalstamos veikos – sunkūs nusikaltimai, dar neatlikti visi būti procesiniai veiksmai ir iki 2022 m. liepos 4 d. baigti ikiteisminio tyrimo nėra objektyvios galimybės, yra atliekamas įtariamojo ir jo šeimos narių turto tyrimas ir nėra gauta išvadų dėl turimo turto, išlaidų atitikties pajamoms, įtariama, kad įtariamasis veikė su kitais asmenimis, tiriama galimai sisteminė korupcija aktualiose viešojo administravimo srityse, todėl įtariamojo grąžinimas į pareigas nesuderinamas su BPK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais tikslais. Galiausiai, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad STT 2022 m. liepos 14 d. Lietuvos ekspertizės centrui nurodė atlikti kratos metu iš ieškovo paimtų telefono ir kompiuterio tyrimą; Lietuvos teismo ekspertizės centras 2022 m. rugsėjo 9 d. pateikė specialisto išvadą.

45.       Taigi, iš apeliacinės instancijos teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad ieškovui pritaikius procesinės prievartos priemonę ? laikiną nušalinimą nuo pareigų ? per pirmus šešis mėnesius buvo surašytas vienas kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas ir buvo atliekamas įtariamojo (ieškovo) ir jo šeimos narių turto tyrimas, siekiant nustatyti turimo turto, išlaidų atitiktį pajamoms. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėję teismai nenustatė, kada buvo pradėtas įtariamojo (ieškovo) ir jo šeimos narių turto tyrimas, nevertino, kiek laiko turėtų užtrukti tokio pobūdžio procesinių veiksmų atlikimas. Taip pat pažymėtina, kad paskutinis iš ieškovo laikino nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų ? kratos metu iš ieškovo paimtų telefono ir kompiuterio ekspertinis tyrimas ? buvo inicijuotas 2022 m. liepos 14 d., t. y. jau pratęsus šios procesinės prievartos priemonės taikymo terminą trims mėnesiams.

46.       Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad ieškovui taikytos procesinės prievartos priemonės taikymo trukmė šiuo atveju taip pat yra pateisinama ikiteisminio tyrimo sudėtingumu. Teismai, remdamiesi ikiteisminio tyrimo Nr. 02-7-00009-21 medžiaga, nustatė, kad įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartimi, kuria atmestas ieškovo gynėjo skundas dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės ir vilkinimo, konstatuota, jog ikiteisminis tyrimas Nr. 02-7-00009-21 yra sudėtingas ir didelės apimties, yra atliekamas ne vien dėl ieškovo, įtarimai yra pareikšti 39 asmenims, yra tiriamos net 229 galimai padarytų nusikalstamų veikų aplinkybės, tiriamos korupcinio pobūdžio nusikalstomos veikos, ikiteisminio tyrimo išskyrimas nėra tikslingas, gali sudaryti prielaidas kito įtariamojo ar kaltinamojo teisių pažeidimui, objektyvus procesas reikalauja atitinkamo laiko ir yra neįmanomas be visapusiško ir objektyvaus bylos duomenų ištyrimo ir išnagrinėjimo, o tam tikrų įtariamojo teisių suvaržymas nelaikytinas neproporcingu.

47.       Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos sudėtingumas yra vienas iš EŽTT praktikoje nurodytų kriterijų, pateisinančių ilgą bylos trukmę. Bylos sudėtingumas yra vertinamasis kriterijus. Tačiau šio kriterijaus turinio atskleidimas kiekvienu atveju turi būti pakankamai išsamus, kad leistų padaryti išvadą, ar bylos sudėtingumas, atsižvelgiant į konkrečius valstybės institucijų veiksmus procese, pateisino jo trukmę. Šiuo aspektu reikalaujamas proceso eigos nustatymo ir vertinimo detalumo laipsnis skirtingose bylose gali skirtis priklausomai nuo konkrečios situacijos, tačiau bet kuriuo atveju iš teismo sprendimo motyvų turi būti aiškios pagrindinės bylos sudėtingumo charakteristikos ir esminiai proceso eigos momentai, jame atlikti institucijų veiksmai, jiems atlikti panaudoto laiko pagrįstumas ir kt. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-425-219/2018 43 punktą; 2024 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-1120/2024 59 punktą). Dėl bylos sudėtingumo kriterijaus kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sudėtingumas gali būti susijęs tiek su faktinėmis, tiek su teisinėmis bylos aplinkybėmis. Tai gali būti aplinkybės, susijusios su inkriminuojama veika (pvz., epizodų skaičius, persekiotų baudžiamojo proceso tvarka asmenų skaičius ir pan.), tyrimo ypatybėmis (pvz., daug ar sudėtingų tyrimo veiksmų (apklausos, akistatos, parodymų patikrinimai vietoje, ekspertizės, įrodymų rinkimas užsienio valstybėse ir pan.), kitais konkrečios bylos aspektais (pvz., proceso eigai įtakos turėjo kelių bylų procesų tarpusavio ryšys, bylų sujungimas, įtariamųjų, kaltinamųjų veiksmai (slapstėsi, dažnai keitė parodymus), tokių asmenų ekstradicija ar perdavimas iš užsienio valstybės ir pan.). Dėl teisinių bylos aspektų reikšmingi gali būti teisės aktų pakeitimai, turintys reikšmės vertinamam procesui, iškilę sudėtingi teisės klausimai, lėmę pareigūnų darbo byloje apimtį (pvz., teismui kilo taikytinų teisės normų atitikties Konstitucijai, Europos Sąjungos teisės klausimų, teko taikyti užsienio teisę ir pan.), kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019 77 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Bylos sudėtingumas paprastai yra veiksnys, pateisinantis ilgesnę proceso trukmę, tačiau tik kartu su kitais proceso trukmės vertinimo kriterijais. Itin svarbu šiuo aspektu yra tai, ar valstybės institucijos tinkamai reaguoja į bylos sudėtingumą, siekdamos užtikrinti sklandų baudžiamojo proceso vyksmą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17-403/2025, 105 punktas).

48.       EŽTT praktikoje, be kita ko, pažymėta, kad nors bylos sudėtingumas gali pateisinti ilgesnę nei vidutinė proceso trukmę, jis negali pateisinti ilgų valdžios institucijų neveiklumo laikotarpių (žr., pvz., EŽTT 2021 m. liepos 13 d. sprendimo byloje Gančo prieš Lietuvą, peticijos Nr. 42168/19, 30 par.).

49.       Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į ieškovo suformuluotą ieškinio pagrindą, ikiteisminio tyrimo sudėtingumo kriterijus vertintinas ne viso dėl ieškovo atlikto ikiteisminio tyrimo trukmės, o būtent ieškovui taikytos procesinės prievartos priemonės ? laikino nušalinimo nuo pareigų ? trukmės pateisinimo aspektu. Kaip minėta, šiuo atveju bylą nagrinėję teismai rėmėsi įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartimi, kuria atmestas ieškovo gynėjo skundas dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės ir vilkinimo ir kurioje konstatuota, jog ikiteisminis tyrimas Nr. 02-7-00009-21 yra sudėtingas ir didelės apimties. Tačiau teismai nenustatė, kad, priimant minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, buvo įvertinti ieškovo laikino nušalinimo laikotarpiu atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai, nulėmę būtinumą taikyti ieškovui šią procesinės prievartos priemonę, pirmiau aptartais šiam ginčui aktualiais aspektais (žr. šios nutarties 45 punktą). Nesant tokio teisinio vertinimo, remtis vien ikiteisminio tyrimo sudėtingumo kriterijumi nepakanka tam, kad būtų galima konstatuoti, jog tokio pobūdžio procesinės prievartos priemonės taikymas visą nurodytą laikotarpį buvo pagrįstas ir proporcingas.

50.       Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl ieškovo laikino nušalinimo nuo pareigų pagrįstumo ir proporcingumo visą šios procesinės prievartos priemonės taikymo laikotarpį, nenustatė ir nevertino reikšmingų aplinkybių, susijusių su konkrečių ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimu ginčui aktualiu laikotarpiu (žr. šios nutarties 45, 49 punktus), neatsižvelgė į šiuo aspektu aktualius EŽTT ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotus išaiškinimus, todėl padarė nepakankamai pagrįstą išvadą, kad ieškovas neįrodė teisėsaugos institucijų neteisėtų veiksmų kaip vienos iš būtinųjų sąlygų taikyti civilinę atsakomybę. Tai konstatavęs, apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje nebepasisakė dėl ieškovo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, kuriais ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas neįrodė ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos ? žalos. Tokie pažeidimai galėjo lemti neteisingą ginčo išsprendimą. Kasacinis teismas fakto klausimų nenagrinėja (CPK 353 straipsnio 1 dalis), todėl nurodytų pažeidimų pats negali pašalinti. Dėl to skundžiama nutartis naikintina ir byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

51.       Kadangi byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą. Pažymėtina, kad kasaciniame teisme išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatirta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjos        Gražina Davidonienė

        Sigita Rudėnaitė

        Eglė Zemlytė