Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-05-15][nuasmeninta nutartis byloje][eAS-305-575-2019].docx
Bylos nr.: eAS-305-575/2019
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba 303118754 atsakovas
Kategorijos:
Bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrindai
Kiti bylos nagrinėjimo sustabdymo atvejai
Mokslas ir švietimas
Bylos nagrinėjimo sustabdymas ir atnaujinimas

?Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-305-575/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01288-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 52.1.13

 (S)

 

        img1

 

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2019 m. gegužės 15 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų P. B. ir T. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų P. B. ir T. Š. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

Pareiškėjai P. B. ir T. Š. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus (toliau – ir Kontrolierius) 2018 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. SP-2 „Dėl P. B. ir T. Š. akademinės etikos pažeidimų“ (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Skundžiamo Sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą pareiškėjai iš esmės grindė tuo, kad Sprendimas yra nemotyvuotas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 ir 2 dalių prasme (neįvardinta konkreti pažeidimų sudėtis, nėra atskirta asmenų atsakomybė, nėra atliktas faktinių aplinkybių tyrimas ir jų teisinis vertinimas), rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta, kokie pažeidimai konstatuoti ir apie kokius pažeidimus yra informuojami joje nurodyti asmenys ir institucijos. Kontrolierius nepagrįstai konstatavo akademinės etikos pažeidimus, netinkamai ištirdamas ir klaidingai interpretuodamas monografijos (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Monografija) išleidimo aplinkybes. Tyrimas dėl Monografijos išleidimo buvo atliktas vadovaujantis teisės aktais, kurie buvo priimti vėliau, nei buvo išleista Monografija, taip pažeidžiant lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) principą. Monografijos išleidimo metu nebuvo galiojančių mokslo ir studijų kodeksų, todėl Kontrolierius neturėjo kompetencijos pareiškėjų veiksmus vertinti vėlesnių teisės aktų pagrindu. Sprendime padarytos išvados, susijusios su akademine, socialine ir finansine Monografijos galimai suteikta nauda pareiškėjams, anglų kalba išversta Monografija, Monografijos recenzavimu, yra paremtos subjektyviomis prielaidomis, o ne objektyviais duomenimis. Šis tyrimas atliktas šališkai, pažeidžiant objektyvumo ir teisėtumo reikalavimus, tendencingai, atrenkant tik tam tikras aplinkybėms, iškreipiant faktus, siekiant konstatuoti pažeidimus, praleidus imperatyvius terminus bei pažeidus pareiškėjų teisę susipažinti su tyrimu, jo apimtimi ir objektu. Tai neatitinka VAĮ 3 straipsnio 1, 2 ir 4 punktų reikalavimų.

Atsakovas Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba (toliau – ir Tarnyba) atsiliepime į pareiškėjų skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepime laikėsi pozicijos, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjai pažeidė Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 39 straipsnio 5 dalies 1 punktą, todėl jų veiksmai prieštarauja profesinės etikos (akademinio sąžiningumo) principui. Kiti akademinės etikos pažeidimai konstatuoti atsižvelgus į tai, kad Monografija iki šiol yra prieinama visuomenei. Atsakovas manė, kad nėra pagrindo teigti, jog buvo pažeistas lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) principas. Kontrolierius, priimdamas skundžiamą Sprendimą, vadovavosi ne tik etikos kodeksais, bet ir kitais teisės aktais. Sprendimas nepriimtas per Įstatyme numatytus terminus dėl objektyvių priežasčių. Sprendimo išvados pagrįstos objektyviais duomenimis, jis yra teisėtas ir pagrįstas.

 

II.

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 7 d. nutartimi atnaujino administracinės bylos Nr. eI-270-463/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01288-2018-3) nagrinėjimą. Sustabdė administracinę bylą eI-270-463/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01288-2018-3) iki kol Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-1815-624/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03860-2017-0) priims atitinkamą teismo procesinį dokumentą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 81 straipsnio 9 dalimi, 100 straipsnio 1 dalies 13 punktu, 101 straipsnio 8 punktu, 102 straipsniu ir pažymėjo, kad aiškindamas ABTĮ nuostatas dėl bylos sustabdymo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad kai nagrinėjamoje administracinėje byloje pirmosios instancijos teisme ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose administracinėse bylose yra aktualūs tie patys teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, kurie yra kildinami iš tais pačiais teisės aktais reglamentuojamų teisinių santykių, nagrinėjama administracinė byla pirmosios instancijos teisme turi būti stabdoma (žr. 2014 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-991/2014).

Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eA-1815-624/2019, kurioje sprendžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. sprendimo, priimto administracinėje byloje pagal vieno iš pareiškėjų P. B. skundą atsakovui Tarnybai (tretieji suinteresuoti asmenys: Kauno technologijos universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus universitetas, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos mokslo taryba ir A. A. A.) dėl Kontrolieriaus 2017 m. spalio 17 d. Nr. SP-22 sprendimo, kuriuo konstatuoti pareiškėjo P. B. akademinės etikos pažeidimai, panaikinimo. Minėtu sprendimu teismas pareiškėjo P. B. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Nurodytoje administracinėje byloje, be kita ko, keliami klausimai dėl ginčo teisiniam santykiui taikytinų teisės normų aiškinimo ir taikymo bei Kontrolieriaus kompetencijos, vertinant pareiškėjo P. B. veiksmus akademinės etikos atžvilgiu, įtvirtintos Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, ribų. Tokie teisės aiškinimo ir taikymo klausimai iškelti pareiškėjui nustačius, kad Kontrolierius, atlikdamas tyrimą dėl 2002 m. atliktos habilitacijos procedūros, vadovavosi teisės aktais, kurie buvo priimti vėliau, nei buvo atlikta habilitacijos procedūra, dėl kurios ginčijamu sprendimu buvo nustatyti akademinės etikos pažeidimai, bei tai, kad konkrečiai 2002 m., kai buvo atliekama habilitacijos suteikimo procedūra, nebuvo priimtų galiojančių mokslo ir studijų institucijų akademinės etikos kodeksų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Monografija, dėl kurios išleidimo aplinkybių nustatyti akademinės etikos pažeidimai, buvo išleista 2006 m., tačiau Kontrolierius, atlikdamas tyrimą dėl akademinės etikos pažeidimų, vadovavosi teisės aktais, kurie buvo priimti vėliau, negu išleista minėta Monografija. Taip pat nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Monografijos išleidimo metu nebuvo priimtas ISM VUE Etikos kodeksas, kurio pažeidimą Kontrolierius skundžiamame Sprendime konstatavo. Vadinasi, tokie patys teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, kurie iškelti nurodytoje Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eA-1815-624/2019, yra keliami ir šioje administracinėje byloje.

Teisėjų kolegijos vertinimu, visa tai, kas išdėstyta, patvirtina, jog tiek šioje administracinėje byloje, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-1815-624/2019 yra keliami aktualūs teisės aiškinimo ir taikymo klausimai dėl teisės normų taikymo ir Kontrolieriaus kompetencijos, vertinant konkrečius veiksmus akademinės etikos atžvilgiu, įtvirtintos Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, ribų, kurie yra kildinami iš tais pačiais teisės aktais reglamentuojamų teisinių santykių. Sustabdant nagrinėjamą administracinę bylą, siekiama išvengti situacijos, kuri galėtų lemti skirtingų sprendimų priėmimą, esant tokioms pačioms faktinėms aplinkybėms, nesiremiant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-1815-624/2019 pateiktu šiai administracinei bylai aktualiu teisės aiškinimu.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis suformuota administracinių teismų praktika, šios administracinės bylos nagrinėjimą atnaujino ir sustabdė šią administracinę bylą, kol Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-1815-624/2019 priims atitinkamą teismo procesinį dokumentą.

 

III.

 

Pareiškėjai P. B. ir T. Š. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria administracinė byla sustabdyta, kol Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-1815-624/2019 priims atitinkamą teismo procesinį dokumentą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

1.       Teismas neturėjo pagrindo skundžiamoje nutartyje remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS146-991/2014 pateiktu ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimu. Minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje konstatuota, jog byla gali būti stabdoma, iki bus išnagrinėta kita administracinė byla, kurioje bus kuriamas teismo precedentas, sudarius išplėstinę teisėjų kolegiją. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo P. B. apeliacinio skundo kitoje byloje nagrinėjimas yra perduotas ne išplėstinei, o trijų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijai. Tai nesudaro pakankamo pagrindo šią bylą stabdyti. Be to, administracinėje byloje Nr. eA-1815-624/2019 pareiškėjo P. B. apeliacinis skundas tik maža dalimi grindžiamas Kontrolieriaus kompetencijos nustatyti akademinės etikos pažeidimus aiškinimu. Analogiškai ir šioje byloje Sprendimo neteisėtumas yra grindžiamas ne tik tuo, kad Kontrolierius neturėjo teisės ir kompetencijos nustatyti akademinės etikos pažeidimų. Taigi, pareiškėjo P. B. administracinėje byloje Nr. eA-1815-624/2019 pateiktas apeliacinis skundas ir pareiškėjų šioje byloje pateiktas skundas daugeliu atžvilgių yra grindžiami skirtingais teisiniais ir faktiniais argumentais. Todėl vien tai, kad abiejose bylose yra, be kita ko, aktualus Kontrolieriaus kompetencijos aiškinimas, negalėjo būti pagrindas teismui stabdyti šios bylos nagrinėjimą.

2.       Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, akivaizdžiai pažeidė proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principą. Skundžiama nutartis buvo priimta praėjus daugiau nei 10 mėnesių nuo pareiškėjo P. B. apeliacinio skundo administracinėje byloje Nr. eA-1815-624/2019 pateikimo ir jau įvykus net keturiems teismo posėdžiams šios bylos nagrinėjime iš esmės. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, jog nagrinėjamu atveju teismas jam tenkančios pareigos užtikrinti operatyvų ir ekonomišką šios bylos nagrinėjimą akivaizdžiai neįvykdė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, suformuotoje aiškinant ir taikant ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą administracinių bylų sustabdymo pagrindą, nuosekliai pabrėžiama, jog „<...> nors kitoje byloje nustatyti faktai gali palengvinti įrodinėjimo procesą administracinėje byloje, tačiau tai savaime nesuponuoja išvados, jog negalima nagrinėti vienos bylos, kol nėra išnagrinėta kita teisme nagrinėjama byla“. Pareiškėjų įsitikinimu, nurodytas praktikoje suformuotas aiškinimas taikytinas ir nagrinėjamoje situacijoje.

3.       Nagrinėjamu atveju neegzistuoja joks kitas pagrindas stabdyti šią bylą, kol bus išnagrinėta administracinė byla Nr. eA-1815-624/2019. Aplinkybės, kurios bus nustatytos kitoje byloje, nėra ir negali būti laikomos prejudiciniais faktais šios bylos atžvilgiu, kadangi kitoje byloje pareiškėju yra tik P. B., o šioje byloje pareiškėjais yra tiek P. B., tiek T. Š. Be to, administracinėje byloje Nr. eA-1815-624/2019 yra sprendžiamas kito Kontrolieriaus sprendimo teisėtumo klausimas (sprendimai priimti dėl skirtingų monografijų, kurios nėra susiję teisiniu ir (ar) faktiniu ryšiu).

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – 2019 m. kovo 7 d. nutarties, kuria administracinė byla sustabdyta, iki kol Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-1815-624/2019 priims atitinkamą teismo procesinį dokumentą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teismas priėmė skundžiamą nutartį ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 13 punkto (2017 m. birželio 20 d. įstatymo Nr. XIII-460 redakcija), kuriame nustatyta, kad teismas sustabdo bylos nagrinėjimą kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad bylos nagrinėjimą sustabdyti yra būtina, pagrindu.

ABTĮ 100 straipsnis pagal bylos sustabdymo pagrindus išskiria dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį bylos sustabdymą ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą. Šioje byloje taikytas bylos sustabdymo pagrindas yra fakultatyvusis. Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo skirtumas yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvusis bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai. ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatytais atvejais teismui suteikiama teisė, bet ne pareiga sustabdyti bylą; tokiais atvejais byla gali būti sustabdoma tiek paties teismo, tiek ir dalyvaujančių bylos asmenų iniciatyva (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-476-520/2018). Teismas dėl bylos sustabdymo privalo spręsti atsižvelgdamas į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes, apsvarstęs, ar tam tikros aplinkybės, sudarančios pagrindą stabdyti bylą, netrukdo teismui visapusiškai ir teisingai nustatyti esmines bylos aplinkybes, tikruosius šalių tarpusavio santykius, ar bylos sustabdymas neužvilkins jos išnagrinėjimo ir nepažeis byloje dalyvaujančių asmenų teisėtų interesų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-18-415/2018).

Administracinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų aplinkybių, trukdančių ją išspręsti.

Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje konstatavo, jog tiek nagrinėjamoje administracinėje byloje, tiek administracinėje byloje Nr. eA-1815-624/2019 yra keliami aktualūs teisės aiškinimo ir taikymo klausimai dėl teisės normų taikymo ir Kontrolieriaus kompetencijos, vertinant konkrečius veiksmus akademinės etikos atžvilgiu, įtvirtintos Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, ribų, kurie yra kildinami iš tais pačiais teisės aktais reglamentuojamų teisinių santykių. Sustabdant nagrinėjamą administracinę bylą siekiama išvengti situacijos, kuri galėtų lemti skirtingų sprendimų priėmimą, esant tokioms pačioms faktinėms aplinkybėms, nesiremiant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-1815-624/2019 pateiktu šiai administracinei bylai aktualiu teisės aiškinimu.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eA-1815-624/2019, kurioje sprendžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. sprendimo, priimto administracinėje byloje pagal vieno iš pareiškėjų P. B. skundą atsakovui Tarnybai (tretieji suinteresuoti asmenys: Kauno technologijos universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus universitetas, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos mokslo taryba ir A. A. A.) dėl Kontrolieriaus 2017 m. spalio 17 d. Nr. SP-22 sprendimo, kuriuo konstatuoti pareiškėjo P. B. akademinės etikos pažeidimai, panaikinimo. Administracinėje byloje Nr. eA-1815-624/2019, be kita ko, keliamas klausimas dėl Kontrolieriaus kompetencijos, vertinant pareiškėjo P. B. veiksmus akademinės etikos atžvilgiu, pareiškėjui nustačius, jog Kontrolierius, atlikdamas tyrimą dėl 2002 m. atliktos habilitacijos procedūros, vadovavosi teisės aktais, kurie buvo priimti vėliau, nei buvo atlikta habilitacijos procedūra, dėl kurios ginčijamu sprendimu buvo nustatyti akademinės etikos pažeidimai, bei tai, kad atliekant habilitacijos suteikimo procedūrą, nebuvo priimtų galiojančių mokslo ir studijų institucijų akademinės etikos kodeksų.

Nagrinėjamoje byloje, nors skunde yra remiamasi ir kitais motyvais, vienas pagrindinių pareiškėjų skundo argumentų yra susijęs su tuo, kad tyrimas dėl Monografijos išleidimo buvo atliktas vadovaujantis teisės aktais, kurie buvo priimti vėliau, nei buvo išleista Monografija, taip pažeidžiant lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) principą. Pareiškėjai nurodo, kad Monografijos išleidimo metu nebuvo galiojančių mokslo ir studijų kodeksų, todėl Kontrolierius neturėjo kompetencijos pareiškėjų veiksmus vertinti vėlesnių teisės aktų pagrindu. Taigi nagrinėjamoje byloje aktualūs teisės aiškinimo ir taikymo klausimai kyla dėl tų pačių teisės nuostatų, kaip ir administracinėje byloje Nr. eA-1815-624/2019.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamoje administracinėje byloje iškeltą ginčą, į tai, kad abiejose bylose į teismą su skundu kreipėsi, be kita ko, tas pats pareiškėjas, kad keliami tapatūs teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, kad teismo posėdis administracinėje byloje Nr. eA-1815-624/2019 yra paskirtas 2019 m. birželio 12 d. (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis), taigi bylos nagrinėjimas dėl sustabdymo iš esmės nebus užvilkintas, konstatuoja, kad tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino visus aspektus, reikšmingus sprendžiant klausimą dėl bylos sustabdymo ir pagrįstai sustabdė administracinę bylą vadovaudamasis ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 13 punktu. Sustabdant nagrinėjamą administracinę bylą, kaip akcentavo ir pirmosios instancijos teismas, buvo siekiama išvengti situacijos, kuri galėtų lemti skirtingų teismo sprendimų priėmimą dėl to paties asmens, esant tokioms pačioms aplinkybėms.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija pareiškėjų atskirąjį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Pareiškėjų P. B. ir T. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                                        Ramūnas Gadliauskas

 

 

                                                                Ričardas Piličiauskas

 

 

                                                                Arūnas Sutkevičius


Paminėta tekste:
  • eA-756-624/2021
  • eAS-476-520/2018