Teisėjas Kęstutis Venckus 1S-138-581/2014
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
2.1.16.1.2.;2.1.16.1.2.2.
Panevėžio apygardos teismas
N U T A R T I S
2014 m. sausio 22 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė,
sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,
dalyvaujant prokurorui Edgarui Baltrimavičiui,
įtariamojo gynėjui advokatui Kęstučiui Stungiui,
teismo posėdyje išnagrinėjusi įtariamojo V. Ž. gynėjo advokato Kęstučio Stungio, skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 3 d. nutarties, kuria įtariamajam V. Ž. buvo pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas dviems mėnesiams, ir
n u s t a t ė:
Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-01-03 nutartimi V. Ž. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas dviems mėnesiams, suėmimo pratęsimo terminą skaičiuojant pasibaigus anksčiau skirtajam.
Skundu įtariamojo V. Ž. gynėjas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartį. Nurodo, kad ši nutartis neteisinga ir turi būti panaikinta, nes prieštarauja baudžiamojo proceso kodeksui, Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikai. Teigia, jog nuoroda į tai, kad V. Ž. įtariamas dviejų tyčinių sunkaus ir apysunkio nusikaltimų padarymu ir tuo pagrindu pratęsiamas suėmimas, prieštarauja bylos duomenims. Gynyba pateikė duomenis apie legaliai uždirbtus ir deklaruotus pinigus, todėl kaltinimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 216 str. šalinami. Taip pat skunde teigiama, kad skundžiamojoje nutartyje nėra pateikiami duomenys (parodymų citatos ar konkreti ikiteisminio tyrimo medžiaga), kuriais grindžiamas suėmimo pratęsimas. Skundžiamojoje nutartyje tik išvardinami duomenys ir iš to seka, jog nutartis yra nemotyvuota ir neteisinga, prieštaraujanti Konstitucinio Teismo praktikai, neatitinkanti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122 str. 1-4d. Gynėjas skunde teigia, įtariamasis gyvena su drauge ir teismo teiginiai, kad juos nesieja šeimyniniai santykiai, prieštarauja Konstitucinio Teismo praktikai, kadangi Lietuvoje gyvenimas neįregistravus santuokos institutas įteisintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3 knygos XV skyriuje. Teismo argumentas, jog įtariamas tik mokosi ir nedirba, neatitinka tikrovę, nes bylos medžiagoje yra duomenys, kad jis su tėvu užsiiminėja statybos darbais pagal sutartį. Dėl išvardintų argumentų seka, kad įtariamasis yra siejamas šeiminių santykių bei mokosi, dirba ir tai rodo, jo sėslumą, norą puoselėti šeimą, sąžiningai dirbti. Vien teistumas nėra pagrindas daryti išvadą, jog asmuo atliks ir kitas nusikalstamas veikas. Gynėjas skunde teigia, jog nėra pagrindų pratęsti suėmimą, t.y. nutartis prieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 122 str. 1-4d.
Teismo posėdyje gynėjas prašė skundą patenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Skundas atmetamas.
V. Ž. įtariamas tuo, kad jis nuo 2010 metų pabaigos iki 2013 metų gegužės mėnesio, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, veikdamas organizuotoje grupėje kartu su K. K., V. J., G. J., dalyvavo turto pardavimuose iš varžytinių, naudodami psichinę prievartą varžytinių dalyvių atžvilgiu, jei šie neperduos reikalaujamos pinigų sumos, tyčia dirbtinai sukeldavo parduodamo turto kainą, neturėdami teisėto pagrindo, savo neteisėtą reikalavimą motyvuodami pareiga mokėti duoklę, užmaskuotai savo ir bendrininkų naudai siekė užvaldyti pinigus bei po to siekė įteisinti savo paties ir kitų organizuotos grupės narių nusikalstamu būdu įgytą turtą - pinigus, t.y. įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje.
Be to, V. Ž. įtariamas tuo, kad jis siekdamas įteisinti savo paties ir kito organizuotos grupės narių nusikalstamu būdu įgytą turtą – pinigus – ir žinodamas, kad pinigai yra įgyti nusikalstamu būdu, tai yra išreikalauti iš varžytinių dalyvių, tuo turtu, t.y. pinigais, 2011-08-25 sudarė pirkimo pardavimo sandorį, įsigydamas šį turtą – butą, adresu Vytauto g. 49-20, Biržai, įregistruodamas jį savo vardu, t.y. įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 216 straipsnyje.
Suimtasis V. Ž., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, 2013-09-05 06.40 val. buvo laikinai sulaikytas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-09-06 nutartimi V. Ž. buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-10-03 nutartimi V. Ž. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas dviems mėnesiams. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-12-03 nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dar vienam mėnesiui. Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-01-03 nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas dviems mėnesiams.
Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą nutartį teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-01-03 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kardomosios priemonės – suėmimo - terminas V. Ž. pratęstas pagrįstai, esant sąlygoms bei pagrindams, numatytiems BPK 122 straipsnyje.
Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad svarstant kardomosios priemonės pratęsimo klausimo teisėtumą ir pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas nėra sprendžiamas ir įrodymai nėra vertinami, todėl, ar suimtasis yra kaltas padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nesprendžiama, o tik patikrinama, ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog suimtasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir ar buvo pagrindas pratęsti jam kardomosios priemonės – suėmimo - terminą.
Patikrinęs ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančius duomenis, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad šioje byloje duomenų apie galimą suimtojo V. Ž. dalyvavimą padarant jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas byloje yra pakankamai, todėl sutinkamai su BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostata, V. Ž. kardomoji priemonė taikoma pagrįstai. Šie duomenys yra užfiksuoti nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų protokoluose, asmens parodymo atpažinti iš fotonuotraukų protokoluose bei kituose ikiteisminio tyrimo metu atliktų procesinių veiksmų protokoluose.
BPK 122 straipsnis numato, kad griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas – gali būti skiriama esant bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui ir tik bylose dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, o taip pat kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti kardomosios priemonės paskirčių, numatytų BPK 119 straipsnyje.
Nustatyta, kad V. Ž. įtariamas vieno sunkaus nusikaltimo, už kurį baudžiamasis įstatymas numato išimtinai tik griežtą laisvės atėmimo bausmę, padarymu.
Teismas skundžiamojoje nutartyje padarė išvadą, kad V. Ž., būdamas laisvėje bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus ir todėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų pasiekti negalima. Teismas nustatė suėmimo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose.
Šioje byloje yra pakankamai duomenų išvadai, kad yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte nurodyti suėmimo skyrimo pagrindai.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Nors nusikaltimų sunkumas ir griežtos laisvės atėmimo bausmės grėsmė negali būti laikoma absoliučiu pagrindu pagrįstai manyti, kad suimtasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tačiau šiuo atveju įtariamų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, jų pobūdis, o taip pat gresiančios bausmės dydis yra pakankamas pagrindas taikyti suimtajam V. Ž. pačią griežčiausią kardomąją priemonę. Esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgus į gresiančios bausmės griežtumą, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino, kad, būdamas laisvėje, V. Ž. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d.). Šio suėmimo taikymo pagrindo nepaneigia gynėjo skunde nurodytas teiginys, kad V. Ž. gyvena su drauge, juos sieja šeiminiai santykiai, suimtasis ne tik mokosi, bet ir dirba, kas rodo įtariamojo sėslumą ir norą puoselėti šeimą, sąžiningai dirbti. Darydamas šią išvadą, teismas atsižvelgia į tai, jog byloje nėra patikimų duomenų, kad V. Ž., būdamas nesuimtas, turėjo legalų pragyvenimo šaltinį. Šiuo pagrindu pratęsdamas suimtajam suėmimo terminą, žemesnės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje atsižvelgė ir įvertino tai, kad V. Ž. gyvena su drauge, kad yra pateikęs dokumentus apie pajamas už 2011 metus.
Pagal teismų praktiką, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bet vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Kaip jau yra paminėta suimtasis įtariamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, kurios galimai įvykdytos organizuotoje grupėje, bylos duomenys nurodo, jog V. Ž. vaidmuo jam inkriminuojamų veikų padaryme nėra antraeilis, galimai vykdytų veikų laikotarpis yra santykinai ne trumpas, be to, nors suimtasis V. Ž. yra laikomas neteistu, tačiau anksčiau buvo įvykdęs tris tyčines nusikalstamas veikas, kitoje baudžiamojoje byloje šiuo metu kaltinamas pagal BK 181 str. 2 d., 187 str. 1 d., 284 str. 1 d. ir jo atžvilgiu yra nagrinėjama baudžiamoji byla. Šios aplinkybės patvirtina, kad skundžiamojoje nutartyje pagrįstai konstatuotas ir kitas suėmimo taikymo pagrindas – pagrįstas manymas, kad V. Ž. darys Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
BPK 119 straipsnis nustato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos taip pat siekiant užtikrinti ir įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Pirmiau išdėstytos aplinkybės, leidžia skundą nagrinėjančiam teismui teigti, kad kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti, jog V. Ž. dalyvautų procese ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, negalima.
Esant visoms pirmiau išvardytoms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-01-03 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kardomosios priemonės – suėmimo - terminas V. Ž. šioje proceso stadijoje pratęstas pagrįstai, esant sąlygoms ir pagrindams, kurie numatyti Lietuvos BPK 122 straipsnyje. Skundo argumentai Panevėžio miesto apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka skundą nagrinėjantis teismas, nepaneigia, todėl naikinti skundžiamą nutartį nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,
n u t a r i a :
įtariamojo V. Ž. gynėjo advokato Kęstučio Stungio skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja Jolanta Raščiuvienė