Administracinė byla Nr. eI3-2227-609/2020

                                                                Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02785-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.8; 55.1; 57.2

(S)

        REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS        

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 9 d.

Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Kiaurakytė,

sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei,

dalyvaujant pareiškėjai D. Ž. , jos atstovei advokato padėjėjai Ramunei Kičiatovienei,

atsakovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui Artūrui Razgaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. Ž. skundą atsakovei Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl administracinių aktų pakeitimo ir panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė:

Pareiškėja D. Ž. (toliau – ir pareiškėja) prašo pakeisti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir atsakovas, Klaipėdos AVMI) viršininko 2019 m. lapkričio 29 d. įsakymą Nr. P1-1232 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. Ž.“ ir vietoj pareiškėjai paskirtos tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų, jai paskirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą, panaikinti Klaipėdos AVMI viršininko 2019 m. lapkričio 29 d. įsakymą Nr. P1-1233 „Dėl D. Ž. atleidimo iš užimamų pareigų“, pareiškėją grąžinti į Klaipėdos AVMI Mokestinių prievolių departamento III skyriaus vyriausios specialistės pareigas bei jai priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus.

Skunde, kurį patikslino, nurodo, jog Klaipėdos AVMI viršininko 2019 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. P1-1232 jai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš užimamų pareigų, o Klaipėdos AVMI viršininko 2019 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. P1-1233 ji buvo atleista iš užimamų Mokestinių prievolių departamento III skyriaus vyriausios specialistės pareigų. Pareiškėjos teigimu, jai paskirta per griežta tarnybinė nuobauda, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Pareiškėja mano, jog jai paskirta griežta, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Teigia, jog įstatymų leidėjas nėra imperatyviai numatęs, jog už šiurkštų tarnybinį nusižengimą turi būti skiriama pati griežčiausia nuobauda. Akcentuoja, jog skiriant nuobaudą nebuvo įvertintos jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Nurodo, jog nuo 2017 m. kovo 16 d. iki 2017 m. gegužės 2 d. ji laikinai buvo paskirta dirbti Gyventojų aptarnavimo centre, buvo susipažinusi su deklaracijų pateikimo tvarka, tačiau nežinojo, kad deklaruojančių asmenų parašus būtina rinkti ir pildant prašymus (FR0512), teigia, jog prašymų pildymui reikalingus asmens duomenis gavo iš Gargždų „Kranto“ pagrindinės mokyklos ir Gargždų lopšelio-darželio „Saulutė“ mokytojos/auklėtojos. Teigia, jog duomenis rinko, pasinaudodama VMI duomenų baze, o tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje ši aplinkybė neaptarta. Pažymi, jog kaltės pripažinimą lėmė Klaipėdos AVMI viršininko pažadas, jog jai pripažinus kaltę, byla pasibaigs susitaikymu ikiteisminio tyrimo metu, tačiau vėliau paaiškėjo, jog Klaipėdos AVMI nesutinka taikytis ir baudžiamoji byla buvo perduota į teismą. Nesutinka su teiginiu, jog šiurkštų tarnybinį nusižengimą ji padarė iš savanaudiškų paskatų, nes turtinę naudą gavo du juridiniai asmenys, kurie yra išlaikomi iš valstybės biudžeto lėšų. Teigia, jog tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje neargumentuota, kaip savo veiksmais ji diskreditavo Klaipėdos AVMI vardą, sumenkino jos, kaip valstybės institucijos, reputaciją. Prašo atsižvelgti į jos tarnybinės veiklos vertinimą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, į jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė prašo skundą patenkinti visiškai skunde ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.

Atsakovė Klaipėdos AVMI atsiliepime į skundą nurodo, kad su skundo reikalavimais nesutinka. Teigia, jog pareiškėjos padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimas atliktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (toliau – ir Taisyklės), o jai paskirta tarnybinė nuobauda atitinka proporcingumo ir teisingumo principus.

 Atsakovė paaiškina, jog Klaipėdos AVMI viršininko 2018 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. P1-188 sudaryta tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija (toliau – ir Komisija) atliko pareiškėjos galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą ir nustatė, kad piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, pareiškėja 2017 m. balandžio 27 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninio deklaravimo informacinėje sistemoje (toliau – ir EDS) neteisėtai tvarkė 32 mokesčių mokėtojų asmens duomenis, siekdama įgyti turtinę naudą kitų asmenų naudai suklastojo ir panaudojo 32 tikrus dokumentus su 32 mokesčių mokėtojų asmens duomenimis, tokiais savo veiksmais šiurkščiai pažeisdama atitinkamų teisės aktų nuostatas ir taip padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų. Tokia išvada padaryta, atsižvelgus į tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatytas aplinkybes bei į Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 17 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr.1-544-963/2019.

Atsakovė argumentuoja, jog tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo įvertintas pareiškėjos gailėjimasis dėl padaryto tarnybinio nusižengimo, tačiau dėl to, kad Komisijai teiktuose paaiškinimuose pareiškėja savo kaltę neigė, teikė melagingus paaiškinimus, žalą atlygino ne savo noru, bet siekdama švelnesnės bausmės,  šios aplinkybės nebuvo įvertintos kaip jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Pažymi, kad savo veiksmais pareiškėja Klaipėdos AVMI  padarė ne tik materialinę žalą (579,14 Eur), tokiu būdu buvo diskredituotas institucijos geras vardas bei reputacija, nes tai, kad 32 mokesčių mokėtojų asmens duomenys ir deklaracijos bei finansinės lėšos buvo tvarkomos be jų valios ir žinios, sukėlė šių asmenų nepasitikėjimą Klaipėdos AVMI, kaip institucija, sumenkino jos reputaciją. Teigia, jog  moralinę žalą patyrė ir N. G., pagal kurios pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pabrėžia, jog buvo vertinama, kad tarnybinis nusižengimas padarytas iš savanaudiškų paskatų, nes suklastodama dokumentus ir įgydama turtinę naudą dviem juridiniams asmenims (darželiui ir mokyklai), kuriuos lanko pareiškėjos vaikai, pareiškėja turėjo asmeninį suinteresuotumą, o tai Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 5 dalies prasme laikytina šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu. Mano, jog skunde nurodyta aplinkybė, jog pareiškėja nebuvo bausta ar skatinta, nesudaro pagrindo švelnesnės nuobaudos taikymui.  Vertina, jog ginčijai administraciniai aktai yra motyvuoti, teisėti ir pagrįsti, o paskirta nuobauda adekvati padarytam pažeidimui, atitinka proporcingumo ir teisingumo principus. Teigia, jog pareiškėja negali būti laikytina turinčia nepriekaištingą reputaciją.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Nagrinėjamu atveju ginčijamas Klaipėdos AVMI viršininko 2019 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. P1-1233 „Dėl D. Ž. atleidimo iš užimamų pareigų“  teisėtumas ir pagrįstumas. Be to, prašoma pakeisti Klaipėdos AVMI viršininko 2019 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. P1-1232 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. Ž.“ pareiškėjai paskirtą tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų, į tarnybinę nuobaudą – papeikimą, pareiškėją grąžinti į Klaipėdos AVMI Mokestinių prievolių departamento III skyriaus vyriausios specialistės pareigas, jai priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus.   

Nustatyta, jog 2018 m. vasario 28 d. Klaipėdos AVMI gavus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) Vidaus saugumo skyriaus raštą Nr. (14.7-20E) R-1225 „Dėl paaiškinimo pateikimo“ (toliau – ir Raštas), kuriame buvo nurodyta, kad į VMI kreipėsi N. G., gimusi (duomenys neskelbtini), prašydama paaiškinti, kas, pasinaudodamas jos asmens duomenimis, jos vardu pateikė Prašymą pervesti pajamų mokesčio dalį vienetams, turintiems teisę gauti paramą, ir (arba) politinėms partijoms (forma FR0512) (toliau – ir Prašymas), patikrinus Rašte nurodytą informaciją, buvo nustatyta, kad VMI EDS duomenimis Prašymą N. G. vardu vidiniame portale 2017 m. balandžio 27 d. pateikė Klaipėdos AVMI Mokestinių prievolių departamento I skyriaus II poskyrio vyriausioji specialistė D. Ž. (Prašymo pateikimo dieną jai buvo priskirta EDS pozicija 90176). Šios specialistės vidiniame portale atlikus 2017 m. balandžio 27 d. pateiktų duomenų peržiūrą, buvo nustatyta, kad tą dieną iš viso ji pateikė 33 Prašymus kitų asmenų vardu, juose paramos gavėjais nurodydama Gargždų lopšelį-darželį „Saulutė“ ir Gargždų pagrindinę mokyklą „Krantas“. Nustatyta, kad Prašymai galimai buvo teikiami ne tik iš nurodytos specialistės darbo vietos, esančios Klaipėdos AVMI gyventojų aptarnavimo centre, kuri jai buvo priskirta pagal Klaipėdos AVMI viršininko 2017 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. P1-250 „Dėl darbo laiko nustatymo“ patvirtintą grafiką, bet ir iš jos nuolatinės darbo vietos ne jai aukščiau nurodytu Klaipėdos AVMI viršininko įsakymu priskirtu laiku.

Klaipėdos AVMI viršininko 2018 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. P1-188 „Dėl komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo“ buvo sudaryta komisija pareiškėjos galimam tarnybiniam nusižengimui tirti (toliau ir – Komisija), o 2018 m. kovo 14 d. pareiškėjai buvo įteiktas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą.

Pareiškėjai 2018 m. kovo 14 d. įteiktame Pranešime apie tarnybinį nusižengimą buvo nurodyta, kad pareiškėja neteisėtai pasinaudodama mokesčių mokėtojų asmens duomenimis ir jiems nežinant, 2017 m. balandžio 27 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos elektroninėje deklaravimo sistemoje jų vardu pateikė Prašymus pervesti pajamų mokesčio dalį vienetams, turintiems teisę gauti paramą, ir (arba) politinėms partijoms (forma FR0512), t.y. Gargždų lopšeliui-darželiui „Saulutė“, kodas 191789357, ir Gargždų pagrindinei mokyklai „Krantas“, kodas 191789019. 

  Įvertinus pareiškėjos paaiškinimus, surinktą tyrimo medžiagą, 2018 m. kovo 29 d. protokoliniu sprendimu Nr. (2.17)V4-224 tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo sustabdytas, o tarnybinio patikrinimo medžiaga perduota ikiteisminius tyrimus atliekančiai institucijai.

Įsiteisėjusiame Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. liepos 17 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-544-963/2019 konstatuota, kad suklastodama 32 tikrus dokumentus (Prašymas pervesti pajamų mokesčio dalį vienetams, turintiems teisę gauti paramą ir (arba) politinėms partijoms (forma FR0512), pareiškėja apgaule Gargždų lopšelio - darželio „Saulutė“ bei Gargždų „Kranto“ pagrindinės mokyklos naudai įgijo valstybės biudžeto lėšas – iš viso 579,14 eurų. Ten pat nurodyta, kad pareiškėja suklastojo 32 Prašymus pervesti pajamų mokesčio dalį vienetams, turintiems teisę gauti paramą ir (arba) politinėms partijoms (forma FR0512), suvokdama, jog neturi teisės asmenų vardu surašyti jų anketinius duomenis, juos patvirtinti, neteisėtai išleido 32 Prašymus į teisinę apyvartą kaip autentiškus, apgaule suklaidindama Valstybinę mokesčių inspekciją, įgijo Gargždų lopšelio-darželio „Saulutė“ naudai 130,28 eurų turtinę paramą bei Gargždų „Kranto“ pagrindinės mokyklos naudai 448, 86 eurų turtinę paramą. Tokia pareiškėjos veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 40 straipsnio 2 dalimi, pareiškėja buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį pagal laidavimą be užstato ir baudžiamoji byla nutraukta, pareiškėją perduodant laiduotojo A. Ž. atsakomybėn, nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato.      

Klaipėdos AVMI viršininko 2019 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. P1-1185 „Dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2018 m. kovo 7 d. įsakymo Nr. P1-188 „Dėl komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo“ pakeitimo“ buvo pakeistas Klaipėdos AVMI viršininko 2018 m. kovo 7 d. įsakymo Nr. P1-188 „Dėl komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo“ 1 punktas, kuriuo pakleista Komisijos sudėtis. 

2019 m. lapkričio 20 d. buvo surašyta Tarnybinio tyrimo išvada dėl D. Ž., mokestinių prievolių departamento III skyriaus vyriausiosios specialistės tarnybinio nusižengimo (toliau – ir Tarnybinio tyrimo išvada), kurioje konstatuota, kad 2017 m. balandžio 27 d. neteisėtai tvarkydama 32 asmenų asmens duomenis valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninio deklaravimo informacinėje sistemoje, pareiškėja šiurkščiai pažeidė Mokestinių prievolių departamento II skyriaus Klaipėdos įmonių poskyrio vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Klaipėdos AVMI viršininko 2008 m. sausio 2 . įsakymu Nr. P1-1 „Dėl Klaipėdos apskrities mokesčių inspekcijos valstybės tarnautojų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ (2016 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr. P1-806 pakeitimas), 7 punkto 7.13 papunktį, Mokestinių prievolių departamento II skyriaus nuostatų, patvirtintų Klaipėdos AVMI viršininko 2016 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. V1-122 „Dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento ir jo skyrių nuostatų patvirtinimo“ 12 punkto 12.2 papunktį, Mokesčių mokėtojų asmens duomenų tvarkymo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2008 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-130 „Dėl mokesčių mokėtojų asmens duomenų tvarkymo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje taisyklių patvirtinimo“ (2011 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. V-166 redakcija) 6 punkto 6.1 ir 6.3 papunkčius bei 13 punkto 13.1 papunktį, Mokestinių prievolių užtikrinimo procedūrų vadove, patvirtintame Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-441 „Dėl mokestinių prievolių užtikrinimo procedūrų vadovo patvirtinimo“ įtvirtintas 01.02 deklaravimo procedūrų administravimo nuostatas, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos valstybės tarnautojo elgesio kodekso, patvirtinto Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. V-141 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos valstybės tarnautojo elgesio kodekso patvirtinimo“ (2015 m. balandžio 3 d. įsakymo Nr. V-140 redakcija) 6 punkto 6.1,6.2 papunkčius, 8 punkto 8.2,8.3 papunkčius, 10 punkto 10.3 papunktį, 11 punkto 11.1 ir 11.3 papunkčius, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 32 straipsnio 2,3,6 punktus, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (suvestinė redakcija nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 13 d.) 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinus teisingumo, nesavanaudiškumo ir pavyzdingumo principus ir 15 straipsnio 1 dalies 1,4,5,9 punktus.

Klaipėdos AVMI viršininko 2019 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. P1-1232 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. Ž.“ už šiurkštaus tarnybinio nusižengimo padarymą pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų.

Klaipėdos AVMI viršininko 2019 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. P1-1233 „Dėl D. Ž. atleidimo iš užimamų pareigų“ pareiškėja atleista iš pareigų. 

Iš skundu ginčijamų administracinių aktų turinio matyti, jog Klaipėdos AVMI viršininko 2019 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. P1-1232 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. Ž.“ buvo įformintas sprendimas, kuriuo buvo pripažinta, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, už kurio padarymą pareiškėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, o pareiškėjos atleidimo iš pareigų klausimas buvo išspręstas Klaipėdos AVMI viršininko 2019 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. P1-1233 „Dėl D. Ž. atleidimo iš užimamų pareigų“. Nagrinėjamu atveju matyti, jog pareiškėjos atleidimo iš pareigų pagrindas –  Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 17 punktas (iš Korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktos informacijos, iš šio įstatymo 53 straipsnyje nurodyto registro gautos informacijos apie asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ar pripažintus padariusius tarnybinį nusižengimą, už kurį jiems turėtų būti paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, iš kitų duomenų paaiškėja, kad valstybės tarnautojas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų ir dėl to negali toliau eiti valstybės tarnautojo pareigų). 

Pareiškėja tarnybinio nusižengimo padarymo fakto neginčija, tačiau teigia, jog Klaipėdos AVMI viršininko 2019 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. P1-1232 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. Ž.“ jai paskirta tarnybinė nuobauda yra per griežta ir neproporcinga.

Pasisakant dėl Klaipėdos AVMI viršininko 2019 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. P1-1232 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. Ž.“ priėmimo teisinio pagrindo, pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatai, inter alia duomenys apie padarytą tarnybinį pažeidimą, jo kvalifikacija, įforminami tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuri pagal susiklosčiusią teismų praktiką yra jos pagrindu priimamo individualaus administracinio akto motyvuojamoji dalis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143–956/2010

Nagrinėjamu atveju matyti, jog Tarnybinio tyrimo išvadoje, kuri yra sudėtinė Klaipėdos AVMI viršininko 2019 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. P1-1232 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. Ž.“ dalis, konstatuota, jog pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka ji gali būti atleista iš valstybės tarnybos. Pareiškėjos padarytas tarnybinis nusižengimas pripažintas šiurkščiu, Tarnybinio tyrimo išvadoje konstatavus, jog pareiškėja piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, viršijo jai suteiktus įgaliojimus, savo neteisėtais veiksmais ir elgesiu diskreditavo Klaipėdos AVMI vardą, sumenkino, jos, kaip valstybės institucijos reputaciją.

Piktnaudžiavimo tarnyba apibrėžimas yra pateiktas Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje – tai valstybės tarnautojo veika (veikimas ar neveikimas), kai tarnybinė padėtis naudojama ne tarnybos interesais arba ne pagal įstatymus ar kitus teisės aktus, arba savanaudiškais tikslais (neteisėtai pasisavinamas ar kitiems perleidžiamas svetimas turtas, lėšos ir t. t.) ar dėl kitokių asmeninių paskatų (keršto, pavydo, karjerizmo, neteisėtų paslaugų teikimo ir t. t.), taip pat valstybės tarnautojo veiksmai, kuriais viršijami suteikti įgaliojimai ar savivaliaujama.

Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi teismų praktikoje aiškinamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Tačiau piktnaudžiavimas tarnyba ne visada užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Pagrindinis kriterijus, atribojantis baudžiamąją ir tarnybinę atsakomybę – didelės žalos padarymas. Valstybės tarnautojas, piktnaudžiaudamas tarnyba, visada pažeidžia atitinkamus teisės aktus ir diskredituoja tarnautojo vardą. Nors baudžiamoji atsakomybė asmeniui gali ir nekilti, tai nešalina jo tarnybinės atsakomybės, nes jo veiksmai gali sukelti neigiamas pasekmes – sumažinti pasitikėjimą įstaigos darbu, sumenkinti įstaigos autoritetą, diskredituoti valstybės tarnautojo vardą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-552-883/2014).

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra Lietuvos Respublikos institucija, atsakinga už mokesčių administravimą. Mokesčių administravimo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad mokesčių administratoriaus pareigūnas, atlikdamas jam pavestas funkcijas, privalo tiksliai laikytis mokesčių teisės aktų. Pajamų, turto deklaravimas, kitų nustatytų formų deklaracijų teikimas dažnai mokesčių mokėtojams sukelia papildomų rūpesčių, todėl mokesčių administratoriaus pareigūnas mokesčių mokėtojams turi padėti užpildyti atitinkamas formas, patarti.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog pareiškėjai buvo suteiktas leidimas VMI elektroninėje deklaravimo sistemoje teikti Prašymus kitų asmenų vardu, todėl darytina išvada, jog pagrįstai, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 5 dalies 4 punktu, buvo konstatuota, jog pareiškėjos veiksmais, pasireiškusiais neteisėtu 32 asmenų asmens duomenų tvarkymu valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninio deklaravimo informacinėje sistemoje, pasinaudojant jai priskirta EDS pozicija 90176, buvo padarytas šiurkštus tarnybinis nusižengimas. 

Kadangi tarnybinio nusižengimo tyrimo metu pareiškėja savo kaltę neigė, o Lietuvos valstybei padarytą žalą atlygino tik ikiteisminio tyrimo metu, pagrįstai šios aplinkybės nevertintos pareiškėjos tarnybinę atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Nors Tarnybinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad pareiškėja nėra atlyginusi N. G. padarytos žalos, nesant konstatuotasm tokios žalos padarymo faktui ir nesant nustatytam padarytos žalos dydžiui, todėl vertinimas laikytinas nepagrįstu.

Iš Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje pateikto piktnaudžiavimo tarnyba apibrėžimo matyti, jog savanaudiški tikslai (neteisėtai pasisavinamas ar kitiems svetimo turto, lėšų ir t.t. perleidimas) yra vienu iš šio šiurkštaus tarnybinio nusižengimo požymių, todėl laikytina, jog nepagrįstai Tarnybinio tyrimo metu konstatuota, jog tarnybinis nusižengimas padarytas, esant sunkinančiai aplinkybei, reglamentuotai Valstybės tarnybos įstatymo 35 straipsnio 2 dalies 5 punkte.

Kadangi konstatuota tyčinė pareiškėjos kaltės forma, tokio pobūdžio tarnybiniu nusižengimu buvo diskredituotas tarnautojo vardas, sumenkinta Klaipėdos AVMI, kaip valstybės institucijos reputacija, darytina išvada, jog pagrįstai pareiškėjai buvo paskirta pati griežčiausia tarnybinė nuobauda.

Jau minėta, pareiškėjos atleidimo iš pareigų klausimas buvo išspręstas Klaipėdos AVMI viršininko 2019 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. P1-1233 „Dėl D. Ž. atleidimo iš užimamų pareigų“, atsiradus savarankiškam jos atleidimo iš pareigų pagrindui, reglamentuotam Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 17 punkte, pareiškėjos atžvilgiu įsiteisėjus apkaltinamajam Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. liepos 17 d. nuosprendžiui baudžiamojoje byloje Nr. 1-544-963/2019.   

Kadangi Klaipėdos AVMI viršininko 2019 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. P1-1233 „Dėl D. Ž. atleidimo iš užimamų pareigų“ priėmimo metu egzistavo sąlygos pareiškėjos atleidimo iš pareigų Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 17 punkte numatytu pagrindu taikymui, Klaipėdos AVMI viršininko 2019 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. P1-1233 „Dėl D. Ž. atleidimo iš užimamų pareigų“ laikytinas teisėtu.

Konstatavus, jog pareiškėja iš pareigų atleista teisėtai, pareiškėjos reikalavimai ją grąžinti į užimtas Mokestinių prievolių departamento III skyriaus vyriausiosios specialistės pareigas, jai priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, netenkintini.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu - 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja                                                                                                                 Eglė Kiaurakytė