Civilinė byla Nr. 2YT-1187-1055/2019

Teisminio proceso Nr. 2-50-3-02063-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.4.5.2.; 3.2.6.1. 

(S)

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 29 d.

Utena,

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Ana Karšul,

sekretoriaujant Aurelijai Vitkevičienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui V. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo B. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Panevėžio apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriui ir Valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėjas B. B. kreipėsi į teismą, prašydamas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas priėmė palikimą, atsiradusį po jo tėvo S. B., mirusio (duomenys neskelbtini), ir motinos E. B., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Pareiškėjas, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas S. B., gyvenęs (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties liko trys įpėdiniai, turintys teisę paveldėti: pareiškėjas, jo brolis R. B. ir judviejų motina E. B.. S. B. paliko turtą – gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), kurie nebuvo registruoti viešajame registre. Visi trys įpėdiniai liko gyventi minėtame name, jį prižiūrėjo, dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau priėmė jį faktiškai valdydami. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo brolis R. B.. Pareiškėjo motina mirė (duomenys neskelbtini), testamento ji nepaliko. Tuo metu pasikeitė gatvės pavadinimas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Motina nekilnojamojo turto taip pat nebuvo įregistravusi viešajame registre, liko tik namo inventorinė byla. Mirus motinai pareiškėjas nesikreipė per nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau priėmė jį tiesiogiai valdydamas turtą ir toliau gyvendamas name. Turtu rūpinosi kaip savu, naudojosi likusiais apyvokos daiktais, prižiūrėjo sodybą. Kadangi nekilnojamas turtas nėra įregistruotas viešajame registre, negali palikimo valdyti plačiąja prasme kaip savininkas. Todėl iškilo būtinumas nustatyti juridinį faktą, kad galėtų statinius įteisinti viešajame registre.

Pareiškėjo atstovas posėdyje palaikė pareiškimą ir papildomai paaiškino, kad pareiškėjas gyveno sodyboje iki (duomenys neskelbtini) metų, kai susirgo. Dabar jis dėl sveikatos būklės randasi globos namuose. Į notarus nesikreipė dėl palikimo priėmimo, kadangi nežinojo, galvojo, jei valdo namą, tai jis yra jo nuosavybė. Po brolio mirties jo turto dalį priėmė judviejų su pareiškėju motina – E. B., taip pat pradėdama turto dalį faktiškai valdyti. Pareiškėjas pradėjo tvarkyti turto įregistravimo viešajame registro klausimą, tačiau nepabaigė dėl lėšų stokos, o po to susirgo. Susirgęs įgaliojo pabaigti reikalus V. P..

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškimo neginčija ir prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja ir prašė bylą spręsti teismo nuožiūra suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra, nedalyvaujant tarnybos atstovui.   

Liudytojas V. P. parodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) metų balandžio mėnesio kelis metus gyveno pas B. B. nuomininko teisėmis su šeima. B. B. yra viengungis, leido jiems naudotis ne tik namo dalimi, bet ir žemės bei ūkinio pastato dalimi. Jis norėjo sutvarkyti namo dokumentus, bet neturėjo tam pakankamai pinigų, o po to susirgo ir dabar yra paralyžiuotas. Jis pats dabar nebegyvena pareiškėjo sodyboje, kadangi taip atsitiko, kad buvo nuteistas ir kol atlikinėjo bausmę, santykiai nutruko. Kai grįžo, Bronislovas jau buvo susirgęs ir gyveno globos namuose, todėl nebuvo kam leisti jam vėl gyventi sodyboje. Santykiai su pareiškėju yra geri, lanko jį globos namuose, nuvažiuoja sutvarkyti sodybos aplinką. Kai apsigyveno pas B. B., pastarasis valdė tą sodybą kaip savo, laikė savo turtu. Kadangi jis pats dėl savo sveikatos būklės nebegali tvarkyti dokumentų palikimo priėmimo sutvarkymui, tai išdavė jam įgaliojimą. Su įgaliojimu jau galėjo įeiti į namus, tai sutvarkė namą, langus įdėjo, apgenėjo aplinką, pakūreno. Žemės yra labai nedaug ten, keli arai prie pat namo.

Liudytoja G. P. parodė, kad S. ir E. B. turėjo du sūnus. Ji yra jų kaimynė. Pirmas šeimoje mirė tėvas - S. B.. Po to vienas sūnų – R. B. apsigyveno atskirai ir netrukus mirė. Po kurio laiko pasiligojo motina – E. B. ir taip pat mirė. Liko vienas B. B., gyveno toliau šeimos namuose, tvarkėsi. Prieš kurį laiką jį ištiko insultas, dėl ko apsigyveno globos namuose. Šiuo metu sodyboje niekas nebegyvena. Kiek žino, dokumentai į turtą nėra sutvarkyti, bet po visų artimųjų mirties pareiškėjas tvarkė turtą kaip savo, laikė savo nuosavybe. Tuo metu, kai sodyboje gyveno nuomininkai, viskas buvo labai gražiai sutvarkyta. Šiuo metu V. P. ten nebegyvena, tačiau lanko Bronislovą globos namuose, rūpinasi juo ir sodyba, tvarko aplinką.

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje esantys mirties liudijimai ir mirties išrašas patvirtina, kad S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), mirties vieta – Utenos centrinė ligoninė; R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), mirties vieta – (duomenys neskelbtini); E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini).  Pateiktas gimimo įrašo nuorašas patvirtina, kad pareiškėjas B. B. yra palikėjų E. B. ir S. B. sūnus, Gyventojų registro pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad S. B. turėjo du vaikus – B. B. ir R. B., mirusį (duomenys neskelbtini).

VĮ Regisrtų centro Testamentų registro 2018 m. lapkričio 23 d. išrašas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad po E. B. mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai iš VĮ Registrų centro patvirtina, kad S. B. ir E. B. nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus neįregistruotos, tačiau Utenos rajono savivaldybės administracijos Vyžuonų seniūnijos 2006 m. sausio 17 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pažymima, jog gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), registruotas S. B. vardu. Namo (duomenys neskelbtini) inventorizacinėje byloje taip pat nurodyta, kad šis namas asmens nuosavybės teise priklauso S. B..

Taigi šioje byloje nustatyta, kad po pareiškėjo tėvo S. B. mirties atsirado palikimas, o pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 5.13 straipsnio nuostatas pareiškėjas, jo brolis R. B., kaip palikėjo vaikai, ir jųdviejų motina E. B., kaip palikėją pergyvenusi sutuoktinė, paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra).

Po pareiškėjo brolio R. B. mirties atsiradus palikimui vadovaujantis CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kaip antros eilės įpėdinė, paveldi pagal įstatymą pareiškėjo ir jo mirusio brolio motina E. B..

Mirus pareiškėjo motinai taip pat atsirado palikimas ir pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, kaip palikėjos vaikas ir vienintelis įpėdinis, pagal įstatymą paveldi pareiškėjas B. B..

Pagal CK 5.50 straipsnio 2–3 dalis įpėdiniai atsiradus palikimui, jį priimti privalėjo per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos: faktiškai pradėti valdyti paveldimą turtą ar paduoti notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

Suinteresuoti asmenys Panevėžio apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyrius bei VĮ Turto bankas pareiškimo neginčijo ir nepaneigė pareiškėjo nurodytų faktų, t.y. kad pareiškėjas B. B. po tėvų mirties priėmė palikimą – nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), neregistruotą viešajame registre, jokie kiti asmenys į palikimą nepretenduoja.

Pripažintina, kad pareiškėjo atstovo paaiškinimai bei pateikti rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai, suinteresuotiems asmenims palikimo priėmimo fakto neginčijant, patvirtina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis), jog pareiškėjas B. B. per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti, priėmė palikimą po savo tėvo S. B. mirties (duomenys neskelbtini) ir po savo motinos E. B. mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas jį faktiškai valdyti, todėl vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi, 5.51 straipsniu, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, turintis juridinę reikšmę palikimo priėmimo faktas nustatytinas.

 Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 264, 270, 448 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po tėvo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) ir po savo motinos E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.

Teisėja                                                                          Ana Karšul