Civilinė byla Nr. 2-64-787/2012
Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01418-2011-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
30.12.1; 116.1.
KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. kovo 20 d.
Kaišiadorys
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Vytautas Turauskis,
sekretoriaujant Editai Juršienei,
dalyvaujant ieškovui A. M. ir jo atstovei advokatei Laimutei Leonavičienei, atsakovui V. M. ir jo atstovui advokato padėjėjui M. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovui V. M. dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo.
Teismas n u s t a t ė:
Ieškovas A. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. M., prašydamas įpareigoti atsakovą patraukti vielinę tvorą ir krūmus iš ieškovui priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėtuose taškuose 4-3, 21,99 m pagal esančius riboženklius bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdžio metu ieškovas A. M. prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį ir išlaidas notarui, o reikalavimo patraukti vielinę tvorą ir krūmus jau nebereiškia. Paaiškino, kad jo ir atsakovo sklypai yra gretimi, Sodų gatvėje, ribojasi vienas su kitu. Atsakovo sklypui 2010 m. darė geodezinius matavimus, o jo sklypui 2011 m. gegužės mėn. darė geodezinius matavimus. Pagal geodezinius matavimus ir riboženklius jam priklausančiame sklype liko atsakovo vielinė tvora su želdiniais. Atsakovas buvo įspėtas patraukti tvorą, kreipėsi į jį registruotu laišku. Kai buvo daromi pirminiai matavimai, atsakovas buvo, vaikščiojo, jį kvietė ateiti, bet jis apsisuko ir nuėjo. Jis žinojo, bet nedalyvavo matavimo procese. „Geosoma“ darbuotojai paaiškino, kad jam atlikti geodeziniai matavimai, jo dalyvavimas nelabai būtinas. Kai jis pats gavo matavimus ir dokumentus, registravo Registrų centre, tada kreipėsi į atsakovą žodžiu, kad patrauktų tvorą, atsakovas jam nieko neatsakė. Tada kreipėsi į atsakovą registruotu laišku, jį išsiuntė spalio 8 d. ar 10 d. registruotu laišku, atsakovas į tai nereagavo, tada jis kreipėsi į teismą. O po to 2011.11.25 atsakovas jau buvo patraukęs tvorą, tai buvo šeštadienis. Jis dirbo su žmonėm. Dabar viskas atitinka pagal planą: ir želdiniai iškasti, ir tvora perkelta naujai. Tvorą patraukė 11.25, šeštadienį iš ryto, lijo lietus. Yra liudininkai, kurie visa tai matė ir tai patvirtins.
Ieškovo A. M. atstovė advokatė Laimutė Leonavičienė paaiškino, kad ieškovas pateikė ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Ši problema iki pradedant nagrinėti bylą išnyko, kadangi M. patraukė tvorą ir išrovė gyvatvorę, kaip nurodyta „Geosoma“ plane. Atsakovas ir jo atstovas šį dalyką neigia, kad panaikino kliuvinius. Buvo suformuotas sklypas ir padarytas geodezinis planas M. 2010 m., o 2011 m. gegužės mėn. M. Jos atstovaujamasis norėjo ginčą spręsti ne ginčo būdu, todėl informavo atsakovą raštu, jis jokio atsakymo nedavė, todėl 2011.11.22 kreipėsi į teismą, o jau 2011.11.25 M. patraukė tvorą ir išrovė želdinius, tai paliudijo K. ir K.. K. gyvena kitoje kelio pusėje ir matė darbus. Prašo teismo vadovautis M. pateiktomis nuotraukomis, kurios atliktos vietoje, iš pateiktos pažymos matyti kada atlikta, kokiomis dienomis, tai įrodo, kad M. savo noru patraukė tvorą ir krūmus, pagal esančius riboženklius. Neprašo tenkinti ieškinio 1 p., nes planą atsakovas pateikė, antro punkto atsisako, nes nebėra ginčo. Prašo priteisti iš atsakovo sumokėtą žyminį mokestį ir notaro išlaidas už nuorašų patvirtinimą, bei kitas bylinėjimosi ir pašto išlaidas.
Atsakovas V. M. ieškinio nepripažino ir paaiškino, kad 2011 m. rudenį buvo išrauti želdiniai. Kasmet rudenį jis išrauna želdinius. Jis pats jokios tvoros nekėlė, o tik išrovė želdinius, nes nori persodinti. Tvora ir želdiniai, kaip buvo taip ir yra, tvora yra jo žemėje. Ieškovo planas teisingai nubraižytas, tačiau ieškovas nori kuo daugiau užsiimti žemės. Rudenį jis gavo registruotą laišką iš ieškovo, kuriuo jis prašė pasitraukti tvorą, bet jis to nedarė. Gavęs ieškinį, taip pat netraukė nei krūmų, nei tvoros. Už riboženklio nieko nebuvo išrauta ir iškasta. Nuotraukoje yra ne jo žemė.
Atsakovo V. M. atstovas advokato padėjėjas M. V. prašo teismo ieškinį atmesti, nes liudytojų parodymai negali būti vertinami vienareikšmiškai. Atsakovas teigia, kad pats tvoros netraukė. Jeigu 2011.11.25 buvo patraukta tvora, tai ji patraukta iki sužinant apie ieškinį, neaišku kieno ji patraukta. Ieškinys pareikštas be pagrindo, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovui.
Ieškinys tenkintinas.
Liudytojas A. J. paaiškino, kad jis atliko kadastrinius matavimus. Kai atvažiavo atlikti matavimų dėl M. sklypo, M. riboženkliai stovėjo vietoje, sklypas buvo suformuotas, dar patikrino koordinates, jos atitiko pagal riboženklius ir taip suformavo M. sklypą. Plane geltonai pabrėžta linija - tvora ir krūmai, jie yra M. sklypo teritorijoje. Želdiniai buvo M.. M. sklypas jau buvo suformuotas, preliminariais matavimais ribos buvo suformuotos, jie negali atstumų iškraipyti, negali ribos padaryti kreivos, jos negali pakeisti. Kai M. formavo sklypą, M. dalyvavimas nebuvo reikalingas, nes jo riboženkliai jau stovėjo. Želdiniai ar tvora nėra pagrindas keisti sklypo ribas. Surašė Žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktą, kur 6 p. parašyta, kad keturi riboženkliai pastatyti. Toks dokumento standartas ribų paženklinimo akto, jeigu ta vieta sutaptų ta dalis „ kitos ribos sutampa su natūraliais ir dirbtiniais objektais“ turėtų būti pabraukta, o nubraukta neturėtų būti. Yra taisyklės, kurios nustato akto pildymą, kadastrinių matavimų taisyklės. M. parašo nėra plane, nes jo riboženkliai buvo vietoje, jo kviesti nereikėjo. Atsakovo sklypo ribos nesikeitė.
Liudytoja D. Š. paaiškino, kad ji dirba UAB „Geosoma“ matininke ir ji nebuvo vietoje, o braižė planą pagal pateiktą situaciją, ribas padarė prie M. ribos priderindami M.ribas, kadangi M. planas buvo darytas anksčiau. Pirma pamatuoja situaciją, nubraižo situaciją, sudėlioja ribas, tada jei reikia kviečia kaimynus, kieno atlikti kadastriniai matavimai ir likę riboženkliai, tada važiuoja į vietą ir paženklinimo aktą rašo antrą sykį. Pirmą sykį nusimatuoja situaciją, o antrą kartą daromas ribų paženklinimo aktas, kai kala riboženklius. Ribų paženklinimo aktas daromas vietoje.
Liudytoja M. K. paaiškino, kad ji yra M. kaimynė. Kai buvo daromas geodezinis planas, ji dalyvavo, nes jos žemė ribojasi. Jai parodė, kiek M. patraukta tvora į M. pusę. Prie M.sklypo matė riboženklius, matavo ribą tarp jos ir M. sklypų. Jis jai rodė, kur turi būti riba ir kur stovi tvora. Tvora yra patraukta, ją patraukė rudenį. Matė, kad iškastas griovys, iškasta gyvatvorė ir patraukta tvora pagal esantį riboženklį, kaip priklausytų pagal planą. Kas tą darė, ji nežino. Žiužnys jai parodė, kaip buvo pastatyta tvora ne pagal ribą, kaip turi būti pagal planą. Tvora dabar stovi kitoje vietoje, nei stovėjo.
Liudytoja R. K. paaiškino, kad matė, kaip dirbo žmonės prie tvoros ir kėlė tvorą pas M.. Ją išardė ir vėl pastatė 2011 metų lapkričio pabaigoje. M. ten buvo, kai kėlė tvorą. Be M. ten dar buvo viena moteris ir du vyrai. Per langą matė, kad dirbo žmonės. Želdiniai buvo raunami, keliama tvora ir vėl jie gręžė ir statė kuolus. Paskui vėl tvora buvo pastatyta. Pakoreguota tvora buvo pagal ribą. Matėsi, kad išrauti želdiniai.
Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas raštiškai, išsiųsdamas pranešimą registruotu paštu, įspėjo atsakovą patraukti tvorą ir želdinius iš jam priklausančio sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini) į atsakovui priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 6, 8-9, 12-16, 24-25, 43-53). Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM 2011-08-10 įsakymu minėto žemės sklypo duomenis buvo patikslinti (b.l. 10-11). UAB ,,Geosoma‘‘2011-05-17 sudarė ieškovo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą (b.l. 17-23). UAB ,,Geosoma‘‘2010-10-11 sudarė atsakovo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą (b.l. 54-66).
Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas savo reikalavimo įpareigoti atsakovą patraukti vielinę tvorą ir krūmus iš ieškovui priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėtuose taškuose 4-3, 21,99 m pagal esančius riboženklius atsisakė, kadangi atsakovas įvykdė tai, ko ieškiniu prašo ieškovas, todėl šioje dalyje civilinė byla nutrauktina (LR CPK 140 str. 1 d. ir 293 str. 4 p.). Ieškovui išaiškintinos LR CPK 294 str. 2 d. numatytos ieškinio atsisakymo ir civilinės bylos nutraukimo procesinės pasekmės.
Ieškovui atsisakius ieškinio, jam grąžintina 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio (b.l. 5, LR CPK 87 str.).
Šioje civilinėje byloje spręstinas ieškovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas pagrįstumas. Pagal LR CPK 94 str., kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Sprendžiant, ar iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos tais atvejais, kai po ieškinio pareiškimo atsakovas patenkina ieškovo reikalavimus, teismų praktikoje atsižvelgiama į tai, kada ieškovas gauna informaciją apie reikalavimų įvykdymą, taip pat vertinamas procesinis šalių elgesys, įvertinamas bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumas, kiek apdairiai ir rūpestingai elgėsi šalys, atlikdamos procesinius veiksmus, įskaitant ieškinio padavimą ir ieškovo reikalavimų ginčijimą iki jam kreipiantis į teismą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-906/2011; 2007 m. lapkričio 29 d. sprendimas civ. byloje Nr. 2-758/2007).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Atsižvelgiant į šias CPK nuostatas darytina išvada, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta paskirstoma šalims atsižvelgiant į bylos rezultatą. Jeigu toks rezultatas yra ne atsakovo naudai, jis neturi teisės pretenduoti į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Taigi, ieškovui atsisakius ieškinio dėl tos aplinkybės, kad pareiškus ieškinį, atsakovas patenkino ieškovo reikalavimą, galutinis bylos rezultatas materialiąja prasme naudingas ieškovui, nes skolininkas įvykdė prievolę kreditoriui. Todėl tik tuo atveju, jeigu į teismą asmuo kreipėsi nerūpestingai ar neapdairiai, pažeisdamas tinkamo teisės kreiptis į teismą realizavimo sąlygas, jis tampa atsakingas už kitų asmenų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Tokia išvada darytina taikant įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (įstatymo analogiją), - minėtas CPK 93 straipsnio pirmosios dalies ir 94 straipsnio pirmosios dalies nuostatas, kadangi CPK nereglamentuoja nagrinėjamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimo, kai egzistuoja nurodytos bylos aplinkybės (CPK 3 str. 6 d.). Toks teisės aiškinimas atitinka ir priežasties teoriją, pagal kurią paskirstant bylinėjimosi išlaidas lemiamą reikšmę turi ne tik galutinis proceso rezultatas, bet ir procesinis šalių elgesys, t.y. įvertinamas bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumas, kiek apdairiai ir rūpestingai elgėsi šalys, atlikdamos procesinius veiksmus, įskaitant ieškinio padavimą ir ieškovo reikalavimų ginčijamą iki jam kreipiantis į teismą. Priežasties teorijos taikymas skirstant bylinėjimosi išlaidas, kai byla baigiama be teismo sprendimo dėl ginčo esmės, atitinka Lietuvos apeliacinio teismo praktiką.
Todėl, nustačius, kad 2011-10-10 ieškovas raštiškai atsakovą buvo įspėjęs, jog jei atsakovas nepatrauks tvoros ir želdinių iš jo sklypo, jis kreipsis į teismą, iš ko darytina išvada, kad atsakovas buvo informuotas apie ieškovo ketinimus ginčą spręsti teisminiu būdu, bei į tai, jog atsakovas ieškovo ieškiniu reiškiamą reikalavimą įvykdė po ieškovo ieškinio padavimo teismui, t.y. 2011-11-25, kai tuo tarpu ieškinys buvo paduotas 2011-11-23 ir teisme teisėjo rezoliucija priimtas 2011-11-24, todėl darytina išvada, kad atsakovas pažeidė protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, dėl jo veiksmų buvo pareikštas ir nagrinėjamas nepagrįstas ieškinys, ieškovas patyrė išlaidų, reiškiant ieškinį teisme, kurios priteistinos iš atsakovo, o atsakovas neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (LR CK 1.5 str. 1 d., CPK 7 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 25 proc. ieškovo sumokėto žyminio mokesčio ir 22,40 Lt išlaidų notarui bei 16,60 Lt pašto išlaidų valstybei (b.l. 2, 5, 7).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 140, 259, 265-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
Priimti ieškovo A. M. ieškinio atsakovui V. M. dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo atsisakymą.
Išaiškinti ieškovui A. M. ieškinio atsisakymo ir civilinės bylos nutraukimo pasekmes – nutraukus bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
Civilinę bylą Nr. 2-64-787/2012 nutraukti.
Grąžinti A. M. 75 proc. sumokėto 70,00 Lt žyminio mokesčio pagal 2011-11-09 kredito įstaigos Swedbank, AB, įmokos mokėjimo kvitą.
Priteisti iš V. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 17,50 Lt (septyniolika litų 50 ct) žyminio mokesčio ir 22,40 Lt (dvidešimt du litus 40 ct) išlaidų notarui A. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) naudai.
Priteisti iš V. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 16,60 Lt (šešiolika litų šešiasdešimt centų) pašto išlaidų valstybei (pašto išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank“, įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.
Teisėjas Vytautas Turauskis