Administracinio nusižengimo byla Nr. II-97-1178/2022

            Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00401-2022-4

       Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.7; 21.10.4

       ROIK 22166152888 

                                             (S)

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. rugpjūčio 23 d.

Šilalė

Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Jurga Jasmontienė, 

sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo E. J. atstovui advokatui Mantui Šriupšai,

nutarimą priėmusios institucijos atstovui Vitaliui Marozui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo E. J., atstovaujamo advokato Manto Šiurpšos, skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. AM-AAD-ANR_N-2730-2022.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ne teismo tvarka priimto nutarimo esmė

1.       Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-2730-2022 E. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 290 straipsnio 5 dalį paskirta 600 Eur bauda; pagal ANK 346 straipsnio 18 dalį paskirta 900 Eur bauda; remiantis ANK 38 straipsniu paskirta galutinė 600 Eur bauda ir paskirtos administracinio poveikio priemonės – daikto konfiskavimas (laukiniai gyvūnai: bebrai – 4 vnt.) ir specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimas 3 metams. Administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis 2022 kovo 19 d. Šilalės medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete (Šilalės r.) vykusios teisėtos medžioklės metu draudžiamu būdu ir įrankiu (užmušdamas buku daiktu – pagaliu) sumedžiojo keturis bebrus, iš kurių vienas buvo vaikinga patelė. Tokiais savo veiksmais E. J. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Taisyklės) 58.13 punktą, kuris nurodo, kad draudžiama gyvūnams gaudyti naudoti klijus, kablius ir kitus įrankius, priemones arba būdus, kurie Taisyklėse neįvardinti kaip leistini. E. J., medžiodamas tokiu būdu (užmušdamas bebrus pagaliu) su gyvūnais elgėsi žiauriai, t. y. buku daiktu padarė daugybinius galvos kaulų lūžius ir smegenų pažeidimus (Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Kauno teritorinio skyriaus 2022 m. kovo 22 d. gaišenos patologinio anatominio tyrimo aktai Nr. 27-28-36-37), kurie sukėlė gyvūnams skausmą, kančią ir negarantavo staigios jų žūties. Tokie jo veiksmai apibrėžti Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 25 punkto nuostatose, kuriose nurodyta, kad „žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu laikomi šie veiksmai <...>, veiksmai, sukeliantys gyvūnų žūtį, skausmą, kančias, pavojų gyvūnų sveikatai ar gyvybei <...>. E. J., teisėtos medžioklės metu draudžiamu būdu sumedžiojęs 4 bebrus, iš kurių vienas buvo vaikinga patelė, padarė žalą gyvūnijos ištekliams, kuri sudaro 1 916,90 Eur. Žala buvo geranoriškai atlyginta iki nutarimo priėmimo, todėl tai laikyta lengvinančia aplinkybe.

II.                      Skundo ir atsiliepimo į skundą esmė

2.       Administracinėn atsakomybėn traukiamas E. J., atstovaujamas advokato Manto Šriupšos, pateikė skundą, juo prašo pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. AM-AAD-ANR_N-2730-2022 dalį, kuria skirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimas 3 metams. Skundu prašoma pripažinti E. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius administracinį nusižengimą ir nuoširdų gailėjimąsi, taip pat prašoma  E. J. specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimo terminą sutrumpinti iki 1 (vienerių) metų. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

2.1.                      E. J. paskyrus poveikio priemonę net ir minimaliam sankcijoje nustatytam terminui, t. y. 3 metų terminui atėmus specialiąją teisę (teisę medžioti), ši poveikio priemonė, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes ir į kaltininko asmenybę, yra per griežta.

2.2.                      Nagrinėjamu atveju yra pagrindas E. J. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, kadangi:

2.2.1.                      E. J. administracinį nusižengimą padarė teisėtos medžioklės metu. Savo kaltės neneigė, ją pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. E. J. paaiškino, jog kai kuriuos sumedžiotus bebrus pribaigė pagaliu, kadangi dėl bebrus apipuolusių šunų negalėjo naudoti šaunamojo ginklo. Tai turėjo būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas); 

2.2.2.                      Taip pat E. J. pripažino padarytą žalą ir ją geranoriškai atlygino, tai buvo pripažinta jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas);

2.2.3.                      E. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta;

2.2.4.                      E. J. atėmus specialiąją teisę medžioti 3 metams, jis patirs labai didelius išgyvenimus, sutriks jo aktyvaus laisvalaikio ir mėgstamų medžioklių veikla, per tokį ilgą laiką nutrūks jo ir kitų medžiotojų socialiniai ryšiai, bus prarasti medžiotojo įgūdžiai, kurie būtini saugiam medžiojimui ateityje.

3.       Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į skundą prašo jo netenkinti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

3.1.                      Byloje nėra nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą E. J. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo patirs labai didelius išgyvenimus, sutriks jo aktyvus laisva­laikio ir mėgstamų medžioklių veikla, per ilgą laiką nutrūks jo ir kitų medžiotojų socialiniai ryšiai, bus prarasti medžiotojo įgūdžiai, nelaikytina išskirtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

3.2.                      Medžioklė nėra ūkinė-komercinė veik­la, tai – pomėgis ar laisvalaikio praleidimo būdas, todėl teisės medžioti atėmimas 3 metų laiko­tarpiui neturės neigiamos įtakos pareiškėjo turtiniams interesams ar pragyvenimo šaltiniui.

3.3.                      Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir prisipažįsta padaręs šį nusižengimą, tačiau svarbu, jog jis ne tik medžiojo draudžiamu būdu, tačiau užmušdamas bebrus pagaliu žiauriai elgėsi su gyvūnais, sukeldamas gyvūnams skausmą, kančią ir mirtį, be to vienas iš keturių draudžiamu būdu sumedžiotų bebrų buvo vaikinga patelė.

3.4.                      Administraciniu nusižengimu patirtos pa­sekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos E. J. teises suvaržan­čiais labiau, nei būtina administracinio poveikio priemonės tikslams užtikrinti.

4.       Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas prašė skundą tenkinti. Pažymėjo, kad E. J. nuo pat administracinio nusižengimo tyrimo pradžios prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, dėl to gailėjosi ir dėjo pastangas išaiškinti bylos aplinkybes. Advokato teigimu, net ir sumažinus specialiosios teisės atėmimo terminą iki vienerių metų, administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti, kadangi ir sutrumpintas teisės medžioti atėmimo terminas sukels itin daug nepageidaujamų pasekmių.

5.       Teismo posėdžio metu nutarimą priėmusios institucijos atstovas Vitalis Marozas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Skundas netenkinamas.

6.       ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

7.       ANK 290 straipsnio 5 dalis asmenims nustato administracinę atsakomybę už medžiojimą draudžiamais įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse. Šios normos konstrukcija yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus – paprastai Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymą ir Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles. ANK 290 straipsnyje įtvirtintų nusižengimų tiesioginis objektas (ginamos vertybės) yra medžiojamosios gyvūnijos apsauga. Nagrinėjamu atveju turi būti analizuojamos Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės, kuriose įtvirtintos konkrečios asmenims nustatytos pareigos, sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi. ANK 346 straipsnio 18 dalis asmenims nustato administracinę atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas. Žiauraus elgesio su gyvūnu ir kankinimo veiksmai apibrėžti Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme.

8.       Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2022 m. balandžio 27 d. administracinėn atsakomybėn traukiamam E. J. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį ir ANK 346 straipsnio 18 dalį už tai, kad jis (medžiotojo bilieto Nr.(duomenys neskelbtini)) 2022 m. kovo 19 d. Šilalės medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete (Šilalės r.) vykusios teisėtos medžioklės metu draudžiamu būdu ir įrankiu (užmušdamas buku daiktu) sumedžiojo keturis bebrus, iš kurių vienas buvo vaikinga patelė. Tokiais savo veiksmais E. J. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.13 punktą, kuris nurodo, kad draudžiama gyvūnams gaudyti naudoti klijus, kablius ir kitus įrankius, priemones arba būdus, kurie Taisyklėse neįvardinti kaip leistini. E. J., medžiodamas tokiu būdu su gyvūnais elgėsi žiauriai, t. y. buku daiktu padarė daugybinius galvos kaulų lūžius ir smegenų pažeidimus, kurie sukėlė gyvūnams skausmą ir kančią, negarantavo staigios jų žūties. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 25 punkto nuostatas ir padarė žalą laukinių gyvūnų rūšims. Skundžiamu                2022 m. birželio 2 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn traukiamam E. J. už ANK 290 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirta 600 Eur bauda; už ANK 346 straipsnio 18 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirta 900 Eur bauda; remiantis ANK 38 straipsniu paskirta galutinė 600 Eur bauda ir paskirtos administracinio poveikio priemonės – daikto konfiskavimas (laukiniai gyvūnai: bebrai – 4 vnt.) ir specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimas 3 metams.

9.       Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neginčija 2022 m. birželio 2 d. nutarime nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. aplinkybių, jog jis 2022 m. kovo 19 d. Šilalės medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete (Šilalės r.) vykusios teisėtos medžioklės metu draudžiamu būdu ir įrankiu (užmušdamas buku daiktu – pagaliu) sumedžiojo keturis bebrus, iš kurių vienas buvo vaikinga patelė. Taip pat skundu nėra ginčijama ir minėtu nutarimu E. J. skirta galutinė 600 Eur bauda ir paskirta administracinio poveikio priemonė – daikto konfiskavimas (laukiniai gyvūnai: bebrai – 4 vnt.). E. J. taip pat sutinka su jam skirta administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimu, tačiau mano, jog byloje esančių aplinkybių pakanka paskirtos specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimo terminą sutrupinti nuo trejų iki vienerių metų.

10.       Šioje byloje esminiai administracinėn atsakomybėn traukiamo E. J. argumentai, kuriais grindžiamas skundžiamu nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimas trejiems metams, neteisėtumas ir nepagrįstumas, yra tai, kad šiuo atveju Institucija nepagrįstai nepripažino E. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimo dėl padaryto administracinio nusižengimo ir gailėjimosi dėl to. Kita skundo argumentų dalis susijusi su įrodinėjimu, jog administracinio poveikio priemonės tikslams pasiekti visiškai pakankamas ir vienerių, o ne trejų metų terminas. Teismas sutinka su skundo nuostata, jog šiuo atveju Institucija turėjo pagrindą E. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti jo nuoširdų gailėjimąsi ir prisipažinimą dėl padaryto nusižengimo, tačiau ši aplinkybė savaime nelemia išvados dėl pagrindo pakeisti skundžiamu nutarimu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – specialios teisės (teisės medžioti) atėmimo terminą. Tokia teismo išvada bus motyvuojama toliau nurodomais argumentais.

Dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymo

11.       Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos ir skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad sprendžiant administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonių skyrimo E. J. klausimą, Institucija konstatavo, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę sunkinančių nenustatyta; atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad E. J. pripažino padarytą žalą ir ją geranoriškai atlygino (ANK 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismo vertinimu, šiuo atveju Institucija, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, turėjo pagrindą konstatuoti ir E. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytos ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, egzistavimą.

12.       ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia tada, jei kaltininkas pripažįsta esmines padarytos veikos aplinkybes, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į padarytą veiką. Sprendžiant dėl šios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išsprendimo ir teisingo sprendimo byloje priėmimo. E. J. prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis atsiskleidžia iš 2022 m. balandžio 27 d. administracinio nusižengimo protokolo, 2022 m. kovo 19 d. jo pateikto paaiškinimo apie įvykį, taip pat iš jo atstovo advokato paaiškinimų, teiktų bylą nagrinėjant teisme. Be to, E. J. nuoširdų gailėjimąsi patvirtina ir tai, kad jis atlygino savo veika padarytą žalą. Teismas taip pat pažymi, kad teismo posėdžio metu Institucijos atstovas neginčijo ir neįrodinėjo priešingai, tai yra neteigė, jog E. J. gailėjimasis buvo nenuoširdus ar, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prisipažino tik priremtas įrodymų. Taigi nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad yra pagrindas E. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis pripažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai dėl to gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13.       Tačiau net ir konstatavus dviejų atsakomybę lengvinančių aplinkybių egzistavimą, šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su skundo nuostata, jog šioje byloje egzistuoja galimybė sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialios teisės (teisės medžioti) atėmimo terminą.

Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies (ne) taikymo

14.       Kaip jau minėta, E. J. skundžiamu nutarimu nubaustas pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį 600 Eur bauda, pagal ANK 346 straipsnio 18 dalį – 900 Eur bauda; remiantis ANK 38 straipsniu paskirta galutinė 600 Eur bauda ir paskirtos administracinio poveikio priemonės – daikto konfiskavimas (laukiniai gyvūnai: bebrai – 4 vnt.) ir specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimas 3 metams.

15.       ANK

16.       ANK 290 straipsnio 17 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 5, 6, 8, 13, 15 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Taigi E. J. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 5 dalyje, padarymą, skirtas minimalus administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo  terminas, t. y. treji metai.

17.       Kaip teisingai nurodoma skunde, ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.  Administracinė nuobauda, vadovaujantis minėtame straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas apelianto asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Teismų praktikoje pripažįstama, kad minėta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-41-2014; 2AT-20-942/2016; 2AT-38-303/2016).

18.       Visų pirma, teismas pastebi, kad įstatymų leidėjo pozicija dėl specialiosios teisės atėmimo termino šiuo metu yra sugriežtėjusi. ANK 290 straipsnio 9 dalies redakcijos (galiojusi iki 2021 m. liepos 1 d.) sankcijoje buvo numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą buvo privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo vienų iki penkerių metų. Šiuo metu galiojančioje ANK 290 straipsnio 17 dalies redakcijoje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Tai suponuoja išvadą, kad už tokio pobūdžio pažeidimus sankcija ne tik, kad nesušvelnėjo, bet dar ir pasunkėjo.

19.       Antra, nors iš bylos duomenų matyti, kad E. J. anksčiau nėra baustas už analogiškus administracinius nusižengimus, tačiau nagrinėjamu atveju pažeistas ne tik Medžioklės taisyklių 58.13 punktas, kuris nurodo, kad draudžiama gyvūnams gaudyti naudoti klijus, kablius ir kitus įrankius, priemones arba būdus, kurie Taisyklėse neįvardinti kaip leistini, tačiau ir Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 25 punkto nuostatos, kuriose nurodyta, kad „žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu laikomi šie veiksmai <...>, veiksmai, sukeliantys gyvūnų žūtį, skausmą, kančias, pavojų gyvūnų sveikatai ar gyvybei <...>. Iš 2022 m. kovo 22 d. Gaišenos patologinio anatominio tyrimo akto Nr. 27-28-36-37 nustatyta, kad E. J. sumedžiotam bebrui Nr. 27 nustatyti daugybiniai viršugalvio kaulų lūžiai, galvos smegenų pažeidimai, išplitusi hematoma ir kraujosruvos kairės pusės paties ir alkūnės srities, dešinės pusės petikaulio srityje išplitusi hematoma; bebrui Nr. 28 – daugybiniai viršugalvio kaulų lūžiai, pažeistos galvos smegenys, kairės pusės apatinio ir viršutinio žandikaulių lūžiai, plaučių edema ir hiperemija; bebrui Nr. 36 – daugybiniai galvos kaulų lūžiai, pažeistos galvos smegenys, plaučių edema ir hiperemija, dalinė plaučių emfizema, kraujo išsiliejimas į smegenis; bebrui Nr. 37 – daugybiniai viršugalvio kaulų lūžiai, pažeistos galvos smegenys, plaučių edema ir dalinė emfizema. Sužalojimų pobūdis leidžia daryti išvadą, kad kiekvienam bebrui buvo trenkta ne po vieną kartą ir iki biologinės mirties momento jie kentėjo didelį fizinį skausmą. Taip pat E. J. neteisėtais veiksmais laukinei gyvūnijai padaryta 1 916,90 Eur dydžio žala. Šios aplinkybės rodo didesnį administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų pavojingumą.

20.       Tai, kad  E. J. už tokio pobūdžio nusižengimą yra baudžiamas pirmą kartą, leidžia taikyti minimalią pažeidėjui paskirtą poveikio priemonę – atėmimą teisės medžioti trejiems metams. Teismo vertinimu, tokia administracinio poveikio priemonė yra teisinga ir proporcinga jo padarytiems Medžioklės taisyklių ir Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pažeidimams.

21.       Trečia, skunde nurodytos aplinkybės, jog E. J. atėmus specialiąją teisę medžioti 3 metams, jis patirs labai didelius išgyvenimus, sutriks jo aktyvaus laisvalaikio ir mėgstamų medžioklių veikla, per tokį ilgą laiką nutrūks jo ir kitų medžiotojų socialiniai ryšiai, bus prarasti medžiotojo įgūdžiai, kurie būtini saugiam medžiojimui ateityje, teismo vertinimu, nelaikytinos tiek išskirtinėmis, kad neabejotinai leistų taikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalį. Sutiktina su skundo nuostata, jog dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės E. J. galbūt patirs tam tikrų nepatogumų, bus apsunkintos jo galimybės užsiimti mėgstama laisvalaikio veikla, tačiau asmuo, kuriam tokia specialioji teisė reikalinga dėl asmeninių poreikių tenkinimo ir kitų aplinkybių, turi būti pats ypač suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti jos netekimą. Šiuo atveju E. J., žinodamas, kad teisė medžioti jam reikalinga, šia teise naudojosi neatsakingai, todėl jo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padarytų nusižengimų pavojingumui ir nelaikytini asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. E. J. pats savo laisva valia ir apsisprendimu pasirinko tokį teisei priešingą elgesio variantą, o kaip jau minėta, įstatymų leidėjas už medžioklę draudžiamu būdu numatė pakankamai griežtą atsakomybę. Teismo vertinimu, neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime nelaikytinas aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti pažeidėjo teisinę padėtį lengvinančias nuostatas. Administracinio poveikio priemonės, numatytos ANK 290 straipsnio 17 dalyje, kuri už šio straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, numatyta kaip privaloma, neskyrimas ar skirto minimalaus termino sutrumpinimas, nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, nei kitų ypatingų aplinkybių, nagrinėjamu atveju pažeistų konstitucinį teisingumo ir proporcingumo principą.

22.       Ketvirta, nors teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas nurodė, kad prašymas sutrumpinti minimalų skirtos administracinio poveikio priemonės – teisės medžioti atėmimo terminą, be kita ko, grindžiamas ir atsižvelgus į teismų praktiką, teismas pastebi, jog teismų praktika tokio pobūdžio klausimu yra kitokia, nei nurodė E. J. atstovas. Išanalizavus teismų praktiką, aktualią nagrinėjamam klausimui, matyti, kad prašymai sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės medžioti atėmimo  minimalų terminą, nenustačius jokių išimtinių aplinkybių, yra netenkinami (2021 m. birželio 25 d. Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-378-813/2021; 2021 m. balandžio 12 d. Panevėžio apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-48-491/2021; byloje Nr. 2020 m. lapkričio 4 d. Panevėžio apygardos teismo nutartis AN2-115-581-2020; 2020 m. spalio 28 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-224-557/2020; byloje Nr. 2020 m. vasario 25 d. Panevėžio apygardos teismo nutartis AN2-24-879/2020; 2019 m. rugsėjo 19 d. Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-416-954/2019; 2019 m. liepos 9 d. Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-300-594/2019 ir kt.).

23.       Apibendrinant tai, kas nurodyta ir aptarta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių (nei veikos  mažareikšmiškumo, nei jos nedidelio pavojingumo, nei išskirtinai teigiamo E. J. asmenybės charakterizavimo), sudarančių galimybę sutrumpinti paskirtą minimalų specialiosios teisės atėmimo terminą. Dviejų atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas šiuo atveju, teismo vertimu, atsižvelgus į jau nutartyje minėtas aplinkybes, taip pat negali būti vertinamas kaip pagrindas sutrumpinti minimalų specialiosios teisės atėmimo terminą.

24.       Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta anksčiau, teismas konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skunde nurodytos aplinkybės nei jas vertinant atskirai, nei vertinant jų visumą, nepagrindžia skundžiamo nutarimo neteisėtumo ir nepagrįstumo. Esant šioms aplinkybėms, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. birželio 2 d. nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, šio nutarimo naikinti ar pakeisti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundas netenkintinas, skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 – 643 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

Palikti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. birželio 2 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-2730-2022 nepakeistą ir E. J., atstovaujamo advokato Manto Šiurpšos, skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.

Teisėja