Baudžiamoji byla Nr. 1A-83-417/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45910-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.5; 2.4.6.1

     (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 24 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Pauliukėno,

sekretoriaujant Jurgitai Dilienei,

dalyvaujant prokurorui Juozui Sykui,

nuteistajam V. P., jo gynėjui advokatui Mindaugui Kepeniui,

nukentėjusiųjų D. B., R. B. atstovui advokatui Donatui Lengvinui,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) J. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021-12-09 nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį ir jam paskirta bausmė – penkeri metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė V. P. skiriama bausmė – treji metai keturi mėnesiai laisvės atėmimo.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas – 2019-10-27 (1 para).

Pritaikius BK 75 straipsnio 2 ir 5 dalis, V. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant jį visą šį laikotarpį gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tarp jų ir alkoholio) ir dirbti, o netekus darbo – aktyviai jo ieškoti, registruojantis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

V. P. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 4 (ketveriems) metams nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos (2019-10-27).

V. P. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Mercedes (duomenys neskelbtini)“ rinkos vertę atitinkančios 1 900 Eur sumos konfiskavimas.

Patvirtintas nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių D. B. ir R. B. susitarimas dėl jų ieškiniais reikalauto neturtinės žalos atlyginimo, pagal kurį civiliniai atsakovai akcinė bendrovė (toliau – AB) „L.“ ir E. (duomenys neskelbtini) filialas lygiomis dalimis įsipareigojo per 10 darbo dienų nuo šio susitarimo įsigaliojimo dienos atlyginti D. B. 20 000 Eur dydžio neturtinę žalą, o R. B. – 4 000 Eur neturtinę žalą. Likusios nukentėjusiųjų civilinių ieškinių dalys atmestos.

D. B. iš V. P. priteista 1 000 Eur advokato pagalbos išlaidų.

(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui iš V. P. priteista 75,51 Eur proceso išlaidų.

Automobiliai: „Mercedes (duomenys neskelbtini)“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), BMW (duomenys neskelbtini), valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), „Volvo (duomenys neskelbtini)“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), iki šiol saugomi (duomenys neskelbtini) rajono PK automobilių saugojimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 52–57), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jų savininkams, atitinkamai – V. P., D. B. ir S. P. teisių perėmėjui, o šiems asmenims atsisakius juos atsiimti – sunaikintini kaip menkaverčiai.

Automobilių „Mercedes (duomenys neskelbtini), valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), ir BMW (duomenys neskelbtini), valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos liudijimai, techninės apžiūros kortelės ir draudimo polisai palikti saugoti byloje, o esant V. P. ar D. B. prašymui, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini šiems asmenims.

Teismas

nustatė:

I.                      Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1.       V. P. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus:

1.1.       2019-10-27 apie 2.45 val. kelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) km, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., keturių eismo juostų kelyje su skiriamąja juosta, kai kiekviena važiavimo kryptimi buvo po dvi eismo juostas, V. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (asmens blaivumo testu nustatytas 1,36 promil4s girtumas), vairuodamas automobilį „Mercedes (duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), elgdamasis neatsargiai, važiuodamas pirma eismo juosta, kairės pusės ratais įvažiavęs į antrą eismo juostą apie 225 km/h greičiu, gerokai viršydamas tame kelio ruože leistiną greitį – 130 km/h, turėdamas pareigą laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas – esant tamsiam paros metui, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, ir atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi pirma eismo juosta važiavusio M. B. vairuojamo automobilio „Volvo (duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), galą, šiam automobiliui nuo smūgio atsitrenkus į dešinėje kelio pusėje esantį atitvarą ir apsivertus bei likus gulėti ant stogo pirmoje eismo juostoje, į jį atsitrenkė apie 182 km/h greičiu važiavęs S. P. vairuojamas automobilis BMW (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu automobilio „Volvo (duomenys neskelbtini)“ vairuotojas M. B. dėl patirtų sužalojimų žuvo, automobilio BMW (duomenys neskelbtini) keleiviams D. K. ir T. P. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

1.2.       Šiais savo veiksmais V. P. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-10-03 nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 punkto (eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>), 14 punkto (draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui <...>), 126 punkto (vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, <...>) ir 127 punkto (vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, <...>, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

II. Apeliacinio skundo, prisidėjimo prie apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.       (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) J. S. su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021-12-09 nuosprendžio dalimi, kuria nuteistajam atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas,  nesutinka, prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti ir panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Skunde nurodoma, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismus pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal teismų praktiką, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vienų ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kailininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396- 746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-7-266-511/2018 ir kt.). (duomenys neskelbtini) nuomone, šiuo konkrečiu atveju, sprendžiant klausimų dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, turi būti atsižvelgta į tokias aplinkybes:

2.1.       Nors V. P. ir padarė neatsargias nusikalstamas veikas, tačiau ne dėl nusikalstamo nerūpestingumo, o dėl nusikalstamo pasitikėjimo – automagistralėje didžiausią leistiną greitį viršijo net 95 km/h, prieš eismo įvykį važiavo apie 225 km/h greičiu. Jau vien toks milžiniškas važiavimo greitis rodo, kad jis suvokė savo veiksmų rizikingumą, tačiau lengvabūdiškai manė, jog pasekmių bus išvengta. Nusikalstamo pasitikėjimo kaltės forma savo prasme labai artima netiesioginės tyčios kaltės formai, todėl tai turėtų būti viena iš aplinkybių, dėl ko V. P. negalima taikyti BK 75 straipsnio nuostatų.

2.2.       V. P. turi būti pripažintas asmeniu, kuris nuolat daro teisės pažeidimus būdamas neblaivus. Jis administracine tvarka baustas už tai, kad 2016-05-28 vairavo transporto priemonę neblaivus (2,18 promilės); 2015-04-24 būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,09 promilės) smurtavo prieš (duomenys neskelbtini) (ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) BK 38 straipsnio pagrindu nutrauktas 2015-06-19); 2019-12-10 būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,24 promilės) sumušė savo (duomenys neskelbtini) (ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) BK 38 straipsnio pagrindu nutrauktas 2020-01-17); 2021-05-01, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,03 promilės), smurtavo prieš savo (duomenys neskelbtini) (ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) BK 38 straipsnio pagrindu nutrauktas 2021-06-08). Nors V. P. teigia besigydantis nuo priklausomybės alkoholiui, tačiau, (duomenys neskelbtini) nuomone, šis jo teiginys yra bandymas išvengti realios laisvės atėmimo bausmės. Eismo įvykį V. P. sukėlė 2019-10-27, o po to 7 mėnesių laikotarpiu būdamas apsvaigęs nuo alkoholio dar ir du kartus smurtavo prieš artimuosius. Tai dar viena iš aplinkybių, dėl ko V. P. negalima laikyti BK 75 straipsnio nuostatų. 

2.3.       V. P., sukėlęs eismo įvykį, iš eismo įvykio vietos pasitraukė ir tik po valandos laiko atvyko į policijos komisariatą, kur jam buvo nustatytas 1,36 promilės neblaivumas. Ši aplinkybė taip pat turi būti įvertinta kaip abejingumas sukeltoms pasekmėms ir tai taip pat dar viena iš aplinkybių, dėl ko V. P. negalima taikyti BK 75 straipsnio nuostatų. Apibendrinęs išdėstytų aplinkybių visumą, (duomenys neskelbtini) mano, kad, siekiant sulaikyti V. P. nuo nusikalstamų veikų darymo, teisingai nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti atlikus bausmę, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, bausmės tikslai bus pasiekti tik V. P. paskyrus laisvės atėmimo bausmę ir netaikant jos vykdymo atidėjimo. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas šiuo atveju tik labai ribotai galėtų leisti pasiekti bausmės paskirtį. Pagal teismų praktiką, už analogiškus nusikaltimus teismai paprastai taiko laisvės atėmimo bausmes, neatidėdami jų vykdymo (baudžiamosios bylos Nr. 2K-132-942/2021, Nr. 2K-97-976/2020, Nr. 2K-268-693/2019). Taigi, pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, neatsižvelgė į jau suformuotą teismų praktiką ir nepagrįstai taikė V. P. BK 75 straipsnio 2 ir 5 dalis ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo 2 metams 6 mėnesiams.

3.       Nukentėjusiosios D. B. ir R. B. su (duomenys neskelbtini) apeliaciniu skundu sutinka ir jį palaiko. Prisidėjime prie apeliacinio skundo nurodoma, kad byloje esančių duomenų visuma, nuteistojo asmenybė, administraciniai nusižengimai vairuojant transporto priemones esant neblaiviam, ikiteisminiai tyrimai dėl smurtavimo esant neblaiviam, taigi priešingų teisei veikų kryptingumas ir nuoseklus jų vykdymas, kilę padariniai, objektyviai neleidžia daryti išvados, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo.

4.       Teismo posėdyje prokuroras ir nukentėjusiųjų atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusiųjų atstovas pateikė duomenis apie bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiųjų patirtas išlaidas, prašė jas priteisti.

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

        (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) apeliacinis skundas tenkinamas. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021-12-09 nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas).

5.       Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

6.       Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo V. P. kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas. Ginčo dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir jos dydžio taip pat nėra. (duomenys neskelbtini) nesutinka su bausmės vykdymo atidėjimo taikymu, prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vadovaujantis BK 75 straipsnio taisyklėmis. Teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrins baudžiamąją bylą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo pagrįstumo. 

7.       Kaip minėta, apeliaciniame skunde nekeliamas paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės dydžio klausimas. Skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bausmės rūšies parinkimo ir jos dydžio nustatymo yra teisėta ir pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino, jog V. P., šiurkščiai pažeidęs kelių eismo taisyklių reikalavimus (kai smarkiai viršijo greitį ir vairavo neblaivus), padarė vieną neatsargų nusikaltimą, sukėlusį sunkias pasekmes, – vieno žmogaus žūtį ir dviejų žmonių nesunkų kūno sužalojimą. Teismas įvertino V. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, su (duomenys neskelbtini) pagalba atlygino žuvusio M. B. (duomenys neskelbtini) padarytą turtinę žalą. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad V. P. yra buvęs baustas administracine tvarka, be kita ko, ir už vairavimą neblaiviam, du kartus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės nereabilituojančiais pagrindais. Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas įvertino ir tai, kad V. P. yra dirbantis, supranta savo pareigą užsidirbti pragyvenimui ir atlyginti galimus regresinius ieškinius, susijusius su neturtine žala, patirta dėl M. B. žūties. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį – penkeri metai, priimdamas sprendimą šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas ir paskirdamas galutinę bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams keturiems mėnesiams, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamąją bylą išnagrinėjęs apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, nes nuteistasis gydosi nuo alkoholizmo, gailisi, nepadarė naujų administracinių nusižengimų.

8.       BK 75 straipsnio (redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. nuo 2017-10-06 iki 2020-07-01) 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, išskyrus labai sunkius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

9.       Esminė BK 75

10.       Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus bausmės atlikimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.). Taip pat pažymėtina ir tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018).

11.       Nagrinėjamu atveju iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų darytina išvada, kad V. P. padaryta nusikalstama veika nors ir buvo spontaniška, tačiau nebuvo atsitiktinė. Nuteistajam 2015 metais buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas nuteistajam susitaikius su nukentėjusiuoju. Be to, iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (3 t., b. l. 55–58) matyti, kad V. P. iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo nuolat darė administracinius nusižengimus, visi administraciniai nusižengimai susiję su šiurkščiu Kelių eismo taisyklių pažeidimu. Be to, 2016-05-28 V. P. administracine tvarka baustas už vairavimą esant neblaiviam. Pastebėtina, kad nustatytas neblaivumo laipsnis (2,18 prom.) siekė baudžiamajai atsakomybei kilti būtiną neblaivumo laipsnį. Apeliantas taip pat baustas administracine tvarka už chuliganišką automobilio vairavimą, greičio viršijimą. Taigi, akivaizdu, kad nuteistasis kritiškai nevertina savo elgesio, taip pat dėl vairuojant neblaiviam galinčių kilti pasekmių nepakankamo kritiško vertinimo, jis būdamas baustas administracine tvarka už vairavimą neblaiviam, 2019-10-27 vėl sėdo už automobilio vairo neblaivus ir sukėlė tragišką eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus. Taigi, išdėstytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjama nusikalstama veika nuteistajam nebuvo atsitiktinė, o buvo tik loginė jo gyvenimo būdo pasekmė, be to – labai tikėtina.

12.       Nors nuteistasis ir jo gynėjas teigia, kad nuteistasis gydėsi nuo priklausomybės alkoholiui, kad nagrinėjama nusikalstama veika labai nuteistąjį paveikė, jis ateityje nedarys nusikalstamų veikų, nevartos alkoholio, tačiau tokie teiginiai yra paneigti baudžiamojoje byloje esančių duomenų. Pažymėtina, kad nuteistasis nuo priklausomybės alkoholiui gydėsi 2021-03-09–2021-04-07 (4 t., b. l. 12–13), tačiau nepraėjus nė mėnesiui po gydymo kurso pabaigos – 2021-05-01 – nuteistasis padarė naują nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, smurtavo prieš (duomenys neskelbtini). Be to, nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teismo posėdyje nuteistasis nurodė, kad jis minėtos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo vartojęs alkoholio. Taigi, akivaizdu, kad nei gydymo nuo priklausomybės alkoholiui kursas nedavė rezultatų, nei pats nuteistasis vertina savo elgesį dėl nusikalstamų veikų darymą kritiškai, t. y. akivaizdu, kad nuteistasis dėl savo elgesio net ir vykstant baudžiamajam procesui dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 6 dalyje, išvadų nepadarė ir savo elgesio nekoregavo tinkama linkme. Tai tik patvirtina didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir susiformavusią tam tikrą kriminalinę pasaulėžiūrą, ją laikant natūraliu reiškiniu savo gyvenime. Šios aplinkybės neleidžia padaryti išvados, kad nuteistasis supranta padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, nors ir pripažįsta kaltę ir nesistengė išvengti atsakomybės, tačiau tokiu savo elgesiu neįrodo, jog ateityje nedarys kitų veikų. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistajam atidėjus, ši priemonė atgrasytų nuteistąjį nuo nusikalstamų veikų darymo.

13.       Be to, įvertintini ir nuteistojo darbo laikotarpiai. Pastebėtina, kad iš (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo nuteistasis ilgą laiko tarpą (nuo 2015-10-26) niekur nedirbo. Ir, tik baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu perdavus teismui 2021-02-26, nuteistasis nuo 2021-04-19 įsidarbino (duomenys neskelbtini) įmonėje UAB „G.“, todėl neatmestina tikimybė, kad nuteistasis įsidarbino siekdamas teigiamai save charakterizuoti.

14.       Įvertinusi visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Priešingai, bausmės vykdymo atidėjimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo veiksmams ir norui keisti pasirinktą gyvenimo būdą, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti tiek nusikalstamas veikas, tiek daryti administracinius nusižengimus, jų nevertindamas kritiškai. Todėl, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik realus laisvės atėmimas atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą.

15.       Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo reikia vertinti visumą aplinkybių, reikšmingų darant išvadą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad nuteistajam 2015-06-19 nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, o šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nuteistasis vėl padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nėra pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. nagrinėjamu atveju negalima išvada, kad bus pasiektas vienas iš bausmės paskirties sudėtinių elementų – paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

16.       Apibendrindama nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai be pagrindo V. P. atidėdami paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 75 straipsnio nuostatas), todėl skundžiamas 2021-12-09 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas), panaikinant skundžiamo nuosprendžio dalį dėl BK 75 straipsnio taikymo.

Dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų

17.       Pagal Klaipėdos apygardos teisme 2022-02-15 gautą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, iš V. P. valstybės naudai priteistino atlyginimo už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą suma yra 106,60 Eur (4 t., b. l. 130–132). BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį.

18.       Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą tada, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikiama realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam ar nuteistajam, prieš kurį paduotas skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-697/2021, 2K-51-788/2021 ir kt.). Atsižvelgdama, kad ši byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą, t. y. (duomenys neskelbtini) skundas pateiktas bloginančiais nuteistojo teisinę padėtį pagrindais, teisėjų kolegija prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš V. P. netenkina.

19.       Nors nukentėjusiųjų D. B. ir R. B. atstovas (duomenys neskelbtini) D. L. baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu pateikė prašymą priteisti nukentėjusiųjų apeliacinės instancijos teisme patirtas 1 000 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (4 t., b. l. 138–137), tačiau pastebėtina, kad nukentėjusiosios dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021-12-09 nuosprendžio apeliacinio skundo neteikė. BPK tokio procesinio dokumento kaip prisidėjimas prie apeliacinio skundo nereglamentuoja. Nukentėjusiųjų atstovas (duomenys neskelbtini) pasinaudojo baudžiamojo proceso įstatymo suteikta teise dalyvauti teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme, kur išdėstė nukentėjusiųjų poziciją ir argumentus dėl (duomenys neskelbtini) apeliacinio skundo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021-12-09 nuosprendžio neskundė, neginčijo nei savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, nei nukentėjusiosioms priteisto turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžių. Ši baudžiamoji byla apeliacine tvarka išnagrinėta pagal (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą. Nukentėjusiųjų procesinis dokumentas, pavadintas prisidėjimu prie apeliacinio skundo, iš esmės grindžiamas tapačiais argumentais, kaip ir (duomenys neskelbtini) apeliacinis skundas. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad prašomos pinigų sumos (1 000 Eur) priteisimas iš nuteistojo už procesinio dokumento, kurio net nereglamentuoja BPK ir kuris pateiktas vien nukentėjusiųjų iniciatyva, surašymą, atsižvelgiant į tai, kad prašoma priteisti suma nėra detalizuota, nenurodyta, koks (duomenys neskelbtini) atliktas veiksmas kokia suma yra įkainotas (pvz., kiek nukentėjusiosios sumokėjo už procesinio dokumento parengimą, kiek sumokėjo už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme ir pan.), neatitiktų protingumo ir sąžiningumo principų, todėl nukentėjusiųjų atstovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

        Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021-12-09 nuosprendį.

        Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu 2 ir 5 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant jį visą šį laikotarpį gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tarp jų ir alkoholio) ir dirbti, o netekus darbo – aktyviai jo ieškoti, registruojantis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

        Kitas nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.

        Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš nuteistojo V. P. 106,60 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

        Netenkinti nukentėjusiųjų D. B. ir R. B. atstovo (duomenys neskelbtini) D. L. prašymo priteisti iš nuteistojo V. P. 1 000 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Teisėjai                                                        Edita Lapinskienė

                Eduardas Maškevičius

                Linas Pauliukėnas