Administracinė byla Nr. A-1355-438/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00813-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 36

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

1.       Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, prašydamas panaikinti atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Kauno AVPK) Viešosios tvarkos valdybos 2016 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. 16‑IL-20-01066-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas, Kauno AVPK sprendimas) bei įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėjui priklausančius ginklus: lygiavamzdį šautuvą „TOZ 34 ER“, cal. 12x70, Nr. CE328 su dėklu, šovinių diržą su 12 kalibro vienuolika šovinių, graižtvinį šautuvą „HEYM SR 30“, cal. 7,62, Nr. 313938 su dėklu, dėtuves su 3 šoviniais (toliau – ir ginklai).

2.       Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Ginčijamu sprendimu jam buvo panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus. Atsakovas, įvertinęs jo padarytus pažeidimus, padarė išvadą, jog jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Ginčijamas sprendimas priimtas neištyrus ir objektyviai bei tinkamai neįvertinus visų aplinkybių, nesivadovaujant Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme (toliau – ir Įstatymas) įtvirtintais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais. Atsakovas tik formaliai rėmėsi pareiškėjo buvusios sutuoktinės L. K. bei nukentėjusios A. A. paaiškinimais, kurie niekaip nepatvirtina, jog pareiškėjas kelia grėsmę nurodytiems teisiniams gėriams. Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro bei Kauno rajono apylinkės prokuroro 2016 m. kovo 30 d. ir 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutarimais dėl 2016 m. sausio 16 d. bei 2012 m. liepos 25 d. konfliktų ikiteisminiai tyrimai pareiškėjo atžvilgiu buvo nutraukti.

3.       Pareiškėjas pažymėjo, jog jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nuolatinį darbą, nėra teistas, gerai charakterizuojamas, yra medžiotojas jau daugiau kaip 30 metų, todėl jo atžvilgiu negalėjo būti taikomas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktas. Byloje nėra jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, jog jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

4.       Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5.       Atsakovas nurodė, kad 2016 m. balandžio 4 d. buvo gautas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, nenustačius pareiškėjo veiksmuose veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalyje, požymių, o dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, nukentėjusiajai A. A. išaiškinta teisė kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Nutarime nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas nukentėjusiajai pranešus, kad 2016 m. sausio 16 d. jos bute pareiškėjas ją išplūdo necenzūriniais žodžiais, smaugė, trankė į sieną, rankomis į galvą bei kitas kūno vietas sudavė penkis smūgius. Tyrimo metu nustatyta, kad nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Be to, nustatyta, kad pareiškėjas, grįžęs iš medžioklės, šautuvą laikė ne seife, bet kambaryje ant spintelės.

6.       Atsakovas paaiškino, kad Kauno apygardos prokuratūros Kauno rajono apylinkės prokuratūros 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 24-1-00836-12 taip pat nustatyta, jog tarp pareiškėjo ir jo sutuoktinės nuolat kyla konfliktų, t. y. pareiškėjui išvežus seifą iš namų, dėl namuose paliktų, ne seife laikomų medžioklinių šautuvų, pareiškėjo sutuoktinė jautė pavojų. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nesant pareiškėjo veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, požymių. Už teisėtai įgyto ginklo, šaudmenų, kuriems įsigyti, laikyti ar nešioti reikalingas leidimas, saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisyklių pažeidimą pareiškėjas nubaustas administracine tvarka. Atsakovo nuomone, smurtavimas prieš kitą asmenį, ginklų ir šaudmenų laikymo reikalavimų pažeidimai charakterizuoja pareiškėją kaip keliantį grėsmę savo ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, o tai atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytus duomenis, su kuriais yra siejamas leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimas. Pareiškėjo teisė užsiimti mėgstama veikla – medžiokle, kuriai reikalingi ribotos civilinės apyvartos daiktai (šaunamieji ginklai), negali būti iškelta aukščiau visuomenės saugumo tikslo, todėl leidimo nešiotis ir leidimo laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinimas asmeniui, kuris kelia grėsmę Įstatyme įtvirtintoms visuotinėms vertybėms, yra proporcinga poveikio priemonė.

II.

7.       Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8.       Teismas bylos medžiaga nustatė, kad Kauno AVPK pareiškėjui išdavė leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 5565, kuris galiojo iki 2019 m. rugsėjo 2 d. Kauno AVPK 2016 m. balandžio 4 d. gautas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2016 m. kovo 30 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, nenustačius pareiškėjo veiksmuose veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, požymių, o dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, nukentėjusiajai A. A. išaiškinta teisė kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Nutarime nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas nukentėjusiajai pranešus, kad 2016 m. sausio 16 d. jos bute pareiškėjas ją išplūdo necenzūriniais žodžiais, smaugė, trankė į sieną, rankomis į galvą bei kitas kūno vietas sudavė penkis smūgius, grasino nušauti su namuose laikomais ginklais. Tyrimo metu nustatyta, kad nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Be to, nustatyta, kad pareiškėjas, grįžęs iš medžioklės, šautuvą laikė ne seife, bet kambaryje ant spintelės. Taip pat Kauno apygardos prokuratūros Kauno rajono apylinkės prokuratūros 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 24-1-00836-12 nustatyta, kad tarp pareiškėjo ir jo sutuoktinės nuolat kyla konfliktų, t. y. pareiškėjui išvežus seifą iš namų, dėl namuose paliktų, ne seife laikomų, medžioklinių šautuvų, pareiškėjo sutuoktinė jautė pavojų, nes pareiškėjas jai grasino, demonstruodamas namuose laikomą šautuvą. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nesant pareiškėjo veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, požymių. Už teisėtai įgyto ginklo, šaudmenų, kuriems įsigyti, laikyti ar nešioti reikalingas leidimas, saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisyklių pažeidimą pareiškėjas nubaustas administracine tvarka. Nustačius tokias aplinkybes, ginčijamu Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos 2016 m. balandžio 13 d. sprendimu Nr. 16-IL-20-01066-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“, vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu (leidimai nešiotis bei laikyti B ir C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui), pareiškėjui panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus.

9.       Teismas įvertino, kad smurtavimas prieš kitą asmenį, ginklų ir šaudmenų laikymo reikalavimų pažeidimai charakterizuoja pareiškėją kaip keliantį grėsmę savo ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, o tai atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytus duomenis, su kuriais yra siejamas leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimas. Pareiškėjo teisė užsiimti mėgstama veikla – medžiokle, kuriai reikalingi ribotos civilinės apyvartos daiktai (šaunamieji ginklai), negali būti iškelta aukščiau visuomenės saugumo tikslo, todėl leidimo nešiotis ir leidimo laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinimas asmeniui, kuris kelia grėsmę Įstatyme įtvirtintoms visuotinėms vertybėms, yra proporcinga poveikio priemonė.

III.

10.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

11.        Pareiškėjas pažymi, kad Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto, 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatos jam pritaikytos neteisingai, nes ikiteisminiai tyrimai nutraukti nenustačius veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, požymių; jis charakterizuojamas teigiamai, neteistas, už Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimus nebaustas.

12.       Atsakovas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

13.       Atsakovas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvacija, nurodo savo argumentai, pateiktus atsiliepime į pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

14.       Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2016 m. balandžio 13 d. sprendimo Nr. 16‑IL‑20‑01066-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ (b. l. 15–16), teisėtumas ir pagrįstumas.

15.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė nustatęs, kad ginčijamas Kauno AVPK sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, bei nurodęs, jog smurtavimas prieš kitą asmenį, ginklų ir šaudmenų laikymo reikalavimų pažeidimai charakterizuoja pareiškėją kaip keliantį grėsmę savo ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, o tai atitinka Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2014 m. spalio 4 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d.) 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytus duomenis, su kuriais yra siejamas leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimas; pareiškėjo teisė užsiimti mėgstama veikla – medžiokle, kuriai reikalingi ribotos civilinės apyvartos daiktai (šaunamieji ginklai), negali būti iškelta aukščiau visuomenės saugumo tikslo, todėl leidimo nešiotis ir leidimo laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinimas asmeniui, kuris kelia grėsmę Įstatyme įtvirtintoms visuotinėms vertybėms, yra proporcinga poveikio priemonė.

16.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, nes, jo vertinimu, nutarimuose nutraukti ikiteisminį tyrimą nėra duomenų apie jo smurtavimą bei keliamą grėsmę nustatytiems teisiniams gėriams, jis charakterizuojamas teigiamai, neteistas, už Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimus nebaustas.

17.       Ginčijamo Kauno AVPK sprendimo teisinis pagrindas – Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 40 straipsnio 1 dalies 10 punktas ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. iki 2016 m. birželio 17 d.) 92.3, 93–95 punktai.

18.       Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui; šiuo atveju policija nurodo atsisakymo išduoti leidimą (panaikinti leidimą) motyvus. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodyta, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui; tokiu atveju policija nurodo leidimo panaikinimo motyvus.

19.       Įstatyme nenurodyti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014).

20.       Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. sausio 25 d. nutarime konstatavo, jog ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką; įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia (be kita ko) nustatydamas įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, privalo paisyti proporcingumo principo. Konstitucinis proporcingumo principas yra vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų; įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmens teisių labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

21.       Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, nustatė, kad nors Kauno apygardos prokuratūros Kauno rajono apylinkės prokuratūros 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 24-1-00836-12 (b. l. 17–18) papildomos apklausos metu L. K. ir paneigė, jog pareiškėjas jos atžvilgiu smurtavo, tačiau šiame nutarime taip pat paminėta ir pareiškėjas šią aplinkybę patvirtino, jog jis buvo išvežęs seifą patobulinti, todėl ginklus laikė sandėliuke. Tuo tarpu iš Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus (Kėdainiai) 2016 m. kovo 30 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-02435-16 (b. l. 21–24) matyti, kad A. A. akistatos metu patvirtino apklausos metu duotus parodymus dėl pareiškėjo jos atžvilgiu naudoto smurto, taip pat, jog pastarasis, grasindamas tuo, kad padarys tvarką, atsinešė į kambarį dėžę su ginklu, pasidėjo ją ant žemės ir atsidarė, tačiau ginklo nebuvo išsiėmęs, negrasino. Taip pat šiame nutarime nurodyta ir pareiškėjas šią aplinkybę patvirtino, jog jis, grįžęs iš medžioklės, laikė ginklą ne seife, o ant lentynos, todėl policijos pareigūnai ginklą paėmė. Iš 2016 m. balandžio 5 d. išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 35–37) matyti, jog buvo padaryti įrašai apie pareiškėjo 2012 m. liepos 24 d. padarytą pažeidimą (nelaikė seife medžioklinių ginklų ir šovinių, t. y. neužtikrino jų saugojimo), 2014 m. liepos 21 d. padarytą pažeidimą (vairavo transporto priemonę, viršydamas nustatytą greitį) ir 2014 m. rugsėjo 1 d. padarytą pažeidimą (pareiškėjas, pasibaigus leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimo terminui, nesikreipė laiku dėl leidimo termino pratęsimo). 

22.       Iš prieš tai nurodytų aplinkybių matyti, kad prieš priimant ginčijamą sprendimą pareiškėjo gyvenamojoje aplinkoje įvyko konfliktas, kurio metu pareiškėjo ginklas buvo laikomas netinkamai, todėl policijos pareigūnai jį paėmė (b. l. 21–24). Netinkamas ginklo laikymo atvejis buvo užfiksuotas ir anksčiau, vėlgi kilus konfliktinei situacijai, dėl ko pareiškėjas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn (b. l. 17–18, 35–37). Dėl šių aplinkybių ginčas tarp šalių iš esmės nekyla. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog ginklai nelaikomi tinkamai (o ypač konflikto metu), parodo, kad pareiškėjui trūksta atidumo ir rūpestingumo. Tokio pobūdžio situacijos kelia pavojų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Juo labiau, kad pareiškėjas gyveno ne vienas, be kita ko, ir su dukra. Šios aplinkybės įpareigojo atsakovą taikyti Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą.

23.       Šiuo aspektu taip pat akcentuotina, kad Įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą. Sprendžiant dėl specialios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialios teisės turėjimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2833/2012). Tačiau pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės ir pateiktos pažymos bei charakteristikos (b. l. 11, 12) šiuo konkrečiu atveju priešingos išvados prieš tai nustatytų aplinkybių kontekste (žr. šio procesinio sprendimo 22 p.) nesuponuoja.

24.       Įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, atsižvelgusi į prieš tai nurodytas pareiškėjo padarytas veikas, jų pobūdį bei padarymo laiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, ir panaikino jo leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

25.       Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė bei įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.