Civilinė byla Nr. 2S-169-967/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30467-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5

 (S)

       VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

       NUTARTIS

2022 m. sausio 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. D. ieškinį dėl darbo ginčo,

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas V. D. (toliau – ieškovas), nesutikdamas su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2021 m. spalio 12 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-17483, pateikė teismui ieškinį.

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-36045-727/2021 ieškovui nustatė 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos, joje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.

3.       2021 m. lapkričio 17 d. teisme gautas ieškovo pareiškimas dėl ieškinio trūkumų šalinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-36045-727/2021 ieškovo ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

5.       Teismas nurodė, kad 2021 m. lapkričio 12 d. ir 2021 m. lapkričio 17 d. ieškovas pateikė papildomus dokumentus, tačiau nepatikslino ieškinio dalyko ir jo nesuformulavo, nepateikė faktinio reikalavimo pagrindimo, nenurodė, kokias konkrečias pinigų sumas jam liko skolinga darbdavė, už kokį laikotarpį ir pan., neišpildė kitų, nutarties reikalavimų.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

6.       Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-36045-727/2021. Atskirąjį skundą grindžia šiuo pagrindiniu argumentu:

6.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinį laikė nepaduotu, grąžindamas jį padavusiam asmeniui, ieškovui įvykdžius Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-36045-727/2021 nustatytus įpareigojimus ir aiškiai išdėsčius reiškiamus reikalavimus.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

8.       Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

9.       Bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas, neištaisius trūkumų, ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, yra teisėta ir pagrįsta, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

10.       Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir / ar bet kokia forma. 

11.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra išaiškinęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015, 2015 rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1387-178/2015, 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-821-302/2016, kt.). Pažymėtina, kad ši tvarka yra privaloma visiems be išimties asmenims, o jos laikymasis padeda įgyvendinti ir vieną iš pamatinių teisės principų – visų asmenų lygybės prieš įstatymą ir teismą.

12.       CPK numatyta kreipimosi į teismą, bylų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarka, todėl asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis šios tvarkos ir pateikti teismui procesinį dokumentą, kuris atitinka CPK reikalavimus. Proceso įstatyme numatyti reikalavimai procesiniams dokumentams reikalingi tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme ir ją suprasti; kad priešinga ginčo šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad bylos nagrinėjimas, jo ribos, būtų aiškūs, teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus, prašymus, pareiškimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą procesinį spendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1252-790/2018). Ar pateiktas procesinis dokumentas atitinka jam keliamus reikalavimus patikrina teismas, spręsdamas to dokumento priėmimo klausimą. Jeigu procesinis dokumentas neatitinka CPK įtvirtintų reikalavimų, teismas privalo nustatyti terminą trūkumams šalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis), o jeigu šį dokumentą padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, toks procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį pateikusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

13.       CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Ieškinyje turi būti nurodytas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Tai du pagrindiniai ieškinio elementai, kuriuos privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

14.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-218-943/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016).

15.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje nustatė šiuos procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų neatitikimus: 1) ieškinyje formaliai apsiribojama tik nesutikimo su Darbo ginčų komisijos sprendimu fakto konstatavimu, neišdėstant faktinių tarp darbuotojo ir darbdavio kilusio ginčo aplinkybių; 2) ieškinio reikalavimai nėra konkrečiai suformuluoti, nenurodant reikalavimo dalyko, kuris būtų susijęs su darbo ginčo nagrinėjimu iš esmės; 3) ieškinyje nepateikta nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo ir taikos sutarties sudarymo galimybių; 4) nenurodyta, ar byla bus vedama per advokatą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 5-7 punktai); 5) nenurodytas atsakovas, kuriam reiškiami reikalavimai ir nepateikti jį identifikuojantys duomenys, kaip tai numatyta CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte, atitinkamai negalint nustatyti šios civilinės bylos teismingumo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-36045-727/2021 nustatytas terminas paduoto ieškinio trūkumams pašalinti. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, jog ieškovas tinkamai nepašalino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-36045-727/2021 nustatytų trūkumų: nepatikslino ieškinio dalyko ir jo nesuformulavo; nepateikė faktinio reikalavimo pagrindimo; nenurodė, kokias konkrečias pinigų sumas jam liko skolinga darbdavė, už kokį laikotarpį ir pan.; ieškinyje neišdėstė nuomonės dėl sprendimo už akių priėmimo ir taikos sutarties sudarymo galimybių; nenurodė, ar byla bus vedama per advokatą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 5-7 punktai); nenurodė atsakovo, kuriam reiškiami reikalavimai ir nepateikė jį identifikuojančių duomenų. Ieškovas, kaip galima spręsti iš atskirojo skundo turinio, nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi ir prašo ją panaikinti.

16.       Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pirmiau nurodytomis proceso teisės normomis ir kasacinio teismo praktika, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyti ieškinio trūkumai, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, išanalizavęs paduotame ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes bei jomis grindžiamus reikalavimus, konstatuoja, kad tokio pobūdžio įpareigojimų, kuriuos nustatė pirmosios instancijos teismas, tinkamas neįvykdymas suteikia teismui teisę ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti apeliantui (ieškovui) CPK 115 straipsnio 3 dalies pagrindu. Pirmosios instancijos teismui priėmus tokį ieškovo ieškinį, būtų ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų, formuluojant atsikirtimus. Taigi ieškiniui pagrįsti nepateikti duomenys sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovas, žinodamas apie nustatytus pateikto procesinio dokumento trūkumus, juos šalino iš esmės formaliai, todėl jo priimti dėl esminių trūkumų negalima.

17.       Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad ieškinio priėmimo klausimą sprendęs pirmosios instancijos teismas, laikydamas nepaduotu ieškovo ieškinį, teisingai įvertino šio ieškinio turinį ir pagrįstai nustatė esminių jo faktinio pagrindo trūkumų, priimdamas teisėtą nutartį šį ieškinį laikyti nepaduotu, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atmesti atskirąjį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-36045-727/2021 palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                            Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė