Civilinė byla Nr. e2A-49-613/2021
Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01977-2020-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.1; 2.6.1.5; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20
(S)
KLAIPĖDOS apygardos teismas
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. vasario 10 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Mildos Skersienės,
Teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „mogoLT“ patikslintą ieškinį atsakovui A. L. dėl skolos, nuostolių, netesybų, palūkanų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „mogoLT“ kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus su ieškiniu (patikslintu ieškiniu), prašydama priteisti iš atsakovo A. L. 662,14 Eur įmokų pagal grafiką iki sutarties nutraukimo dienos; 160,00 Eur transporto priemonės pervežimo išlaidų, 2 766,06 Eur nuostolių dėl transporto priemonės vertės sumažėjimo, 34,09 Eur netesybų, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė šias aplinkybes:
1.1. 2018 m. balandžio 11 d. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi iš trečiojo asmens P. R. įsigijo atsakovo išsirinktą transporto priemonę (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini).
1.2. 2018 m. balandžio 11 d. su atsakovu sudarė Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. RNTFL11042018/0025, pagal kurią suteikė teisę atsakovui valdyti ir naudotis šia transporto priemone už fiksuotą 260,75 Eur mėnesinį nuomos mokestį su galimybe transporto priemonę įsigyti, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, o atsakovas priėmė transporto priemonę ir įsipareigojo 48 mėnesius valdyti ir naudotis transporto priemone, laiku mokėti įmokas.
1.3. Transporto priemonės vertė sutarties sudarymo dieną buvo 6 235,00 Eur, ją sudarė transporto priemonės pirkimo kaina – 5 800,00 Eur – ir sutarties sudarymo mokestis – 435,00 Eur.
1.4. 2019 m. vasario 12 d. buvo sudaryta nauja, pirminę sutartį pakeitusi, Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartis Nr. RNTFL12022019/0017, kurioje transporto priemonės vertė buvo nustatyta 5 939,69 Eur, ją sudarė transporto priemonės likutinė vertė pagal sutartį – 6 081,93 Eur plius atsakovo 292,76 Eur skola ir pritaikyta 435,00 Eur nuolaida (sutarties sudarymo mokesčio). Perskaičiavus Transporto priemonės vertę, atitinkamai buvo sumažintas mokamų mėnesinių įmokų dydis nuo 260,75 Eur iki 227,70 Eur.
1.5. Atsakovas pagal sutartį buvo įsipareigojęs savo sąskaita užtikrinti, kad transporto priemonė būtų tinkamai prižiūrima, ir pasirūpinti reguliariu jos remontu, priežiūra, aptarnavimu, kapitaliniu remontu. Tačiau atsakovas šių savo pareigų nevykdė.
1.6. Taip pat atsakovas laiku nemokėjo įmokų, todėl 2020 m. liepos 8 d. sutartį vienašališkai nutraukė dėl esminių sutarties pažeidimų ir pareikalavo atsakovo padengti susidariusią skolą ir grąžinti jam perduotą transporto priemonę.
1.7. Atsakovas transporto priemonę savo noru negrąžino, dėl to buvo patirtos transportavimo išlaidos.
1.8. Iš atsakovo perimta transporto priemonė buvo nebeeksploatuojama, jos vertės atkūrimo kaštai sudarė 2 766,06 Eur.
1.9. Transporto priemonė buvo parduota vos už 2 200,00 Eur, ši kaina buvo nustatyta, atsižvelgiant į jos defektus ir būtinas remonto išlaidas.
1.10. Dėl atsakovo netinkamo sutartimi nustatytų prievolių vykdymo, vienašališkai nutraukus ginčo sutartį prieš terminą, patyrė 2 906,74 Eur tiesioginių nuostolių, nes dėl atsakovo kaltės sugadintą automobilį buvo priversta parduoti už 2 906,74 Eur mažesnę, nei ginčo sutartyje nurodyta likutinė vertė – 5 106,74 Eur, todėl atsakovas privalo atlyginti patirtus nuostolius, iš esmės lygius transporto priemonės būklės pabloginimui ir atitinkamai vertės sumažėjimui, taip pat sumokėti transportavimo išlaidas bei netesybas.
2. Atsakovas A. L. pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus į ieškovės patikslintą ieškinį. Atsikirsdamas į ieškovės reikalavimus nurodo, kad pati ieškovė nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų pagal sutartį ir kartu reikalavo mokėti įmokas už nesuteiktas paslaugas. Ieškoves nurodymu susiremontavo automobilį. Remonto metu negalėjo automobiliu naudotis, tačiau vis tiek turėjo mokėti įmokas, nors, sudarant sutartį, buvo sutarta, kad tokių įmokų nereikės mokėti. Kreipėsi į Vartotojų teisių tarnybą dėl automobilio sugadinimo, kuri priėmė sprendimą, nurodydama, kad automobilis jau yra senas ir gedimas galėjo kilti dar prieš atsakovui išsinuomojant jį. Kreipėsi į ieškovę dėl sutarties nutraukimo, kadangi ji nevykdė sutartinių įsipareigojimų. Norėjo automobilį nusipirkti lizingu, tačiau ieškovė pasiūlė automobilį išsinuomoti su galimybe jį įsigyti. Automobilis kainavo 5 800,00 Eur, bet sutartyje, sudarytoje 2018 m. balandžio 11 d., transporto priemonės kaina – 6 235,00 Eur. Ieškovė nepaaiškina, kaip buvo nustatyta automobilio vertė. 2019 m. vasario 12 d. pakeistoje sutartyje automobilio vertė nurodyta 5 939,69 Eur. Nesutinka su ieškovės reikalavimu apmokėti transportavimo ir valymo paslaugas, nes jam nebuvo apmokėtos automobilio pasiėmimo paslaugos iš Šiaulių, kai pasiėmė automobilį, jis nebuvo išvalytas. Papildomuose paaiškinimuose nurodė, jog ieškovė, prieš įsigydama automobilį, turėjo jį apžiūrėti, automobilis turėjo variklio defektų dar prieš jį perkant ir ieškovė turi reikšti pretenzijas pardavėjui, kuris pardavė automobilį. Ieškovė automobilį pasiėmė ir defektus nustatė atsakovui nedalyvaujant, todėl defektai galėjo atsirasti automobilį transportuojant. Pagal sutartį buvo įsipareigojęs tik automobilį remontuoti, bet ne pirkti naujas detales.
3. Ieškovė dublike papildomai nurodė, jog atsakovas nevykdė tinkamai savo įsipareigojimų, ne kartą ragino atsakovą sumokėti pradelstus mokėjimus ir informavo, kad sutartis bus nutraukta, jei atsakovas ir toliau nevykdys savo įsipareigojimų. Atsakovas turėjo pareigą įsitikinti, kad transporto priemonė perdavimo jam metu yra be defektų, o juos atradus, nurodyti automobilio priėmimo–perdavimo akte. Atsakovas automobiliu naudojosi nuo 2018 m. balandžio 11 d., todėl defektai galėjo atsirasti dėl atsakovo veikimo ir (ar) neveikimo. Šalių pasirašytoje sutartyje buvo nurodyta transporto priemonės nuomos kaina ir jos vertės kitimo grafikas.
4. Atsakovas triplike papildomai nurodo, kad pagal sutartį turėjo mokėti ieškovei įmokas kas mėnesį už naudojimąsi transporto priemone, tačiau transporto priemone naudotis negalėjo nuo 2019 m. lapkričio 8 d., kadangi automobilis buvo pristatytas remontui. Teigia, jog ėmėsi priemonių tinkamai prižiūrėti transporto priemonę, ją remontavo.
5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti visiškai procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Papildomai paaiškino, jog su ieškove sudarė išperkamos nuomos automobilio sutartį ir jam automobilis buvo perduotas valdyti. Kadangi automobiliu negalėjo naudotis, nes jis buvo remontuojamas, todėl neturėjo pareigos mokėti įmokų. Ieškovė nesuteikė paslaugų, nes automobiliu nesinaudojo. Sustabdė automobilio remontą, nes ieškovė jam neteikė paslaugų. Gavęs iš vartotojų atsakymą, paprašė ieškovės nutraukti sutartį dėl paslaugų neatlikimo. Ieškovė pareikalavo grąžinti automobilį, sumokėti už remontą ir įmokas, kurių nebuvo sumokėjęs už automobilio naudojimąsi. Kai pirko automobilį, jis buvo neišvalytas, todėl neprivalo valyti ieškovei grąžintą automobilį, sutartyje irgi nėra nurodyta, jog turi valyti automobilį. Anksčiau su ieškove buvo irgi sudaręs sutartį, paėmęs automobilį, išmokėjo visas įmokas, todėl nusprendė antrą kartą paimti automobilį. Automobilį pats susirado, jis buvo Šiauliuose.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo A. L. 662,14 Eur skolos, 160,00 Eur transporto priemonės pervežimo išlaidų, 2 166,00 Eur nuostolių, 3,41 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 991,55 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. lapkričio 19 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1 542,56 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „mogo LT“. Kitą ieškinio dalį atmetė.
8. Teismas, spręsdamas klausimą dėl skolos priteisimo, įvertino šalių sudarytos sutarties nuostatas, ginčui taikytiną teisinį reglamentavimą, padarė išvadą, kad būtent atsakovui teko pareiga tinkamai prižiūrėti transporto priemonę ir atlikti remontą savo sąskaita. Teismo vertinimu, tai, kad atsakovas dėl transporto priemonės remonto negalėjo ja naudotis, neatleido jo nuo pareigos mokėti įmokas pagal šalių suderintą grafiką, nes sutartis nebuvo nutraukta, todėl atsakovas ją privalėjo vykdyti, todėl ieškovės reikalavimas dėl 662,14 Eur skolos (įmokų suma iki sutarties nutraukimo) priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.
9. Teismas, spręsdamas klausimą dėl transporto priemonės transportavimo išlaidų priteisimo, įvertinęs šalių sutarties nuostatas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad atsakovas privalo atlyginti ieškovės patirtas išlaidas už transporto priemonės pervežimą, todėl jos (160,00 Eur) priteistinos iš atsakovo ieškovei (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, CPK 178 straipsnis).
10. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuostolių dėl transporto priemonės vertės sumažėjimo, įvertinęs klausimo išsprendimui taikytiną teisinį reglamentavimą, tarp šalių sudarytos sutarties nuostatas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad yra pagrindas taikyti sutartinę atsakomybę ir priteisti iš atsakovo ieškovei 2 166,00 Eur transporto priemonės vertės sumažėjimą. Teismo vertinimu, jei nebūtų nustatytų defektų, dėl kurių atsiradimo kaltas atsakovas, ieškovė transporto priemonę būtų galėjusi parduoti už 5 106,74 Eur (tokia transporto priemonės likutinė vertė buvo nurodyta šalių sutartyje). Kai sutartis buvo nutraukta, atsakovas nepateikė duomenų, jog transporto priemonės vertės sumažėjimą nulėmė kiti veiksniai, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 2 166,00 Eur nuostolių dėl transporto priemonės vertės sumažėjimo (CK 6.245 straipsnio 1–3 dalys, 6.246–6.249 straipsniai).
11. Pažymėjo, kad teismas visais atvejais privalo kontroliuoti reikalaujamų netesybų dydį ir mažinti nepagrįstai dideles netesybas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pagal byloje nustatytas aplinkybes ieškovo reikalaujamas netesybų dydis neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų, todėl ieškovei priteistinų netesybų dydis mažintinas iki 3,41 Eur (227,27 Eur x 0,05 proc. x 30 d.). Toks dydis, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atitinka padaryto pažeidimo sunkumą (CK 6.70 straipsnis, 6.72 straipsnis, 6.78 straipsnio 3 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).
12. Teismas, atsižvelgdamas į CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatas, padarė išvadą, kad ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 2 991,55 Eur sumą (662,14 Eur + 160,00 Eur +2 166,00 Eur + 3,41 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
13. Atsižvelgdamas į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį, proporcingai tenkintų reikalavimų daliai, paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Apeliaciniu skundu atsakovas A. L. (toliau – apeliantas) prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimą panaikinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismas neįvertino visų bylos aplinkybių, kai kurias įvertino klaidingai.
14.2. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai rėmėsi tam tikrais rašytiniais įrodymais (MB „Karingas“ motyvaciniu laišku), kurie buvo paneigti kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
14.3. Teismas skundžiamo sprendimo išvadas grindė, remdamasis iš esmės ieškovo paaiškinimais, neatsižvelgdamas į visas byloje nustatytas aplinkybes dėl automobiliui atliktų remonto darbų, kur ir kieno jie buvo atlikti, kokie defektai nustatyti.
14.4. Teigia, kad atsakovas neturi pareigos nusidėvėjusias automobilio detales keisti naujomis, nes tai būtų automobilio būklės pagerinimas, o tai turėtų daryti ieškovas savo lėšomis.
14.5. Taip pat teigia, kad ieškovas, įsigydamas automobilį, turėjo patikrinti jo būklę, atlikti jo apžiūrą.
14.6. Mano, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja mokėti nuomos mokestį už laikotarpį, kurio metu atsakovas juo nesinaudojo dėl jo remonto.
15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „mogoLT“, atstovaujama advokato Remigijaus Bukėno, su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Pažymėjo, kad atsakovas padrikai dėsto nesutikimą su teismo atliktu faktinių aplinkybių vertinimu, kartu siekdamas, kad tos pačios teismo ištirtos ir konstatuotos aplinkybės būtų pakartotinai išnagrinėtos ir įvertintos apeliacinės instancijos teismo. Atsakovas nenurodo, nei su kuria teismo sprendimo dalimi nesutinka, nei dėl kokių priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas, apelianto nuomone, yra tariamai neteisėtas ir nepagrįstas.
15.2. Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl visų ieškovo pareikštų reikalavimų, juos detaliai išanalizavo ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą, todėl vien tai, kad atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje esančių įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu, savaime nėra pakankamas pagrindas abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumu.
15.3. Apelianto teiginiai, kad jis neprivalėjo mokėti įmokų pagal grafiką, nes tuo metu automobiliu negalėjo naudotis, neturi teisinio pagrindo, kadangi pagal tarp šalių sudarytą sutartį ieškovas buvo suteikęs atsakovui naudoti ir valdyti automobilį, neteikiant techninės priežiūros paslaugų. Atsakovas įsipareigojo naudoti transporto priemonę rūpestingai ir atidžiai, savo sąskaita užtikrinti, kad transporto priemonė būtų kasdien tinkamai prižiūrima ir pasirūpinti reguliariu jos remontu, priežiūra, aptarnavimu, kapitaliniu remontu, todėl būtent atsakovui teko pareiga tinkamai remontuoti ir rūpintis transporto priemone. O ta aplinkybė, kad atsakovas dėl transporto priemonės remonto negalėjo ja naudotis, neatleido jo nuo pareigos mokėti įmokas pagal šalių suderintą grafiką, nes sutartis nebuvo nutraukta, todėl atsakovas ją privalėjo vykdyti.
15.4. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas nevykdė savo pareigų, dėl automobilio vertės sumažėjimo kaltas atsakovas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo priteisė atlyginti nuostolius ieškovei.
15.5. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visetą, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, materialinės ir procesinės teisės normas pritaikė tinkamai, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Tai, kad atsakovas nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo įvertintus įrodymus, nesudaro pagrindo, nesant atsakovo teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti pirmosios instancijos teismo išvadas nepagrįstomis. Taigi naikinti teismo sprendimo remiantis atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atsakovo papildomų rašytinių paaiškinimų priėmimo
2. Atsakovas A. L. pateikė rašytinius paaiškinimus, juose atsakovas nurodo atsikirtimus į ieškovės UAB „mogoLT“ išdėstytus atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, taip pat pateikė papildomus apeliacinio skundo teisinius argumentus.
3. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 1 dalis suteikia teisę byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikti rašytinius paaiškinimus, tačiau Civilinio proceso kodekse nėra įtvirtinta galimybė apeliaciniame procese teikti atsiliepimą į atsiliepimą dėl apeliacinio skundo.
4. CPK 307 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Byloje nustatyta, kad atsakovas yra pateikęs apeliacinį skundą, jame išdėstė savo poziciją sprendžiamu klausimu. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsisako priimti atsakovo pateiktus papildomus rašytinius paaiškinimus, vertindama juos kaip apeliacinio skundo papildymą, kuris pateiktas praleidus jam pateikti nustatytą terminą.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
6. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
7. Pažymėtina ir tai, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
8. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos, nuostolių, delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (patikslintu ieškiniu), prašydama priteisti iš atsakovo nuomos mokesčio įmokas pagal grafiką iki sutarties nutraukimo dienos, transporto priemonės pervežimo išlaidas, nuostolius, delspinigius (netesybas) ir įstatymo nustatyto dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
10. Atsakovas su ieškiniu (patikslintu ieškiniu) nesutiko. Nurodė, kad neprivalo mokėti atsakovei už paslaugas, kurių ji nesuteikė, kadangi automobilis buvo remontuojamas ir atsakovas negalėjo jo eksploatuoti. Be to, atsakovas neįsipareigojo automobilį remontuoti, senas jo detales keičiant naujomis, kadangi, atsakovo vertinimu, tai būtų automobilio vertės didinimas, kurį turėtų atlikti ieškovė savo lėšomis.
11. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, konstatuodamas, kad atsakovas nevykdė (netinkamai vykdė) savo įsipareigojimų pagal tarp šalių pasirašytą sutartį dėl transporto priemonės valdymo ir naudojimosi. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, būtent atsakovui teko pareiga tinkamai prižiūrėti transporto priemonę ir atlikti remontą savo sąskaita, taip pat pasibaigus sutarčiai ir (ar) ją nutraukus, pristatyti automobilį ieškovei. Tai, kad atsakovas dėl transporto priemonės remonto negalėjo ja naudotis, neatleido jo nuo pareigos mokėti įmokas pagal šalių suderintą grafiką, nes sutartis nebuvo nutraukta. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas nepateikė duomenų, jog transporto priemonės vertės sumažėjimą nulėmė kiti veiksniai, o ne atsakovo neveikimas, todėl iš atsakovo ieškovei priteisė nuostolių atlyginimą dėl transporto priemonės vertės sumažėjimo. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pagal byloje nustatytas aplinkybes ieškovo reikalaujamas netesybų dydis neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų, todėl ieškovei priteistinų netesybų dydis mažintinas, įvertinus padaryto pažeidimo sunkumą.
12. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, padarė nepagrįstas išvadas. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas.
13. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, todėl jų nekartoja ir pasisako tik dėl atskirų apeliaciniame skunde atsakovo nurodytų argumentų.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
14. 2018 m. balandžio 11 d. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovė įsigijo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), iš P. R. už 5 800,00 Eur.
15. 2018 m. balandžio 11 d. ieškovė ir atsakovas sudarė Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. RNTFL11042018/0025, pagal kurią ieškovė suteikė teisę atsakovui valdyti ir naudotis transporto priemone (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už fiksuotą 260,75 Eur mėnesinį nuomos mokestį su galimybe atsakovui transporto priemonę įsigyti, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, o atsakovas priėmė transporto priemonę ir įsipareigojo terminuotą laiką, t. y. 48 mėnesius, valdyti ir naudotis transporto priemone, laiku mokėti ieškovei įmokas sutarties pagrindinių nuostatų 4 punkto grafike nustatyta tvarka ir terminais. Transporto priemonės vertė – 6 235,00 Eur, ją sudarė transporto priemonės pirkimo kaina – 5 800,00 Eur ir sutarties sudarymo mokestis – 435,00 Eur.
16. Remiantis 2018 m. balandžio 11 d. automobilio registracijos liudijimo (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, kad transporto priemonės savininkė – ieškovė, atsakovas – transporto priemonės valdytojas.
17. Transporto priemonės techninės apžiūros istorijos išrašas patvirtina, kad 2018 m. gruodžio 5 d. automobilio rida – 286 091 km, atsakovas atliko automobilio techninę apžiūrą, kurios metu buvo nustatyti tik nežymūs transporto priemonės trūkumai, kurie neturėjo įtakos naujos (galiojančios) techninės apžiūros kortelės išdavimui.
18. Tarp ieškovės ir atsakovo 2019 m. vasario 12 d. sudaryta nauja Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartis Nr. RNTFL12022019/0017, kuri pakeitė pirminę 2018 m. balandžio 11 d. Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. RNTFL12022019/0017, šia sutartimi atsakovui taip pat buvo suteikta teisė valdyti ir naudotis tuo pačiu automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jo vertė sutarties sudarymo metu – 5 939,69 Eur, fiksuotas mėnesinis mokestis – 227,70 Eur, su galimybe automobilį įsigyti, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų. Atsakovas automobilį įsipareigojo valdyti ir naudotis 48 mėnesius, laiku mokėti įmokas mokėjimo grafike nustatyta tvarka ir terminais. Transporto priemonės 5 939,69 Eur vertę sudarė transporto priemonės likutinė vertė pagal pirminę sutartį – 6 081,93 Eur plius atsakovo skola 292,76 Eur pagal pirminę sutartį. Atsakovui buvo pritaikyta nuolaida 435,00 Eur, t. y. nereikėjo mokėti sutarties sudarymo mokesčio.
19. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad po šalių pirminės sutarties sudarymo 2018 m. balandžio 11 d. atsakovo kasdien eksploatuojama transporto priemonė pirmą kartą sugedo praėjus 14 mėnesių nuo eksploatavimo pradžios, t. y. 2019 m. birželio 12 d. Transporto priemonė 2019 m. birželio 12 d. tralu buvo pristatyta į MB „Karingas“ automobilių servisą diagnostikai ir remontui. Kadangi atsakovas skundėsi dingusia automobilio trauka, MB „Karingas“ atliko Transporto priemonės gedimo diagnostiką ir nustatė turbokompresoriaus gedimą ir netinkamą automobilio variklio veikimą.
20. Automobiliui pakartotinai sugedus 2019 m. spalio mėnesį, atsakovas kreipėsi į MB „Karingas“ servisą dėl garantinio turbokompresoriaus remonto suteikimo. 2019 m. spalio 19 d. automobilio defektiniu aktu MB „Karingas“ nustatė automobilio turbokompresoriaus Nr. 5304-970-0054 gedimo priežastį – blogai funkcionuojantį variklį. Minėtu defektiniu aktu buvo nustatyta, kad dėl blogai funkcionavusio variklio ir nepakankamo tepalo slėgio buvo sugadintas velenas, įvorės, sparnuotė, kompresoriaus sparnuotės korpusas, kintamo oro srauto valdymo geometrija, vizualiai nulaužta el. bloko jungtis, turbokompresoriaus ašies darbinis paviršius pažeistas. MB „Karingas“ atsisakius remontuoti turbokompresorių garantinėmis sąlygomis, atsakovas pristatė automobilį į kito paslaugų teikėjo UAB „Autovelna“ servisą.
21. UAB „Autovelna“ servise buvo atliktas pakartotinis automobilio turbokompresoriaus remontas. Po atlikto pakartotinio automobilio turbokompresoriaus remonto dėl nepakankamo variklio alyvos slėgio ir netinkamo variklio veikimo UAB „Autovelna“ nerekomendavo automobilio eksploatuoti ir patarė keisti blogai funkcionuojantį automobilio variklį. UAB „Autovelna“ atlikus remonto darbus transporto priemonės nebuvo galima eksploatuoti. Likusį nebefunkcionuojantį variklį atsakovas iš pradžių pats sutiko keisti savo sąskaita, todėl atsakovo užsakymu UAB „Autovelna“ atliko Ttansporto priemonės variklio ardymo darbus ir pateikė atsakovui apmokėti 2019 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VEL-01713, kuri buvo atsakovo pateikta į bylą kartu su 2021 m. balandžio 26 d. prašymu.
22. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė ginčo sutartį 2020 m. liepos 8 d. nutraukė vienašališkai, nes atsakovas tinkamai ir laiku nemokėjo įmokų. Iki ginčo sutarties nutraukimo susidarė įsiskolinimas dėl praleistų mokėti įmokų, sutarties nutraukimo dienai atsakovo skola sudarė 662,14 Eur, ši skola atsakovo nebuvo apmokėta. Atsakovas sutiko grąžinti automobilį, tačiau jo ieškovei nepristatė, todėl automobilis buvo iš atsakovo paimtas ieškovės lėšomis.
23. 2020 m. liepos 24 d. transporto priemonės grąžinimo aktas patvirtina, kad automobilis buvo paimtas iš atsakovo Klaipėdoje ir tralu parvežtas į Vilnių, atsakovas aktą pasirašė. Pateiktos nuotraukos patvirtina grąžinamo automobilio būklę, t. y. automobilio variklis nuardytas, o variklio dalys sudėtos į automobilio bagažinę, užfiksuoti priekinės kairės pusės durų moldingo ir galinio buferio apatinės dalies apgadinimai, automobilio rida – 302 504 km. Iš atsakovo paimtas automobilis buvo su defektais, neeksploatuojamas.
24. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, kai kurias įvertino klaidingai, motyvuodamas tuo, kad atsakovas automobilio neįsigijo, ieškovė atsakovo automobilio įsigijimo nefinansavo, automobilį įsigijo ieškovė, jį išnuomojo atsakovui, siekdama gauti pelną.
25. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju apelianto apeliacinio skundo teiginiai / argumentai, nurodyti šios nutarties 38 punkte, nėra teisiškai reikšmingi teisingam ginčo išsprendimui. Nagrinėjamu atveju teisiškai reikšmingos aplinkybės yra tai, kad 2018 m. balandžio 11 d. ieškovė įsigijo ginčo automobilį, kurį 2018 m. balandžio 11 d. Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartimi, kuri buvo pakeista 2019 m. vasario 12 d., perleido atsakovui ginčo automobilį valdyti ir juo naudotis. Apelianto nurodomos aplinkybės dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių vertinimo, pavartotų terminų / frazių klaidingumo (tokių kaip, kad automobilio įsigijimą finansavo ieškovė) neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išnagrinėjimui. Be to, nors apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes dėl automobilio įgijimo, tačiau pats patvirtina, kad ginčo automobilį susirado pats, jis buvo Šiauliuose, kad už automobilį pinigus mokėjo ieškovė, o atsakovui suteikė teisę naudotis įgytu ginčo automobiliu sutarties pagrindu. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai / klaidingai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl įrodymų vertinimo
26. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus, išimtinai vadovavosi ieškovės paaiškinimais, todėl padarė nepagrįstas išvadas, t. y. pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi MB „Karingas“ motyvaciniu laišku, kurį paneigia kiti byloje pateikti dokumentai.
27. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).
28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, šalių teiktais paaiškinimais, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo įvertintos ir atsakovo akcentuojamos aplinkybės (tarp šalių sudarytos sutartys, atsakovo paaiškinimai, Vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimas), tačiau, jas įvertinus, nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas.
Dėl skolos, transportavimo išlaidų ir nuostolių atlyginimo priteisimo
29. Atsakovas tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde teigia, kad jis neturi pareigos mokėti nuomos mokesčio už laikotarpį, kada automobilis buvo remontuojamas, kadangi tuo metu ieškovė jam neteikė paslaugų pagal sutartį, jis automobiliu nesinaudojo. Taip pat mano, kad atsakovas sutartimi neįsipareigojo senų automobilio detalių keisti naujomis, nes tai būtų automobilio būklės pagerinimas, kuris, nutraukus tarp šalių sudarytą sutartį, liktų ieškovei, todėl toks automobilio tvarkymas turi būti atliekamas ieškovės lėšomis.
30. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė ir atsakovas sudarė mišrią sutartį, turinčią tiek išperkamosios nuomos (išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje numatytą kainą) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.503 straipsnio 1 dalis), tiek transporto priemonių nuoma neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų (CK 6.522 straipsnio 1 dalis).
31. Taigi tarp šalių sutarties pagrindu susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1–6.4 straipsniai, 6.503 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio l dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio l dalis). Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama (CK 6.59 straipsnis). CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.221 straipsnio 1 dalis numato, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. Kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Jei grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams (CK 6.222 straipsnio 1 dalis).
32. Tarp šalių sudarytos sutarties bendrųjų nuostatų 8.4.1 ir 8.4.7 papunkčiais atsakovas įsipareigojo naudotis transporto priemone atidžiai ir rūpestingai, savo sąskaita užtikrinti, kad transporto priemonė būtų kasdien tinkamai prižiūrima, ir pasirūpinti reguliariu jos remontu, priežiūra, aptarnavimu, kapitaliniu remontu ir kitais veiksmais, kurių reikia norint užtikrinti, kad transporto priemonė būtų tinkama naudoti.
33. Sutarties bendrųjų nuostatų 8.6 papunkčiu atsakovas taip pat įsipareigojo, pasibaigus Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi terminui arba sutartį nutraukus prieš terminą ir atsakovui neketinant įsigyti transporto priemonės, savo lėšomis ne vėliau kaip kitą darbo dieną po Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi termino pasibaigimo grąžinti ieškovei transporto priemonę. Atsakovas įsipareigojo transporto priemonę grąžinti tokios techninės būklės ir komplektacijos, kokia pagrįstai turėtų būti tinkamai ir rūpestingai valdant ir naudojant transporto priemonę, įvertinus normalų nusidėvėjimą per transporto priemonės valdymo ir naudojimo laikotarpį.
34. Sutarties bendrųjų nuostatų 12.7 ir 12.8 papunkčiai taip pat numatė, jog ieškovui grąžinama transporto priemonė privalo būti ne blogesnės būklės ir komplektiškumo, nei ji buvo sutarties pasirašymo dieną, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą per transporto priemonės valdymo ir naudojimo laikotarpį. Atsakovui nesilaikant šiame punkte aprašytų reikalavimų, ieškovė įgyja teisę reikalauti atsakovo padengti remonto darbų, medžiagų ir kitas išlaidas, būtinas atkurti transporto priemonės būklę.
35. Sutarties bendrųjų nuostatų 13.9, 13.9.1, 13.9.1.1, 13.9.1.2, 13.9.2 papunkčiuose taip pat nurodoma, kad jeigu sutartis nutraukiama dėl atsakovo kaltės, nuo jo priklausančių priežasčių ar jam priskiriamų rizikų bei atsakomybių ir sutartyje nenumatytos kitokios sutarties nutraukimo pasekmės, atsakovas privalo sumokėti ieškovei: visus Bendrųjų nuostatų 6.2 papunktyje nustatytus mokėjimus; įmokas, kurių mokėjimo terminas jau suėjo; įvykdyti Bendrųjų nuostatų 8.6 papunktyje aprašytą atsakovo įsipareigojimą savo lėšomis grąžinti transporto priemonę ieškovei ir, esant poreikiui, atkurti ją į sutartyje nustatytą būklę arba kompensuoti ieškovei dėl transporto priemonės būklės atkūrimo patirtas išlaidas.
36. Taip pat pažymėtina, kad nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Kai nuomininkas daikto negrąžina, jis turi atlyginti nuomotojui to daikto vertę, taip pat sumokėti nuomos mokestį bei atlyginti kitus nuomotojo patirtus nuostolius (CK 6.499 straipsnio 1, 3 dalys). Pagal CK 6.524 straipsnį nuomininkas nuomos laikotarpiu privalo techniškai prižiūrėti transporto priemonę, užtikrinti tinkamą jos būklę, atlikti einamąjį ir kapitalinį remontą, jeigu sutartis nenustato ko kita.
37. Remiantis byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad atsakovo eksploatuojama transporto priemonė 2019 m. birželio mėnesį sugedo, transporto priemonei buvo atlikti daliniai (turbokompresoriaus) remonto darbai. 2019 m. spalio mėnesį transporto priemonė vėl sugedo, gedimai buvo susiję su varikliu. UAB „Autovelna“, išardžiusi nebefunkcionuojantį automobilio variklį, pateikė atsakovui sąskaitą dėl remonto darbų 3 374,00 Eur sumos. Atsakovas transporto priemonės neremontavo, o išardytą variklį sudėjo į automobilį. Atsakovas šių aplinkybių neneigia. Neneigia, kad automobilis sugedo, jį buvo būtina remontuoti. Mano, kad automobilio variklio remonto darbus turėjo apmokėti ieškovė.
38. Taip pat nustatyta, kad iš atsakovo perimta transporto priemonė buvo su variklio defektais, taip pat pažeista galinio buferio apatinė dalis ir priekinės kairės pusės durų moldingas. Užfiksuoti defektai atsirado transporto priemonę valdant atsakovui. Atsakovas į bylą nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad nustatyti defektai (pažeista galinio buferio apatinė dalis ir priekinės kairės pusės durų moldingas) atsirado galbūt automobilio transportavimo metu.
39. Ieškovės į bylą pateikta remonto sąmata Nr. HJB456 patvirtina, jog bendra transporto priemonės darbų kaina kartu su dalimis sudaro 2 166,00 Eur + PVM.
40. Nustatyti transporto priemonės defektai patvirtina, kad atsakovas tinkamai transporto priemonės neprižiūrėjo ir neremontavo, dėl to jos būklė iš esmės pablogėjo ir nustatytų defektų negalima priskirti natūraliam nusidėvėjimui. Dėl nustatytų automobilio sugadinimų (defektų, trūkumų) neabejotinai sumažėjo jo vertė, perimtas automobilis buvo neeksploatuojamas, buvo būtina atlikti remonto darbus, nustatyti trūkumai atsirado automobilio nuomos metu, kai automobilį valdė atsakovas, todėl pagrįstai darytina išvada, kad atsakovas automobilio tinkamai neprižiūrėjo, jo laiku neremontavo.
41. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad transporto priemonė, įvertinus būtinus atlikti remonto darbus, buvo parduota už 2 200,00 Eur sumą. Sutarties nutraukimo dieną transporto priemonės likutinė vertė buvo 5 106,74 Eur.
42. Taigi anksčiau aptartos šalių sudarytos sutarties normos ir ginčui taikytinos materialiosios teisės normos, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad būtent atsakovui teko pareiga tinkamai prižiūrėti transporto priemonę ir atlikti remontą savo sąskaita. Tai, kad atsakovas dėl transporto priemonės remonto negalėjo ja naudotis, neatleido jo nuo pareigos mokėti įmokas pagal šalių suderintą grafiką, nes sutartis nebuvo nutraukta, todėl atsakovas ją privalėjo vykdyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovas savo įsipareigojimų nevykdė, įmokų pagal šalių suderintą grafiką nemokėjo, transporto priemonės tinkamai neprižiūrėjo, jai sugedus, tinkamai jos neremontavo, nutraukus sutartį, transporto priemonės ieškovei negrąžino, todėl pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimus dėl 662,14 Eur skolos (įmokų suma iki sutarties nutraukimo), 160,00 Eur transporto priemonės pervežimo išlaidų ir 2 166,00 Eur nuostolių dėl transporto priemonės vertės sumažėjimo atlyginimo priteisimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, jeigu atsakovas būtų pašalinęs transporto priemonės defektus, tai yra atlikęs automobilio remontą, kaip buvo įsipareigojęs pagal šalių sudarytą sutartį, būtų galėjęs toliau eksploatuoti transporto priemonę, tačiau jis savo pareigų nevykdė.
43. Teisėjų kolegija vertina, kad apeliantas, teikdamas apeliacinį skundą ir dėstydamas savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo atliktu nustatytų faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimu, siekia, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo būtų vertinamos skunde išvardytos faktinės bylos aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, padarytos kitokios išvados nei skundžiamame sprendime. Aplinkybė, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus, dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
Dėl procesinės bylos baigties
44. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo, įrodymų vertinimo principus (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), tinkamai taikė materialinės teisės normas, dėl to tarp šalių kilęs ginčas buvo išspręstas teisingai, teismo sprendimo išvados ir vertinimai yra pagrįsti byloje surinktų įrodymų visuma. Todėl teisėjų kolegija nusprendžia, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo
45. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.
46. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
47. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, ieškovės prašymas dėl 350,42 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo iš atsakovo tenkintinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. L. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „mogoLT“ 350,42 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų 42 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Aurimas Brazdeikis
Giedrė Seselskytė
Milda Skersienė