Baudžiamoji byla Nr. 1-28-784/10
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.1.
(S)
VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. sausio 29 d.
Vilnius
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis,
sekretoriaujant Galinai Levickienei,
dalyvaujant prokurorui Artūrui Survilai,
gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčuk,
nukentėjusiajai I. C.,
nukentėjusiosios atstovui advokatui Stasiui Lileikiui,
vertėjams Irenai Volkovienei, Viorelui Visockui,
išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), spec. vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, vedęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį,
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
nustatė:
Kaltinamasis P. J. vairavo kelių transporto priemonę ir pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata:
jis 2008 m. sausio 19 d. apie 10.39 val. vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) priklausantį T. V., Vilniuje, Oslo g. ties Vilniaus greitosios pagalbos universitetine ligonine apsisukdamas iš Oslo g. trečiosios eismo juostos Laisvės pr. kryptimi, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, esant šlapiai kelio dangai ir lyjant lietui, elgėsi neatidžiai, įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą nepraleido nuo Gariūnų g. pusės pirma eismo juosta važiuojančio autobuso „Mercedes Benz 0405“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) vairuojamo J. G., ir su juo susidūrė. Šiais veiksmais kaltinamasis P. J. sukėlė grėsmę eismo saugumui ir sudarė netikėtą kliūtį minėtam autobusui. Automobilio „Chrysler Voyager“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) vairuotojas J. K., važiuodamas trečia eismo juosta link Laisvės pr., pastebėjęs susidūrimą buvo priverstas keisti judėjimo trajektoriją, todėl jo vairuojamas automobilis nuslydo nuo kelio važiuojamosios dalies ir apvirto. Kelių eismo įvykio metu nukentėjo automobilio „Chrysler Voyager“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) keleivė I. C., kuriai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tokiu būdu kaltinamasis P. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950, įsigal. 2003 m. balandžio 1 d. (Žin., 2003, Nr. 7-263) redakcija) 50, 53, 153, 172 punktų reikalavimus, kas lėmė nukentėjusiosios I. C. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis P. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną važiavo Vilniuje, Oslo gatve, automobiliu „Volkswagen Passat“, kuris priklauso jo sūnui, nuo miesto pusės. Buvo šlapdriba, lietus, slidi kelio danga. Apsisukimo vietoje ties Greitosios pagalbos ligonine jam reikėjo pasukti į kairę. Jis važiavo kraštine eismo juosta. Privažiavęs apsisukimo vietą, sustojo, praleido kelis automobilius ir pamatė, kad priešingos krypties trečiojoje eismo juostoje tolumoje važiuoja automobilis, antra eismo juosta laisva, o pirmojoje eismo juostoje matė autobusą. Jis suko į viduriniąją priešpriešinio eismo juostą, bet dėl slidumo jo automobilio galą „užmetė“ ir jis atsidūrė pirmojoje eismo juostoje, kur į jo automobilį atsitrenkė autobusas. Nuo smūgio jo vairuojamas automobilis atsitrenkė į metalinį bordiūrą trečiojoje eismo juostoje ir sustojo, užtvėręs kelią ta juosta važiavusiam automobiliui. Minėtas automobilis, vengdamas susidūrimo, pro jį ir autobusą išsuko į dešinę ir nuslydo nuo kelio. Jis neįvertino, jog yra slidu, tikėjosi pravažiuoti, kadangi antra eismo juosta buvo laisva. Pilnai pripažįsta padaręs visus kaltinime inkriminuojamus Kelių eismo taisyklių punktų pažeidimus. Jis darbo neturi, turi problemų su sveikata dėl širdies ligų, pragyvena iš atsitiktinių uždarbių. Pajamų ir nekilnojamojo turto neturi, šiuo metu yra surinkęs dokumentus neįgalumo pašalpai gauti, bet pašalpos dar negavo. Civilinis ieškinys, jo manymu, yra per didelis.
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, įrodyta nukentėjusiosios parodymais, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada, kitais rašytiniais įrodymais, esančiais byloje.
Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji I. C. paaiškino, kad įvykio dieną ji automobiliu kartu su J. K. važiavo iš Gariūnų turgaus. Mašiną vairavo J. K., ji sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje šalia vairuotojo. Bevažiuojant priekyje ji pamatė automobilį, kuris darė posūkį bei pamatė, kad tą automobilį „užnešė“. Minėtas automobilis atsidūrė už autobuso ir kurį laiką ji automobilio nematė. Paskui ji pamatė, kad tas automobilis atsirado tiesiai priešais jų automobilį. Atsimena, kad J. K. staigiai pasuko vairą, kad su minėtu automobiliu nesusidurtų, norėdamas jį apvažiuoti. Paskesnių vairuotojo veiksmų ji nepamena, nes labai išsigando, jų automobilį pradėjo sukti ir jie nuo važiuojamosios kelio dalies persivertė į griovį. Po įvykio ji buvo nuvežta į ligoninę, kur jai buvo nustatytas stuburo slankstelio lūžis. Jai buvo daryta operacija, stacionare gydyta 7 dienas, po operacijos sunkiai judėjo, po dviejų savaičių išvyko į reabilitacijos centrą Šventojoje kur išbuvo mėnesį laiko. Dėl patirto sužalojimo vienerius metus turėjo neįgalumo grupę ir negalėjo dirbti. Pasekmes jaučia iki šiol. Ji yra našlė, viena augina tris vaikus. Civilinį ieškinį palaiko.
Iš 2008 m. sausio 19 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros metu (11.00 val. – 12.00 val.) nustatyta, kad Oslo g.,Vilniuje, asfaltas šlapias, matomumas iš vairuotojo vietos transporto priemonėje 200 metrų. Automobilis „VW Passat“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) stovi Oslo g. priekine dalimi link Laisvės pr. pusės 0,10 m atstumu nuo kairės pusės priekinio rato iki atitvaro ir 1,30 m atstumu nuo kairės pusės galinio rato iki atitvaro. Nuo automobilio galinės dalies kairės pusės kampo iki autobuso priekinės dalies yra 4,40 m atstumas. Autobusas „MB 0405“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) stovi Oslo g. priekine dalimi link Laisvės pr. Automobilis „Chrysler Voyager“ stovi griovyje galu link Laisvės pr. (b. l. 6-8).
Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2008-09-25 specialisto išvadoje Nr. 11-1451 (08) nustatyta, kad automobilio „VW Passat“ vairuotojo P. J. veiksmai, - apsisukinėdamas iš Oslo g. ketvirtos eismo juostos įvažiavo į priešinio eismo važiuojamąją dalį, skirtą važiuoti Laisvės prospekto kryptimi, tuo sukeldamas grėsmę eismo saugumui ir sudarydamas netikėtą kliūtį pirma eismo juosta važiavusiam autobusui „Mercedes Benz 0405“ su juo susidūrė, dėl ko automobilio „Chrysler Voyager“ vairuotojas buvo priverstas keisti judėjimo trajektoriją ir nuslydęs nuo kelio apvirto, - techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti.
Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto specialisto išvadoje Nr. T-A 504/08 (01) konstatuota, kad tyrimui 2008-01-19 12.00 val. paimtame P. J. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 57).
Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto specialisto išvadoje Nr. T-A 505/08 (01) konstatuota, kad tyrimui 2008-01-19 12.15 val. paimtame J. G. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 40).
Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto specialisto išvadoje Nr. T-A 506/08 (01) konstatuota, kad tyrimui 2008-01-19 12.25 val. paimtame J. K. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 34).
Iš Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini)09 (01) matyti, kad I. C. dėl galimai 2008-01-19 eismo įvykio metu, įvykusio stuburo 1-o juosmeninio slankstelio suspaustinio lūžio, lydymo stuburo 12-o krūtininio – 1-o juosmeninio slankstelių antketerinio ir tarpketerinio raiščių plyšimo, sužalojimas, kaip neatitinkantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ III skyriaus – Sunkus sveikatos sutrikdymas – punktų kriterijų, bet dėl kurio I. C. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Nuo 2009-06-15 I. C. nustatytas 10 procentų netektas darbingumas (b. l. 157-163).
Taigi, byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma neabejotinai nustatyta, kad kaltinamojo P. J. veiksmai ir padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu ir nukentėjusiajai I. C. padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamojo veikoje yra kaltė – nusikalstamas nerūpestingumas, nes kaltinamasis, sukdamas Oslo gatvėje, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas: esant slidžiai kelio dangai ir užimtai pirmajai priešpriešinio eismo juostai (kurioje važiavo autobusas), matydamas trečiojoje eismo juostoje atvažiuojantį automobilį (tai yra, tą automobilį, kurį vairavo J. K. ir kuriame važiavo eismo įvykio metu sužalojimus, ekspertų kvalifikuotus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, patyrusi nukentėjusioji I. C.), vis tiek atliko apsisukimo manevrą, tikėdamasis saugiai įvažiuoti į antrąją eismo juostą. Kaltinamasis P. J. turėjo ir galėjo numatyti, kad jis tokiomis eismo sąlygomis (esant slidžiai kelio dangai ir užimtoms kraštinėms eismo juostoms) gali saugiai neišsukti į viduriniąją eismo juostą, kas galų gale ir atsitiko. Todėl kaltinamojo P. J. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo P. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą (kaltinamasis padarė sveikatos sutrikdymą sukėlusį neatsargų nusikaltimą), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis anksčiau neteistas, turi neįgalumą), nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybes, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Teismas laiko, kad šios nustatytos aplinkybės rodo, kad kaltinamajam skirtina BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė - bauda. Baudos dydis, be išvardintų aplinkybių, nustatytinas atsižvelgiant į priteisiamą iš kaltinamojo atlyginti nukentėjusiajai neturtinę žalą.
Šioje baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį dėl 1 876,59 Lt turtinės ir 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo pareiškė nukentėjusioji I. C.. Teismas laiko, kad šis civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.
Spręsdamas civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgia, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnio 1 dalies nuostatas, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Todėl nukentėjusiosios ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo tenkinamas tiek, kiek tokia žala pagrįsta byloje esančiais įrodymais. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių 500 Lt išlaidas kelionei, todėl šia dalimi civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo mažintinas. Kitoje dalyje ieškinys tenkintinas.
Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Byloje nustatyta, kad P. J. padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Nusikalstamais veiksmais kaltinamasis P. J. nukentėjusiajai padarė kūno sužalojimus, nors teismo medicinos ekspertų įvertintus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, tačiau savo pobūdžiu sukėlusius itin neigiamas pasekmes nukentėjusiosios sveikatai. Iš Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)09 (01) aprašytos I. C. gydymo stacionare (VšĮ Vilniaus greistosios pagalbos universitetinėje ligoninėje) ligos istorijos matyti, kad ji 2008-01-19 nukentėjo autoįvykio metu, patyrė traumą. Atvykusi skundėsi stipriais nugaros skausmais. Palpuojant skausmingumas ir diastazė tarp Th11-Th12 keterinių ataugų. Stuburo rentgenogramose ir KT yra slankstelio lūžis, operuota 2008-01-23, operacijos trukmė – 1 val., daryta bendrinė nejautra. Po operacijos nurodyta vengti sėdimos padėties, nesilankstyti per juosmenį iki 3 mėn., nešioti korsetą 2,5-3 mėn., rekomenduojamas konstrukcijų pašalinimas po 8-10 mėn. Iš šiame ekspertizės akte aprašytos nukentėjusiosios I. C. Všį Centro poliklinikos Naujamiesčio filialo asmens sveikatos istorijos matyti, kad jai diagnozuota stuburo L1 slankstelio kompresinis lūžimas, kifozė. Ligonė nuo 2008-02-11 iki 2008-03-06 gydėsi Šventojoje sanatorijoje-reabilitacijoje. 2008-03-20 įrašas, kad ligonė sėdėti dar negali, nešioja korsetą, 2008-03-28 įrašas, kad ligonė galės sėdęėti tik po 3 mėnesių. 2008-05-16 įrašas – ligonė skundžiasi juosmens stuburo skausmu, negali kelias valandas sėdėti. 2008-05-26 nukentėjusiajai pripažintas 50 procentų darbingumo lygis. 2009-03-02 įrašas: ligonė operuota 2009-02-19, pašalinta osteosintezė po stuburo krūtininės dalies. Iš ekspertizės akte aprašyto NDNT Vilniaus II teritorinio skyriaus Darbingumo lygio vertinimo 2009-06-15 akto Nr. DNL-2252 matyti, kad netektas darbingumas yra dešimt procentų.
Aprašytos aplinkybės yra pagrindas pripažinti, kad kaltinamojo P. J. veiksmai sukėlė itin neigiamas pasekmes nukentėjusiosios sveikatai. Nukentėjusioji, būdama jauno amžiaus, trijų nepilnamečių vaikų motina, patyrė labai didelius suvaržymus – jai buvo atliktos dvi operacijos, iš kurių viena – esant bendrai nejautrai, o kita – praėjus daugiau nei metams po patirtų sužalojimų, kas rodo esant sukeltas ilgalaikes neigiamas pasekmes jos sveikatai, daugiau nei 3 mėnesius buvo labai apsunkintas jos savarankiškas judėjimas (įrašas ligos istorijoje rodo, kad 2008-03-12, ligonė galėjo sėdėti tik 1 val. per dieną, vėlesni anksčiau aptarti įrašai ligos istorijoje rodo, kad net nukentėjusiajai pradėjus dirbti, 2008 m. gegužės mėn., ji negalėjo pilnai sėdėti ilgesnį (kelių valandų) laiką. Taip pat neginčytina, kad dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji patyrė labai stiprų emocinį sukrėtimą, psichologinį diskomfortą ir baimę, dėl patirto sužalojimo nėra absoliučiai jokios nukentėjusiosios kaltės, net menkiausio nerūpestingumo, neigiamos pasekmės nukentėjusiosios sveikatai jaučiamos iki šiol (šiuo metu, tai yra praėjus daugiau nei 2 metams po įvykio, jai nustatytas 10 procentų darbingumo netekimas, reikalingos pastovios gydytojų konsultacijos). Todėl šios pasekmės nukentėjusiosios fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad jai padaryta neturtinė žala, susijusi su fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, bendravimo galimybių sumažėjimu (CK 6.250 sraipsnio 1 dalis). Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Neabejotina, kad asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Byloje esantys anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, kad sveikatos sutrikdymo pasekmės jaučiamos ilgą laiką, nukentėjusiajai reikalingas tolesnis gydymas. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis neturėjo tyčios sužaloti nukentėjusiąją, padarė neatsargų nusikaltimą. Kaltinamasis P. J. neturi turto ir pajamų, jis pats yra tik iš dalies darbingas. Šios kaltinamąjį apibūdinančios aplinkybės turi įtakos pareikštam ieškiniui dėl neturtinės žalos atlyginimo ir yra pagrindu ieškinį mažinti, tačiau ne tiek, kad būtų paneigti civilinės atsakomybės principai. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytus kriterijus, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismas laiko, kad pareikštas 30 000 Lt civilinis ieškinys atlyginti neturtinei žalai yra tenkintinas iš dalies ir nustato nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį – 14 000 Lt.
Spręsdamas civilinės atsakomybės klausimą teismas pažymi, kad iš byloje esančių dokumentų (Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties AYAS Nr. 0631219) matyti, kad kaltinamasis P. J. įvykio metu savo, kaip transporto priemonės valdytojo, civilinę atsakomybę buvo apsidraudęs UAB DK „PZU LIETUVA“. Ši draudimo bendrovė byloje įtraukta civiliniu atsakovu. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2004-05-01 įstatymo redakcija, kadangi draudimo sutartis buvo sudaryta iki naujos šio įstatymo redakcijos įsigaliojimo), transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų yra 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 500 eurų dėl neturtinės žalos) ir 100 000 eurų dėl žalos turtui. Pagal CK 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Todėl šioje byloje visą turtinę žalą (1 376,59 Lt) ir dalį neturtinės žalos (500 eurų arba ekvivalentu 1 726,40 Lt) privalo atlyginti UAB DK „PZU LIETUVA“, likusią neturtinės žalos dalį – kaltinamasis P. J..
Nukentėjusiosios prašymas iš kaltinamojo išieškoti jos turėtas išlaidas (pinigų priėmimo kvitas – b. l. 122, patvirtina, kad už atstovavimą byloje advokatui Stasiui Lileikiui sumokėta 2000 Lt) advokato, kuris dalyvavo byloje kaip atstovas, paslaugoms apmokėti, tenkintinas (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-303 straipsniais,
n u s p r e n d ė:
P. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį ir nubausti 5 MGL (650 Lt) bauda.
Priteisti iš UAB DK „PZU LIETUVA“ nukentėjusiosios I. C. naudai 1 376,59 Lt turtinės žalos atlyginimui ir 1 726,40 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Priteisti iš P. J. nukentėjusiosios I. C. naudai 12 273,60 Lt neturtinės žalos atlyginimui ir 2 000 Lt išlaidų advokato, kuris byloje dalyvavo kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.
Teisėjas Gediminas Viederis