Civilinė byla Nr. e2A-30-450/2021
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00339-2019-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.1; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.20
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. sausio 12 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Romualdos Janovičienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės U. R.-D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fortesta LT“ ieškinį atsakovei U. R.-D., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Kongera“, dėl žalos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Fortesta LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė subsidiariai priteisti iš atsakovės U. R.-D. 49 886,71 Eur skolą, 2 772,89 Eur nuostolius, 23 011,00 Eur baudą, 2 478,81 Eurišlaidų atlyginimą, 714,95 Eur žyminį mokestį, 6 procentų dydžio priteistas metines palūkanas nuo 75 650,60 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. lapkričio 22 d. iki Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. galutinio sprendimocivilinėje byloje Nr. e2-852-524/2018visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. lapkričio 22 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-852-524/2018 ieškovei priteisė iš UAB „Kongera“ nutarties 1 punktenurodytas pinigų sumas. Ieškovė 2017 m. gruodžio 14 d. pateikė atsakovei U. Raudytei-Daubarienei reikalavimą, kuriame nurodė bendrovės vadovo pareigas kreditorei, bei galimas pasekmes dėl sąmoningo vengimo atsiskaityti, tačiau jokie mokėjimai ieškovei nebuvo atlikti. Atsakovė U. R.-D., kaip UAB „Kongera“ direktorė, nuo 2017 m. sausio 24 d. iki 2018 m. balandžio 13 d. veikė tiesiogiai prieš kreditorę UAB „Fortesta LT“ ir padarė žalą; atsakovė siekė išvengti atsiskaitymo su ieškove.UAB „Kongera“ neturi finansinių galimybių patenkinti ieškovės reikalavimą,todėl atsakomybė kyla buvusiai vadovei U. R.-D.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. vasario 24 d. sprendimu UAB „Fortesta LT“ ieškinį tenkino – priteisė ieškovei subsidiariai iš atsakovės žalos atlyginimą: 49 866,71 Eur skolą, 2 772,89 Eur nuostolius, 23 011,00 Eur baudą, 2 478,81 Eur išlaidų atlyginimą, 714,95 Eur žyminį mokestį bei 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 75 650,60 Eur (49 866,71 Eur + 2 772,89 Eur + 23 011,00 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. lapkričio 22 d. iki Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-852-524/2018 visiško įvykdymo, 5 956,28 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismas nustatė, kad UAB „Kongera“ įsipareigojimų pagal subrangos sutartį nevykdė – vėlavo atsiskaityti už atliktus darbus, todėl subrangos sutartis vienašališkai buvo nutraukta nuo 2017 m. spalio 12 d. Po sutarties nutraukimo susidarę įsiskolinimai nepadengti. Ginčas tarp ieškovės ir UAB „Kongera“ dėl skolos priteisimo buvo išspręstas Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. galutiniu sprendimu.
5. UAB „Kongera“ laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. iki 2017 m. spalio 12 d. gavo 172 883,63 Eur įplaukų, todėl teismas sprendė, kad atsakovė kaip vadovė, turėjo galimybę atsiskaityti laiku su ieškove, tačiau prievolės nevykdė; nuo prievolės atsiskaityti su ieškove atsiradimo momento iki 2018 m. vasario 1 d. UAB „Kongera“ išmokėjo kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims daugiau nei 1 079 276,87 Eur. Taigi, atsakovė, būdama UAB „Kongera“ vadovė, nesilaikė ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.655 straipsnio 1 dalies bei CK 6.687 straipsnio nuostatų, kad užsakovas privalo sumokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, nustatytais terminais ir tvarka, bet ir pažeidė atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais mokėjimų eiliškumo tvarką, numatytą CK 6.9301 straipsnyje.
6. Teismas konstatavo, kad atsakovė,kaip UAB „Kongera“ vadovė, neteisėtai veikė prieš ieškovę (kreditorę), siekdama išvengti atsiskaitymo su ja.
7. Teismas pažymėjo, kad atsakovei, kaip verslo subjekto vadovei, kyla pareiga veikti ypač apdairiai, kad nebūtų pažeisti protingo asmens elgesio standartai, t. y. susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kuriais vienų kreditorių teisės būtų įgyvendinamos nepaisant kitų tokioje pačioje situacijoje esančių kreditorių teisių. Todėl atsakovės siekimas pakenkti vienam kreditoriui su juo neatsiskaitant, niekaip nesuderinamas su verslo subjekto protingo elgesio standartais, kai sąžiningai siekiama naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka.
8. Aplinkybę, kad atsakovė nepagrįstai vengė atsiskaityti su ieškove, patvirtina ir į bylą pateiktas UAB „Kongera“ atsakovės pasirašytas 2017 m. spalio 24 d. atsakomasis raštas dėl nepagrįsto sutarties nutraukimo Nr. 2017/10/24-3, kuriuo atsakovė pripažino ir neginčijo fakto dėl susidariusio uždelsimo atsiskaityti pagal subrangovės (ieškovės) pateiktas sąskaitas, tačiau nurodė, kad stabdo ieškovei bet kokių sumų mokėjimą, nes yra rizika, kad ieškovė neatliks visų pagal sutartį pavestų darbų.
9. Tai, kad atsakovė neginčijo fakto, jog UAB „Kongera“ turi pradelstų įsipareigojimų ieškovei, kuriuos privalo vykdyti, patvirtina ir aplinkybės, kad UAB „Kongera“, atstovaujama atsakovės, pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-852-524/2018 peržiūrėjimo apeliacine tvarka, tačiau apeliaciniame skunde neginčijo priteistos skolos sumos.
10. Atsakovė taip pat pripažino, kad ieškovė restruktūrizavimo plano metmenyse kreditorių sąrašenebuvo įtraukta, nes taip patarė restruktūrizavimo plano metmenis rengę specialistai, paaiškinę, jog nereikia nurodyti tų kreditorių, su kuriais vyksta ginčas teisme. Priešingai nei nurodė atsakovė, remiantis tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu, restruktūrizavimo plane turėjo būti nurodytas kreditorių sąrašas, jų finansinių reikalavimų sumos ir tenkinimo terminai; į kreditorių sąrašą įrašomi ir asmenys, kurie yra pareiškę įmonei turtinius reikalavimus teisme, tačiau sprendimai civilinėse bylose dar nepriimti arba jie nėra įsiteisėję, taip pat asmenys, dėl kurių finansinių reikalavimų yra paduoti ir dar neišnagrinėti atskirieji skundai.
11. Teismas vertino, kad atsakovė neįrodė aplinkybių, jog bendrovė neturėjo galimybės atsiskaityti su ieškove dėl sunkios finansinės padėties ar kitų veiksnių, beto, atsakovė pripažino, kad pažeidė atsiskaitymo tvarką, atsiskaitinėjo su kitais subrangovais už einamuosius darbus, nors turėjo pradelstus įsipareigojimus ieškovei. Be to, ieškovė nebuvo įtraukta į kreditorių sąrašą restruktūrizavimo plano metmenyse, nors, remiantis tuo metu galiojusiu įstatymu, tokią pareigą turėjo. Teismas atsakovės neteisėtus veiksmus vertino įrodytais.
12. Ieškovė negavo pajamų pagal subrangos sutartį, patyrė nuostolius, bylinėjimosi išlaidas, ieškovei yra priteistos netesybos (bauda) – ieškovė yra patyrusi žalą (CK 6.249 straipsnis); žala ieškovei yra padaryta neteisėtais atsakovės veiksmais, todėl žalą ir atsakovės veiksmus sieja priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). Atsakovės kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų, paneigiančių atsakovės kaltę dėl žalos kreditorei atsiradimo.
13. Teismas nustatė, kad galimybių, jog bankroto proceso metu bus padengti trečiosios eilės kreditorių reikalavimai (ieškovės reikalavimas), beveik nėra, todėl sprendė, kad tarp atsakovės veiksmų ir ieškovei padarytų nuostolių (žalos), iš esmės praradus galimybę atgauti iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Kongera“ skolą už atliktus ir tinkamai perduotus darbus, egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys, todėl atsakovei kyla pareiga atlyginti ieškovei padarytą žalą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Atsakovė U. R.-D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Fortesta LT“ ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Bendra taisyklė taikant vadovo atsakomybę yra nustatyti jo tyčią arba didelį neatsargumą, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindas įmonės vadovo civilinei atsakomybei pagal CK 6.263 straipsnį atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-699/2013).
14.2. Individualią bendrovės vadovo deliktinę civilinę atsakomybę konkrečiam bendrovės kreditoriui gali sukelti atvejai, kuomet bendrovė ne tik nevykdo tam tikros jau egzistuojančios prievolės konkrečiam kreditoriui, bet ir bendrovės vadovas imasi konkrečių papildomų veiksmų, kad ši prievolė liktų neįvykdyta arba būtų iki minimumo sumažinta jos įvykdymo galimybė.
14.3. Pats UAB „Kongera“ prievolės neįvykdymo ieškovei faktas nėra pagrindas atsakovės, kaip buvusios UAB „Kongera“ vadovės, deliktinei civilinei atsakomybei kilti. Ieškovė neįrodė deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. atsakovės veiksmai (neveikimas) nebuvo neteisėti ir / arba nebuvo pagrindu atsakovės deliktinei atsakomybei kilti, priežastiniu ryšiu nesusiję su ieškovei atsiradusia žala.
14.4. Teismas turėjo apibrėžti tiek prievolės dydį, tiek jos atsiradimo momentą, kadangi įmonės vadovui deliktinė civilinė atsakomybė kreditoriaus atžvilgiu gali kilti tik dėl tokios prievolės ir tokia apimtimi, kuri susiformavo ir buvo nevykdoma įmonės vadovo vadovavimo laikotarpiu, bei šio vadovo veiksmai, siekiant išvengti nustatytos prievolės vykdymo, buvo nukreipti išskirtinai vieno kreditoriaus atžvilgiu.
14.5. Ieškovė nepateikė nei vienos PVM sąskaitos faktūros, iš kurių būtų galima spręsti apie UAB „Kongera“ mokėtinas sumas ieškovei ir konkrečius šiose sąskaitose nurodytų sumų mokėjimo terminus. Nėra aišku, kokiu pagrindu ir kokiais įrodymais remdamasis teismas konstatavo, kad UAB „Kongera“ iki 2017 m. rugsėjo 18 d. turėjo apmokėti ieškovės išrašytas sąskaitas, kurių mokėtina suma – 40 355,87 Eur; šešių vėliausių ieškovės sąskaitų suma nėra žinoma, jų mokėjimo terminas negalėjo sueiti 2017 m. rugsėjo 18 d.
14.6. 2017 m. spalio 12 d. pradelstas 5 220,31 Eur įsiskolinimas buvo nedidelis ir vėlavimas sumokėti tokio dydžio sumą neturėtų būti vertinamas kaip itin reikšmingai pažeidžiantis ieškovės interesus. Kada suėjo likusios 44 646,40 Eur skolos mokėjimo terminas nenustatyta. Teismas nenustatė ir pagal byloje esančius įrodymus net neturėjo galimybės nustatyti, kada konkrečiai ir kokia apimtimi atsirado ieškovės teisių pažeidimas ir nuo kada atsakovės veiksmai (neveikimas) galėjo būti vertinami kaip pažeidžiantys ieškovės interesus. Taigi, tik nuo 2017 m. lapkričio 22 d. visa ieškovei nesumokėta 49 866,71 Eur suma galėjo būti vertinama kaip pradelsta ir tik nuo šio momento galėjo būti vertinami atsakovės veiksmai.
14.7. Vien iš per laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. iki 2017 m. spalio 12 d. UAB „Kongera“ gautų pajamų sumos, nevertinant visų UAB „Kongera“ įsipareigojimų ir išlaidų masės, teisminių ginčų kitose civilinėse bylose ir pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto, aplinkybių dėl turtinės padėties, nėra pagrindo spręsti, ar atsakovė, kaip UAB „Kongera“ vadovė, realiai galėjo atsiskaityti laiku su ieškove.
14.8. Iš UAB „Kongera“ banko sąskaitų išrašų matyti, kad mokėjimai ieškovei buvo atliekami iš karto po to, kai bendrovė gaudavo lėšas iš objekto darbų užsakovės – Vilniaus Šv. Juozapo parapijos; atsiskaityti su ieškove nebuvo vengiama. Nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė veikė prieš ieškovę, siekdama išvengti atsiskaitymo su ja.
14.9. Teismo išvada dėl CK 6.9301 straipsnio pažeidimo pagrįsta prielaidomis, nes byloje nėra duomenų apie per ginčo laikotarpį atliktų mokėjimų tretiesiems asmenims eiliškumo pažeidimą.
14.10. Teismas nevertino UAB „Kongera“ turtinės padėties kitimo, pritaikytų laikinųjų apsaugos priemoniųmasto, restruktūrizavimo bylos iškėlimo fakto, bendrovės turimų įsipareigojimų kitiems kreditoriams ir finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais. Ieškovė nebuvo vienintelė ir išskirtinė kreditorė, su kuria buvo vėluojama atsiskaityti; bendrovė vėlavo atsiskaityti su 105 kreditoriais, o vėlavimo trukmė buvo nuo 30 d. iki 90 d.
14.11. Bendrovė 2017 m. gruodžio 22 d. kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, todėl nuo šio momento atsakovė negali būti atsakinga, kad nevykdė prievolės atsiskaityti su ieškove, kadangi toks atsiskaitymas pažeistų kitų bendrovės kreditorių interesus.
14.12. Ieškovė nebuvo įtraukta UAB „Kongera“ restruktūrizavimo plano metmenyse į kreditorių sąrašą, tačiau informacija apie ieškovę ir jos finansinius reikalavimus restruktūrizavimo plano metmenyse buvo – restruktūrizavimo plano metmenų 5.1–5.2 lentelėse nurodyta informacija apie vykdomąsias bylas ir teismuose vykstančius ginčus, tarp kitų vykstančių ginčų teismuose nurodyti ir ginčai su ieškove.
14.13. Teismas nemotyvavo, kodėl visa apimtimi žalą turi atlyginti atsakovė, o ne M. R., kuris vadovo bendrovei paskutiniuosius pusantrų metų iki bankroto bylos iškėlimo, ir kuriovadovavimo laikotarpiu bendrovės mokėjimai nebuvo derinami su restruktūrizavimo administratoriumi, laiku neparuoštas ir kreditoriams tvirtinti nepateiktas bendrovės restruktūrizavimo planas, restruktūrizavimo byla nutraukta, o bankroto byla iškelta kreditorių iniciatyva.
14.14. Teismas, priteisdamas procesines palūkanas, neatsižvelgė į tai, kad UAB „Kongera“ 2019 m. spalio 7 d. iškėlė bankroto bylą, todėl bet koks palūkanų skaičiavimas buvo sustabdytas.
14.15. Byloje turi būti nustatyta, kad nėra galimybių patenkinti ieškovės finansinį reikalavimą bankroto byloje. Teismas vadovavosi prielaida, kad galimai finansinis reikalavimas BUAB „Kongera“ bankroto byloje nebus patenkintas, be pagrindo priteisė žalą iš atsakovės subsidiariai.
15. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Apeliantė nurodo tik formalius pagrindus, prielaidas, abejones, kuriais remiantis, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiautai nėra pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą.Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį, išsamiai įvertino visus į bylą pateiktus įrodymus, pasisakė dėl esminių apeliantės atsikirtimų, argumentavoišvadas.
15.2. Apeliaciniu skunde yra kvestionuojamos įsiteisėjusiame Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. galutiniame sprendime civilinėje byloje Nr. e2-852-524/2018 nustatytos faktinės aplinkybės.Galutinis sprendimas priimtas apeliantei einant UAB „Kongera“ direktorės pareigas, jis buvo apskųstas apeliacinės instancijos teismui, neginčijant priteistos 49 866,71 Eur skolos.
15.3. Apeliacinio skundo argumentai, kad bendrovė vėlavo atsiskaityti su ieškove, o ne vengė atsiskaityti,yra mėginimas išvengti atsakomybės.2017 m. spalio 31 d. PVM sąskaitos faktūros Serija FINV Nr. 01080 (4 967,50 Eur) ir 2017 m. spalio 31 d. PVM sąskaitos faktūros Serija FINV Nr. 01081 (1 351,36 Eur) apmokėjimo terminas buvo 2017 m. lapkričio 21 d., todėl 2017 m. lapkričio 22 d. Klaipėdos apygardos teismo preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1795-524/2017 teisėtai ir pagrįstai priteista 49 866,71 Eur skola.
15.4. Apeliantė apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis ir atsikirtimais, kurių nenurodė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnio 2 dalis). Apeliantė neteikė prašymų dėl PVM sąskaitų faktūrų išreikalavimo ir / ar prijungimo prie nagrinėjamos bylos,nors apeliaciniame skunde nurodo, kad jų nepateikimas byloje turėjo įtaką ginčijamo sprendimo teisėtumui; apeliantė bylos nagrinėjimo metu savo atsikirtimų neargumentavo aplinkybe, kad bendrovės bankrotas nėra pripažintas tyčiniu; nekvestionavo aplinkybių, kada tiksliai bendrovė turėjo pareigą atsiskaityti su ieškovei pagal 2017 m. balandžio 20 d. subrangos sutartį; nekvestionavo ir neginčijo aplinkybių dėl ieškovės naudai iš bendrovės priteistų sumų mokėjimo pagrindų bei terminų (baudos, nuostolių, palūkanų ir kt.); neįrodinėjo, kad bendrovė buvo tarpininkas tarp užsakovo ir subrangovų. Apeliacinės instancijos teismas naujai nurodytų apeliacinio skundo argumentų ir jų pagrindu naujų argumentų neturi vertinti ir dėl jų pasisakyti (CPK306 straipsnio 2 dalis).
15.5. Apeliantė neneigia aplinkybės, kad UAB „3SV“ (kaip ir UAB „Stukma“) buvo pasamdyta tęsti darbus, kuriuos turėjo atlikti ieškovė, t. y. apeliantė vietoje to, kad atliktų mokėjimus ieškovei, priėmė spendimą samdyti kitas įmones tiems patiems darbams atlikti, tokie veiksmai negali būti vertinami kaip teisingi ir pagrįsti.
15.6. Teismas teisingai nurodė, kad apeliantė sąmoningai veikė prieš ieškovę, siekė neatsiskaitinėti su ieškove, nesilaikė CK 6.655 straipsnio 1 dalies, CK 6.687 straipsnio nuostatų, pažeidė atsiskaitymų grynaisiais irnegrynaisiais pinigais mokėjimų eiliškumo tvarką, įtvirtintą CK 6.9301 straipsnyje, kadangi atliko mokėjimus įmonėms (pvz., UAB „3SV“), su kuriomis buvo vėliau sudarytos sutartys, neisu ieškove.
15.7. Apeliantės skunde išdėstyta pozicija dėl UAB „Kongera“ turtinės padėties skiriasi nuo išreikštos pirmosios instancijos teisme, kuriame atsakovė nurodė, kad jos valdoma bendrovė turėjo sukaupusi piniginių lėšų ir turtobei buvo finansiškai pajėgi atsiskaityti su kreditoriais. Pažymėtina, kad bendrovės atžvilgiu taikyti areštai buvo tik nekilnojamajam turtui, ne banko sąskaitoms.
15.8. Laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. iki 2017 m. spalio 12 d. bendrovė gavo 172 883,63 Eur įplaukų?, o laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. iki 2018 m. vasario 1 d. (apeliantei vadovaujant bendrovei), bendrovė kitiems asmenimsatliko mokėjimų ir išgrynino pinigų virš 1 079 276,87 Eur.
15.9. BUAB „Kongera“ administratorius patvirtino, kad bendrovės nekilnojamasis turtas yra įkeistas priverstine hipoteka, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė subsidiarią atsakomybę atsakovės atžvilgiu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir apeliacijos objekto
16. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
17. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo teismas priteisė ieškovei subsidiariai iš atsakovės patirtos žalos atlyginimą, kurį sudaro: 49 866,71 Eur skola, 2 772,89 Eur nuostoliai, 23 011,00 Eur bauda, 2 478,81 Eur išlaidų atlyginimas, 714,95 Eur žyminis mokestis bei 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos. Ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, t. y. pagal apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodytus faktinius ir teisinius argumentus.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
18. Byloje nustatyta, kad 2017 m. balandžio 20 d. ieškovė UAB „Fortesta LT“ sudarė su UAB „Kongera“ Subrangos sutartį Nr. KON/S00032/2017 (toliau – Subrangos sutartis), kurią UAB „Kongera“ vardu pasirašė apeliantė U. R.-D. kaip UAB „Kongera“ vadovė. Remiantis valstybės įmonės „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovė direktorės pareigas UAB „Kongera“ ėjo nuo 2017 m. sausio 24 d. iki 2018 m. balandžio 13 d. Vadovaujantis Subrangos sutarties I.1 punktu ieškovė įsipareigojo atlikti statybos darbus UAB „Kongera“, suteikiant darbo jėgą, statybos įrangą, kitas reikalingas medžiagas bei įrenginius statybų objekte, adresu (duomenys neskelbtini) (Vilniaus arkivyskupijos Vilniaus Šv. Juozapo parapijos bažnyčios statyba), o UAB „Kongera“ Subrangos sutarties III.2 punktu įsipareigojo atsiskaityti suieškove per 21 kalendorinę dieną pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Subrangos sutartis ieškovės vienašališkai buvo nutraukta nuo 2017 m. spalio 12 d., kadangi UAB „Kongera“ laiku ir nustatytais terminais neįvykdė įsipareigojimo atsiskaityti su ieškove. Ieškovė Subrangos sutartį nutraukė, remdamasi sutarties VII.8.7 punktu, pateikusi 2017 m. spalio 12 d. pranešimą „Dėl sutarties nutraukimo“ Nr. SD17/055. Po Sutarties nutraukimo susidarę įsiskolinimai nebuvo padengti. UAB „Kongera“ 2017 m. spalio 24 d. raštu Nr. 2017/10/24-3 Dėl nepagrįsto sutarties nutraukimo informavo UAB „Fortesta“, kad ši nėra atlikusi visų jai pavestų darbų, o UAB „Kongera“ nėra apmokėjusi pagal paskutinius atliktų darbų aktus bei informavo, jog UAB „Kongera“ stabdo bet kokius mokėjimus, nurodė, kad dėl netinkamų ir nesąžiningų subrangovės veiksmų yra didelė rizika, jog likusių subrangovei pavestų darbų UAB „Fortesta“ nevykdys. Rašte nurodė, kad turėjo būti taikytas įstatyme nustatytas įspėjimo nutraukti sutartį terminas; kadangi nutraukiant sutartį per įstatyme nustatytą terminą subrangovė neinformavo UAB „Kongera“, o pagal CK 6.218 straipsnyje numatytus reikalavimus UAB „Fortesta“ galėjo pasinaudoti teise nutraukti sutartį tik nuo 2017 m. lapkričio 11 d., siūlė apsvarstyti galimybę atnaujinti darbų vykdymą objekte arba sutartį nutraukti abipusiu sutarimu. Pažymėjo, kad kol nebus susitarta dėl galimybės atnaujinti darbus arba dėl sutarties nutraukimo abipusiu sutarimu, visi likę darbų atlikimo aktai su nurodytomis sąskaitomis faktūromis laikomi nepriimtais, visi mokėjimai stabdomi.
19. Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-852-524/2018 patenkino ieškovės ieškinį bei 2017 m. lapkričio 22 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovei priteisė iš UAB „Kongera“ 49 866,71 Eur skolą, 2 772,89 Eur nuostolius, 29 893,22 Eur baudą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 82 532,82 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. lapkričio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 780 Eur žyminį mokestį ir 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidas. UAB „Kongera“ nesutiko su ieškovės ieškiniu, prašė jį atmesti, pateikė priešieškinį. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. kovo 12 d. galutiniu sprendimu Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 22 d. preliminaraus sprendimo dalį dėl 29 893,22 Eur baudos priteisimo pakeitė ir priteistą baudą sumažino iki 23 011 Eur, sprendimo dalį dėl 780 Eur žyminio mokesčio ir 1 573 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti pakeitė ir sumažino iki 714,95 Eur ir iki 1 441,81 Eur. Pakeitė sprendimo dalį dėl 6 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo ir priteisė 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo 75 650,60 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. lapkričio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitą preliminaraus sprendimo dalį paliko nepakeistą. Priešieškinį atmetė.
20. Ieškovė 2017 m. gruodžio 14 d. pateikė atsakovei U. R.-D. reikalavimą, kuriame nurodė vadovo pareigas kreditorės atžvilgiu, taip pat gresiančias pasekmes dėl sąmoningo vengimo su kreditore atsiskaityti.
21. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatyta, kad apeliantė su 2017 m. gruodžio 22 d. pareiškimu kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Kongera“ iškėlimo ir Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartimi UAB „Kongera“ iškėlė restruktūrizavimo bylą, nutartis įsiteisėjo 2018 m. sausio 25 d.Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartimi restruktūrizavimo byla nutraukta (civilinė byla Nr. B2-388-513/2019), nutartis įsiteisėjo 2019 m. balandžio 17 d. (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-457-241/2019). Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1340-524/2019 UAB „Kongera“ iškelta bankroto byla, nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2019 m. spalio 18 d., 2020 m. kovo 10 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusi ir likviduojama dėl bankroto.
Dėl atsakovės atsakomybės pagrindo
22. Ieškovė byloje yra pareiškusi ieškinį tuo pagrindu, kad apeliantė, būdama atsakovės UAB „Kongera“ vadovė, atliko neteisėtus veiksmus, tiesiogiai nukreiptus į ieškovės teisių pažeidimą.
23. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika formuojama ta linkme, jog bendrovės kreditoriaus teisė reikšti tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams yra pripažįstama, tačiau ji taikoma itin siaurai. Jeigu kreditorius pareiškia tiesioginį ieškinį, tačiau neįrodo specifinio jo pagrindo, tai yra pagrindas ieškinį atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017, 24 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-69-1075/2020, 22 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje e3K-319-421/2020, 33 punktas).
24. Aktualioje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams dviem atvejais: 1) tuo atveju, kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų; 2) kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 7 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-69-1075/2020 23 punktą).
25. Juridinio asmens valdymo organų (tiek vienasmenių, tiek kolegialių organų narių) civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis). Kreditorius gali pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės valdymo organams ir dalyviams, bet tik tokiu atveju, jeigu šie subjektai padarė tiesioginę žalą konkrečiam kreditoriui CK 6.263 straipsnio pagrindu, o ne išvestinę žalą kreditoriams kaip interesų grupei dėl netinkamo valdymo ar dėl to, kad laiku neiškėlė bankroto bylos. Kasacinis teismas išaiškino, kad kreditorių teisė pareikšti tiesioginį ieškinį ribojama tik pasirinkto ieškinio pagrindo, tai reiškia, kad kreditorius gali pareikšti tiesioginį ieškinį tik kai reiškiamas reikalavimas dėl individualios žalos atlyginimo. Kasacinis teismas suformulavo bendrą taisyklę dėl tiesioginio kreditoriaus ieškinio akcininkui ir vadovui CK 6.263 straipsnio pagrindu: toks ieškinys galimas išimtiniais atvejais, kai atsakovo neteisėti veiksmai nėra bendras pareigos bendrovei CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu pažeidimas, o nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą – veiksmų neteisėtumas turi pasireikšti specifiškai, tik vieno kreditoriaus atžvilgiu, ir atitikti bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų. Tokiu atveju kreditorius gali reikšti ieškinį tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui ir jo reikalavimo pareiškimo momento bei tvarkos neriboja bankroto stadija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014). Minėtoje byloje kasacinis teismas nurodė, kad neteisėtumas konkretaus kreditoriaus atžvilgiu gali pasireikšti kreditoriaus klaidinimu, apgaulingos informacijos teikimu bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais.
26. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė tiesioginį ieškinį bendrovės vadovei, todėl ji turėjo pareigą įrodyti, kad atsakovė jai padarė individualią žalą, kuri negali būti sutapatinama su bendrovei ar (ir) visiems kreditoriams padaryta žala. Todėl nagrinėjamoje byloje vadovės veiksmų neteisėtumas kildintinas ne iš pareigų, nurodytų CK 2.87 straipsnyje, pažeidimo (kurias vykdydamas vadovas turi atsižvelgti į visų bendrovės interesų grupių, tarp jų ir kreditorių, interesus), bet iš bendrosios pareigos elgtis taip, kad nedarytum žalos kitam asmeniui, pažeidimo. Vadovas neturi pareigos apsaugoti kreditorių nuo nuostolių, kurie galimi sąžiningai bei rūpestingai vadovaujant bendrovei, todėl ne bet kokių nuostolių atsiradimo faktas kreditoriui reiškia, kad teisiškai reikšminga žala buvo padaryta. Vadovas taip pat turi fiduciarines pareigas bendrovei, ir vertindamas, ar vadovas nepažeidė bendrosios pareigos nedaryti kitam asmeniui žalos, teismas turi nustatyti, ar pareiga nedaryti žalos individualiam kreditoriui nepaneigia vadovo pareigos pačiai bendrovei (restruktūrizuojamos bendrovės atveju – ir kreditoriams kaip interesų grupei). Pareikšdamas tiesioginį ieškinį kreditorius turi įrodyti, kad neteisėtas veiksmas buvo skirtas siekiant padaryti žalos konkrečiai jam, o ne visiems bendrovės kreditoriams, tiesiog sumažinant bendrovės turto masę. Vadovas gali nuginčyti kaltės prezumpciją, įrodydamas, kad veiksmas buvo pareigų bendrovei vykdymo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartiscivilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014). Kitoje nutartyje kasacinis teismas yra nurodęs, kad bendra taisyklė taikant vadovo atsakomybę yra nustatyti jo tyčią arba didelį neatsargumą. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindas įmonės vadovo civilinei atsakomybei pagal CK 6.263 straipsnį atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartiscivilinėje byloje Nr. 3K-3-699/2013).
27. Taigi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Individualaus kreditoriaus ieškinio tenkinimui taip pat turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014).
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje ieškovės ieškinys pareikštas iš esmės įrodinėjant faktinį ieškinio pagrindą – specifiškai į ieškovę nukreiptus atsakovės neteisėtus veiksmus (tiesioginė žala kreditorei CK 6.263 straipsnio pagrindu) nevykdžius prievolės atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus pagal Subrangos sutartį,mokėjimų eiliškumo tvarkos pažeidimą (atsiskaitant su kitais subrangovais už einamuosius mokėjimus, bet nevykdant prievolės atsiskaityti su ieškove) bei neteisėtus veiksmus (neveikimą) įmonės restruktūrizavimo procese. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovė nepagrįstai vengė atsiskaityti su ieškove ir tai patvirtina į bylą pateiktas UAB „Kongera“ atsakovės pasirašytas 2017 m. spalio 24 d. atsakomasis raštas Dėl nepagrįsto sutarties nutraukimo Nr. 2017/10/24-3, kuriuo atsakovė pripažino susidariusį uždelsimą atsiskaityti pagal subrangovės (ieškovės) pateiktas sąskaitas, tačiau rašte nurodė, kad stabdo ieškovei bet kokių sumų mokėjimą, nes yra rizika, kad ieškovė neatliks visų pagal sutartį pavestų darbų. Teismas vertino, kad tokie atsakovės veiksmai patvirtina faktą, jog buvo nesąžiningai ir neteisėtai siekiama sustabdyti bet kokius mokėjimus ieškovei, nors pareigą atsiskaityti už atliktus ir perduotus darbus atsakovė turėjo, bei vertinant UAB „Kongera“ finansinius duomenis, tokią galimybę taip pat turėjo, tačiau veikė priešingai – vengė atsiskaitymo su ieškove. Teismas nurodė, kad atsakovė gautas iš užsakovės (Vilniaus arkivyskupijos Vilniaus Šv. Juozapo parapijos) lėšas paskirstydavo kitiems subrangovams, tačiau nedengė pradelstų įsipareigojimų ieškovei ir padarė išvadą, kad atsakovė netinkamai ir nesąžiningai vadovavo UAB „Kongera“, veikė prieš ieškovę (kreditorę), siekdama išvengti atsiskaitymo su ja. Be to, pirmosios instancijos teismas vertino, kad apeliantėsąmoningai neįtraukė ieškovės kaip kreditorės į restruktūrizavimoplano metmenis, nors, remiantis tuo metu galiojusiu įstatymu, tokią pareigą turėjo. Todėl atsakovės neteisėtus veiksmus laikė visiškai įrodytais (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija dėl žemiau išdėstytų motyvų.
Dėl atsiskaitymų prievolės nevykdymo ir eiliškumo tvarkos pažeidimo
29. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, įmonei vykdant veiklą, tenka priimti įvairius valdymo sprendimus, įskaitant ir tuos, kaip ir kokia tvarka atsiskaityti su įmonės kreditoriais.
30. Vertinant į bylą pateiktą UAB „Kongera“ atsakovės pasirašytą 2017 m. spalio 24 d. atsakomąjį raštą Nr. 2017/10/24-3Dėl nepagrįsto sutarties nutraukimo, kuriuo atsakovė pripažino ir neginčijo fakto dėl susidariusio uždelsimo atsiskaityti pagal subrangovės (ieškovės) pateiktas sąskaitas, tačiau nurodė, kad stabdo ieškovei bet kokių sumų mokėjimą, pažymėtina, kad raštas parengtas įmonės – UAB „Kongera“, o apeliantė jį pasirašė ir veikė kaip bendrovės vadovė, todėl vien tik šis raštas, kurį pasirašė atsakovė kaip bendrovės vadovė, ir jame išdėstyta UAB „Kongera“ pozicija dėl vienašalio sutarties nutraukimo,nepagrindžia, kad apeliantės atitinkami veiksmai buvo nukreipti išimtinai prieš ieškovę ir apeliantė vengė atsiskaitymo su ieškove.
31. Ne visi galimai neteisėti UAB „Kongera“ kaip juridinio asmens veiksmai (neveikimas) savaime reiškia neteisėtus atsakovės veiksmus, už kuriuos gali būti taikytina deliktinė atsakomybė dėl UAB „Kongera“ neįvykdytų prievolių ieškovei. Vertinant nutarties 30 punkte nurodytą atsakovės pasirašytą raštą, iš jo turinio matyti, kad UAB „Kongera“ laikėsi pozicijos, kad vienašališkas subrangos sutarties nutraukimas, motyvuojant gana nedidelės vertės (5 220,31 Eur) pradelstu įsiskolinimu, esant nedideliam pradelsimo terminui, yra neadekvati ir neprotinga ieškovės teisių gynimo priemonė, be to, UAB „Kongera“ rašte vertino neteisėtu sutarties nutraukimą, kadangi nebuvo laikytasi įstatyme nustatyto įspėjimo termino. Taigi, iš rašto turinio matyti, kad UAB „Kongera“ sustabdė mokėjimus ieškovei ne dėl to, kad ji būtų vengusi atsiskaityti su konkrečia kreditore (ieškove), o ir dėl to, kad ji vertino tokį vienašališką sutarties nutraukimą neteisėtu, be to, rašte prašė apsvarstyti galimybę atnaujinti darbus arba sutartį nutraukti abipusiu sutarimu. Taigi, įvertinus nurodytą raštą, nekonstatuota konkrečiai į ieškovę nukreiptų buvusios bendrovės vadovės nesąžiningų (neteisėtų) veiksmų.
32. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis BUAB „Kongera“ bankroto administratorės į bylą pateiktais duomenimis (banko sąskaitų išrašais, didžiosios knygos kopijomis bei kasos knygos kopijomis) nustatė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. iki 2017 m. spalio 12 d. UAB „Kongera“ gavo 172 883,63 Eur įplaukų, todėl sprendė, kad atsakovė, kaip vadovė, turėjo finansines galimybes atsiskaityti laiku su ieškove, tačiau to neatliko; nuo prievolės atsiskaityti su ieškove atsiradimo momento iki 2018 m. vasario 1 d. UAB „Kongera“ išmokėjo kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims daugiau nei 1 079 276,87 Eur, todėl atsakovė, būdama UAB „Kongera“ vadovė, nesilaikė ne tik CK 6.655 straipsnio 1 dalies bei CK 6.687 straipsnio nuostatų, pagal kuriuos užsakovas privalo sumokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, nustatytais terminais ir tvarka, bet kartu pažeidė ir atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais mokėjimų eiliškumo tvarką, įtvirtintą CK 6.9301 straipsnyje.
33. Viena vertus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, kad pirmosios instancijos teismas išvadą dėl atsiskaitymų ir eiliškumo tvarkos pažeidimo padarė nepagrįstai, visiškai neįvertinęs visų UAB „Kongera“ įsipareigojimų ir išlaidų masės, bendrovės teisminių ginčų kitose civilinėse bylose ir pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto, kitų aplinkybių dėl UAB „Kongera“ turtinės padėties. Kita vertus, ieškovė buvo tik viena iš subrangovų objekte, kuriame statybos darbai buvo atliekami pagal Vilniaus Šv. Juozapo parapijos užsakymą, todėl logiška, kad buvo atsiskaitoma ir su kitais subrangovais šiame objekte. Kilus ginčui tarp ieškovės ir UAB „Kongera“ bei ieškovei nutraukus Subrangos sutartį darbai objekte vyko, todėl, kaip paaiškino apeliantė, iš gautų sumų buvo atsiskaitoma su darbus vykdančiais kitais subrangovais (UAB „Tilta“, UAB „Augus“, UAB „AG projektas“, UAB „Autorigeka“ ir kt.) tam, kad darbai objekte būtų baigti iki gruodžio 24 d. ir šventiniu laikotarpiu galėtų vykti pamaldos. Savo ruožtu, kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodė apeliantė, pats UAB „Kongera“ prievolės neįvykdymo ieškovei faktas nėra pagrindas atsakovės, kaip buvusios UAB „Kongera“ vadovės, deliktinei civilinei atsakomybei kilti.
34. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo atsakovės veiksmus, kai įmonei vykdant veiklą buvo atsiskaityta su vienais kreditoriais, o su kitais – ne, vertinti kaip neteisėtus veiksmus, nukreiptus į konkretų kreditorių – ieškovę. Iš byloje pateiktų duomenų negalima teigti, kad iš viso buvo pažeista CK 6.9301 straipsnyjenustatytų atsiskaitymų tvarka ir eiliškumas, kadangi pirmosios instancijos teismas iš esmės vertino tik UAB „Kongera“ finansinius duomenis, kokiu dydžiu buvo gautos piniginės lėšos laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. iki 2017 m. spalio 12 d., tačiau jokių duomenų apie kreditorius, jų finansinių reikalavimų dydį, kurių prievolių įvykdymo terminai buvo suėjęs, byloje nepateikta. Byloje nėra duomenų ir apie bendrovės turtinę padėtį, jos kitimą, įsipareigojimų kitiems kreditoriams apimtis bei prievolių įvykdymo terminus. Iš esmės ieškovė tokių duomenų neteikė ir šiais argumentais byloje nesirėmė, ieškovė procesiniuose dokumentuose akcentavo tik aplinkybę, kad buvo atsiskaitoma su kitais subrangovais, atliekant einamuosius mokėjimus, bei vengiama atsiskaityti su ja.
35. Kaip teisingai pažymėjo apeliantė, pirmosios instancijos teismo vertintas UAB „Kongera“ piniginių sumų išmokėjimo kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims laikotarpis, ne visas apima ginčui aktualų apeliantės vadovavimo UAB „Kongera“ laikotarpį. Kaip buvo minėta, apeliantė vadovavo UAB „Kongera“ nuo 2017 m. sausio 24 d. iki 2018 m. balandžio 13 d., tačiau 2018 m. sausio 17 d. nutartimi UAB „Kongera“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla (nutartis įsiteisėjo 2018 m. sausio 25 d.), kuomet visi įsipareigojimai, susidarę iki teismo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, yra užfiksuojami ir jų dengimas pagal įstatymą sustabdomas. Taigi, galėjo būti vertinami tik apeliantės atlikti atsiskaitymai ar kitas neveikimas per laikotarpį nuo 2017 m. sausio 24 d. iki 2018 m. sausio 25 d.
36. Tokie veiksmai, kai įmonei vykdant komercinę veiklą yra atsiskaitoma su vienais kreditoriais, o su kitais – ne (net jei ir pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų tvarką ir eiliškumą), patenka į verslo sprendimų priėmimą ir yra įmonės valdymą (tinkamą ar netinkamą) sudarantys veiksmai, o ne konkretūs tik į vieną kreditorių nukreipti veiksmai. Jei sprendimai dėl atsiskaitymų su vienais ar kitais kreditoriais įmonei vykdant komercinę veiklą būtų priskiriami sprendimams, konkrečiai nukreiptiems į kreditorių, su kuriuo buvo pasirinkta atitinkamu įmonės veiklos momentu neatsiskaityti ar su juo atsiskaityti vėliau, nesant kitokių nustatytų faktinių aplinkybių, tiesioginės įmonės vadovo atsakomybės taikymo sąlygos būtų pernelyg išplėstos. Toks aiškinimas reikštų bendrąją kreditorių teisę nukreipti savo reikalavimus tiesiogiai į įmonės vadovą, o ne išimtinį taisyklės pobūdį. CK 6.9301 straipsnio reikalavimų pažeidimas gali būti pagrindas kreditoriui reikšti reikalavimus neteisėtą atsiskaitymą atlikusiai įmonei, tačiau tai nėra pagrindas interpretuoti, kad šio straipsnio reikalavimų pažeidimas pats savaime yra pagrindas pripažinti, jog įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, tiesiogiai nukreiptus į konkretų kreditorių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-69-1075/2020, 31, 32 punktai).
37. Šie kasacinio teismo išaiškinimai reiškia, kad tokiu atveju, kai tiesioginis ieškinys įmonės vadovui grindžiamas CK 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymų eiliškumo pažeidimu, sprendžiant dėl tokio ieškinio pagrįstumo, vien atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo nepakanka įmonės vadovo neteisėtiems veiksmams konstatuoti, turi būti nustatyta ir papildoma aplinkybė – kad šiuo pažeidimu padaryta tiesioginė žala konkrečiam tiesioginį ieškinį pareiškusiam kreditoriui. Taigi, nagrinėjamos bylos atveju ne tik nenustatytas mokėjimų eiliškumo pažeidimas, bet ir tuo atveju, jei toks pažeidimas būtų nustatytas, turi būti atsakyta ir į klausimą, ar yra pagrindas vertinti, kad įmonės vadovas (atsakovas) atliko nesąžiningus (neteisėtus) veiksmus, nukreiptus į konkretų kreditorių (ieškovę), kai, pažeisdamas CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų tvarką ir eiliškumą, atsiskaitė su vienais kreditoriais (su kitais subrangovais), o su kitais (ieškove) – ne. Tokių aplinkybių šioje byloje taip pat nenustatyta.
38. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija be kita ko nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė, kaip vadovė, turėjo finansines galimybes ir realiai galėjo atsiskaityti laiku su ieškove, nes, kaip matyti iš Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1471-180/2017, kurioje buvo sprendžiamas UAB „Kongera“ pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo ir teisėtumo klausimas, ginčui aktualiu laikotarpiu UAB „Kongera“ bankroto reitingas siekė 10-ą rizikos klasę (aukščiausia rizika), vėlavimo atsiskaityti 90-ies dienų reitingas sudaro net 99,90 proc. (aukščiausia rizika); UAB „Kongera“ atsakove yra 25 civilinėse bylose; įregistruoti du atsakovės turto areštai; pagal 2017 m. lapkričio 21 d. duomenis, atsakovės deklaruotų mokesčių nepriemoka (skola) VMI sudaro 1 173,20 Eur. Iš paminėtų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad UAB „Kongera“ finansinė padėtis apeliantės vadovavimo laikotarpiu buvo itin prasta, kas suponuoja priešingą pirmosios instancijos teismo padarytai išvadą dėl apeliantės realaus galėjimo laiku atsiskaityti su ieškove ar kad apeliantės veiksmai (neveikimas) dėl savalaikio neatsiskaitymo šiuo atveju pasireiškė išimtinai tik vienos ieškovės atžvilgiu, nes ieškovė nebuvo vienintelė ir išskirtinė kreditorė, su kuria buvo vėluojama atsiskaityti.
39. Nagrinėjamu atveju, viena vertus, liko nepadengti ne tik ieškovės, bet ir kitų tos pačios bei aukštesnės eilės kreditorių finansiniai reikalavimai. Kita vertus, buvo siekiama atsiskaityti su darbus vykdančiais subrangovais, nuo kurių priklausė tolesnė įmonės veikla, t. y. su tos pačios trečios eilės kreditoriais kaip ir ieškovė, todėl šiuo atveju ieškovė neįrodė atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsiskaitymų eiliškumas buvo pažeistas ir apeliantė siekė padaryti žalos konkrečiai ieškovei, todėl nėra pagrindo konstatuoti tiesioginę atsakovės, kaip UAB „Kongera“ vadovės, atsakomybę šiuo pagrindu.
40. Kasacinis teismas pažymėjo, kad atsiskaitymas su tam tikrais kreditoriais pagal jų turimas reikalavimo teises, kai nėra pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, savaime dar nereiškia, kad tokiu atsiskaitymo veiksmu daroma žala, nukreipta būtent į konkretų likusį kreditorių. Negalėjimas atsiskaityti ir atsiradęs bendrovės nemokumas sukelia pasekmes visiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-701/2020, 42 punktas).
Dėl atsakovės veiksmų įmonės restruktūrizavimo procese
41. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Kongera“ teikdama prašymą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, restruktūrizavimo plano metmenyse teismui pateikė ne visus duomenis apie kreditorius, kaip pati atsakovė pripažino teismo posėdžio metu, į restruktūrizavimo plano metmenis ieškovė kaip kreditorė iš viso nebuvo įtraukta, nes taip patarė plano metmenis rengę specialistai, paaiškinę, jog nereikia įrašyti tų kreditorių, su kuriais vyksta ginčas teisme. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė sąmoningai neįtraukė ieškovės į kreditorių sąrašą, nors, remiantis tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu, restruktūrizavimo plane turi būti nurodytas kreditorių sąrašas, jų reikalavimų sumos ir tenkinimo terminai; į kreditorių sąrašą įrašomi ir asmenys, kurie yra pareiškę įmonei turtinius reikalavimus teisme, tačiau sprendimai civilinėse bylose dar nepriimti arba jie nėra įsiteisėję, taip pat asmenys, dėl kurių kreditorinių reikalavimų yra paduoti ir dar neišnagrinėti atskirieji skundai; šių asmenų finansinių reikalavimų suma nustatoma atsižvelgiant į jų pareikštų finansinių reikalavimų sumas. Įsiteisėjus kitų teismų, nurodytų ĮRĮ 7 straipsnio 11 dalies 5 punkte, sprendimams arba apeliacinės instancijos teismui priėmus nutartį dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo – atitinkamai patikslinamas restruktūrizavimo planas.
42. Viena vertus, sutiktina, kad atsakovė turėjo pareigą įtraukti ieškovę į kreditorių sąrašą, nepaisant to, kad ginčas vyko teisme, tačiau to nepadarė. Kita vertus, byloje esantys UAB „Kongera“ restruktūrizavimo plano 2018–2021 m. metmenys patvirtina apeliantės poziciją dėl suklaidinimo ir paneigia pirmosios instancijos išvadą, kad atsakovė sąmoningai neįtraukė ieškovę į kreditorių sąrašą, nes restruktūrizavimo plano metmenų 5.1–5.2 lentelėse nurodyta informacija apie vykdomąsias bylas ir teismuose vykstančius ginčus, taip pat ir su ieškove. Todėl nėra pagrindo teigti, kad apeliantė sąmoningai siekė nuslėpti informaciją, neįtraukdama ieškovę į kreditorių sąrašą. Be to, minėtose lentelėse analogiškai pateikiama informacija, susijusi ir su kitais asmenimis (MB „Verslo idėja“, UAB „AG projektas“, UAB „RNDV Group“, UAB „Redus LT“ ir kt.), neįtrauktais į kreditorių sąrašą, bendrovės kreditoriais apie vykdomąsias bylas ir teismuose vykstančius ginčus, kas suponuoja išvadą, kad apeliantė nebuvo nesąžininga išskirtinai ieškovės atžvilgiu ar išimtinai veikė prieš ieškovę. Vien aplinkybė, kad restruktūrizavimo plano metmenyse galimai pažeidžiant įstatymo reikalavimus, nebuvo tinkamai parengtas kreditorių sąrašas, į kurį neįtraukta ieškovė, niekaip neįrodo aplinkybės, kad atsakovė kaip bendrovės vadovė atliko neteisėtus veiksmus, tiesiogiai nukreiptus į konkrečios kreditorės – ieškovės teisių pažeidimą. Netinkamai parengti restruktūrizavimo plano metmenys, neįtraukiant į kreditorių sąrašą ieškovės, niekaip tiesiogiai nesusiję su siekiu išvengti pareigos tinkamai įvykdyti prievolę – atsiskaityti už atliktus darbus pagal subrangos sutartį. Todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas be pagrindo konstatavo apeliantės, kaip buvusios bendrovės vadovės, neteisėtus veiksmus, nukreiptus išimtinai prieš ieškovę.
43. Aptariamų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad apeliantės UAB „Kongera“ vardu pateiktas apeliacinis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-852-524/2018 peržiūrėjimo apeliacine tvarka, vertintinas kaip naudojimasis įstatymų suteiktomis procesinėmis teisėmis ir taip pat negali būti vertinamas kaip apeliantės veiksmas nukreiptas išimtinai prieš ieškovę.
Dėl procesinės bylos baigties
44. Apibendrindama pirmiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias tiesioginę bendrovės vadovo atsakomybę, ir nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas konstatuoti tiesioginę atsakovės, kaip įmonės vadovės, atsakomybę. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė neįrodė konkrečiai į ją nukreiptų nesąžiningų veiksmų, lėmusių žalos atsiradimą, atlikimo, t. y., kad apeliantė neteisėtais veiksmais – siekė padaryti žalą konkrečiai ieškovei, o apeliantės ginčo laikotarpiu atlikti atsiskaitymai ar ieškovės neįtraukimas į kreditorių sąrašąrestruktūrizavimo plano metmenyse, negali būti vertinami kaip konkrečiai į ieškovę nukreipti nesąžiningi veiksmai. Atitinkamai, nėra pagrindo konstatuoti ir UAB „Kongera“ buvusios vadovės tiesioginės atsakomybės sąlygų. Tai konstatavus, kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, nebeturi teisinės reikšmės (nebegali daryti įtakos bylos išnagrinėjimo teisiniam rezultatui), todėl teisėjų kolegija dėl jų nebepasisako. Remdamasi tuo, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
45. Apeliantės (atsakovės) apeliacinį skundą patenkinus ir priėmus naują sprendimą, atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
46. Pagal pateiktus duomenis apeliantė pirmosios instancijos teisme patyrė iš viso 1 996,50 Eur įskaitant PVM bylinėjimosi išlaidų (2020 m. vasario 3 d. PVM sąskaita faktūra Serija VYZ Nr. 2002031 ir 2020 m. vasario 3 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 868952); šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, už konkrečias teisines paslaugas nustatytų rekomenduojamų maksimalių dydžių, todėl apeliantei priteisiamos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
47. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka atsakovė prašė iš ieškovės jos naudai priteisti 2 625,70 Eur įskaitant PVM bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro apeliacinio skundo parengimas ir 1 360 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą. Teismui pateikti duomenys (2020 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita faktūra Serija VYZ Nr. 2008313, teisinių paslaugų ataskaita ir 2020 m. lapkričio 23 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 868958) patvirtina, kad apeliantė apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 625,70 Eur su PVM išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinio skundo parengimo išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių teisinių paslaugų dydžio, atitinka bylos sudėtingumą, todėl apeliantei iš ieškovės priteisiama 2 625,70 Eur su PVM bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, ir 1 360 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, iš viso 3 985,70 Eur.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u sp r en d ž i a :
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fortesta LT“ ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fortesta LT“, įmonės kodas 300088366, atsakovei U. R.-D., asmens kodas (duomenys neskelbtini),1 996,50 Eur(vieną tūkstantį devynis šimtus devyniasdešimt šešis eurus 50 cnt.) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Priteistiiš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fortesta LT“ atsakovei U. R.-D. 3 985,70 Eur(tris tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 70 cnt.) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Artūras Driukas
Romualda Janovičienė
Asta Radzevičienė