Administracinė byla Nr. A-1457-602/2017

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00081-2016-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18; 14.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo V. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kupiškio komunalininkas“ prašymą atsakovui V. V. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Kupiškio komunalininkas“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą su prašymu priteisti iš atsakovo V. V. 250,53 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) (b. l. 2–3).
1. Pareiškėjas nurodė, kad Kupiškio rajono savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. TS-147 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurių 11 punktas nustatė, kad vietinę rinkliavą mokėti privalo visi atliekų turėtojai (butų ir individualių namų valdų savininkai, savivaldybės butų nuomininkai), gyvenantys tuose rajono miestuose ir miesteliuose, gyvenvietėse ir kaimuose, kuriuose paslaugos teikėjas organizuotai surenka komunalines atliekas. Šių Nuostatų 8 punktas numatė, kad vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų iš gyventojų surinkimą bei atliekų tvarkymą apskaitą vykdo paslaugų teikėjas. Taryba 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. TS-267 ir 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. TS-278 patvirtino naujus Kupiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus. Pagal šių Nuostatų 11 punktą, nustatyto dydžio vietinė rinkliava mokama už einamąjį ketvirtį ne vėliau kaip iki to ketvirčio paskutinės dienos pervedant pinigus į nurodytą sąskaitą, o pagal 6 punktą, vietinę rinkliavą administruoja paslaugos teikėjas, vykdantis vietinės rinkliavos mokėtojų registro tvarkymą, vietinės rinkliavos apskaičiavimą, surinkimo organizavimą ir apskaitą, mokėjimo kontrolę. Kupiškio rajone šios paslaugos teikėjas pagal pasirašytas 2003 m. gruodžio 31 d. Komunalinių atliekų išvežimo sutartį Nr. B3-83 ir 2014 m. sausio 15 d. Paslaugų teikimo sutartį Nr. B5-01.02 yra UAB „Kupiškio komunalininkas“. Taip pat pagal Kupiškio rajono savivaldybės administracijos 2014 m. rugpjūčio 26 d. įgaliojimą Nr. SI-1385(4.16) bendrovė įgaliota atlikti visus procesinius veiksmus išieškant iš nemokių gyventojų vietinės rinkliavos mokesčius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
2. Remdamasis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjas pažymėjo, kad vietinę rinkliavą privalo mokėti asmenys, deklaravę gyvenamąją vietą Kupiškio savivaldybėje. Šiame kontekste atkreipė dėmesį į tai, kad nekilnojamasis turtas, esantis adresu Kupiškio r. sav., (duomenys neskelbtini), priklauso Kupiškio rajono savivaldybės administracijai. Tačiau 2008 m. gegužės 23 d. su atsakovu buvo sudaryta Kupiškio rajono savivaldybės manevrinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, o 2011 m. kovo 17 d. buvo sudaryta savivaldybės socialinio būsto butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. E44-8. Pagal minėtos 2008 m. gegužės 23 d. nuomos sutarties 2.6 punktą bei 2011 m. kovo 17 d. nuomos sutarties 5 punktą, nuomininkas įsipareigoja apmokėti visus komunalinius mokesčius. Atitinkamai nurodytu adresu kartu su atsakovu gyvenamąją vietą yra deklaravę V. O. V. ir R. V.. Remiantis (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2011 m. gruodžio 21 d. pažyma Nr. 107, R. V. buvo išvykęs į Panevėžio miestą, todėl nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d., vadovaujantis Tarybos 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. TS-147 patvirtintų Nuostatų 14 punktu ir 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. TS-267 bei 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu patvirtintų Nuostatų 16 punktu, jam vietinės rinkliavos mokestis nebuvo skaičiuojamas. Paaiškino, kad ketvirčiui vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą iki 2014 m. gruodžio 31 d. buvo priskaičiuojama po 4,34 Eur, o nuo 2015 m. sausio 1 d. – po 4,25 Eur. Tačiau atsakovas šios rinkliavos nemoka, į raginimus sumokėti vietinę rinkliavą nereaguoja, todėl atsakovo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d. sudaro 250,53 Eur.
2. Atsakovas atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė.

II.

3. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 20 d. sprendimu (b. l. 50–53) pareiškėjo prašymą tenkino ir priteisė jam iš atsakovo 250,53 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d.
1. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1–2 punktais ir 16 straipsnio 2 dalimi, teismas pažymėjo, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Ši vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka, ji nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2005 m. spalio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005, 2008 m. liepos 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008, 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012). Vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (rėmėsi LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).
2. Šiame kontekste teismas pabrėžė, kad Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą reglamentavo Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. TS-147, 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. TS-267 ir 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. TS-278 patvirtinti Nuostatai. Tarybos 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. TS-147 patvirtintų Nuostatų 3 punktas įtvirtino, kad vietinė rinkliava nustatoma gyvenamųjų patalpų (butų ir individualių namų) savininkams, jų šeimų nariams ir kitiems asmenims, deklaravusiems gyvenamąją vietą Kupiškio rajono savivaldybėje, taip pat asmenims, nedeklaravusiems gyvenamosios vietos, bet faktiškai Kupiškio rajono savivaldybėje gyvenantiems ilgiau kaip mėnesį, o 11 punktas nustatė, kad vietinę rinkliavą mokėti privalo visi atliekų turėtojai (butų ir individualių namų valdų savininkai, savivaldybės butų nuomininkai), gyvenantys tuose rajono miestuose ir miesteliuose, gyvenvietėse ir kaimuose, kuriuose paslaugos teikėjas organizuotai surenka komunalines atliekas. Pagal Tarybos 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. TS-267 ir 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. TS-278 patvirtintų Nuostatų 2.4 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai – tai komunalinių atliekų turėtojai, privalantys mokėti vietinę rinkliavą, kurie šių nuostatų 2.3 punkte apibrėžti kaip asmenys (fiziniai ar Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, juridinio asmens filialas, atstovybė ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas valstybėse narėse įsteigto juridinio asmens filialas ar atstovybė, išskyrus daugiabučių gyvenamųjų namų ir sodų bendrijos), kurie turi komunalinių atliekų arba kurių veiklos metu susidaro komunalinių atliekų.
3. Atsižvelgęs į nurodytas nuostatas, teismas pabrėžė, kad bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas savo gyvenamąją vietą ginčo laikotarpiu buvo deklaravęs adresu Kupiškio r. sav., (duomenys neskelbtini), todėl jis laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju, t. y. turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą minėtuose Nuostatuose nustatyta tvarka. Remdamasis nurodytu teisiniu vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentavimu, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatavo, jog pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovo nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d. susidariusį įsiskolinimą yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.

III.

4. Atsakovas V. V. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 56), kuriame nesutinka su Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 20 d. sprendimu ir prašo peržiūrėti šią bylą. Atsakovas nurodo, kad gyvena Kupiškio rajono savivaldybės administracijai priklausančiame būste, už kurį iki 2016 m. balandžio mėn. nereikėjo mokėti. Atsakovas taip pat akcentuoja, kad su pareiškėju nebuvo sudaręs jokios paslaugų teikimo sutarties, be to, jis neturi jokių atliekų, kurias priima pareiškėjas.
5. Pareiškėjas UAB ,,Kupiškio komunalininkas“ atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 65–66) prašo jį atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 20 d. sprendimą. Pareiškėjas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra abejonių nekeliančių įrodymų, jog atsakovo ūkyje susidarančios atliekos nepatenka į Kupiškio rajono savivaldybėje organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą. Taip pat nurodo, kad vietinė rinkliava – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Taigi, šiuo atveju sutarties sudaryti nereikia. Tai nėra atlygis už atliktą paslaugą ir vietinės rinkliavos mokėtojas negali pasirinkti mokėti rinkliavą ar ne, jis nuo šios pareigos gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Be to, pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal 2008 m. gegužės 23 d. nuomos sutarties 2.6 punktą bei 2011 m. kovo 17 d. nuomos sutarties 5 punktą nuomininkas kiekvieną mėnesį turi sumokėti visus mokesčius.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

6. Pažymėtina, kad ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).
7. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 250,53 Eur dydžio nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d. priteisimo iš atsakovo V. V.. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 20 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino ir priteisė jam iš atsakovo 250,53 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d. Tačiau atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės argumentuodamas tuo, jog nurodytu laikotarpiu jis su pareiškėju nebuvo sudaręs jokios paslaugų teikimo sutarties ir atliekų neturėjo.
8. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime išsamiai aptarė bylai aktualų teisinį reguliavimą, reglamentuojantį vietinių rinkliavų mokėjimą, todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu iš naujo nepasisako, tik akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei apeliaciniame skunde tvirtina atsakovas, tinkamai taikė nagrinėjamam ginčui aktualias teisės aktų nuostatas. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vadovaujantis skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime išsamiai aptartu teisiniu reguliavimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjas laikytinas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą mokėtoju. Tuo tarpu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (žr., pvz., LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2796/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012). Kitaip tariant, savaime nedraudžiama, kad vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų (atliekų) tvarkymą dydis būtų skaičiuojamas pagal galinčių susidaryti, o ne faktinį šių atliekų kiekį (žr., pvz., LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., LVAT 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005, 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008, 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012, 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 dėl pareigos mokėti vietinę rinkliavą konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama. Tai lemia, kad nagrinėjamu atveju vertinimo, jog atsakovas pagal Nuostatus yra laikytinas ginčo vietinės rinkliavos mokėtoju, negali paneigti jo nurodomi argumentai, kad jis nėra sudaręs sutarties su pareiškėju dėl atliekų surinkimo ir tvarkymo (žr., pvz., LVAT 2016 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2985-624/2016 ir kt.).
9. Kita vertus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, be kita ko, yra pasisakiusi, jog tuo atveju, jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ minėtų nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose. Atitinkamai nagrinėjamu atveju atsakovas tvirtina, kad jis ginčo laikotarpiu neturėjo jokių atliekų, kurias priima pareiškėjas. Tačiau teisėjų kolegija, visapusiškai įvertinusi byloje esančius duomenis, šį atsakovo teiginį atmeta kaip nepagrįstą, kadangi byloje iš esmės nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad atsakovas nelaikytinas atliekų turėtoju minėtų Nuostatų prasme. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad atsakovas nepateikė ir byloje nėra jokių duomenų, jog ginčui aktualiu laikotarpiu ginčo objekte jokios atliekos nesusidarė ir objektyviai negalėjo susidaryti. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ginčo nekilnojamojo turto objektas būtų netinkamas naudoti pagal paskirtį, priešingai, iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovas ir dar du asmenys minėtame objekte, esančiame adresu Kupiškio r. sav., (duomenys neskelbtini), yra deklaravę gyvenamąją vietą, būtent tokį savo gyvenamosios vietos adresą atsakovas nurodė ir apeliaciniame skunde. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo daryti išvadą, jog ginčo nekilnojamojo turto objektas šiai bylai aktualiu laikotarpiu, už kurį pareiškėjas prašė priteisti vietinę rinkliavą, negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį (gyvenamoji). Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas ginčo laikotarpiu nustatyta tvarka būtų atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo ar jo atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lengvatos taikymo. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinkti objektyvūs duomenys neabejotinai nepatvirtina, jog atsakovo veikloje aptariamu laikotarpiu jokios (komunalinės) atliekos nesusidarė ir nebuvo bei negalėjo būti tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovas pagrįstai laikytinas atliekų turėtoju Nuostatų prasme, todėl jis, kaip vietinės rinkliavos mokėtojas, turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą už ginčo laikotarpį. Kartu akcentuotina, kad nagrinėjamu atveju atsakovas nekėlė ginčo dėl aritmetinio rinkliavos apskaičiavimo, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl to nepasisako.
10. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas esmines bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 20 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo V. V. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Arūnas Dirvonas

              Ričardas Piličiauskas

              Veslava Ruskan