Administracinė byla Nr. A662-1028/2011
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00210-2010-1
Procesinio sprendimo
kategorija 24; 15.2.3.2
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. balandžio 4 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Laimės
Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus,
sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,
rašytinio
proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. Ž. ir atsakovo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės
pagalbos tarnybos apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio
teismo 2010 m. birželio 7 d. sprendimo administracinėje byloje
pagal pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovui Klaipėdos
valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl įpareigojimo atlikti
veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo - Klaipėdos valstybės garantuojamos
teisinės pagalbos tarnybos direktorius R. V.).
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėja T. Ž. skundu
(b. l. 4-7) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama įpareigoti
atsakovą Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau –
ir Tarnyba) priimti sprendimą suteikti jai 100 procentų apmokamą valstybės
garantuojamą teisinę pagalbą, priteisti iš atsakovo 50 000 Lt neturtinės žalos
atlyginimo bei 5 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Priteistos
žalos atlyginimą prašė nukreipti į trečiuosius asmenis.
Nurodė, jog 2010 m. sausio 27 d. kreipėsi į atsakovą
su prašymu ir reikiamais dokumentais suteikti antrinę teisinę pagalbą keliant
civilinę ir baudžiamąją bylą dėl policijos pareigūnų veiksmų. Paaiškino, kad
2009 metų Gyventojų pajamų metinę deklaraciją su vietos mokesčių
administratoriaus žyma pateikė 2010 m. vasario 10 d. Teigė, jog Tarnyba iki
šiol nėra išnagrinėjusi prašymo ir priėmusi sprendimo, nes yra šališka jos
atžvilgiu ir siekia jai pakenkti. Pareiškėjos teigimu, tokiu neveikimu varžoma
jos konstitucinė teisė į teisminę gynybą, pažeidžiamos Europos žmogaus teisių
ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos
ir kitų teisės aktų nuostatos. Nurodė, kad dėl to pablogėjo jos ir jos šeimos
narių sveikata, ją kankina nuotaikų kaita, jaučiasi pažeminta ir prislėgta, patiria
nuolatinį nerimą dėl skurdo ir neaiškios galimybės kreiptis į teismą, gauti
kvalifikuotą advokatą, apginti savo ir šeimos narių pažeistas teises, patyrė
įvairių baimių, kankina nemiga, širdies, galvos, skrandžio, plaučių ir kitų
organų skausmai, depresija, atsirado naujų ligų, turi nuolat gydytis ir vartoti
vaistus, prarado gyvenimo džiaugsmą, sumažėjo bendravimo galimybės.
Atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės
pagalbos tarnyba atsiliepimu į skundą (b. l. 20-25) prašė skundą atmesti kaip
nepagrįstą
Nurodė, jog pareiškėja su 2010 m. sausio 27 d. prašymu
nepateikė jos teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančio dokumento, t. y.
metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos už paskutiniuosius dvylika
mėnesių. Apie tai pareiškėjai buvo pranešta 2010 m. vasario 1 d. raštu
Nr. (1.7.)-SR-310. Teigė, jog pareiškėjos nurodytoje 2009 m. kovo 5 d. deklaracijoje
už ataskaitinį laikotarpį nuo 2008 m. kovo 1 d. iki 2009 m. vasario 28 d. buvo
pateikti duomenys už netinkamą laikotarpį. Nurodė, kad pareiškėja kartu su
prašymu Tarnybai privalo pateikti ne tik jos teisę gauti antrinę teisinę
pagalbą įrodančius dokumentus, bet ir dokumentus, pagrindžiančius prašymo
reikalavimą (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir
Įstatymas) 18 str. 1 d.). Teigė, jog atsižvelgiant į tai, kad Tarnybos
sprendimas suteikti antrinę teisinę pagalbą yra pavedimas advokatui teikti
antrinę teisinę pagalbą ir yra jo įgaliojimus patvirtinantis dokumentas, bei į
tai, kad pareiškėja savo prašyme nurodė, jog jai reikalinga antrinė teisinė
pagalba dėl jai padarytos turtinės ir neturtinės žalos, neteisėto jos turto
nusavinimo (pagrobimo) civilinėje ir baudžiamojoje bylose, pareiškėjai nurodė,
kad Tarnybos sprendimu antrinė teisinė pagalba yra suteikiama vienoje
konkrečioje byloje ir jeigu antrinė teisinė pagalba jai yra reikalinga dviejose
- civilinėje ir baudžiamojoje - bylose, į Tarnybą ji turi kreiptis su dviem
atskirais prašymais, pateikdama reikalavimą pagrindžiančius dokumentus.
Paaiškino, jog pareiškėja 2010 m. vasario 10 d. pateikė metinę gyventojo
(šeimos) turto deklaraciją, tačiau kitų nurodytų duomenų nepateikė ir prašymo
nepatikslino. Atsakovo teigimu, Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatytas
trijų darbo dienų terminas sprendimui priimti skaičiuojamas nuo dokumentų,
nurodytų to paties straipsnio 1 dalyje, gavimo dienos. Teigė, jog pareiškėjai
su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą nepateikus dokumentų,
pagrindžiančių prašymo reikalavimą, nurodytas terminas nėra skaičiuojamas. Nurodė,
jog pareiškėja, nepateikdama reikalingos išsamios ir teisingos informacijos,
pati vilkina sprendimo priėmimą. Dėl pareiškėjos reikalaujamos neturtinės žalos
atlyginimo pažymėjo, jog T. Ž. neįrodė, kad Tarnybos ar Tarnybos
direktoriaus veiksmais (neveikimu) jai buvo padaryta žala. Atkreipė dėmesį, jog
pareiškėjos teiginiai apie dvasinius išgyvenimus tėra subjektyvi nuomonė,
nepagrįsta įrodymais. Atsakovo teigimu, pareiškėjos kaltinimai šališkumu
nepagrįsti, neatitinka tikrovės, jos įtarimai pagrįsti tik jos pačios
subjektyvia nuomone ir aplinkybių vertinimu, o ne konkrečiais tikrovę
atitinkančiais faktais.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m.
birželio 7 d. sprendimu skundą patenkino iš dalies ir T. Ž. 2010
m. sausio 27 d. prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo perdavė
Tarnybai nagrinėti iš naujo ir priimti sprendimą. Kitoje dalyje teismas
pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Nurodė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 99
straipsnio 1 dalį, Įstatymą ir pažymėjo, jog teisė gauti antrinę teisinę
pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė,
savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi
šią teisę garantuoti.
Nurodė Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 3 punktą, 18
straipsnio 2 ir 4 dalis ir konstatavo, jog Tarnyba privalo priimti sprendimą.
Pripažino pagrįstu atsakovo argumentą, jog tuo atveju, kai su prašymu suteikti
antrinę teisinę pagalbą nėra pateikti dokumentai, pagrindžiantys prašymo
reikalavimą, 3 darbo dienų terminas nėra skaičiuojamas. Pabrėžė, kad Tarnyba,
prieš priimdama sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, turi
įvertinti pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą ir atstovavimo byloje perspektyvumą
(Įstatymo 11 str. 6 d. 1, 2 p.). Atsižvelgęs į tai, jog Tarnyba pati nustatė
terminą (iki 2010 m. vasario 8 d.) pareiškėjai pateikti trūkstamus dokumentus, teismas
darė išvadą, kad po šio termino Tarnyba turėjo išnagrinėti pareiškėjos prašymą
ir priimti atitinkamą sprendimą net jeigu pareiškėja ir nepašalino Tarnybos
nurodytų trūkumų. Konstatavo, kad Tarnyba turėjo pabaigti prašymo nagrinėjimo
procedūrą ir priimti sprendimą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje
nurodytus individualaus administracinio akto reikalavimus.
Vertindamas skunde nurodytus argumentus dėl Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio bei Europos žmogaus teisių ir
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio pažeidimų, teismas
pažymėjo, kad pastarosios teisės normos yra skirtos garantuoti teisę į gynybą
asmeniui, kuris yra valstybės įtariamas ar kaltinamas nusikaltimo padarymu, t.
y. kuris yra valstybės persekiojamas. Tuo tarpu pareiškėja nėra kaltinamoji, priešingai,
pati siekia kelti baudžiamąją ir civilinę bylas. Priėjo išvadą, kad T. Ž. nepagrįstai motyvavo, jog atsakovas, nepriimdamas
sprendimo, pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos
konvencijos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas.
Pažymėjo, kad teismas nėra viešojo administravimo
institucija ir šioje byloje nenagrinėja pareiškėjos 2010 m. sausio 27 d.
prašymo dėl 100 procentų valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos
suteikimo pagrįstumo. Kadangi Tarnyba tinkamai neišnagrinėjo T.
Ž. 2010 m. sausio 27 d. prašymo, todėl teismas šioje dalyje pareiškėjos skundą tenkino ir įpareigojo Tarnybą
išnagrinėti pareiškėjos 2010 m. sausio 27 d. prašymą bei priimti sprendimą.
Nurodė Civilinio kodekso (toliau - ir CK) 6.245-6.250
straipsnius, 6.271 straipsnio 1, 4 dalis, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr.
A556-1001/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartį
civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006 ir konstatavo, kad pareiškėja apsiribojo
abstrakčiais teiginiais dėl patirtos neturtinės žalos ir jos dydžio įvertinimo,
nepateikdama šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų. Darė išvadą, kad pareiškėja
neįrodė, jog patyrė dvasinį sukrėtimą, prarado gyvenimo džiaugsmą, susirgo
naujomis ligomis ir panašiai dėl Tarnybos veiksmų. Taip pat pažymėjo, kad nėra
teisinių prielaidų pripažinti, jog atsakovas vilkino išspręsti pareiškėjos
prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, kadangi ji su 2010 m. sausio 27 d. prašymu
nepateikė pakankamai dokumentų, pagrindžiančių prašyme suteikti antrinę teisinę
pagalbą išdėstytus reikalavimus.
Nurodė CK 1.1 straipsnio 1 dalį, 1.136, 6.37 straipsnius
ir, atsižvelgęs į tai, kad nenustatyta, jog dėl atsakovo veiksmų ar neveikimo
būtų atsiradusi turtinė ar neturtinė žala, pareiškėjos reikalavimą dėl palūkanų
priteisimo, šį reikalavimą kildinant net ir iš žalos atlyginimo instituto, laikė
nepagrįstu ir netenkino.
Nurodė Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau
– ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalį, 45 straipsnio 1 dalį ir pažymėjo, kad pareiškėja
teismui dokumentų, patvirtinančių bylinėjimosi išlaidas, nepateikė. Kadangi
pareiškėja turi teisę paduoti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ne
vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo, todėl
bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo teismas nesvarstė.
III.
Pareiškėja T. Ž. apeliaciniu
skundu (b. l. 69-70) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl jai
padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
iš atsakovo panaikinti ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo. Kitoje
dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas neatliko ABTĮ
81 straipsnyje nurodytų veiksmų, neteisėtai atmetė ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies
3 punkte, 18 straipsnio 2 dalies 4 punkte, CK 485 straipsnyje įtvirtintus
reikalavimus.
Atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės
pagalbos tarnyba apeliaciniu skundu (b. l. 75-79) prašo pirmosios instancijos
teismo sprendimo dalį dėl prašymo nagrinėjimo iš naujo ir sprendimo priėmimo
panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.
Nurodo Įstatymo 18 straipsnį ir pažymi, kad tarp
pagrindų atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą nėra numatyta, jog toks
atsisakymas gali būti grindžiamas būtinų dokumentų nepateikimu. Atkreipia
dėmesį, kad Tarnyba 2010 m. sausio 27 d. gavusi pareiškėjos prašymą suteikti
antrinę teisinę pagalbą, 2010 m. vasario 1 d. raštu Nr. (1.7.)-SR-310 informavo
pareiškėją, jog negali išnagrinėti jos prašymo ir priimti sprendimo, nes
pareiškėjos prašymas netinkamai užpildytas, su juo nepateikti pareiškėjos teisę
gauti antrinę teisinę pagalbą įrodantys ir prašymo reikalavimą pagrindžiantys
dokumentai. Pažymi, kad 2010 m. vasario 10 d. pareiškėja pateikė Tarnybai tik metinę
gyventojo (šeimos) turto deklaraciją, tačiau T. Ž. iki šiol
nepatikslino savo prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą, nesukonkretino jo
reikalavimų, nenurodė prašymo nagrinėjimui ir sprendimo priėmimui būtinų
aplinkybių, nepateikė prašymo reikalavimus pagrindžiančių dokumentų. Atkreipia
dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 19 d.
nutartį Nr. A17-714/2007 ir daro išvadą, kad Tarnybos prašymas
pateikti pareiškėjos reikalavimą pagrindžiančius dokumentus yra pagrįstas ir teisingas.
Nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 21 d. nutartį
Nr. A20-104/2008 ir pažymi, kad vertinti, ar nėra Įstatymo 11
straipsnio 5, 6 dalyse nustatytų sąlygų yra ne tik Tarnybos teisė, bet ir
įstatymu nustatyta pareiga. Pabrėžia, kad Tarnyba, gavusi pareiškėjos prašymą,
negalėjo priimti sprendimo dėl objektyvių priežasčių, kadangi pareiškėjos
prašymas buvo netinkamai užpildytas, nekonkrečiai suformuluoti reikalavimai,
nenurodytos aplinkybės, būtinos vertinant prašymo pagrįstumą, nepateikti
pareiškėjos reikalavimus pagrindžiantys dokumentai. Teigia, kad pareiškėjos
pateikta informacija ir dokumentai buvo nepakankami, jog Tarnyba galėtų
nustatyti, kokiu pagrindu ir su kokiu reikalavimu pareiškėja nori kreiptis į
teismą, bei įvertintų pareiškėjos reikalavimų pagrįstumą bei atstovavimo byloje
perspektyvumą. Pažymi, kad pareiškėja apie jos prašymo trūkumus ir
rekomendacijas kaip juos ištaisyti, taip pat apie kilsiančias pasekmes, jei
pateikto prašymo trūkumų nepašalins, buvo informuota raštu. Nurodo, kad
Įstatymo 11 straipsnis nereglamentuoja antrinės teisinės pagalbos teikimo
atsisakymo pagrindų dėl nepateiktų ar netinkamai pateiktų prašymo reikalavimą
pagrindžiančių dokumentų. Atkreipia dėmesį, kad Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje
nustatytas 3 darbo dienų terminas prašymo nagrinėjimui siejamas su visų
numatytų dokumentų gavimu, todėl, kol nėra gauti visi dokumentai, prašymas iš
esmės nėra nagrinėjamas ir sprendimas negali būti priimamas. Pabrėžia, kad
Tarnyba iki šiol negavo iš pareiškėjos prašytos informacijos bei dokumentų.
Pažymi, kad Viešojo administravimo įstatyme yra nustatytos bendrosios teisės
normos, kurios prašymų suteikti antrinę teisinę pagalbą nagrinėjimui ir
sprendimų priėmimui turėtų būti taikomos tik tiek, kiek jų nereglamentuoja
specialiosios teisės normos, nustatytos Įstatyme. Nurodo, kad vadovavosi
Įstatymu, kadangi jame išsamiai reglamentuota prašymų suteikti antrinę teisinę
pagalbą teikimo ir nagrinėjimo bei sprendimų priėmimo reikalavimai ir tvarka.
Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės
16 d. nutartį Nr. A146-769/2008 ir pažymi, kad teisinė situacija,
kai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, priėmusi asmens prašymą
ir jo priedus motyvuotu ir įstatymo normomis pagrįstu raštu nurodo pareiškėjui
pateikti įstatymo reikalavimus atitinkantį dokumentą, negali būti traktuojama
kaip neužbaigta procedūra priimti sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos
suteikimo. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
2007 m. balandžio 11 d. nutartį Nr. A11-397/2007, kurioje
konstatuota, kad Įstatyme nurodyto 3 dienų termino priimti sprendimą eigos
pradžia yra siejama ne su paties prašymo padavimo data, o su atitinkamų
dokumentų gavimo data.
Atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės
pagalbos tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 85-87) prašo skundą
atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, kad Tarnyba pareiškėjos prašymo neišnagrinėjo
dėl jos kaltės, kadangi pareiškėja nepateikė sprendimui dėl antrinės teisinės
pagalbos teikimo priimti reikalingų dokumentų. Nurodo, kad teismas byloje
nenustatė Tarnybos neteisėto veikimo. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja skunde
pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikusi reikalavimo priteisti turtinę
žalą. Be to, nepateikė jokių turtinę žalą patvirtinančių faktinių aplinkybių ar
dokumentų. Pabrėžė, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra
nepagrįstas, kadangi paremtas tik deklaratyviais pareiškimais, o ne faktais.
Pažymi, kad teismas išsamiai pasisakė dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
klausimo.
Teisėjų kolegija
k
o n s t a t u o j a:
IV.
Nagrinėjamoje byloje, be kita ko, kilo ginčas dėl
atsakovo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos,
pareiškėjos manymu, neteisėto neveikimo, t. y. vilkinimo priimti sprendimą dėl T. Ž. 2010 m. sausio 27 d. pateikto prašymo suteikti antrinę
teisinę pagalbą.
Bylos medžiaga rodo, kad pareiškėja 2010 m. sausio 27
d. prašymu kreipėsi į Tarnybą, prašydama suteikti antrinę teisinę pagalbą
baudžiamojoje ir civilinėje bylose (b. l. 8-12). Tarnyba 2010 m. vasario 1 d.
raštu Nr. (1.7)-SR-310 T. Ž. informavo, kad jos prašymo
nagrinėjimas yra sustabdytas, kol ji patikslins savo prašymą ir pateiks
Tarnybai tinkamą metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją su vietos mokesčių
administratoriaus žyma, kad deklaracija pateikta. Taip pat šiame rašte
nurodyta, kad Tarnyba, negavusi iki 2010 m. vasario 8 d. nurodytų dokumentų, T. Ž. prašymą paliks nenagrinėtu. Jokio kito sprendimo
Tarnyba dėl T. Ž. 2010 m. sausio 27 d. prašymo nepriėmė.
Pareiškėjos nuomone, ji pateikė Tarnybai visus
reikalingus dokumentus, tačiau Tarnyba jokio sprendimo nepriėmė (b. l. 60). 2010
m. vasario 10 d. Tarnyboje buvo gauta T. Ž. metinė
gyventojo (šeimos) turto deklaracija (b. l. 39-42), tačiau kitų Tarnybos 2010
m. vasario 1 d. rašte Nr. (1.7)-SR-310 nurodytų duomenų nebuvo pateikta. Taigi
pirmosios instancijos teismas priėjo teisingą išvadą, kad pareiškėja per
Tarnybos nustatytą terminą nurodytų trūkumų tinkamai nepašalino.
Antrinės teisinės pagalbos teikimo tvarka nustatyta
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnyje. Šio
straipsnio 1 dalis nustato, kad norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo
pateikia tarnybai prašymą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir
dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Valstybės
garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad
sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba. Sprendimas dėl
antrinės teisinės pagalbos teikimo priimamas iš karto, kai asmuo kreipiasi.
Jeigu nėra galimybės priimti sprendimą iš karto, jis priimamas ne vėliau kaip
per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, 11
straipsnio 9 dalyje nurodytos advokato išvados arba šio straipsnio 13 dalyje
nurodytos informacijos gavimo dienos. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai
Tarnyba turi teisę atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą, t. y. priimti
individualų administracinį aktą, numatytą šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje.
Atvejis, kai asmuo po tarnybos nurodymo iki konkrečios datos pašalinti prašymo suteikti
antrinę teisinę pagalbą trūkumus, pateikti būtinus dokumentus ir pan., to tinkamai
neatlieka, minėtame sąraše nėra nurodytas, todėl Tarnybos apeliacinio skundo
argumentas, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo priimti Įstatymo 18
straipsnio 2 dalyje numatyto sprendimo per jame nurodytą 3 dienų terminą yra
teisingas. Pažymėtina, kad tokią išvadą priėjo ir pirmosios instancijos teismas
skundžiamame sprendime. Tačiau tai, kad Įstatyme nereglamentuota tarnybos pareiga
priimti individualų administracinį aktą asmeniui iki nustatyto termino
nepašalinus tarnybos nurodytus prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą
trūkumus, nereiškia, kad Tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas - valstybės
institucija (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 5 d., Įstatymo 9 str. 1 d.),
neturi, be kita ko, vadovautis Viešojo administravimo įstatymu. Minėto įstatymo
1 straipsnis apibrėžia, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti
Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos
tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo
administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir
administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę
apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar
administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų
asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą. Kiekvienas viešojo
administravimo subjektas yra atsakingas už įstatymų leidėjo jam pavestų
uždavinių bei funkcijų įgyvendinimą. Spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus
uždavinius viešojo administravimo subjektas turi veikti taip, kad tie
uždaviniai būtų įgyvendinti laiku, laikantis įstatymų viršenybės, objektyvumo,
„vieno langelio“ bei kitų viešojo administravimo principų, numatytų šio
įstatymo 3 straipsnyje. Dėl asmens prašymo viešojo administravimo subjektas teisės
aktų nustatyta tvarka ir terminais turi priimti atitinkamą sprendimą ir apie
tai jam pranešti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m.
vasario 14 d. nutartis Nr. A146-83/2011).
Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnyje,
kuriame įtvirtinta, kad asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai
nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Nagrinėjant asmenų
prašymus, Vyriausybės patvirtintų taisyklių nuostatos taikomos tiek, kiek tų
klausimų nereglamentuoja įstatymai, tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės
aktai, ratifikuotos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys arba
vadovaujantis šiais teisės aktais priimti kiti teisės aktai. Vyriausybės 2007
m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų
aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo
administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 30 punkte
nustatyta, kad asmenų prašymai turi būti išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo jų
gavimo institucijoje. Jeigu prašymo nagrinėjimas susijęs su komisijos sudarymu,
posėdžio sušaukimu ar kitomis organizacinėmis priemonėmis, dėl kurių atsakymo
pateikimas asmeniui gali užsitęsti ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo prašymo
gavimo institucijoje, institucijos vadovas per 15 darbo dienų nuo prašymo
gavimo turi teisę pratęsti šį terminą dar iki 10 darbo dienų. Likus ne mažiau
kaip 5 darbo dienoms iki šių Taisyklių 30 punkte nustatyto termino pabaigos,
institucija išsiunčia asmeniui pranešimą raštu (arba elektroniniu paštu, jeigu
prašymas pateiktas elektroniniu būdu), nurodydama prašymo nagrinėjimo pratęsimo
priežastis (Taisyklių 31 p.). Pagal šių
Taisyklių 41.3 punktą atsakymai į prašymą turi būti parengiami atsižvelgiant į
prašymo turinį: į prašymą priimti administracinį sprendimą - įsakymą, potvarkį
ar nustatytąja tvarka kitą nustatytosios formos dokumentą, kuriame išreikšta
institucijos valia, - atsakoma pateikiant atitinkamo dokumento kopiją, išrašą
ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys. Atsižvelgusi į
tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Tarnybos neveikimas, t.
y. jokio sprendimo dėl pareiškėjos 2010 m. sausio 27 d. prašymo nepriėmimas,
laikytinas neteisėtu.
Pažymėtina, kad Tarnybos apeliaciniame skunde nurodyta
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 11 d. nutartis
Nr. A11-397/2007 yra priimta administracinėje byloje, kurios
faktinės aplinkybės nėra analogiškos nagrinėjamam atvejui (nurodytoje byloje
tarnybos rašte prašymo trūkumams pašalinti nebuvo skirtas konkretus terminas
tokiems veiksmams atlikti), todėl teisėjų kolegija vadovautis šioje nutartyje
pateiktu teisės aiškinimu neturi pagrindo.
Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija
prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl T. Ž. 2010 m. sausio 27 d. prašymo dėl antrinės teisinės
pagalbos suteikimo perdavimo Tarnybai nagrinėti iš naujo ir priimti sprendimą
yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti Tarnybos apeliaciniame skunde nurodytais
motyvais nėra pagrindo.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą
(viešoji civilinė atsakomybė), pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, kyla
dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų,
nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios
institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra
būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2)
priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės
pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249
str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda
esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir
priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi,
reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti
patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų:
pareiškėjos nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Tarnybos)
neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjai padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp
valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent
vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar
savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. CK
6.250 straipsnyje neturtinė žala įvardijama kaip asmens fizinis skausmas,
dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija,
pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita,
teismo įvertinti pinigais, atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK
6.250 str.).
Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavęs
Institucijos pareigą nagrinėjamu atveju priimti administracinį sprendimą dėl
asmens prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą po nurodymo per nustatytą
terminą pašalinti prašymo trūkumus asmeniui to nepadarius, nagrinėjamoje byloje
nustatė vieną iš būtinųjų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtą
Tarnybos neveikimą. Pareiškėja dėl to galimai patyrė atitinkamus nepatogumus,
tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad juos sukėlė būtent minėtas Tarnybos neveikimas,
t. y. jokio administracinio sprendimo nepriėmimas pareiškėjai per Tarnybos 2010
m. vasario 1 d. rašte Nr. (1.7)-SR-310 nustatytą terminą neatlikus jame nurodytų
2010 m. sausio 27 d. prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą trūkumų
pašalinimo veiksmų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo
įrodyta, jog tarp Tarnybos vilkinimo priimti sprendimą dėl pareiškėjos 2010 m. sausio
27 d. prašymo ir jos nurodomų pasekmių yra tiesioginis arba netiesioginis
priežastinis ryšis, taigi – nenustatyta ir viena iš būtinųjų valstybės
civilinės atsakomybės sąlygų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai
atmetė šią pareiškėjos skundo dalį. Pažymėtina, kad nors T. Ž. apeliaciniame
skunde akcentuoja teismo pareigą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, tačiau
nenurodo, kokius konkrečius dokumentus apygardos administracinis teismas turėjo
išsireikalauti ir tirti, kokius asmenis apklausti ar atlikti kitus veiksmus
tam, kad būtų patvirtintas pareiškėjos patirtos neturtinės žalos faktas ir
priežastinis ryšys tarp šios žalos ir nustatyto Tarnybos neteisėto neveikimo.
ABTĮ 130 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad
apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti
nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atkreiptinas dėmesys, kad
pareiškėja skunde pirmosios instancijos teismui nepateikė reikalavimo priteisti
iš atsakovo turtinę žalą, padarytą jo neteisėta veika, todėl apygardos
administracinis teismas skundžiamame sprendime ir neturėjo tirti šio
reikalavimo teisėtumo. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teisėjų kolegijai
nėra pagrindo tenkinti apeliantės prašymą perduoti bylos dalį dėl turtinės
žalos atlyginimo teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į bylos aplinkybes,
konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėjo teisingą išvadą laikyti
nepagrįstu ir atmesti pareiškėjos prašymą priteisti 5 procentų metinių palūkanų
nuo teismo priteistos sumos.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pirmosios instancijos
teismas pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų neatmetė, bet, pareiškėjai
teismui nepateikus jos bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų (ABTĮ 45
str. 1 d.), pagrįstai nesvarstė šio prašymo. Pažymėtina, kad, kaip teisingai
atkreipė dėmesį apygardos administracinis teismas, pareiškėja turi teisę
paduoti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ne vėliau kaip per
keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo (ABTĮ 45 str. 1 d.). Apskųstas
apeliacine tvarka sprendimas, jeigu jis nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine
tvarka išnagrinėjus bylą (ABTĮ 96 str. 2 d.).
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija
daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino surinktų
įrodymų visumą, teisingai interpretavo ginčo visuomeniniams santykiams
taikytinas teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio
naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių
bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n
u t a r i a:
Pareiškėjos T. Ž. ir atsakovo
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliaciniai
skundai netenkinami.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m.
birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos T.
Ž. ir atsakovo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
apeliacinius skundus atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Audrius Bakaveckas
Laimė Baltrūnaitė
Arūnas
Sutkevičius