Administracinio nusižengimo byla

Nr. A15-172-805/2017

Teisminio proceso Nr. 4-34-3-00114-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.4.4; 1.4.7; 1.4.8; 1.5.4; 1.5.7; 16.9.7; 16.9.10; 21.9.10; 21.9.11; 21.11.1

(S)

PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2017 m. lapkričio 10 d.

Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė,

sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. Z., jos atstovei advokatei R. U.,

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato atstovui E. T.,

nukentėjusiajai I. B.,

nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui R. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje L. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti A. G. įmonėje, traukiama atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

L. Z. 2017 m. rugpjūčio 17 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 80ANP-113397990-17 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji 2017 m. rugpjūčio 2 d. 23.30 val. vairuodama automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį R. G., neatsižvelgė į važiavimo bei meteorologines sąlygas ir važiuodama atbuline eiga atsitrenkė į automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusį automobilį Chrysler, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį I. B., jį apgadino, o iš įvykio vietos pasišalino pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. L. Z. po eismo įvykio nustatytas 0,28 promilių girtumas.

Administracinėn atsakomybėn traukiama L. Z. apklausiama policijos komisariate nurodė (b. l. 14-15), kad 2017 m. rugpjūčio 2 d. apie 23.30 val. grįžo namo savo broliui R. G. priklausančiu automobiliu VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atvažiavusi į (duomenys neskelbtini) gatvę prie namo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), esančią automobilių stovėjimo aikštelę norėjo pastatyti automobilį važiuodama atbulinei eiga ir taip kliudė aikštelėje stovėjusį automobilį Crysler, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Stovintį automobilį kliudė savo automobilio kairiuoju šonu, o automobilio Crysler galinę kairę pusę. Po įvykio prie jos priėjo minėto automobilio savininkė, su kuria kalbėjosi, tačiau, šiai pradėjus rėkti, parėjo namo. Būdama namuose girdėjo skambutį į duris, tačiau durų neatidarė galvodama, kad skambina kaimynė. Automobilį tą vakarą vairavo blaivi. Dėl įvykio gailisi, sutinka su tuo, kad automobilio Crysler savininkei padarė žalą. 2017 m. rugpjūčio 3 d. ryte atsikėlusi gėrė kavą, kartu išgėrė ir konjako, todėl galėjo įpūsti 0,28 promiles. Su tuo sutinka, nes nežinojo, kad po eismo įvykio negalima vartoti alkoholio, reikia kviesti policiją arba supildyti eismo įvykio deklaraciją.

Administracinėn atsakomybėn traukiama L. Z. teismo posėdžio metu teigė, kad nusižengimą pripažįsta iš dalies. Ji nevairavo būdami neblaivi, yra nusistačiusi prieš alkoholio vartojimą, veda sveiką gyvenimo būdą. Nurodė, jog kai vairuoja tą dieną neleidžia sau netgi gudobelės lašų vartoti. Pažeidimo vakarą pasielgė tiesiog neapdairiai. Vairavo brolio, prie kurio dar nėra pripratusi, automobilį. Buvo tamsus paros laikas, vėlu, apie 23.30 val., aikštelėje buvo tamsu. Aikštelėje prie jos gyvenamojo namo nebuvo vietos pasistatyti automobilio, todėl savo automobilį pastatė ten, kur rado laisvą vietą, prie 11 numeriu pažymėto namo. Važiuodama įjungtu radiju nepastebėjo ir nejautė smūgio, kad kliudė svetimą mašiną, didelių garsų nebuvo. Automobilį aikštelėje statė atbuline eiga, nes buvo likusi viena siaura vieta. Išlipusi iš automobilio pamatė moteris – I. B. ir jos motiną N., kurios viską matė per langus, tačiau su jomis bendrauti ji atsisakė, kadangi šios nuolat priekaištauja dėl automobilio statymo prie jų namo. Moterys pasakė, kad tai yra jų, 11 namo aikštelė ir pradėjo rodyti, kad ji nubraukė jų mašinos sparną. Dirstelėjusi ji nieko nematė, o atidžiau neapžiūrėjo. Moterims aiškino, kad, siekiant išvengti konflikto, ateis rytoj ir šviesoje viską apžiūrės. L. Z. žino ką reikia daryti įvykdžius įvykį, kad reikia laukti pareigūnų, bet, kadangi nepastebėjo apgadinimų, nesijautė kalta. Jeigu būtų jautusi smūgį, būtų braižiusi schemą. Ji neinformavo policijos, nes nebuvo garantuota, kad kliudė kitą automobilį. Girdėjo kaip moterys kalbėjo tarpusavyje, kad ji yra neblaivi. Moterys siūlė palaukti, sakė, kad kvies policiją, bet nuėjo į namus. Buvo pavargusi, nes tą dieną acetoniniu laku buvo lakavusi staliukus, todėl iš karto nuėjo miegoti. Negirdėjo, kad būtų garsiai skambinta į duris. Garsas buvo, bet nepagalvojo, kad galėtų policija ar kažkas pan. būti. Ryte atsikėlusi labai blogai jautėsi, nukrito spaudimas, tuo metu neturėjo vaistų nuo spaudimo, tą dieną važinėti su mašina nesiruošė, todėl prie kavos išgėrė 50 g. ar mažiau brendžio ir išvažiavo su dviračiu. Pravažiavusi pamatė, kad kita mašina yra kažkiek nubraukta, buvo lietusi kitą tamsų automobilį, kuris stovėjo priekiu, apgadino jo galinį bamperį, nes suko atbuline eiga ir priekiniu posparniu užkliudė. Važiuojant dviračiu paskambino tyrėja ir liepė užeiti į skyrių. Nepagalvodama iš karto užsuko į skyrių, kur jai surašė protokolą. Apie 10.30 val. alkotesteris parodė virš 0,2 promilės. Policijos komisariate iš karto prisipažino. Pripažįsta, kad pasišalino iš įvykio vietos, dėl poelgio gailisi, prašo skirti mažesnę bausmę. Brolio automobiliui didesnių įlenkimų nepadarė, tik šiek tiek yra nusilupę priekinio posparnio dažai. Brolis dėl automobilio pretenzijų nereiškia. I. B. mašinai Chrysler lengvai perbrauktas pusės galinis posparnis (virš rato). Buvo susitikusi su I. B., ši pretenzijų neturi, jos mašina sutvarkyta, draudimas atlygino apgadinimus.

Nukentėjusioji I. B. teismo posėdyje paaiškino, kad buvo tamsus paros metas, vasara, rugpjūčio 2 d., pirmo aukšto buto langas buvo atidarytas. Pasigirdo stiprus mašinos gazavimas ir garsas. Išlindusi pro langą matė kaip mašina atsimušusi į užpakalinį jos automobilio vairuotojo pusės sparną. Išbėgo į lauką, vairuotoja buvo pavažiavusi į priekį. Pasilenkė prie jos lango ir klausė kur vairuotoja važiuoja. Jai atrodė, kad vairuotoja buvo girta, nes tai rodė veido grimasa, kūno judesiai, alkoholio kvapo nejautė. Iš karto atėjo ir liudytojos mama, kadangi jos mašina kitoje pusėje stovėjo. Jos mama pagalvojo, kad gali atsitrenkti ir į jos mašiną. Abi rėkė, kad vairuotoja nevažiuotų, nes į kitą atsimuš. Mama atėjusi taip pat pasakė, kad vairuotoja girta. Vairuotoja pasistatė mašiną ir sunkiai iš jos išlipo, net atsirėmė. Rodė vairuotojai, kad ši atsitrenkė į jos automobilio kampą, tačiau ši tvirtino, kad būtų pajautusi, pažiūrėjo į tą kampą. Pamačiusi, kad vairuotoja neblaivi, skambino policijai, tenai sakė deklaraciją pildyti, moteris nesutiko. Vairuotoja šleivodama, kreivodama sunkiai nuėjo namo. Kelis kartus pakartojo, kad palauktų, nes atvažiuos policija. Pažeidėja pasakė „tau reikia, tai ir lauk“ ir nuėjo namo. Po kelių minučių atvažiavo policija, vakare viską matavo, atliko reikalingas procedūras. Policininkas nuėjo į moters butą, bet durų niekas neatidarė. Z. deklaracijos pildyti nesiūlė, nes matė, kad ši neblaivi. Jos mašinos dėl įvykio sparnas buvo nubrozdintas, žibintas sudaužytas. Draudimas suremontavo automobilį, pretenzijų dėl jo neturi. Padaryta žala buvo įvertinta 480 Eur. Z. automobilio buvo pažeista priekinė arka, vizualus apgadinimas, atitiko automobilių sandūrio vietas.

Liudytoja N. D. paaiškino, kad L. Z. atsitrenkė į jos dukros mašiną. Buvo ketvirtadienis, tamsu. Buvo atidarytas langas, žiūrėjo televizorių ir išgirdo gazuojant mašiną ir atsitrenkimo garsą. Pažiūrėjo dukra pro langą ir pamatė, kad atsitrenkė į jos mašiną, tada išbėgo į lauką. Kai dukra išbėgo į lauką vairuotoja perstatinėjo mašiną. Ji pati išbėgo iš paskos dukrai. Dukra sakė „kur važiuojate, atsitrenkėte į mano automobilį“. Vairuotoja sakė, kad būtų pajutusi. Padavė dukrai telefoną, ji skambino policijai. Tuo tarpu liudytoja, kai ši išlipo iš automobilio, priėjo prie vairuotojos, jautėsi ne acetono, o stiprus alkoholio kvapas. Kai vairuotoja išlipo iš automobilio, atsirėmė į automobilį, susvirduliavo. Nepripažino, kad atsitrenkė į mašiną, net nebandė pažiūrėti kur atsitrenkė. Dukra klausė kur moteris eina, ji sakė, kad „jei tau reikia, tai ir lauk“.

Suinteresuotas asmuo R. G. teismo posėdžiuose nedalyvavo. Teismui pateikė pareiškimą (b. l. 50), kuriame prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Nurodė, kad L. Z. pretenzijų neturi.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė advokatė R. U. paaiškino, kad L. Z. surašytas protokolas dėl ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų. ANK 423 straipsnio 3 dalis numato atsakomybę už neblaivių, kai nustatytas lengvas neblaivumas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės, arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą. Šiuo atveju L. Z. po eismo įvykio nustatyta 0,28 promilės. Protokole nurodytos faktinės pažeidimo aplinkybės nesudaro ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo sudėties. Būtina sąlyga atsakomybei yra daigiau kaip 0,4 promilės. Šioje dalyje už 0,28 promilės atsakomybė nenumatyta ir byla turi būti nutraukta, kadangi nėra pažeidimo sudėties. Nukentėjusios ir liudytojos parodymais nėra galimybės remtis, kadangi nukentėjusioji I. B. nurodė, kad alkoholio kvapo neužuodė, o liudytoja N. D. nurodė, kad lauke užuodė alkoholio kvapą. Nukentėjusiajai I. B. susidarė vaizdas, kad L. Z. neblaivi iš eisenos, tačiau L. Z. tą dieną lakavo, prisiuosčiusi lako buvo pavargusi, be to, kai atėjo dvi moterys ir rėkė, susidarė stresinė situacija. Nėra byloje įrodymų, kad L. Z. vairavo neblaivi. Nustatytas faktas po eismo įvykio nesudaro ANK 423 straipsnio 3 dalies nusižengimo sudėties, kadangi nenustatyta, kad L. Z. įvykio metu būtų buvusi neblaivi, nenustatyta daugiau nei 0,4 promilės alkoholio. Šioje dalyje byla turėtų būti nutraukta. Dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje padaryto pažeidimo L. Z. prisipažįsta ir gailisi. Ji galvojo išsiaiškinti įvykio aplinkybes kitą dieną, nes buvo tamsu, gerai nesimatė, nepastebėjo tuo metu, kad nubrauktas automobilis. Jos veiksmuose yra ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta pažeidimo sudėtis, kadangi padaryta žala 483,47 Eur. Skiriant bausmę prašo atsižvelgti į tai, kad pažeidėja prisipažino, gailisi. ANK 426 straipsnio 7 dalis numato, kad už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus nusižengimus  gali būti skiriamas teisių atėmimas nuo 1 metų iki 3 metų. Iš pateikto institucijos išrašo apie Z. nuobaudas matyti, kad galiojančių nuobaudų ji neturi, negaliojančių nuobaudų per visą ilgą vairavimo stažą nedidelis kiekis. Vairuotojo pažymėjimas jai reikalingas, kadangi seni tėvai gyvena Lazdijų rajone, jų judėjimas ribotas, mamai operuotas ir protezuotas kelis. Tokio amžiaus asmenims reikalinga priežiūra, todėl prašo neskirti L. Z. teisės vairuoti atėmimo.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato atstovas E. T. nurodė, kad palaiko administracinio nusižengimo protokole įvardintas veikas. Pažeidimas įformintas tinkamai, yra akivaizdus, įrodytas, grindžiamas nukentėjusių, liudytojų parodymais, bylos medžiaga. Pažeidėjos dalinis prisipažinimas yra jos gynybinė pozicija. Jau įvykio vietoje buvo pasakyta, kad ji padarė pažeidimą, bet ji siekė išvengti pažeidimo dėl neblaivumo, o, siekdama išvengti girtumo nustatymo, pasišalino iš įvykio vietos. Prašo pripažinti L. Z. įvykdžius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje bei paskirti nuobaudą sankcijos numatytoje ribose.

Administraciniu nusižengimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio 4 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 12 punktas numato, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Eismo dalyviai privalo išmanyti Įstatymą, žinoti Kelių eismo taisykles (toliau – KET) (Įstatymo 12 straipsnio 2 dalis). Įvykus eismo įvykiui, eismo dalyviai, susiję su eismo įvykiu, privalo: nedelsdami sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą KET nustatyta tvarka; pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie įvykį pranešti policijai, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus; imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti medicinos pagalbą ar prireikus nuvežti nukentėjusįjį į medicinos įstaigą, išskyrus atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiojo gyvybei ar sveikatai; po eismo įvykio nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų iki bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti (Įstatymo 30 straipsnis).

Kelių eismo taisyklės, patvirtintos 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ numato, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis (KET 5 punktas). Jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą (KET 220 punktas). Su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti (KET 221 punktas).

Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. ANK 423 straipsnio 3 dalis be kita ko numato atsakomybę už alkoholį vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, lėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, apgadinimą.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. Z. savo kaltę pripažįsta iš dalies, sutinka padariusi ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą ir neigia padariusi ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą, tačiau abu padarytus nusižengimus įrodo ne tik nukentėjusiosios I. B. bei liudytojos N. D. parodymai, bet ir administracinio nusižengimo byloje surinkti kiti rašytiniai įrodymai, o būtent:

2017 m. rugpjūčio 17 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 80ANP-113397990-17 (b. l. 1), kuriame užfiksuotas nusižengimo padarymo laikas, vieta, esmė ir aplinkybės;

išrašas iš bendrosios policijos informacijos dėl pranešimo apie eismo įvykį (b. l. 51-52), kuriame užfiksuota, kad I. B. 2017 m. rugpjūčio 2 d. 23.31 val. pranešė apie eismo įvykį;

policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b. l. 2), kuriame nurodyta, kad 2017 m. rugpjūčio 2 d. apie 23.35 val. patruliuodamas gavo pranešimą, jog Birštone, Lelijų gatvėje, prie 11 namo prieš kelias minutes į kieme stovintį automobilį Crysler, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo automobilis VW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio neblaivi vairuotoja nori pasišalinti iš eismo įvykio. Nuvykus į įvykio vietą juos pasitiko pranešėja I. B., kuri paaiškino, kad matė kaip automobilių stovėjimo aikštelėje jos stovintį automobilį Crysler kliudė atbuline eiga važiuojantis automobilis VW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotoja L. Z., gyventi (duomenys neskelbtini), išlipusi iš automobilio atrodė akivaizdžiai neblaivi. Pasiūlius sulaukti policijos, ši nurodė, kad nelauks ir nuėjo link namų. Nuėjus į L. Z. namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir keletą kartų paskambinus bei pabeldus, buto durų niekas neatidarė;

eismo įvykio vietos schema (b. l. 3), kurioje nubraižyta transporto priemonių išsidėstymas po įvykio, fiksuotas automobilio Crysler, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimas, stovėjimo vieta, VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo vieta;

fotonuotraukos (b. l. 4-6), iš kurių aiškiai matyti automobilio Crysler, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai;

transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b. l. 7), kuriame užfiksuoti automobilio Crysler, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) techniniai defektai – kairysis galinis žibintas, galinis bamperis, kairysis galinis sparnas;

transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b. l. 8), kuriame užfiksuoti automobilio VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) techniniai defektai – priekinis kairės pusės sparnas, priekinės kairės pusės durys;

I. B. apklausos protokolais (b. l. 10, 11), kuriuose ji nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 3 d. apie 23.30 val. išgirdo dirbančios mašinos garsą. Pasižiūrėjusi pro langą pamatė kaip automobilis VW Golf, važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į jos automobilį Crysler, buvusį stovėjimo aikštelėje. Išbėgusi į lauką pamatė, kad automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuoja (duomenys neskelbtini) gatvės gretimame - (duomenys neskelbtini) name gyvenanti L. Z., kurią pažįsta iš matymo. Išlipusi iš automobilio vairuotoja atrodė neblaivi, nepripažino, kad atsitrenkė į automobilį. Jai parodė apgadinimus, likusius po susidūrimo, pasiūlė kviesti policiją ir palaukti. Z. nieko nelaukusi nuėjo link namų. Eismo įvykio metu apgadintas jos automobilis Crysler, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta apie 500,00 Eur žala kuri neatlyginta;

N. D. apklausos protokolas (b. l. 12), kuriame nurodyta, kad 2017 m. rugpjūčio 3 d. apie 23.30 val. buvo namuose, su dukra I. žiūrėjo televizorių ir išgirdo lauke garsiai dirbančios mašinos garsą. Su dukra pasižiūrėjo pro langą ir pamatė kaip automobilis VW Golf, važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į jos dukros automobilį Crysler, buvusį stovėjimo aikštelėje. Išbėgusi į lauką pamatė, kad automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuoja Lelijų gatvės 13 name gyvenanti L. Z., kurią ji pažįsta iš matymo. Dukra jai pasakė, kad  važiuodama atbula atsitrenkė į automobilį, tačiau Z. tvirtino, kad niekur neatsitrenkė. Tada prisiparkavusi prie pat šaligatvio išlipo iš automobilio ir nuėjo link namų. Iš Z. kalbos ir elgesio suprato, kad ši yra išgėrusi. Dukra pasiūlė paskambinti į policiją ir jos palaukti, tačiau Z. nelaukė;

R. G. apklausos protokolas (b. l. 13), kuriame jis patvirtino, kad jam priklausančiu automobiliu VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuolat naudojasi jo sesuo L. Z., todėl pretenzijų dėl automobilio apgadinimo jai neturi. Jam žala nepadaryta;

asmens blaivumo tikrinimo išrašas (b. l. 19), kuriame nurodyta, kad 2017 m. rugpjūčio 3 d. 10.24 val. L. Z. nustatytas 0,28 promilės girtumas;

UAB „Vasiliauskai“ pranešimas (b. l. 61), iš kurio matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 25 d. buvo išrašyta sąskaita 483,47 Eur sumai už automobilio Crysler, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) remontą.

Iš byloje esančių fotonuotraukų tiek ant automobilio VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tiek ir ant automobilio Crysler, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) aiškiai matomi apgadinimai, kurių pobūdis rodo, kad automobilių kontaktas, nukentėjusiosios bei liudytojos parodymais gazuojant, manevruojant pirmyn ir atgal, truko tam tikrą laiko tarpą (tai rodo ant automobilio Crysler galinio bamperio ir sparno bei ant automobilio VW Golf priekinio sparno bei priekinių durelių išsitęsusios akivaizdžios brėžimo žymės), galėjo būti girdimas ir matomas ne tik nukentėjusiajai, tačiau turėjo būti juntamas atidžiam, rūpestingam ir atsargiam vairuotojui, statančiam automobilį atbulomis gyvenamojo namo kieme, kuriame stovi ir kiti automobiliai, net ir klausantis muzikos. Apgadinimai ant automobilio VW Golf priekinio sparno bei priekinių durelių yra vairuotojo pusėje, todėl neabejotina, kad vairuotoja nesunkiai galėjo pastebėti, jog manevruoja itin arti kitos transporto priemonės, o tuo pačiu išlipdama pamatyti automobilių apgadinimus. Be to, eismo įvykio vietos schemoje pažymėti duomenys, fotonuotraukos, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiosios ir liudytojos parodymai neprieštarauja objektyviai užfiksuotiems automobilių apgadinimams, įvykio dalyvių nurodytoms transporto priemonių judėjimo ir stovėjimo trajektorijoms.

Nukentėjusioji I. B. tiek apklausta policijos pareigūnų, tiek ir teismo posėdžio metu nuosekliai paaiškino visas su 2017 m. rugpjūčio 2 d. įvykiu susijusias aplinkybes. Ji pati aiškiai ir nedviprasmiškai matė eismo įvykį, girdėjo automobilio gazavimą ir smūgį kaip L. Z., važiuodama atbuline eiga, atsitrenkė į aikštelėje stovintį jos automobilį. I. B. išbėgus į lauką ir nurodžius, kad įvažiuota į jos automobilį, L. Z. nesijautė kalta, jog įvažiavo į svetimą automobilį, dirstelėjo, tačiau automobilių atidžiai neapžiūrėjo, tiesiog nekreipė į visa tai dėmesio, pildyti eismo įvykio deklaraciją pati neketino, o nukentėjusiosios paprašyta sulaukti iškviestų policijos pareigūnų į pastarosios prašymą nereagavo, sakydama, jeigu „tau reikia, tai ir lauk“, judesiai ir išvaizda buvo panaši į neblaivaus asmens, sunkiai nuėjo link namų. Pažeidėjos argumentus, kad, jeigu būtų jutusi smūgį, būtų pildžiusi eismo įvykio deklaraciją, o, kadangi kalta nesijautė, tiesiog nuėjo namo ir neįsileido į buto duris skambinusių atvykusių pareigūnų, bylos duomenų visetu teismas vertina kritiškai, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybinę poziciją bei siekį išvengti atsakomybės, kadangi faktiniais bylos duomenimis, esant užkluptai paties pažeidimo darymo metu, nukentėjusiajai ir liudytojai nedelsiant atėjus į įvykio vietą bei nurodžius su eismo įvykiu susijusias aplinkybes, L. Z. privalėjo elgtis atsakingai, apdairiai ir rūpestingai, o ne vengti sulaukti policijos pareigūnų ir palikti visa tai aiškintis rytojaus dienai. Juolab, pačiai pažeidėjai nurodžius, kad nebuvo garantuota, jog kliudė kitą automobilį, dirstelėjusi nematė, atidžiai neapžiūrėjo, L. Z. privalėjo imtis iniciatyvos kuo greičiau patvirtinti arba paneigti jos pačios iškeltą versiją ir nedelsdama imtis veiksmų, kad būtų nustatytos faktinės įvykio aplinkybės, o ne tyčia, siekdama išvengti atsakomybės, sąmoningai, pasišalinti iš eismo įvykio, su kuria susijusi, vietos.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai. Nagrinėjamu atveju byloje surinkti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad L. Z. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, suvokė, jog sukėlė eismo įvykį, tačiau tikėdamasi išvengti atsakomybės, suprato savo veiksmų neteisėtumą ir priešingumą Kelių eismo taisyklėms, nevykdė pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje. Byloje nustatyta, kad pažeidėja, vairuodama transporto priemonę nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, kliudė aikštelėje stovintį svetimą automobilį ir jį apgadino. Ji pati eismo įvykio deklaracijos pildyti nesiūlė, o nukentėjusiajai manant, kad L. Z. vairavo būdama neblaivi, dėl ko operatyviai buvo iškviesti policijos pareigūnai, nukentėjusiajai prašant palaukti iki šie atvyks, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Taigi, pirmiau aptartais duomenimis, pažeidėjos kaltė neginčijamai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais byloje esančiais įrodymais. Versiją, kad kontakto tarp automobilių L. Z. galėjo nepajusti dėl automobilio viduje grojusios muzikos, teismas įvertinęs ne tik liudytojos bei nukentėjusiosios paaiškinimus, bet ir dviejų automobilių apgadinimų pobūdį, mastą, vertina kaip jos gynybinę poziciją ir atmeta kaip nepagrįstą. Net ir darant prielaidą, kad atsitrenkimo garsas buvo pernelyg mažas, kad jį būtų galima išgirsti sėdint automobilyje, nepajuntant kontakto, neįmanoma, kadangi nukentėjusioji ir liudytoja apie tai išgirdo ir suprato būdamos gyvenamojo namo pirmame aukšte esančio buto viduje, vertinant ir tai, kad jau buvo vėlus paros metas, dėl ko pašalinio aplinkinių bei judančių transporto priemonių triukšmo Birštono mieste jau nebebuvo. Automobilio apgadinimai, vertinant juos vertybiniu aspektu, nėra labai stiprūs, tačiau vertinant nustatytus automobilio apgadinimus buvusio kontakto pajautimo atžvilgiu - yra žymūs, aiškūs, dėl ko teismas sprendžia, kad tokio kontakto nejausti pažeidėja negalėjo. Be to, iš karto būdama informuota apie įvykusį eismo įvykį, išlipusi iš savo automobilio, atsakingai apžiūrėti automobilių nėjo. Tačiau teismo nuomone šios aplinkybės nepaneigia nustatytų faktų, kad pažeidėja kontakto nepajusti negalėjo. Nors pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, nepasunkino eismo įvykio tyrimui, tačiau teismas pažymi, kad eismo įvykis buvo ištirtas tik policijos pareigūnams kitos dienos rytą išsikvietus L. Z. į policijos komisariatą, o ne pačiai pažeidėjai atvykus savanoriškai aiškintis įvykio aplinkybių. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas konstatuoja, jog byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad L. Z., žinodama Kelių eismo taisyklių reikalavimus, suvokdama, kad įvyko eismo įvykis ir su nukentėjusiąja nesutarus dėl eismo įvykio aplinkybių, žinodama, kad tokioje situacijoje privalu iškviesti policijos pareigūnus, šios pareigos nevykdė, t. y. tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Tiek nukentėjusioji, tiek liudytoja teismo posėdyje nurodė, kad pažeidėjos išvaizda ir koordinacija, judesiai buvo kaip neblaivaus asmens, liudytoja teigė jautusi ir alkoholio kvapą. Institucija, nurodydama pažeidimo esmę, administracinio nusižengimo protokole neinkriminavo, kad L. Z. eismo įvykį sukėlė būdama neblaivi, todėl teismas administracinio nusižengimo bylą nagrinėja kaltinimo apimtyje.

Administracinėn atsakomybėn patraukta L. Z. teismo posėdyje savo kaltę dėl alkoholio vartojimo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo neigė, teigia nesupratusi, kad vairuodama kliudė kitą automobilį, buvo tamsu, ji pati buvo pavargusi, moterims pasakė, kad iš ryto ateis viską išsiaiškinti, o ryte pasijutusi blogai, gerdama kavą, išgėrė alkoholio. Tačiau byloje surinkti ir ištirti įrodymai vis dėlto leidžia daryti priešingą išvadą, o L. Z. argumentai vertinami kaip pasirinkta gynybinė pozicija. Visų pirma, L. Z. po eismo įvykio apklausiama policijos komisariate aiškiai nurodė, kad nežinojo, jog po eismo įvykio negalima vartoti alkoholio, kad reikia kviesti policiją arba supildyti eismo įvykio deklaraciją. Teismo posėdyje teigė priešingai, kad žino, ką reikia daryti įvykus įvykiui, kad reikia laukti pareigūnų, bet, kadangi nepastebėjo apgadinimų, todėl nesijautė kalta, nors kaip pripažino pati ryte ketino viską išsiaiškinti. Kaip matyti, pati administracinėn atsakomybėn patraukta L. Z. proceso metu pripažįsta tą dieną buvusi įvykio vietoje, vairavusi automobilį VW Golf, tačiau nesutinka, kad rytojaus dieną jai nustatytas 0,28 promilių girtumas sudaro ANK 423 straipsnio 3 dalyje nurodyto pažeidimo sudėtį. Bylos duomenimis L. Z. 0,28 promilių girtumas buvo nustatytas policijos komisariate kitą dieną po pažeidimo padarymo, t.y. 2017 m. rugpjūčio 3 d. 10.24 val. Teismo posėdžio metu L. Z. įrodinėjo, kad veda sveiką gyvenimo būdą, yra nusistačiusi prieš alkoholį, pripažino, kad žino ką reikia daryti įvykus įvykiui, šviesoje ketinusi viską apsižiūrėti, tačiau ant rytojaus, neva tai pasijutusi blogai dėl nukritusio spausimo, su kava išgėrė alkoholio. Šios aplinkybės rodo, kad L. Z., suprasdama, jog eismo įvykio aplinkybės nenustatytos, po sukelto eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas ne tik jos brolio, bet ir svetimam asmeniui priklausantis automobilis (į nukentėjusiosios pretenzijas nereagavo, nesutarus dėl eismo įvykio aplinkybių, ko pasekoje nukentėjusiajai iškvietus policiją, iš įvykio sąmoningai pasišalino, girdėdama pareigūnų beldimą ir skambinimą į duris buvo pasyvi, sąmoningai delsė paneigti pačios nurodytas aplinkybes, jog nėra įsitikusi dėl savo kaltės) vartoti alkoholio iš viso negalėjo, todėl jo kiekis nėra svarbus.

Taigi, remiantis byloje ištirtais pirmiau aptartais įrodymais darytina išvada, kad L. Z. kalta padariusi ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, todėl baustina.

Teismo posėdžio metu pažeidėja prašė neatimti teisės vairuoti, kadangi automobilis jai reikalingas prižiūrėti senus tėvus, vykti į darbą. Įstatymas numato, kad už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Pažymėtina, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Administracinė nuobauda taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. ANK 34 straipsnio 5 dalis iš esmės atitinka iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnio nuostatas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais išimtinais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas ir pan. (Vilniaus apygardos teismo nutartis priimta byloje Nr. ATP-58-195/2015). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje išskirtinėmis ir pakankamomis ATPK 301 straipsnio taikymui nelaiko tokių aplinkybių, kaip KET pažeidimą padarė pirmą kartą (administracinės bylos Nr. N16-949/2006, N17-1874/2006); nuoširdžiai gailisi (administracinė byla Nr. N3-020/2006); administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gyvenamosios vietos geografinė padėtis; tam tikros šeiminio – asmeninio pobūdžio aplinkybės (rūpinimasis vaikais ir artimaisiais, jų išlaikymas, bloga šeimos ar asmeninė materialinė padėtis ir pan. (administracinė byla Nr. N16-595/2006). Nagrinėjamojoje byloje, teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, atsižvelgdamas į administracinės nuobaudos tikslus ne tik nubausti, bet ir pataisyti asmenį, padariusį administracinį nusižengimą, sprendžia, jog nėra pagrindo pažeidėjai skirti švelnesnę administracinę nuobaudą, nes L. Z. padarytas pažeidimas tyčinis, pažeidėja suprato savo veiksmų esmę ir veikė sąmoningai, suprato, kad sukėlė eismo įvykį, apgadino nukentėjusiajai priklausančią transporto priemonę, vartojo alkoholį iki jo aplinkybių nustatymo, ignoravo KET reikalavimus, negerbė įstatymų. Įvertinus bylos duomenų visetą teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų L. Z. taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti lengvesnę bausmę, nei ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytas bausmės minimumas, kadangi darbo vieta, kuri yra ne daugiau septynių kilometrų atstumu nuo pažeidėjos gyvenamosios vietos Birštonas – Prienai, kur dažnai kursuoja viešasis transportas,  finansinė padėtis, nepateikus įrodymų apie šeimos sudėtį, nepilnamečius šeimos narius, artimųjų sveikatos būklė, nesant duomenų, kad be L. Z. nėra daugiau kam pasirūpinti kitame rajone gyvenančiais tėvais, pagal teismų formuojamą praktiką nelaikytinos išskirtinėmis ir švelninančiomis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį.

Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Normos, reglamentuojančios baudos skyrimą, nurodo, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. L. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas dalinį kaltės pripažinimą nelaiko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes L. Z. elgesys nebuvo kritiškas bei nuoširdus teisminio nagrinėjimo metu (ANK 35 straipsnis). L. Z. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 36 straipsnis). L. Z. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, tačiau praeityje tris kartus bausta už KET pažeidimus (greičio viršijimas) (b. l. 26-28), ji dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą, neteista. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, L. Z. už padarytus administracinius nusižengimus skirtinos straipsnių sankcijoje numatytos baudos.

Be to, kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių nusižengimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai (ANK 38 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis ANK straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.

Asmenims, už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, yra numatytas galimas transporto priemonės, kaip daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo tiesioginis objektas, priverstinis neatlygintinis konfiskavimas (ANK 423 straipsnio 5 dalis). Taigi, įstatymas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, sankcijoje numato alternatyvą dėl transporto priemonės konfiskacijos. Atsižvelgiant į tai, kad L. Z. vairavo kitam asmeniui – R. G. priklausantį automobilį, šis patvirtino, kad automobilis VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam (b. l. 14), tačiau juo naudojosi L. Z., automobilis VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis R. G., nekonfiskuotinas. Manytina, kad paskyrus piniginę baudą ir specialiosios teisės atėmimą bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti tikslai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 35-36 straipsniais, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

n u t a r i a :

Pripažinti L. Z. kalta dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 423 straipsnio 3 dalyje padarymo ir skirti jai 1 200,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų 00 ct) dydžio baudą bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams.

Pripažinti L. Z. kalta dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 426 straipsnio 1 dalyje padarymo ir skirti jai 600,00 Eur (šešių šimtų eurų 00 ct) dydžio baudą bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 38 straipsnio 2 dalimi šias nuobaudas subendrinti ir L. Z. skirti galutinę subendrintą nuobaudą 1 200,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų 00 ct) dydžio baudą bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                        Loreta Radzevičienė

Papildoma informacija:

Išaiškinti pažeidėjai, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o nutarimą apskundus – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas, banko kodas 40100, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodant įmokos kodą – 1001, administracinio nusižengimo protokole nurodytą identifikacinį kodą (ROIK) ir administracinio nusižengimo bylos numerį.

Jeigu pažeidėjas baudos sumokėti negali iš karto, jis turi teisę kreiptis į teritorinę valstybinę mokesčių inspekciją dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo, pateikiant įrodymus apie savo sunkią turtinę padėtį.

Nesumokėjus baudos per įstatymo nustatytą terminą, bus pradėtas priverstinis nutarimo skirti baudą vykdymas. Jei baudą priverstinai išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.