Administracinė byla Nr. eAS-1025-662/2025

 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03690-2025-0

        Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. lapkričio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Prezidentui dėl dekreto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas E. V. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos Prezidento 2025 m. gegužės 27 d. dekretą Nr. 1K-365 (toliau – ir Dekretas), kuriuo pakeistas Lietuvos Respublikos Prezidento 2004 m. vasario 6 d. dekreto Nr. 365 1 straipsnis ir pareiškėjas išbrauktas iš apdovanotųjų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi sąrašo, pažeminus apdovanotojo vardą, ir jis įpareigotas grąžinti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžių ir apdovanojimo dokumentus.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. liepos 22 d. nutartimi pareiškėjo E. V. skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nustatęs, kad byla nepriskirtina tam teismui.

Teismas, nustatęs, kad pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento <...> veiklos, pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, vadovaudamasis Specialiosios teisėjų kolegijos pateiktais išaiškinimais 2007 m. balandžio 16 d. nutartyje Nr. T-XX-29-07, sprendė, kad tokio pobūdžio ginčas priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui, todėl atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

III.

Pareiškėjas E. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 22 d. nutartį.

Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai remiasi prejudicinės galios neturinčia Specialiosios teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 16 d. nutartimi Nr. T-XX-29-07. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad minėta nutartis priimta prieš beveik 20 metų. Abiejuose bylose skiriasi teisinė ir faktinė situacija. Pareiškėjas pažymi, kad cituojamos bylos atveju apdovanojimo atėmimo pagrindas buvo įsiteisėjęs teismo nuosprendis, konstatuojantis asmens padarytą tyčinę nusikalstamą veiką, tuo tarpu nagrinėjamu atveju priešingai, nebuvo jokio teismo sprendimo, nebuvo atlikta nei objektyvi analizė, nei pateikta faktinių duomenų, kurie leistų pagrįstai spręsti apie pareiškėjo veiksmų neteisėtumą ar vardo pažeminimą. Nagrinėjama byla reikalauja savarankiško ir individualaus teisinio vertinimo, kuris nagrinėjamu atveju nebuvo atliktas.

Pareiškėjas pabrėžia, kad ginčija ne tik patį Dekretą, bet ir jo priėmimo tvarką bei motyvų pagrįstumą. Anot pareiškėjo, Prezidento kanceliarijos pateikti dokumentai nesuteikia aiškaus, patikrinto ir objektyvaus pagrindo, kodėl apdovanojimo vardas buvo laikytas pažemintu. Nagrinėjamu atveju buvo pažeista pareiškėjo teisė būti išklausytam, be to, Dekrete nebuvo tinkamai nurodyti teisiniai ir faktiniai motyvai, t. y. neaišku, kokiais konkrečiais veiksmais ar aplinkybėmis remiantis buvo konstatuota, jog buvo pažemintas apdovanotojo vardas. Tokiu būdu pažeistas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnis.

Sprendimo padariniai yra itin reikšmingi pareiškėjo teisinei padėčiai ir reputacijai, todėl tokiam sprendimui turi būti taikomas griežtas teisinio tikrinimo standartas, užtikrinant teisinio saugumo ir proporcingumo principų laikymąsi.

Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas cituodamas Specialiosios teisėjų kolegijos nutartį iš esmės nukreipia į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 26 straipsnio 2 dalį, kuri šiai dienai nebegalioja. Pareiškėjo įsitikinimu, perkėlus nagrinėjamą ginčą į civilinį procesą, būtų pažeisti pagrindiniai procesinio teisingumo ir veiksmingos teisinės gynybos principai. Civilinis procesas, skirtingai nei administracinis, pasižymi aukštesniu formalumo laipsniu, jo metu taikomas rungimosi principas, o ne tyrimo principas, kuris yra būdingas administraciniam procesui. Tokiu atveju asmens galimybės apginti savo teises taptų nepagrįstai apsunkintos, ypač kai sprendimas yra be aiškių motyvų ir be galimybės asmeniui pateikti paaiškinimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamojo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 22 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas atsisakytas priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą priėjęs prie išvados, kad pareiškėjas inicijuoja ginčą dėl Respublikos Prezidento veiklos, taigi pareiškėjo keliamas ginčas pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad Respublikos Prezidentas, priimdamas Dekretą, veikė neteisėtai, dėl to buvo pažeistos jo teisės ir teisėti interesai.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams.

Taip pat akcentuotina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017).

Administraciniame teisme sprendžiamo administracinio ginčo dalykas negali būti tokia veikla, kuria įgyvendinama valstybės valdžia. Ši veikla negali būti tapatinama su tokia veikla, kurią apima ABTĮ vartojama sąvoka „viešasis administravimas“. Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės, teismo konstitucinio statuso ypatumai, susiję su valstybės valdžios vykdymu ir valstybės valdžių padalijimu, inter alia (be kita ko) suponuoja tai, kad šios institucijos negali perimti viena kitos konstitucinių įgaliojimų, taigi ir teismai, į kuriuos suinteresuoti asmenys kreipiasi su prašymais išnagrinėti Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės aktus arba kitaip pasireiškiančią šių institucijų veiklą, negali perimti Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės konstitucinių įgaliojimų, t. y. už šias valdžios institucijas priimti atitinkamų sprendimų arba įpareigoti minėtas valdžios institucijas išleisti aktus, susijusius su valstybės valdžios vykdymu (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimą).

Kita vertus, sprendžiant suinteresuoto asmens skundo priėmimo klausimą dėl ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje numatytų subjektų veiksmų ar neveikimo, kiekvienu atveju vertinamas šių subjektų veiklos (neveikimo) pobūdis ir pareikštų reikalavimų turinys. Šiuo aspektu Konstitucinis Teismas 2010 m. gegužės 13 d. nutarime pažymėjo, kad ABTĮ 15 straipsnio „Bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai“ 1 dalies 1 punkto (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija), 3 punkto (2007 m. birželio 7 d. redakcija), 5 punkto (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) nuostatos suponuoja, kad administraciniai teismai gali nagrinėti inter alia bylas dėl Respublikos Prezidento ar Vyriausybės veiklos (neveikimo), kuria buvo (galėjo būti) pažeistos asmens teisės ar laisvės, rezultato ar jo padarinio. Administracinis teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens skundo reikalavimų, pareikštų ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje numatytiems subjektams tiesiogiai arba kitaip su šiais subjektais ar jų veikla susijusių, privalo įvertinti šių subjektų veiklos (neveikimo) pobūdį ir skunde pareikštų reikalavimų turinį bei jų pagrindą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1001-146/2015, 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1016-520/2015).

Pažymėtina ir tai, jog pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Minėtos taisyklės taikomos ir tais atvejais, kai teismas suabejoja, ar Lietuvos Respublikos Prezidento aktas arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, neprieštarauja įstatymams ar Konstitucijai.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas teismui pateiktame skunde prašo panaikinti Lietuvos Respublikos Prezidento 2025 m. gegužės 27 d. dekretą Nr. 1K-365, kuriuo pakeistas Lietuvos Respublikos Prezidento 2004 m. vasario 6 d. dekreto Nr. 365 1 straipsnis ir pareiškėjas išbrauktas iš apdovanotųjų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi sąrašo, pažeminus apdovanotojo vardą, ir jis įpareigotas grąžinti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžių ir apdovanojimo dokumentus. Tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, apsiribojo iš esmės tik formaliu ABTĮ 3 straipsnio 1 dalies ir ABTĮ 18 straipsnio 2 dalies pacitavimu bei vadovaudamasis Specialiosios teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 16 d. nutartyje Nr. T-XX-29-07 pateiktais išaiškinimais, atsisakė priimti skundą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatliko analizės dėl Respublikos Prezidento veiklos pobūdžio ir pareikštų reikalavimų turinio. Pažymėtina, kad kaip teisingai pastebėjo pareiškėjas, pirmosios instancijos teismo pacituota Specialiosios teisėjų kolegijos nutartis priimta prieš beveik 20 metų, faktinės aplinkybės nėra tapačios, be to, per tokį ilgą laiko tarpą kito teisinis reguliavimas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad po minėtos nutarties priėmimo Konstitucinis Teismas plėtojo savo jurisprudenciją, be kita ko, kaip ir minėta, pasisakė, kad administraciniai teismai gali nagrinėti inter alia bylas dėl Respublikos Prezidento ar Vyriausybės veiklos (neveikimo), kuria buvo (galėjo būti) pažeistos asmens teisės ar laisvės, rezultato ar jo padarinio.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ. Šiuo atveju tik nagrinėjant bylą iš esmės būtų galima išsiaiškinti, ar yra pagrindas taikyti pareiškėjo pasirinktą galbūt pažeistų teisių teisminės gynybos būdą.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Dėl to pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. V. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti Regionų administraciniam teismui iš naujo spręsti skundo priėmimo.

Nutartis neskundžiama.

  Teisėjai        Audrius Bakaveckas

        Arūnas Dirvonas

        Milda Vainienė