Civilinė byla Nr. 3K-3-240-469/2015 (S)
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02996-2012-6
Procesinio sprendimo kategorija 87
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. balandžio 24 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algio Norkūno, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gedimino Sagačio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo viešosios įstaigos „Humana People To People Baltic“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo viešosios įstaigos „Humana People To People Baltic“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos valstybiniam patentų biurui dėl Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus 2012 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. 2Ap-1467 dėl atsisakymo registruoti prekių ženklą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
- Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl spalvų derinio registravimo kaip atskiro prekių ženklo.
Ieškovas VšĮ „Humana People To People Baltic“ kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Valstybinio patentų biuro (toliau – ir VPB) Apeliacinio skyriaus sprendimą neregistruoti kaip prekių ženklo geltonos ir mėlynos spalvų junginio (paraiškos Nr. 2010 1360). VPB Apeliacinio skyriaus 2012 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. 2Ap-1467 buvo atmesta apeliacija dėl VPB eksperto sprendimo neregistruoti prekių ženklo (geltonos ir mėlynos spalvų derinio). Eksperto sprendimas buvo grindžiamas Prekių ženklų įstatymo (toliau – ir PŽĮ) 6 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei to paties straipsnio 2 dalies nuostatomis, teigiant, kad pareikštas žymuo (spalvų kombinacija) neturi jokio skiriamojo požymio ir nėra laikytinas įgijusiu skiriamąjį požymį dėl naudojimo. Apeliacinis skyrius, išnagrinėjęs apeliaciją, konstatavo, kad negalima teigti, jog vartotojas žymą suvokia kaip prekių ženklą ir gali identifikuoti kaip konkrečios įmonės suteiktas paslaugas bei atskirti jas (paslaugas) nuo kitų įmonių paslaugų. Toks sprendimas, ieškovo įsitikinimu, nepagrįstas, nes, remiantis PŽĮ 5 straipsnio 5 punktu, spalvų derinys per se gali būti registruojamas kaip prekių ženklas. Apeliacinio skyriaus teiginys, kad vartotojas gali nesuvokti spalvinio žymens kaip prekių ženklo, tarsi paneigia galimybę spalvai ar spalvų deriniui būti registruojamam kaip prekių ženklui, tačiau įstatymas tokią galimybę nustato. Jo (ieškovo) veikloje naudojamos priemonės (iškabos, skrajutės, reklamos ir t. t.) gaminamos griežtai nurodant tikslius geltonos ir mėlynos spalvų atspalvius pagal jų tarptautinius kodus. Apeliacinio skyriaus teiginys, kad „spalvų derinys vartotojo suvokiamas tik kartu su žodiniu („Humana“) bei grafiniu (gaublio piešinys) elementais, t. y. spalvos funkcionuoja tik stilistiškai, kaip fonas ar žodinio elemento išpildymas“, yra paremtas prielaida ir prieštarauja įrodymams, patvirtinantiems, kad būtent prašomas įregistruoti žymuo (spalvų derinys) be jokių papildomų grafinių ar žodinių elementų vartotojo yra atpažįstamas ir siejamas su ieškovu. Pareikštas registruoti žymuo naudojamas prekybos dėvėtais daiktais paslaugoms, kuriomis kasdien naudojasi daug vartotojų, neišskiriant jų pagal socialines ar amžiaus grupes. Tai paprasti, pakankamai informuoti ir protingai pastabūs bei nuovokūs vartotojai. Pareiškėjas vykdo veiklą ir naudoja registruojamą žymenį jau apie keturiolika metų. Ženklo naudojimo laikas yra viena iš svarbiausių aplinkybių, galinčių padėti įrodyti dėl naudojimo įgytą skiriamąjį požymį. Toks ženklas yra naudojamas visoje Lietuvos teritorijoje (53 parduotuvėse), didmiesčiuose ir mažesniuose miesteliuose. Intensyvų žymens naudojimą ir juo žymimų paslaugų plėtrą patvirtina pardavimų masto duomenys. Ieškovas mano, kad aplinkybė, jog kai kuriuose žymens naudojimo pavyzdžiuose kartu su prašomu įregistruoti žymeniu (spalvų kombinacija) naudojamas ir žymuo „Humana“, neturėtų būti vertinama kaip trūkumas įrodyti registruojamo žymens naudojimą. Prašomas registruoti žymuo yra reklamuojamas įvairiomis informacinėmis priemonėmis, todėl nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gegužės 31 d. reklamos paslaugoms išleista daugiau nei 1 mln. litų (289 855,07 Eur). Žymens ilgalaikį, dideliu mastu naudojimą ir tai, kad ženklas yra siejamas būtent su pareiškėju (ieškovu) ir jo teikiamomis prekybos paslaugomis, įrodo visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ apklausos duomenys, pagal kuriuos net 31,4 procento respondentų atsakė, jog geltonos ir mėlynos spalvų derinys naudojamas „Humana“ parduotuvėms žymėti.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Tam, kad dviejų spalvų derinys kaip ženklas būtų registruojamas, taikytini tie patys žymens vertinimo kriterijai, leidžiantys nustatyti, ar suinteresuoti asmenys atpažįsta prekę ar paslaugą kaip pagamintą ar suteiktą tam tikros įmonės. Vertinant, ar geltonos ir mėlynos spalvų derinys vartotojo suvokiamas kaip prekių ženklas, svarbu, ar spalvos yra naudojamos kaip sudėtinis ieškovo registruoto prekių ženklo ,,Humana“ (reg. Nr. 47834) elementas. Šiame ženkle žodinis elementas ,,Humana“ nurodomas žydra spalva geltonos spalvos stačiakampyje; čia taip pat nurodytas grafinis elementas – gaublys. Teismas sprendė, kad toks spalvų derinys vartotojo greičiausiai bus suvokiamas tik kartu su žodiniu ,,Humana“ bei grafiniu (gaublio) elementais, o spalvos funkcionuoja tik stilistiškai sudarant foną ar kaip žodinio elemento išpildymas. Vartotojai nėra įpratę spręsti apie prekių kilmę pagal jų pakuotės spalvą, nesant jokių grafinių ar žodinių elementų. Be šių elementų pati spalva iš esmės nenaudojama kaip identifikavimo priemonė, nes ji (spalva) paprastai neišskiria vienos tam tikros įmonės prekės.
Pirmosios instancijos teismas sutiko su VPB Apeliacinio skyriaus teiginiu, kad negalima daryti vienareikšmiškos ir neabejotinos išvados, jog suinteresuota visuomenės dalis (tikslinis šių paslaugų vartotojas) pareikštą žymenį (geltonos ir mėlynos spalvų derinį) suvokia kaip prekių ženklą.
Ieškovas prašė įregistruoti geltonos ir mėlynos spalvų derinį tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti (Nicos klasifikacija) 35 klasės paslaugoms ,,dėvėtų drabužių, kitų tekstilės gaminių, avalynės, galanterijos gaminių, bižuterijos sukaupimas (išskyrus vežimą) kitiems, teikiantis pirkėjams galimybę patogiai apžiūrėti ir įsigyti tų prekių“, tačiau, teismo vertinimu, paslauga ,,prekyba“ yra pakankamai plati, nes gali apimti bet kurias prekes, išvardytas šioje klasifikacijoje, todėl išimtinių teisių suteikimas pareiškėjui gali suponuoti daug konfliktinių situacijų ne tik analogiškų paslaugų tiekėjų, bet ir prekių gamintojų atžvilgiu, nes ši paslauga yra tiesiogiai sietina su prekėmis, jų realizavimu.
Teismas sprendė, kad prašomos įregistruoti geltona ir mėlyna spalvos priskiriamos prie bazinių spalvų, kurių skaičius yra ribotas. Spalvų, kurias visuomenė geba išskirti, skaičius taip pat yra ribotas, nes gana retai galima tiesiogiai palyginti tam tikrų produktų spalvas ar skirtingus jų atspalvius. Tai reiškia, kad ir skirtingų spalvų ar jų derinių, kaip potencialių prekių ženklų, turinčių gebėjimą atskirti prekes ir paslaugas, skaičius yra ribotas. Ta aplinkybė, kad pateiktas registruoti ženklas sudarytas iš dviejų, o ne iš vienos pagrindinės, spalvų nepaneigia spalvų panaudojimo ribojimo kitiems ūkio subjektams, suteikiant tam tikrą konkurencinį pranašumą išimtinai tik vienam ieškovui. Turint omenyje ribotą spalvų skaičių, vienos ar kelių spalvų derinio suteikimas išskirtinai vienam ieškovui suponuotų nepagrįstą pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius.
Teismas sprendimą grindė ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktika dėl prekių ženklo skiriamojo požymio, įgyto dėl jo naudojimo, kurioje nurodoma atsižvelgti į prekių ženklo rinkos dalį, kurioje prekių ženklas naudojamas, šio prekių ženklo naudojimo dažnumą, geografines ribas ir trukmę, įmonės investicijų, skirtų šio prekių ženklo reklamai, dydį, į tai, kiek yra suinteresuotų asmenų, kurie dėl prekių ženklo atskiria prekes ar paslaugas kaip konkrečios įmonės prekes ar paslaugas, taip pat į prekybos ir pramonės rūmų ar kitų profesinių asociacijų pareiškimus (ESTT 1999-0504 sprendimas bylose C-108/97, 109/97, 2002-06-08 sprendimas byloje C-299/99, 2005-07-07 sprendimas byloje C-353/03).
Teismas sprendė, kad ieškovo nurodomas respondentų skaičius (31,4 procento) nėra pakankamas pagrindas teigti, kad ieškovo prašomas įregistruoti spalvų derinys yra prekių ženklas, įgijęs išskirtinumo kriterijų. Tuo labiau kad didžioji dalis apklausoje dalyvavusių respondentų neatsakė ar nežinojo atsakymo į apklausos organizatorių pateiktą klausimą, kokios dėvėtų drabužių parduotuvės pavadinimas yra rašomas mėlynos (žydros) spalvos raidėmis geltoname fone. Be to, pateikti įrodymai, patvirtinantys investicijas į reklamą, atsižvelgiant į minėtą respondentų nuomonę, taip pat nėra pagrindas spręsti apie prekių ženklo žinomumą ir jo išskirtinumą. Teismo vertinimu, ieškovo ketinimas įsigyti išskirtines teises į geltonos ir mėlynos spalvų derinį, kuris dėl spalvų universalumo gali būti naudojamas daugelio prekių ženkluose ir reklamoje, neatitinka ūkinės veiklos sąžiningos praktikos ir gerų papročių.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2014 m. birželio 3 d. nutartimi paliko Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimą nepakeistą.
Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą prekių ženklas turi turėti skiriamąjį požymį, tačiau nagrinėjamoje byloje ieškovas neįrodė prašomo registruoti žymens skiriamojo požymio. Be to, tokio žymens įregistravimas suteiktų ieškovui nepagrįstą pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Prašomas įregistruoti žymuo yra paprastas spalvų (geltonos ir mėlynos) derinys, šių spalvų sugretinimas be formų ar kontūrų. Ieškovas neprašė konkretaus šių spalvų išdėstymo. Įvertinusi šias faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendė, kad pateiktas registruoti spalvų derinys pats savaime neturi skiriamojo požymio. Ieškovas neįrodė ir to, kad prašomas registruoti žymuo dėl naudojimo įgijo skiriamąjį požymį ir leidžia identifikuoti apelianto tiekiamų prekių komercinę kilmę.
Teisėjų kolegijos teigimu, ieškovas neįrodė ilgalaikio ir nuolatinio prašomo registruoti konkretaus žymens (išimtinai geltonos ir mėlynos spalvų derinio) naudojimo. Savo veikloje ieškovas naudoja ne tik prašomą registruoti žymenį (geltonos ir mėlynos spalvų derinį), bet ir įvairius šių spalvų atspalvius (violetinį, mėlyną, žydrą, oranžinį), skirtingas šių spalvų proporcijas, kompozicijas ir formas. Dėl to suinteresuota visuomenės dalis apelianto skirtingai naudojamus geltonos ir mėlynos spalvų derinius suvokia (suvoks) kaip dekoratyvinį elementą, foną ar stilistinį bendrovės reklamos sprendimą, o ne kaip nuorodą į prekių komercinę kilmę (ieškovą). Taip pat teisėjų kolegija nurodė, kad geltonos ir mėlynos spalvų deriniai apelianto naudojami su ieškovo registruotu prekių ženklu „Humana“, t .y. iš esmės šios spalvos naudojamos kaip sudėtinė ieškovo registruoto prekių ženklo dalis.
Dėl ieškovo atliktos visuomenės apklausos teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pats klausimas buvo suformuluotas ydingai (šališkai), numanant atsakymą, o tokios apklausos rezultatai neįrodo, kad tam tikra visuomenės dalis būtent spalvų derinį suvokia kaip ieškovo prekių ženklą.
Teisėjų kolegija nurodė, kad pateiktų duomenų apie išleistas lėšas veiklai reklamuoti ir gaunamas pardavimų pajamas pagrindu negalima nustatyti, kokią rinkos dalį užima apeliantas, kokią dalį lėšų investicijoms (reklamai) skyrė prašomo registruoti žymens (spalvų derinio) reklamai.
Teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad prašomas registruoti spalvų derinys yra sudarytas iš bazinių (pagrindinių) spalvų, todėl tokio spalvų derinio suteikimas naudotis išimtinai ieškovui nepagrįstai apribotų kitų tos pačios (dėvėtų prekių) rinkos dalyvių teises ir teisėtus interesus.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė
Kasaciniu skundu ieškovas VšĮ „Humana People To People Baltic“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 3 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
- Dėl tinkamo PŽĮ taikymo
Kasatoriaus teigimu, pagal PŽĮ 2 straipsnio 1 dalį prekių ženklo paskirtis yra ne identifikuoti konkretų prekių gamintoją ar paslaugų teikėją, o tik atskirti vieno gamintojo prekes nuo kito gamintojo prekių ar skirtingų įmonių teikiamas paslaugas. Pagal ES teisminės institucijos formuojamą praktiką prekių ženklams taikomi vienodi reikalavimai, o vertinant iš spalvos ar spalvų derinio sudaryto žymens skiriamąjį požymį turi būti taikomi tie patys vertinimo kriterijai kaip ir bet kuriam kitam prekių ženklui. Kasatorius nurodo, kad paraiškos padavimo metu galiojusių Prekių ženklų registravimo taisyklių 120 punktas pateikė papildomus, kitoms prekių ženklų kategorijoms netaikomus reikalavimus, todėl šie reikalavimai prieštarauja ESTT praktikoje suformuotai pirmiau minėtai taisyklei. Taigi Taisyklių 114.2.5 punktas, žymenį, sudarytą iš spalvos ar spalvų derinio, automatiškai nurodydamas kaip neturintį skiriamojo požymio, atsižvelgiant į Taisyklių 120 punkto neteisėtumą, prieštarauja PŽĮ 5 straipsnio 1 dalies 5 punktui. Kasatoriaus teigimu, nė vienos instancijos teismas šiuo klausimu nepasisakė.
Kasatorius nurodo, kad teismų išvada, jog ieškovas turėjo įrodyti, kad spalvas vartotojas suvokia kaip prekių ženklą, yra nepagrįsta, nes negali būti reikalaujama papildomai įrodinėti, kad ir spalvos ar jų deriniai gali būti registruojami kaip prekių ženklai. Be to, ESTT praktikoje nėra reikalaujama pateikti konkretų spalvų derinio išpildymą, su kokiomis nors konkrečiomis formomis ar kontūrais, siekiant pagrįsti jo skiriamąjį požymį. Byloje nėra jokių įrodymų, kad konkretus spalvų derinys būtų naudojamas kitų įmonių, teikiančių tokias pačias paslaugas, todėl teismų išvada, kad tokio žymens registravimas suteiktų kasatoriui nepagrįstą pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Taip pat tai rodo, kad pareikštas registruoti žymuo gali atskirti kasatoriaus paslaugas nuo kitų įmonių teikiamų paslaugų. Kasatoriaus teigimu, teismai nevertino aplinkybės, kad pareikštu registruoti žymeniu yra siekiama prekių ženklo registracijos labai siaurai paslaugai, o ne „plačiai prekybos“ paslaugos. Taip pat teismai nevertino ir aplinkybės, kad pareikštas registruoti žymuo kasatoriaus yra ilgą laiką ir nuosekliai naudojamas teikiant atitinkamas paslaugas.
- Dėl žymens – spalvų derinio – skiriamojo požymio
Kasatoriaus teigimu, žymens skiriamumui nustatyti vartotojai neturi įvardyti konkrečios prekių ženklą naudojančios įmonės, o tik suvokti, kad tai kokios nors konkrečios bendrovės, o ne visuotinai naudojamas prekių ženklas, kad vartotojai spalvų derinį vertina ne kaip bendrinį, naudojamą bet kokių įmonių, užsiimančių prekyba dėvėtais drabužiais, veikloje. Pažymėtina, kad šis spalvų (geltonos ir mėlynos) derinys neatlieka jokio funkcinio vaidmens, t. y. nėra šiai veiklai būdingos spalvos. Tai, kad prašoma ne vienos, o dviejų spalvų registracijos, be to, specifinėje paslaugų rinkoje, paneigia vertinimą, kad tokia registracija galėtų sukurti nepateisinamą vieno ūkio subjekto konkurencinį pranašumą. Šiuo atveju pareikštas registruoti žymuo yra įgijęs skiriamąjį požymį dėl ilgalaikio ir pastovaus naudojimo. Spalvinio ženklo naudojimo esmė yra tiesiog konkrečios spalvos ar jų derinio naudojimas, nesiejant jų su jokia geometrine figūra. Teismų akcentuotas spalvų neatitikimas kyla tik dėl techninių kliūčių, tačiau veikloje naudojamos priemonės gaminamos griežtai nurodant tikslius geltonos ir mėlynos spalvų atspalvius pagal jų tarptautinius kodus. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodytos spalvos naudojamos ne tik kartu su kitais žymenimis, bet ir savarankiškai, pavyzdžiui, plakatuose naudojant geltoną foną ir jame pateikiant tekstą mėlyna spalva, todėl teismų išvada, kad šios spalvos yra sudėtinė viso kasatoriaus prekių ženklo „Humana“ dalis, yra nepagrįsta.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Valstybinis patentų biuras prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 3 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
- Dėl tinkamo PŽĮ taikymo
VPB manymu, teismai nepadarė jokios esminės klaidos, vertindami žymens gebėjimą atlikti ženklo funkciją. Net jeigu apeliacinės instancijos teismas ir būtų supainiojęs du savarankiškus pramoninės nuosavybės objektus (juridinio asmens pavadinimą bei prekių ženklą), kaip teigia kasatorius, tai savaime nereiškia, kad pareikštam žymeniui buvo pritaikyti griežtesni ir nei įstatyme, nei teismų praktikoje neįtvirtinti reikalavimai. VPB nesutinka su kasatoriaus argumentais dėl Taisyklių 114.2.5 ir 120 punktų prieštaravimo PŽĮ 5 straipsnio 1 dalies 5 punktui.
- Dėl žymens – spalvų derinio – skiriamojo požymio
ESTT praktikoje yra išaiškinta, kad spalva per se nėra skiriamasis registruojamų prekių ar paslaugų požymis, tačiau tai neapriboja galimybės spalvai ar jų deriniui būti registruotiems kaip prekių ženklams. Atkreiptinas dėmesys tik į spalvos naudojimo ir vartotojo suvokimo specifiškumą. Atsakovo teigimu, prašomos registruoti spalvos priskiriamos prie pagrindinių, bazinių spalvų, kurių skaičius yra ribotas, todėl ir skirtingų prekių ar jų skirtingų derinių, kaip potencialių prekių ženklų, turinčių gebėjimą atskirti prekes ar paslaugas, skaičius yra ribotas. Atitinkamai suteikiant tokį spalvų derinį naudotis išimtinai kasatoriui, būtų apribotos kitų rinkos dalyvių teisės. Atsakovas nurodo, kad bylą nagrinėję teismai pripažino, jog geltonos ir mėlynos spalvų derinys pateikiamas įvairiomis formomis bei spalvų proporcijomis, taip pat skirtingais atspalviais, kas trukdo suinteresuotai visuomenei susieti prekes ir paslaugas su kasatoriumi. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamos paslaugos skirtos bet kuriam, o ne siauram, specifiniam vartotojui, tikslinis vartotojas gali būti bet kuris vartotojas, be to, ieškovo siūlomos prekės yra itin pigios, todėl vartotojo atidumo laipsnis, renkantis šias prekes, yra gana žemas ir rinkos specifiškumo kriterijus neturėtų būti taikomas.
Taip pat atsakovas nurodo, kad tai, jog ženklas įgyvendina pagrindinę ženklo funkciją, turi būti tokio naudojimo rezultatas. Šiuo atveju spalvos yra sudėtinis registruoto kasatoriaus prekių ženklo „Humana“ elementas. Taip spalvas suvokia ir vartotojai. Tačiau siekiant registruoti spalvą kaip prekių ženklą svarbu nustatyti, ar suinteresuotoji visuomenės dalis gali atskirti spalvą ar jų derinį, kuris yra tik dekoratyvinis elementas, pagrindinio elemento fonas, nuo spalvos, nurodančios paslaugų komercinę kilmę. VPB nuomone, bylą nagrinėję teismai pagrįstai konstatavo, kad pats savaime, be kitų žodinių ar grafinių elementų, prašomas registruoti žymuo (geltonos ir mėlynos spalvų derinys) vartotojo nėra suvokiamas kaip prekių ženklas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas nenustatyta (CPK 353 straipsnio 2 dalis).
Dėl spalvų (spalvų derinio) registravimo kaip prekių ženklo: aktualus teisinis reguliavimas ir teismų praktika
Tarptautinėje teisėje, konkrečiai – Sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (angl. Agreement on Trade-Related Aspects of Intellectual Property Rights; toliau – TRIPS sutartis), 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet koks žymuo ar žymenų kombinacija, pagal kuriuos vienos įmonės prekes ar paslaugas galima atskirti nuo kitos įmonės prekių ar paslaugų, laikomi galinčiais sudaryti prekių ženklą. Tokius žymenis, ypač žodžius, į kuriuos įeina asmenvardžiai, raidės, skaitmenys, vaizdiniai elementai ir spalvų kombinacijos, taip pat bet kokią tų žymenų kombinaciją turi būti leista registruoti kaip prekių ženklus. Kai žymenys nėra tiek būdingi, kad pagal juos būtų galima atskirti atitinkamas prekes ar paslaugas, valstybės narės numato, kad įregistravimas priklauso nuo atpažinimo (skirtingumo), kuris įgytas tuos žymenis naudojant. Valstybės narės kaip įregistravimo sąlygos gali reikalauti, kad žymenys būtų vizualiai suvokiami. Europos Sąjungos teisėje nuostatos, susijusios su žymenimis, galinčiais sudaryti prekių ženklą, įtvirtintos 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/95/EB valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (kodifikuota redakcija) (toliau – Direktyva 2008/95/EB) 2 straipsnyje bei 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (kodifikuota redakcija) (toliau – Reglamentas Nr. 207/2009) 4 straipsnyje, inter alia, numatant sąlygą, kad tokie žymenys leidžia atskirti vienai įmonei priklausančias prekes arba paslaugas nuo kitai įmonei priklausančių prekių arba paslaugų.
Lietuvos nacionalinėje teisėje – Prekių ženklų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje – nustatyta, kad prekių ženklas – bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad prekių ženklai (kaip ir intelektinė nuosavybė apskritai) yra svarbi konkuravimo rinkoje priemonė. Prekių ženklų teisė turi užtikrinti ūkio subjektams galimybę išimtinių teisių pagrindu saugoti savo prekių ženklus ir veiksmingą gynybą, jeigu išimtinės teisės yra pažeidžiamos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Latvijos įmonė SIA Stirolbiofarm Balticum v. AB „Sanitas“, bylos Nr. 3K-3-389/2009; 2010 m. kovo 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Liuks“ ir kt. v. atviroji AB „Farmak“, bylos Nr. 3K-3-105/2010; 2011 m. gegužės 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Latvijos įmonė SIA „Stirolbiofarm Baltikum“ v. AB „Sanitas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-255/2011; kt.).
Prekių ženklų įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta, kad ženklai, kuriems taikoma šio įstatymo nustatyta teisinė apsauga, gali būti sudaryti iš bet kokių žymenų, kuriuos galima pavaizduoti grafiškai, pavyzdžiui: 1) žodžių, asmenų pavardžių, vardų, meninių pseudonimų, juridinių asmenų pavadinimų, šūkių; 2) raidžių, skaitmenų; 3) piešinių, emblemų; 4) erdvinių formų (gaminių išorinio vaizdo, jų pakuotės ar talpyklos); 5) spalvos ar spalvų derinio, jų kompozicijos; 6) bet kokio šio straipsnio 1–5 punktuose nurodytų žymenų derinio.
Vienas iš absoliučių atsisakymo registruoti prekių ženklą arba jo registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindų yra tai, kad žymuo neturi jokio skiriamojo požymio (TRIPS sutarties 15 straipsnio 2 dalis, Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės saugojimo 6quinqies straipsnio B dalies (2) punktas, Direktyvos 2008/95/EB 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas; Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies (b) punktas, Prekių ženklų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaip nustatyta Prekių ženklų įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje, šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ar 4 punktuose numatytais atvejais žymuo gali būti pripažintas ženklu ir jo registracija negali būti paskelbta negaliojančia, jeigu iki paraiškos padavimo, po paraiškos padavimo ar ženklo registracijos datos ženklas dėl naudojimo yra įgijęs skiriamąjį požymį (tokia pati nuostata įtvirtinta Direktyvos 2008/95/EB 3 straipsnio 3 dalyje, Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 3 dalyje).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad prekių ženklų teisė neturi tapti instrumentu „uzurpuoti“ žymenis, kurie prekių ženklų teisės prasme negali būti laikomi prekių ženklais, nes dėl neatitikties absoliutiems ir (arba) kitiems (reliatyviems, santykiniams) reikalavimams, keliamiems prekių ženklams, negali atlikti prekių ženklo funkcijų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje JAV įmonė Anheuser-Busch Incorporated v. Budejovicky Budvar N. P., bylos Nr. 3K-3-554/2000; 2009 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Latvijos įmonė SIA Stirolbiofarm Balticum v. AB „Sanitas“, bylos Nr. 3K-3-389/2009; 2010 m. kovo 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Liuks“ ir kt. v. atviroji AB „Farmak“, bylos Nr. 3K-3-105/2010; 2011 m. gegužės 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Latvijos įmonė SIA „Stirolbiofarm Baltikum“ v. AB „Sanitas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-255/2011; kt.).
ESTT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad, sprendžiant dėl ženklo atitikties absoliutiems reikalavimams prekių ženklui, turi būti atsižvelgiama į kitų asmenų interesą, kad tam tikri ženklai (žymenys) liktų „laisvi“ ir prieinami visiems (žr., pvz., ESTT 2005 m. rugsėjo 15 d. sprendimą, priimtą byloje BioID AG v. OHIM, Nr. C-37/03 P, Rink., 2005, p. I-07975; 2006 m. sausio 12 d. sprendimą, priimtą byloje Deutsche SiSi-Werke GmbH & Co. Betriebs KG v. OHIM, Nr. C-173/04 P; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Liuks“ ir kt. v. atviroji AB „Farmak“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-105/2010; kt.). Ženklo gebėjimas atlikti pagrindinę – skiriamąją – ženklo funkciją yra pagrindinis rodiklis, siekiant atsakyti į klausimą dėl ženklo registracijos teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Saulės spektras“ v. UAB „Telemedia“, bylos Nr. 3K-3-1263/2000; 2003 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje ZAO „Torgovyj dom potomkov postavščika dvora Ego Imperatorskogo Veličestva P. A. Smirnova“ (Rusijos Federacija) v. UDV North America, Inc., bylos Nr. 3K-3-167/2003; 2009 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Latvijos įmonė SIA Stirolbiofarm Balticum v. AB „Sanitas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-389/2009; kt.).
Prekių ženklų registravimo taisyklių ZR/03/2004, patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro direktoriaus 2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 3R-37 (taisyklių redakcija, galiojusi nuo 2004 m. birželio 25 d. iki 2013 m. sausio 1 d., t. y. ginčo prekių ženklo paraiškos padavimo metu), 114.2.5. punkte buvo nustatyta, kad skiriamojo požymio neturi žymenys, jeigu jie negali atskirti vieno asmens prekių ar paslaugų nuo kito asmens prekių arba paslaugų dėl to, kad sudaryti iš dviejų spalvų (ypač pagrindinių) ar dviejų silpnai besiskiriančių tos pačios spalvos atspalvių, pateiktų elementarioje geometrinėje figūroje (paprastai kvadrate), jei neatitinka Taisyklių 120 punkto reikalavimų. Taisyklių 120 punkte įtvirtinta, kad nagrinėjant žymenį, kurį sudaro vien tik spalva ar spalvų derinys, svarbu nustatyti ženklo (spalvos) ir prekių, kurioms jis yra skirtas žymėti, ryšį. Nustatinėjant, ar toks žymuo turi skiriamųjų požymių prekėms, kurioms žymėti jis registruojamas, turi būti įvertinami tokio ženklo naudojimą ir nusistovėjimą rinkoje patvirtinantys įrodymai. Registruojant ženklu spalvą, ekspertas vadovaujasi šiais principais: 120.1. spalva turi būti įgijusi antrinę reikšmę, t. y. pareiškėjo pateikta medžiaga ir argumentai turi įrodyti, kad šią spalvą vartotojai supranta kaip ja žymimų prekių skiriamąjį požymį; 120.2. spalva neatlieka funkcinio ar praktinio vaidmens, t. y. spalva nėra tokia, kuri suteikia naudingumo ar veiksmingumo privalumų ja žymimoms prekėms ar paslaugoms, pvz., geltona ar oranžinė spalva pagerina saugos ženklų ar viešųjų telefonų matomumą bet kokio apšvietimo aplinkoje, juoda spalva variklius optiškai sumažina, saulės šviesą atspindinčios spalvos apsaugo mašinas-šaldytuvus nuo įkaitimo ir t. t.; 120.3. spalva neturi atlikti konkurencinio vaidmens tam tikroje rinkoje, t. y. prekės pažymėjimas spalva neturi suteikti joms išskirtinių savybių, kurios būtų būtinos kitiems gamintojams ir trukdytų kitoms panašioms prekėms konkuruoti, pvz., natūrali prekės spalva, reikalinga gamybos procesui vykdyti ir t. t.; Spalvų derinių skirtingumas vertinamas taip pat kaip ir kitokių elementarių požymių derinių skirtingumas ženkle. Skirtingumas stiprėja, jeigu nurodoma, kurios prekių dalys kokia spalva spalvinamos. Registruojant ženklu spalvų derinį, ekspertas vadovaujasi tais pačiais principais kaip ir registruodamas vieną spalvą.
ESTT 2003 m. gegužės 6 d. prejudiciniame sprendime, priimtame byloje Libertel Goep BV v. Benelux-Merkenbureau, bylos Nr. C-104/01, nurodė, kad norint atsakyti į klausimą, ar pati spalva leidžia atskirti vienos įmonės prekes ir paslaugas nuo kitų įmonių prekių ar paslaugų, reikia įvertinti, ar pačios spalvos (per se) gali pateikti tikslią informaciją, konkrečiai, susijusią su prekės ar paslaugos kilme. Kaip išaiškino ESTT 2004 m. birželio 24 d. prejudiciniame sprendime, priimtame byloje Heidelberger Bauchemie GmbH v. Deutshes Patentamt, bylos Nr. C-49/02, net jeigu spalvų kombinacija, kad sudarytų prekių ženklą Direktyvos 2 straipsnio prasme, atitinka keliamas sąlygas, reikia, kad kompetentinga prekių ženklus registruojanti institucija įvertintų, ar prašoma įregistruoti kombinacija atitinka kitas, t. y. Direktyvos 3 straipsnyje numatytas, sąlygas, kad būtų įregistruota kaip prašančios įregistruoti prekių ženklą įmonės prekių ar paslaugų ženklas. Vertinant turi būti atsižvelgta į visas atitinkamas nagrinėjamo atvejo aplinkybes, tarp jų – prireikus – į prašomo įregistruoti prekių ženklu žymens panaudojimą. Vertinant taip pat turi būti atsižvelgta į bendrąjį interesą neteisėtai neapriboti kitų subjektų, tiekiančių prekes ar teikiančių paslaugas, panašias į tas, kurioms prašoma įregistruoti prekių ženklą, spalvų panaudojimo galimybių. Nurodytame sprendime ESTT taip pat pažymėjo, kad norint atsakyti į klausimą, ar pagal šią nuostatą spalvos ar spalvų kombinacijos leidžia atskirti vienos įmonės prekes ir paslaugas nuo kitų įmonių prekių ar paslaugų, reikia įvertinti, ar šios spalvos arba spalvų kombinacijos gali suteikti tikslios informacijos, ypač susijusios su prekės ar paslaugos kilme. Nors spalvos gali perteikti tam tikras idėjas ir sukelti jausmus, tačiau dėl savo prigimties jos nelabai gali suteikti tikslios informacijos. Juo labiau kad dėl patrauklumo jos yra įprastai ir plačiai naudojamos prekių ir paslaugų reklamoje bei prekyboje, nieko tikslaus nepranešdamos. Išskyrus ypatingas aplinkybes, spalvos ab initio neturi skiriamojo požymio, bet naudojamos atitinkamų prekių ar paslaugų atžvilgiu gali jį įgyti.
Žymens skiriamasis požymis, įskaitant įgytąjį dėl naudojimo, turi būti vertinamas, pirma, prekių ar paslaugų, kurioms prekių ženklą prašoma įregistruoti, atžvilgiu ir, antra, atsižvelgiant į paprasto, pakankamai informuoto ir protingai pastabaus bei nuovokaus vartotojo preziumuojamą suvokimą apie nagrinėjamų prekių ir paslaugų kategoriją (ESTT 2002 m. birželio 18 d. prejudicinis sprendimas, priimtas byloje Koninklijke Philips Electronics NV v. Remington Consumer Products Ltd, bylos Nr. C-299/99; Europos Sąjungos Bendrojo Teismo (iki 2009 m. gruodžio 1 d. – Pirmosios Instancijos Teismas) (toliau – ESBT) 2009 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje BCS SpA v. Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir dizainui) (toliau – VRDT), bylos Nr. T-137/08; kt.). Sąvoka „ženklo, kaip prekių ženklo, naudojimas“ turi būti suprantama tik kaip nurodanti prekių ženklo naudojimą tam, kad atitinkami suinteresuotieji asmenys atpažintų prekę ar paslaugą kaip tam tikros įmonės prekę ar paslaugą. Prekių ženklas gali įgyti skiriamąjį požymį dėl šio prekių ženklo naudojimo kaip dalies įregistruoto prekių ženklo ar kartu su juo (ESTT 2005 m. liepos 7 d. prejudicinis sprendimas, priimtas byloje Société des produits Nestlé SA v. Mars UK Ltd, bylos Nr. C-353/03; ESBT 2009 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje BCS SpA v. Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir dizainui), bylos Nr. T-137/08).
Pažymėtina, kad Vidaus rinkos derinimo tarnybos 2014 m. parengtoje medžiagoje „Bendrijos prekių ženklų nagrinėjimo Vidaus rinkos derinimo tarnyboje (prekių ženklai ir dizainas) gairėse (B dalis. Nagrinėjimas. 4 skirsnis „Absoliutūs atsisakymo registruoti pagrindai“) nurodoma, kad jeigu prašoma įregistruoti pačias spalvas ar jų derinius, nagrinėjant siekiama nustatyti, ar jos turi skiriamąjį požymį, jeigu taikomos prekėms ar jų pakuotei žymėti, ar naudojamos teikiant paslaugas. Jeigu ženklas kuriuo nors iš minėtų atvejų neturi skiriamojo požymio, to užtenka atsisakyti jį registruoti. Spalvų derinių skiriamasis požymis turėtų būti nagrinėjamas remiantis prielaida, kad toks spalvų derinys, kokį prašoma įregistruoti, ženklina prekes arba jų pakuotes, reklaminėje arba paslaugų pardavimo skatinimo medžiagoje (dokumentą galima rasti Vidaus rinkos derinimo tarnybos interneto svetainėje: <https://oami.europa.eu/>; p. 15).
Dėl Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus 2012 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. 2Ap-1467 teisėtumo ir pagrįstumo
Ieškovas pareiškė registruoti prekių ženklą, sudarytą iš geltonos (tarptautinis spalvų paletės kodas „PANTONE 116“) ir mėlynos (tarptautinis spalvų paletės kodas „PANTONE Reflex Blue C“) spalvų derinio 35 klasės paslaugoms „dėvėtų drabužių, kitų tekstilės gaminių, avalynės, galanterijos gaminių, bižuterijos sukaupimas (išskyrus vežimą) kitiems, teikiantis pirkėjams galimybę patogiai apžiūrėti ir įsigyti tų prekių“ žymėti. Ženklą buvo atsisakyta registruoti, kaip neatitinkantį Prekių ženklų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei šio straipsnio 2 dalies reikalavimų. VPB Apeliacinio skyriaus 2012 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. 2Ap-1467 eksperto sprendimas neregistruoti prekių ženklo buvo paliktas galioti. Bylą nagrinėję teismai ieškovo ieškinį atmetė, sutikdami su ginčą ikiteismine tvarka išnagrinėjusios institucijos – VPB Apeliacinio skyriaus – padarytomis išvadomis.
Kasatorius ginčija bylą nagrinėjusių teismų išvadas, teigdamas, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reikalaudami, jog prašomas registruoti spalvų derinys identifikuotų konkretų prekių gamintoją, pareiškėją, o ne padėtų atskirti jo gaminas prekes ar teikiamas paslaugas nuo kito gamintojo prekių ar paslaugų. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad pagrindinė prekių ženklo skiriamoji funkcija nereiškia, kad ženklas turi įvardyti (identifikuoti) konkretų ūkio subjektą, kurio gaminamas prekes ir (arba) teikiamas paslaugas žymi prekių ženklas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Latvijos įmonė SIA „Stirolbiofarm Baltikum“ v. AB „Sanitas“, bylos Nr. 3K-3-255/2011). Pagal „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“, „atskirti“ reiškia daryti skirtumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad prekių ženklo skiriamoji funkcija padeda ne tik atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų, tačiau ir suteikia jai ar jos gamintojui, teikėjui tam tikrą tapatumą. Todėl ir nagrinėjamu atveju svarbu buvo išsiaiškinti, ar prašomas registruoti spalvų derinys iš esmės padeda atskirti kasatoriaus teikiamas paslaugas nuo kitų panašių paslaugų ir ar vartotojai atpažįsta šias paslaugas, kaip tam tikrą specifinę paslaugų grupę būtent dėl naudojamo atitinkamo spalvų derinio. Žymens atitiktis teisės aktuose keliamiems reikalavimams įvertinama, kiekvienu atveju atsižvelgiant į visas aplinkybes ir žymens individualias charakteristikas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Baltasis pyragas“ v. UAB ,,Vilniaus duona“, bylos Nr. 3K-3-59/2012). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju teismai įvertino faktines bylos aplinkybes, susijusias su pareikštu registruoti prekių ženklu, jo naudojimu ir naudojimo apimtimi, atpažįstamumu visuomenėje, įvertino paties ieškovo pateiktą 2010 m. liepos 2–11 dienomis atliktą reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą, ir sprendė, kad ieškovo pateikti įrodymai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ieškovo pareikštas registruoti prekių ženklas (geltonos ir mėlynos spalvų derinys) turi skiriamąjį požymį ir gali būti registruojamas kaip prekių ženklas 35 klasės paslaugoms „dėvėtų drabužių, kitų tekstilės gaminių, avalynės, galanterijos gaminių, bižuterijos sukaupimas (išskyrus vežimą) kitiems, teikiantis pirkėjams galimybę patogiai apžiūrėti ir įsigyti tų prekių“ (kurioms žymėti jis buvo pareikštas registruoti). Pavyzdžiui, ir nurodytoje Gyventojų apklausoje, į pateiktą klausimą, kokios dėvėtų drabužių parduotuvės pavadinimas rašomas mėlynos (žydros) spalvos raidėmis geltoname fone, 67,6 proc. respondentų atsakė, kad nežino (neatsakė). Kasatorius nepateikė argumentų ir įrodymų (CPK 178 straipsnis), kurie leistų paneigti bylą nagrinėjusių teismų padarytas išvadas ir spręsti kitaip, t. y. kad ginčo prekių ženklas (spalvų derinys) gali būti saugomas išimtinių teisių pagrindu. Bylą nagrinėjusių teismų išvados yra motyvuotos, pagrįstos teisės normose įtvirtintomis nuostatomis, ESTT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateiktais išaiškinimais. Kasaciniame skunde kasatorius nurodo savo pozicijai pagrįsti palankias ištraukas iš atitinkamų ESTT prejudicinių sprendimų, tačiau ignoruoja ESTT prejudiciniuose sprendimuose pateiktų išaiškinimų visumą bei esmę.
Nepagrįstas kasatoriaus argumentas, kad nacionaliniame teisiniame reguliavime įtvirtintos nuostatos (konkrečiai, prekių ženklo paraiškos padavimo metu galiojusių Prekių ženklų registravimo taisyklių ZR/03/2004 114.2.5. ir 120 punktai) iš esmės pasunkina galimybę spalvai būti registruotai kaip atskiram prekių ženklui, nes kelia papildomus nei kitų kategorijų prekių ženklams reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad jau iš anksčiau aptartos ESTT bei ESBT praktikos matyti, kad sprendžiant dėl galimybės įregistruoti spalvą (spalvų derinį) kaip prekių ženklą, turi būti atsižvelgta ir įvertinta daugybė aplinkybių, o minėto (anksčiau galiojusio) nacionalinio teisės akto 120 punkte įtvirtintos nuostatos ESTT bei ESBT aiškinimams neprieštarauja.
Kiti kasaciniame skunde nurodyti argumentai neturi reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, atmesdami ieškinį, tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, nenukrypo nuo ESTT, ESBT bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Kasacinis skundas yra atmetamas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliekama galioti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Kasacinis teismas patyrė 4,01 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 24 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus ieškovo kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo VšĮ „Humana People To People Baltic“ (j. a. k. 300648904) 4,01 Eur (keturis Eur 1 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybės naudai. Valstybės naudai priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Algis Norkūnas
Sigita Rudėnaitė
Gediminas Sagatys