Civilinė byla Nr. 2-3854-608/14

Proceso Nr. 2-68-3-25524-2013-3

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                          2014 m. birželio 30 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė, sekretoriaujant Julianai Voitiulevič, dalyvaujant ieškovo atstovei K. B., atsakovei V. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei V. S. ir trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir

nustatė:

Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo įpareigoti atsakovę V. S. savo lėšomis per tris mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti (duomenys neskelbtini), pastatytus medinio karkaso statinį su dviem priestatais, kurių kartu bendras ilgis 12 m, plotis 9,5 m, nurodytus 2012-11-14 savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-121114-00337, bei sutvarkyti statybvietę. Nurodė, kad atsakovė V. S., pažeisdama teisės aktų reikalavimus, neturėdama statybą leidžiančio dokumento, valstybinėje žemėje, (duomenys neskelbtini), pastatė medinio karkaso statinį su dviem priestatais. Atsakovės pastatytas medinio karkaso statinys ir du priestatai priskirtini pirmos grupės nesudėtingiems statiniams. Ieškinyje teigiama, kad atsakovė, kaip statytoja, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 str. 1 d., 3 d. pagrindu turi būti įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Atsakovė ieškinio nepripažino. Nurodė, kad ji tik savavališkai pastatyto statinio naudotoja, tačiau ne savininkė ir ne statytoja. Minėtą pastatą statė atsakovės tėvai, atsakovė šiame pastate gyvena nuo gimimo.

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Atsakovė V. S. yra medinio karkaso statinio su dviem priestatais, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudotoja. Šias aplinkybes patvirtina Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012 m. rugsėjo 14 d. faktinių duomenų patikrinimo aktas Nr. (23.31) FAK-2754 (b.l. 5). Minėtas statinys yra valstybiniame žemės sklype. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos darbuotojai nustatė, kad minėtas statinys pastatytas savavališkai, ką patvirtina Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012 m. lapkričio 14 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-121114-00337, kuriame konstatuota, kad medinio karkaso statinys su dviem priestatais, išorės matmenys (statinio dalies apibūdinimas) – bendras su priestatais statinio ilgis 12 m, plotis 9,50 m, aukštis 6,50 m, sienos apkaltos MPP ir linoleumo skiautėmis, stogas dvišlaitis apkaltas ruberoidu, esanti adresu (duomenys neskelbtini), schemoje pažymėtas Nr. 15, pastatytas savavališkai (b.l. 8). Minėtu aktu atsakovė V. S. įpareigota sustabdyti savavališkai vykdomus darbus ir likviduoti savavališkos statybos pasekmes.  Atsakovei 2012 m. lapkričio 14 d. buvo pateiktas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos reikalavimas Nr. REI-00-121114-00346 ne vėliau kaip iki 2013 m. gegužės 14 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2012 m. lapkričio 14 d. surašytas savavališkos statybos aktas, registracijos Nr. SSA-00-121114-00337, padarinius: nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę (b.l. 9). Tačiau atsakovė per nustatytą terminą statybos trūkumų ir savavališkos statybos pasekmių nepašalino.

Statytojo teisės realizavimo sąlygas numato Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 str. 2 d. Ši teisė įgyvendinama, kai:

1) statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais;

2) statytojas turi nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą ar nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbų projektą;

3) statytojas turi nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą.

Atsakovė neatitinka nė vienos iš įstatymo nustatytų sąlygų, būtinų statytojo teisei realizuoti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovės naudojamas savavališkai pastatytas statinys yra valstybei priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), statyba minėtame žemės sklype buvo vykdoma be šio sklypo savininko sutikimo, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p. reikalavimus, numatytus statytojo teisei realizuoti. Statyba buvo vykdoma neturit nustatyta tvarka parengto ir suderinto projekto bei leidimo vykdyti statybą.

Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str. 6 d. bei Statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812, atsakovės naudojamas medinio karkaso statinys su dviem priestatais priskirtinas pirmos grupės nesudėtingam statiniui. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 str. 1 d. 6 p., 23 str. 1 d. 4 p. reikalavimus nesudėtingo statinio statybą leidžiantis dokumentas yra rašytinis išgalioto valstybės tarnautojo pritarimas supaprastintam statybos projektui Aplinkos ministerijos ar Kultūros ministerijos nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 3.3 punkte nurodyta, kad statant valstybinėje žemėje yra privalomi rašytiniai pritarimai supaprastintam statinio projektui, taip pat minėto reglamento 33 punkte nurodyta, kad statant valstybei priklausančiame žemės sklype, būtinas žemės sklypo savininko sutikimas. Savavališkos statybos akto surašymo metu ieškovo įgaliotiems darbuotojams nebuvo pateikti statybos teisėtumą patvirtinantys įrodymai, t. y. žemės sklypo savininko įgaliotos institucijos sutikimas dėl statybos, taip pat supaprastintas statinio projektas ir valstybės įgaliotos institucijos pritarimas šiam projektui, kas patirtina, jog atsakovės naudojamo statinio statyba yra savavališka. 

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 str. 1 d. numato, kad jeigu statinys ar jo dalis yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai statytojas neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar juo disponuoti; koks statinys yra pastatytas ar statomas savavališkai, numato įstatymai. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 str. statyba laikytina savavališka, kai ji vykdoma pažeidžiant šį įstatymą ir kitus teisės aktus. Tokiu atveju institucija, atliekanti statybos valstybinę priežiūrą, privalo surašyti savavališkos statybos aktą ir pareikalauti statytojo ir rangovo nedelsiant sustabdyti statybos darbus bei pagal kompetenciją priimti sprendimą dėl savavališkos statybos pasekmių pašalinimo. Nagrinėjamu atveju atsakovė per Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012 m. lapkričio 14 d. reikalavime Nr. Nr. REI-00-121114-00346 nustatytą terminą nepašalino savavališkos statybos pasekmių. Atsakovė taip pat nesprendė savavališkos statybos įteisinimo klausimo: negavo žemės sklypo savininko sutikimo vykdyti statybą, neparengė statinio supaprastinto projekto rekonstrukcijos projekto ir negavo valstybės įgaliotos institucijos pritarimo statinio supaprastintam projektui.

Teismo sprendimo priėmimo metu galiojantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 str. numato, kad teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį savo lėšomis leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus šio Įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Atsakovė nuo minėtos įstatymo normos įsigaliojimo momento, t. y. nuo 2010 m. spalio 1 d. neatliko jokių veiksmų dėl savavališkos statybos įteisinimo.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 str. 8 d. numato, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą. Nagrinėjamu atveju atsakovė nesprendė savavališkos statybos pasekmių pašalinimo klausimo, bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė yra atlikusi aktyvius veiksmus statybos trūkumams pašalinti. Dėl išdėstytų priežasčių teismas laiko, jog savavališkai pastatytas statinys turi būti nugriautas (LR statybos įstatymo 28 str. 7 d. 3 p.).

Tai, jog atsakovė V. S. nėra statytoja, nesuteikia atsakovei teisės naudotis savavališkai pastatytu statiniu. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 str. 7 d. numato teismo teisę įpareigoti nugriauti savavališkai pastatytą statinį statinio ar jo dalies savininką, valdytoją, naudotoją, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje savavališkai pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininką, valdytoją ar naudotoją, jeigu nėra statytojo (užsakovo). Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, jog savavališko statinio statytojo nėra, jis savavališkai pastatytu statiniu nesinaudoja, o atsakovė pasirašydama savavališkos statybos akte, taip pat teismo posėdžio metu pripažino, jog ji yra minėto savavališko statinio naudotoja, atsakovei buvo įteiktas Valstybinės statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, atsakovė šio akto įstatymų nustatyta tvarka neskundė. Tokios aplinkybės sudaro pagrindą įpareigoti pašalinti savavališkos statybos padarinius atsakovę, kaip savavališko statinio naudotoją bei asmenį, kuriam įstatymo nustatyta tvarka buvo įteiktas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Terminas savavališkos statybos pasekmėms pašalinti nustatomas atsižvelgiant į šių padarinių šalinimui reikalingas laiko sąnaudas, taip pat atsižvelgiant į tai, jog atsakovė turi du nepilnamečius vaikus, neturi būsto, nedirba, neturi pajamų užtikrinti savo šeimai tinkamas gyvenimo sąlygas. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, teismas laiko, jog protingas savavališkos statybos pasekmių pašalinimo terminas yra devyni mėnesiai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Iš atsakovės proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai valstybės naudai priteisiamos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (LR CPK 93 str. 2 d., 92 str., 96 str. 1 d.). Kadangi ieškovas pagal įstatymą yra atleistas nuo žyminio mokesčio už ieškinį, žyminis mokestis priteisiamas iš atsakovės valstybės naudai (LR CPK 93 str. 2 d., 96 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 str. 1 d. 2 p. numatytas vieno šimto litų už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis indeksuojamas, taikant ieškinio padavimo metu (2013 m. rugpjūčio 1 d.) galiojantį ketvirčio vartotojų kainų indeksą, kuris Statistikos departamento duomenimis sudarė 144,2 (LR CPK 82 str.).

              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 264 str., 265 str., 268 str., 270 str. teismas

nusprendė:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovę V. S. per devynis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, nurodytus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2012 m. lapkričio 14 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-121114-00337: nugriauti (duomenys neskelbtini), pastatytus medinio karkaso statinį su dviem priestatais, kurių kartu bendras ilgis 12 m, plotis 9,5 m, nurodytus 2012-11-14 savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-121114-00337, bei sutvarkyti statybvietę.

Atsakovei V. S. neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, pripažinti ieškovui Valstybinei statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos teisę nugriauti (duomenys neskelbtini), pastatytą medinio karkaso statinį su dviem priestatais, kurių bendras ilgis 12 m, plotis 9,50 m, nurodytus 2012-11-14 savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-121114-00337, savavališkos statybos padarinių šalinimo išlaidas išieškant iš atsakovės V. S..

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės V. S. valstybės naudai 144,00 Lt žyminio mokesčio ir  37,90 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, viso 181,90 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną litą, devyniasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų.

              Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės  teismą.

Teisėja                                                                                             Lidija Valentukonytė