Administracinė byla Nr. AS-686-1047/2024

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00280-2024-3

        Procesinio sprendimo kategorija 43.4 

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė),

 teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (toliau kartu – ir pareiškėjai) 2024 m. balandžio 8 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. 24S89204 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo panaikintas (duomenys neskelbtini) leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje; 2) panaikinti Migracijos departamento 2024 m. kovo 29 d. sprendimą, kuriuo buvo nutrauktas (duomenys neskelbtini) tėvo (duomenys neskelbtini) 2024 m. sausio 25 d. prašymo pakeisti (duomenys neskelbtini) leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, nagrinėjimas.

Atsakovas atsiliepime prašė skundą atmesti. Atsakovas 2024 m. gegužės 17 d. raštu
 Nr. DOK-24527 nurodė, kad, susipažinus su pareiškėjų pateiktais dokumentais (paso duomenys apie valstybės sienos kirtimus), atsakovas 2024 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. 24S120141 panaikino Sprendimą, todėl prašė spręsti dėl bylos nutraukimo.

Atsižvelgęs į pateiktus duomenis teismas 2024 m. gegužės 21 d. papildomus dokumentus išsiuntė pareiškėjų atstovui ir pasiūlė spręsti dėl skundo reikalavimų.

Pareiškėjai teismui 2024 m. birželio 6 d. pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 12 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir nurodė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia šį reikalavimą.

Pareiškėjų atstovas teismo posėdyje nurodė, kad atsisako pirminiu skundu pareikštų reikalavimų – panaikinti Migracijos departamento Sprendimą, bei panaikinti Migracijos departamento 2024 m. kovo 29 d. sprendimą, kuriuo buvo nutrauktas (duomenys neskelbtini) tėvo (duomenys neskelbtini) 2024 m. sausio 25 d. prašymo pakeisti (duomenys neskelbtini) leidimą, nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, nagrinėjimas, – prašė toliau bylą nagrinėti pagal patikslintą skundą ir priteisti 12 000 Eur neturtinę žalą.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. birželio 6 d. nutartimi pareiškėjų prašymą atmetė, pareiškėjų 2024 m. birželio 6 d. patikslintą skundą atsisakė priimti, administracinę bylą nutraukė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. liepos 24 d. nutartimi tenkino pareiškėjų atskirąjį skundą, panaikino Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 6 d. nutartį ir pareiškėjų patikslinto skundo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad patikslintame skunde, kaip ir skunde, yra išdėstyti nesutikimo su Migracijos departamento 2024 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 24S89204 argumentai ir motyvai. Teismas nurodė, kad iš skundžiamos teismo nutarties turinio matyti, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnyje nustatyta tvarka patikslinto skundo priėmimo klausimas, įvertinant patikslintame skunde pateiktas aplinkybes ir argumentus, iš esmės sprendžiamas nebuvo, deklaratyviai nurodant, kad pareiškėjai pakeitė skundo dalyką ir pagrindą, todėl ši nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta. Byloje nustatytos aplinkybės ir teisinis vertinimas suponuoja, kad pareiškėjai siekia neturtinės žalos atlyginimo dėl neteisėtai priimto Sprendimo, kuris panaikintas Migracijos departamento jau vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui. Teismas vertino, kad reikalavimai, pareikšti Migracijos departamentui dėl neturtinės žalos atlyginimo, yra susiję su pirminio skundo pagrindo apimtimi. Pareiškėjai, kreipdamiesi į teismą ir ginčydami Migracijos departamento sprendimus, savo skundą grindė iš esmės tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis. Patikslintame skunde skundo pagrindai nebuvo pakeisti, o patikslinti, ir pareiškėjai, nesutikdami su Sprendimu ir atsižvelgdami į pasikeitusias aplinkybes, suformulavo naują reikalavimą ir prašo neturtinės žalos atlyginimo. Reikšdami reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškėjai tokiu būdu nurodė naują skundo dalyką, tačiau tai atliko, teisėjų kolegijos vertinimu, neperžengdami procesinių pareiškėjų teisių, nustatytų ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje, ribų. Be to, sprendžiant byloje dėl neturtinės žalos priteisimo būtų teisinis pagrindas pripažinti, ar Sprendimu pareiškėjai buvo pagrįstai ir teisėtai panaikintas leidimas nuolat gyventi. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino, ar patikslinto skundo priėmimas nėra būtinas teisingam bylos išsprendimui.

2024 m. rugpjūčio 1 d. teisėjo rezoliucija pareiškėjų 2024 m. birželio 5 d. patikslintas skundas buvo priimtas nagrinėti.

II.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi nutraukė nagrinėjamos bylos dalį dėl pareiškėjų reikalavimų: 1) panaikinti Migracijos departamento Sprendimą Nr. 24S89204; 2) panaikinti Migracijos departamento 2024 m. kovo 29 d. sprendimą, kuriuo buvo nutrauktas (duomenys neskelbtini) tėvo (duomenys neskelbtini) 2024 m. sausio 25 d. prašymo pakeisti (duomenys neskelbtini) leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, nagrinėjimas.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad 2024 m. rugpjūčio 1 d. priėmė pareiškėjų
2024 m. birželio 6 d. patikslintą skundą, kuriuo jie padidino skundo reikalavimus – pareiškė reikalavimą dėl neturtinės 12 000 Eur žalos priteisimo iš atsakovo. Patikslintame skunde nurodė, kad atsisako pirminiu skundu pareikštų reikalavimų – panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. 24S89204 bei panaikinti 2024 m. kovo 29 d. sprendimą, kuriuo buvo nutrauktas (duomenys neskelbtini) tėvo 2024 m. sausio 25 d. prašymo pakeisti (duomenys neskelbtini) leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, nagrinėjimas.

Teismo teigimu, atsakovui 2024 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. 24S120141 skundžiamą Sprendimą pripažinus netekusiu galios, ši ginčo dalis (dalykas) byloje išnyko, pareiškėjai atsisakė 2024 m. balandžio 8 d. skunde pareikštų reikalavimų, tad spręstinas skundo dėl dalies reikalavimų atsisakymo ir bylos nutraukimo klausimas.

Atsižvelgęs į ABTĮ 103 straipsnio 4 punktą teismas sprendė, kad pareiškėjai byloje dėl pirminių, 2024 m. balandžio 8 d. skunde nurodytų reikalavimų, pasiekė materialinį teisinį rezultatą, kurio siekė, duomenų, kad tokia pareiškėjų pozicija prieštarautų imperatyviosioms įstatymų ir teisės aktų nuostatoms, pažeistų viešąjį interesą ar kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, nėra, ABTĮ 55 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių taip pat nenustatyta, todėl atsisakymas nuo pirminiu skundu pareikštų reikalavimų buvo priimtas, o administracinė byla šioje dalyje nutraukta 
ABTĮ 103 straipsnio 4 punkto pagrindu.

III.

Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti minėtam teismui iš naujo.

Pareiškėjai pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, bei pažymi, kad teismas pažeidė pareiškėjų teises, kadangi bylą nutraukė rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdį nepranešus pareiškėjams, todėl jie nežinojo šio administracinės bylos proceso, nežinojo teisėjų kolegijos sudėties, neturėjo teisės pareikšti teismui nušalinimą, pateikti paaiškinimus, rašytinius įrodymus ir naudotis kitomis teisėmis. Teismas turėjo organizuoti žodinį posėdį. Pareiškėjų patikslintas skundas buvo priimtas, todėl bylos nutraukimo klausimą teismas privalėjo nagrinėti viešame teismo posėdyje, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas panaikino 2024 m. birželio 6 d. nutartį, o pareiškėjai atšaukė savo atsisakymą nuo skundo reikalavimų.

Skundo dalykas neišnyko vien dėl to, kad atsakovas pripažino negaliojančiu atsakovo Sprendimą, kadangi pareiškėjų skundas teismui buvo pateiktas iki šio Sprendimo panaikinimo, teismas neturėjo teisės spręsti už pareiškėjus pradinio skundo apimties klausimo. Teismo veiksmai yra prieštaringi, kadangi, viena vertus, teismas priėmė pareiškėjų patikslintą skundą, tačiau vėliau bylos dalį nutraukė. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 22 d. teismui nebuvo pateikta jokių naujų duomenų, kurie sudarytų pagrindą nutraukti administracinę bylą.

Byloje nėra pareiškėjų atsisakymo nuo skundo, nes atskirajame skunde pareiškėjai atšaukė savo pradinio skundo atsisakymą. Dėl to teismas turėjo pareigą pakartotinai paklausti pareiškėjų, ar jie palaiko savo skundą pilna apimtimi. Pareiškėjai palaiko savo patikslintą skundą, todėl jų 2024 m. birželio 6 d. atsisakymas nuo skundo yra negaliojantis, tokią faktinę aplinkybę pripažino apeliacinės instancijos teismas, kuris nurodė Regionų administraciniam teismui bendra tvarka iš naujo spręsti pareiškėjų patikslinto skundo priėmimo klausimą. Todėl buvo pažeista pareiškėjų teisė į teisingą teismą.

Teismui nutraukus bylą pareiškėjai taip pat prarado teisę į bylinėjimosi išlaidas, kadangi šis klausimas nebuvo sprendžiamas.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjų atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

Atsakovas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, ir pažymi, kad pareiškėjų atstovas teismo posėdžio metu aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad pareiškėjai atsisako savo pirminio skundo reikalavimų dėl Migracijos departamento sprendimų panaikinimo, kadangi Migracijos departamentas, gavęs pareiškėjų teismui pateiktus papildomus įrodymus, kurių pareiškėjai Migracijos departamentui iki sprendimų priėmimo nepateikė, nors jų buvo paprašyta šiuos dokumentus pateikti, panaikino savo priimtus sprendimus ir dar iki teismo posėdžio byloje įteikė pareiškėjai naują leidimą nuolat gyventi. Teisėjų kolegija teismo posėdžio metu paprašė pareiškėjų atstovo konkrečiai išdėstytų pareiškėjų keliamus reikalavimus, o pareiškėjų atstovas patvirtino, kad jie prašo tęsti bylą tik dėl neturtinės žalos atlyginimo. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos dar kartą perklausti pareiškėjų nuomonės dėl jų pozicijos, kadangi ji buvo pateikta teismo posėdžio metu.

Nei 2024 m. birželio 12 d. atskirajame skunde, nei patikslintame skunde pareiškėjai nebuvo nurodę, kad jie pakeitė savo nuomonę ir nori, kad teismas nagrinėtų jų pirminio skundo reikalavimą dėl Migracijos departamento sprendimų panaikinimo. Priešingai – atskirajame skunde pareiškėjai dėstė vienintelį reikalavimą – iš naujo spręsti klausimą dėl jų patikslinto skundo priėmimo, o šiame patikslintame skundė išdėstė vienintelį reikalavimą – „Priteisti iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 12.000 Eur (dvylikos tūkstančių eurų) dydžio neturtinės žalos atlyginimą visiems pareiškėjams <...> solidariai“. Atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo „perklausti“ pareiškėjų dėl jų pozicijos.

Šiuo metu byla nėra išnagrinėta, kadangi teisme yra priimtas pareiškėjų patikslintas skundas. Teismui išnagrinėjus bylą iš esmės, galutiniame procesiniame dokumente (sprendime) ir bus išspręstas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, jeigu teismas nuspręs, kad pareiškėjai įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas nutraukė nagrinėjamos bylos dalį dėl pareiškėjų reikalavimų panaikinti Migracijos departamento Sprendimą Nr. 24S89204, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjos (duomenys neskelbtini) leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, ir Migracijos departamento 2024 m. kovo 29 d. sprendimą, kuriuo buvo nutrauktas pareiškėjos tėvo 2024 m. sausio 25 d. prašymo pakeisti pareiškėjos leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo teisė administracinėje byloje atsisakyti teismui paduoto skundo (prašymo, pareiškimo) yra įtvirtinta ABTĮ 50 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią pareiškėjas turi teisę atsisakyti skundo (prašymo, pareiškimo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismas išeina į pasitarimų kambarį. ABTĮ 103 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu pareiškėjas atsisakė skundo (prašymo, pareiškimo), išskyrus šio įstatymo 55 straipsnio
2 dalyje numatytus atvejus. Pagal ABTĮ 55 straipsnio 2 dalį teismas gali nepriimti šio straipsnio
1 dalyje nurodytų subjektų (prokurorų, administravimo subjektų, organizacijų ar fizinių asmenų, kurie kreipiasi į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai) paduoto pareiškimo atsisakymo, jeigu tai prieštarauja įstatymui ar viešajam interesui arba pažeidžia kieno nors teises ar įstatymų saugomus interesus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėtą ABTĮ 50 straipsnio
2 dalyje įtvirtintą nuostatą, yra pažymėjęs, kad joje yra įtvirtintas proceso šaliai, t. y. pareiškėjui, taikytinas dispozityvumo principas, pagal kurį pareiškėjas turi apsisprendimo teisę kreiptis į teismą, siekdamas apginti teismine tvarka savo (tariamai) pažeistą teisę ar įstatymo saugomus interesus, ir teisę atsisakyti šios gynybos po tokio kreipimosi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-345-756/2017). Taip pat pažymėtina, kad atsisakymo nuo skundo institutas yra taikomas išimtinai pareiškėjo iniciatyva ir priklauso tik nuo jo paties apsisprendimo (yra susijęs su jo valine išraiška). Teismas, spręsdamas gautą pareiškėjo atsisakymą nuo skundo (prašymo, pareiškimo), turi įsitikinti, kad šį procesinį veiksmą pareiškėjas atliko laisva valia, kuri turi būti išreikšta ABTĮ nustatyta forma ir tvarka.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjai 2024 m. birželio 5 d. (gautas teisme 2024 m. birželio 6 d.) pateikė patikslintą skundą, kuriuo atsisakė savo pradinio skundo reikalavimų ir prašė teismo tęsti administracinės bylos procesą pagal patikslintą skundą, ir priteisti 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. birželio 6 d. nutartimi atsisakė priimti minėtą pareiškėjų patikslintą skundą bei administracinę bylą nutraukė. 2024 m. birželio 14 d. pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė apeliacinės instancijos teismo panaikinti 2024 m. birželio 6 d. nutartį ir grąžinti administracinę bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nurodė, kad atšaukia savo prašymą dėl atsisakymo nuo pradinio skundo. 2024 m. liepos 24 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-512-822/2024 pareiškėjų atskirąjį skundą tenkino, pirmosios instancijos teismo 2024 m. birželio 6 d. nutartį panaikino ir pareiškėjų patikslinto skundo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugpjūčio 1 d. priėmė pareiškėjų patikslintą skundą (atkreiptinas dėmesys, kad teismas nesprendė tinkamo atsakovo neturtinės žalos atlyginimo bylose klausimo), o 2024 m. rugpjūčio 22 d. priėmė šioje administracinėje byloje skundžiamą nutartį dėl nagrinėjamos bylos dalies nutraukimo ABTĮ 103 straipsnio 4 punkto pagrindu, nes, pirmosios instancijos teismo teigimu, pareiškėjai atsisakė pradinio skundo.

Pareiškėjai su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, nurodo, kad jie atšaukė prašymą atsisakyti nuo pradinio skundo, pirmosios instancijos teismas pažeidė jų teises į teisingą teismą, teisę į bylinėjimosi išlaidas, nepagrįstai neorganizavo žodinio teismo posėdžio.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų pateiktų 2024 m. birželio 5 d. (gautas teisme 2024 m. birželio 6 d.) patikslinto skundo, 2024 m. birželio 14 d. atskirojo skundo ir juose suformuluotų prašymų turinį (pateikia prašymą priimti atsisakymą nuo pradinio skundo ir atsisako minėto prašymo), nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjai atsisakė pradinio skundo ir kad toks atsisakymas atitinka ABTĮ 50 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Pažymėtina, kad pareiškėjų valia atsisakyti skundo dalies kito ir šis kitimas nebuvo tinkamai įvertintas pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą nutartį. Bylos duomenys taip pat nepatvirtina, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi priemonių, kad būtų patikslinta pareiškėjų valia (ne)atsisakyti pradinio skundo. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjai, pateikdami prašymą priimti atsisakymą nuo pradinio skundo ir vėliau atsisakydami minėto prašymo teisės aktų nustatytais terminais, būtų piktnaudžiavę procesinėmis teisėmis.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad buvo gautas pareiškėjų pradinio skundo atsisakymas, bei nutraukdamas bylą ABTĮ 103 straipsnio 4 punkto pagrindu, netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes (išimtinai pareiškėjų iniciatyvos dėl pradinio skundo atsisakymo nebuvimo – pateiktas prašymas atsisakyti pradinio skundo atšaukimo) bei netinkamai taikė ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias pareiškėjų paduoto skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymo institutą, todėl skundžiama nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta. 

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šioje nutartyje padarytos išvados, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjų atskirąjį skundą tenkina, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikina ir perduoda klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 154 str. 4 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Rytis Krasauskas

                                        Beata Martišienė

                                        Veslava Ruskan