Civilinė byla Nr. e2A-88-798/2026
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00697-2025-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.8.11.2; 3.3.1.19.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 26 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Laimos Ribokaitės ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva“ prašymą nagrinėti ginčą iš esmės ir ieškovės UAB „Internetas Vilniuje“ skundą dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos 2025 m. gegužės 29 d. nutarimo Nr. TN-336.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Internetas Vilniuje“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybą (toliau – RRT) su 2025 m. kovo 6 d. pareiškimu „Dėl neteisėto elektroninių ryšių paslaugų teikimo sąlygų keitimo“ (toliau – ir 2025 m. kovo 6 d. pareiškimas) ir su 2025 m. balandžio 15 d. patikslintu pareiškimu „Dėl neteisėto elektroninių ryšių paslaugų teikimo sąlygų keitimo“ (toliau – ir 2025 m. balandžio 15 d. patikslintas pareiškimas).
2. RRT 2025 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. TN-336 tenkino ieškovės UAB „Internetas Vilniuje“ 2025 m. kovo 6 d. pareiškimą ir 2025 m. balandžio 15 d. patikslintą pareiškimą bei priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Bitė Lietuva“ 3 009,04 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Atsakovė UAB „Bitė Lietuva“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu nagrinėti ginčą iš esmės ir tenkinti šiuos ieškinio reikalavimus – pripažinti, kad: 1) 2024 m. balandžio 15 d. pranešimas dėl UAB „Bitė Lietuva“ ir UAB „Internetas Vilniuje“ sudarytos 2022 m. gruodžio 30 d. mobilaus ryšio balso paslaugų perpardavimo galutiniams elektroninių ryšių paslaugų gavėjams sutarties (toliau – ir sutartis Nr. 1) pakeitimo ir 2) 2025 m. kovo 28 d. pranešimas dėl 2022 m. gruodžio 30 d. mobilaus ryšio balso paslaugų perpardavimo galutiniams elektroninių ryšių paslaugų gavėjams sutarties (toliau – ir sutartis Nr. 2) bei 2023 m. birželio 28 d. mobilaus ryšio balso paslaugų perpardavimo galutiniams elektroninių ryšių paslaugų gavėjams sutarties (toliau – ir sutartis Nr. 3) pakeitimų, yra teisėti ir galiojantys, UAB „Bitė Lietuva“ turėjo teisę atlikti šiuos pakeitimus. Taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad ieškovė yra atsakovės paslaugų perpardavėja, nėra galutinė elektroninių ryšių paslaugų gavėja, todėl Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2022 m. kovo 9 d. įsakymu Nr.(1.9E)1V-174 (toliau – ir Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklės arba Taisykles), netaikomos. Taikomos bendrosios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatos dėl sutarčių sudarymo ir keitimo. Pagal Bendrąsias paslaugų teikimo sąlygas UAB „Bitė Lietuva“ turi teisę vienašališkai pakeisti paslaugų kainas dėl pasikeitusios situacijos rinkoje ir objektyvių priežasčių, t. y. papildomo investavimo, dėl to padidėjusių elektros sąnaudų, infliacijos ir padidintų elektros kainų bei RRT mokesčių (CK 6.59 straipsnis).
5. Ieškovė UAB „Internetas Vilniuje“ prašė atmesti atsakovės ieškinio reikalavimus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
6. Nurodė, kad Bendrųjų paslaugų teikimo sąlygų redakcijoje, galiojusioje ginčo sutarčių sudarymo metu, neįtvirtinta UAB „Bitė Lietuva“ teisė vienašališkai pakeisti (padidinti) paslaugų kainas. Šalys susitarė, kad planų tarifai galios visą minimalų ieškovės naudojimosi atsakovės paslaugomis laiką. Atsakovės investicijos (ir papildomos investicijos) yra jos verslo sprendimas, o ne išorinė, nekontroliuojama, nuo UAB „Bitė Lietuva“ nepriklausanti aplinkybė. Kiti rinkos pasikeitimo veiksniai (infliacija, kainų, mokesčių didėjimas) nėra išlygos susitartoms paslaugų kainoms pakeisti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. lapkričio 4 d. sprendimu tenkino ieškovės UAB „Internetas Vilniuje“ 2025 m. kovo 6 d. pareiškimą ir 2025 m. balandžio 15 d. patikslintą pareiškimą. Atmetė atsakovės UAB „Bitė Lietuva“ ieškinio reikalavimus. Priteisė ieškovei iš atsakovės 8 719,04 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
8. Teismas sutiko su atsakove, kad Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklės netaikomos, kadangi UAB „Internetas Vilniuje nėra galutinė paslaugų gavėja, o yra UAB „Bitė Lietuva“ teikiamų elektroninių ryšių paslaugų perpardavėja. Taigi, ginčas kilo tarp viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų.
9. Teismas nustatė, kad ginčo sutartis sudaro Specialiosios ir Bendrosios paslaugų teikimo sąlygos. Bendrosios paslaugų teikimo sąlygos paskelbtos UAB „Bitė Lietuva“ interneto tinklalapyje www.bite.lt ir laikomos neatskiriama ginčo sutarčių dalimi (sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 Specialiųjų paslaugų teikimo sąlygų 15 punktai; sutarties Nr. 3 Specialiųjų paslaugų teikimo sąlygų 17 punktas). Bendrosiose paslaugų teikimo sąlygose įtvirtina taisyklė, kad ginčo sutarčių sąlygos paprastai keičiamos šalių susitarimu, išskyrus nurodytus atvejus: dėl rinkos sąlygų ar rinką reguliuojančių teisės aktų pasikeitimo, taip pat esant kitoms objektyvioms priežastims. UAB „Bitė Lietuva“ teigia, kad paslaugų kainų keitimo priežastis – būtinybė investuoti į naujosios (penktosios) kartos mobiliojo ryšio technologijos (toliau – 5G tinklas) plėtrą ir dėl infliacijos atsakovės investicijos viršijo planuotą 70–80 procentų dydį. UAB „Bitė Lietuva“ 2024 m. balandžio 15 d. ir 2025 m. kovo 28 d. pranešimuose nurodyta paslaugų kainų pakeitimo priežastis – vykdoma investicinė programa į paslaugų kokybę „BITĖ | Naujos kartos tinklas 2025“ (5G tinklo statyba bei jau turimų tinklų modernizavimas) (toliau – ir investicinė programa).
10. Teismas atmetė UAB „Bitė Lietuva“ argumentus, kad paslaugų kainų keitimo pagrindą sudarė neprognozuotos aplinkybės, iš esmės susijusios su didesniu negu planuotu investicijų poreikiu į 5G tinklo plėtrą bei dėl to padidėjusius veiklos kaštus. UAB „Bitė Lietuva“ neginčija aplinkybės, kad 5G tinklo plėtra (investicijų poreikis) pagal investicinę programą jai buvo žinomi 2022 m., kai pasibaigė radijo 713–733 megahercų (toliau – MHz) ir 768–788 MHz dažnių juostų aukcionas, kuriame atsakovė dalyvavo ir įgijo teisę šiais dažniais naudotis. Nors atsakovė nurodė, kad 2022 m. dalyvaudama dažnių aukcione nežinojo tikslaus investicijų poreikio, tačiau investicijų būtinybė ir masto kryptis UAB „Bitė Lietuva“ buvo objektyviai žinomi ir iš esmės buvo prognozuojami. UAB „Bitė Lietuva“ yra trečia pagal dydį elektroninių ryšių paslaugų teikėja Lietuvoje, t. y. profesionali ir stambi telekomunikacijų paslaugų bendrovė, kuri turi prisiimti galimas savo veiklos plėtros finansines pasekmes, investicijų efektyvumo ar neefektyvumo rizikas. 5G tinklo plėtra negali būti vertinama kaip UAB „Bitė Lietuva“ netikėta ar nenuspėjama aplinkybė. Tai, kad atsakovė 5G ryšio plėtrai naudoja ir kitus dažnius, ne tik aukcione įgytus, nepaneigia, jog investavimas buvo jos verslo sprendimas.
11. Teismas pažymėjo, kad UAB „Bitė Lietuva“ nurodyti kiti veiksniai (operatoriai rinkoje reguliariai peržiūri kainas; naujai priimti RRT teisės aktų pakeitimai; elektros sąnaudų padidėjimas; spartesnis negu planuota darbo atlyginimų augimas; infliacija) neatitinka objektyvių priežasčių kriterijų pagal ginčo sutarčių nuostatas bei civilinės teisės principus. Nurodyti veiksniai daro įtaką daugeliui ūkio subjektų ir savaime nesuteikia pagrindo vienašališkai keisti sutarčių sąlygas, ypač kai šios aplinkybės yra bendro pobūdžio ir prognozuojamos. Infliacija ir darbo užmokesčio didėjimas yra įprasti ekonominės dinamikos reiškiniai, o ne objektyvios priežastys. Taip pat vien tai, kad kiti operatoriai rinkoje periodiškai peržiūri paslaugų kainas ar mokėjimo planų struktūrą, savaime nesudaro teisės jiems vienašališkai keisti sudarytų sutarčių kainodaras. Konkurentų (kitų operatorių) elgesys negali pakeisti ginčo šalių tarpusavio susitarimo ar išplėsti ginčo sutartimis atsakovei suteiktų teisių. Be to, profesionali paslaugų teikėja turi padidintą pareigą formuluoti ir pateikti aiškias sąlygas dėl teisės vienašališkai keisti kainas ir turi prisiimti riziką, jeigu neišsamiai suformuluotos Bendrosios paslaugų teikimo sąlygos vėliau traktuojamos kaip suteikiančios pernelyg plačią teisinę galią.
12. Teismas padarė išvadą, kad 5G tinklo plėtra negalėjo būti pagrindas UAB „Bitė Lietuva“ vienašališkai pakeisti ginčo sutartimis susitartas paslaugų kainas, o kitos nurodytos priežastys – padidėjusios investicijos į 5G tinklo stotis, padidėjusios elektros ar darbo užmokesčių sąnaudos ir infliacija, nelaikytinos tokiomis išimtinėmis ar nenuspėjamomis sąlygomis, kurios galėtų pagrįsti UAB „Bitė Lietuva“ teisę vienašališkai pakeisti ginčo sutarčių sąlygas (padidinti paslaugų kainas). Be to, pažeistas Bendrosiose paslaugų teikimo sąlygose numatytas 30 dienų informavimo terminas, todėl 2025 m. vasario 28 d. ir 2024 m. balandžio 24 d. pranešimai yra neteisėti (nesukuriantys teisinių padarinių).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Atsakovė (toliau – ir apeliantė) UAB „Bitė Lietuva“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą –ieškinio reikalavimus tenkinti ir pripažinti, kad UAB „Bitė Lietuva“ 2024 m. balandžio 15 d. pranešimas dėl sutarties Nr. 1 pakeitimo bei 2025 m. kovo 28 d. pranešimas dėl sutarčių Nr. 2 ir Nr. 3 pakeitimo yra teisėti ir galiojantys, UAB „Bitė Lietuva“ turėjo teisę atlikti šiuos pakeitimus; priteisti UAB „Bitė Lietuva“ iš UAB „Internetas Vilniuje“ žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
13.1. Vilniaus apygardos teismas iš esmės tinkamai nustatė daugelį bylos aplinkybių, tačiau: 1) neteisingai aiškino ginčo sutarčių nuostatas; 2) netinkamai taikė bei aiškino CK 6.59 ir 6.156 straipsnių nuostatas; 3) neteisingai įvertino, kad objektyvios priežastys gali būti tik neprognozuojamos, netikėtos ar nenuspėjamos. Ginčo sutartyse šalys nesusitarė dėl neprognozuojamų, netikėtų ar nenuspėjamų kriterijų, dėl kurių sutartis gali būti keičiama. Nenumatomos ar neprognozuojamos aplinkybės nustatytos įstatyme (CK 6.204 straipsnis).
13.2. Galimybė atlikti ginčo sutarčių sąlygų pakeitimus, reaguojant į rinkos pokyčius, reiškia, kad visos finansinės tokių pasikeitimų pasekmės (rizika) negali būti taikomos tik UAB „Bitė Lietuva“. Šios pasekmės turi būti paskirstomos ginčo sutarčių šalims. Jeigu šalys siektų, kad finansinės pasekmės nebūtų perskirstomos, jos apskritai nenumatytų ginčo sutarčių keitimo galimybių (atvejų).
13.3. Teismas neįvertino, kad ieškovei suteikiama esminė apsauga, jeigu ginčo sutarčių pakeitimai jai yra netinkami, t. y. UAB „Internetas Vilniuje“ turi teisę nutraukti ginčo sutartis be jokių pasekmių ir sankcijų, nekompensuoti jai suteiktų nuolaidų.
13.4. Teismas nepagrįstai netaikė CK 6.156 straipsnio 4 dalies ir 6.59 straipsnio nuostatų bei nepagrįstai nurodė papildomus rinkos sąlygų pasikeitimo kriterijus: nenuspėjamumo, netikėtumo, ar pan. Bendrųjų paslaugų teikimo sąlygų nuostatose nėra nurodyta, kad objektyvios priežastys turi atitikti teismo nurodytus kriterijus.
13.5. Pasikeitusios rinkos sąlygos sudaro savarankišką pagrindą UAB „Bitė Lietuva“ pakeisti ginčo sutarčių sąlygas. Pranešimuose dėl ginčo sutarčių sąlygų pakeitimo ieškovei buvo nurodytas Bendrųjų paslaugų teikimo sąlygų skyriaus „Kada sąlygos gali būti keičiamos?“ a punkte apibrėžtas atvejis – rinkos sąlygų pasikeitimas. Rinkoje įvykę esminiai pasikeitimai yra: konkurentų veiksmai įrengiant daugiau ryšio siųstuvų ir peržiūrint kainodarą klientams; ekonominių rodiklių pasikeitimai (infliacijos didėjimas); elektros kainų rinkoje didėjimas; iškilęs papildomas poreikis skirti daugiau investicijų ryšių tinklo plėtrai; RRT didinami mokesčiai. Būtent dėl šių pokyčių didėjo UAB „Bitė Lietuva“ kaštai, investicijų poreikis, atitinkamai poreikis pakeisti ginčo sutarčių sąlygas. Šalys aiškiai susitarė, kad UAB „Bitė Lietuva“ pakeis ginčo sutartis, jeigu pasikeis rinkos sąlygos, t. y. vienos šalies padidėjusių kaštų dalis bus kompensuojama, pakeičiant nustatytą kainodarą.
13.6. Vertinant rinkos sąlygų pasikeitimus svarbiausia tai, kad jie įvyko ne prieš ginčo sutarčių sudarymą, o po jų sudarymo ir ne iš karto, bet praėjus tam tikram laikui. Apeliantė negalėjo prognozuoti rinkos sąlygų pasikeitimo. Sutarčių sudarymo metu apeliantė negalėjo numatyti, kad 2022 m. ir 2023 m. rodikliai bus blogesni negu prognozavo Europos centrinis bankas.
13.7. Teismo išvados prieštarauja ir sutarčių privalomumo principui(CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarčių pakeitimo galimybė, jeigu paaiškėja, kad taikomos kainos nebeatitinka rinkos situacijos, reiškia, jog UAB „Bitė Lietuva“ suteikiama galimybė koreguoti galimai netikslius skaičiavimus ir paskirstyti jų pasekmes abiem šalim, o ieškovei suteikiama teisė nutraukti ginčo sutartis, jeigu jų sąlygų pakeitimai jai nepriimtini.
13.8. Teismas nepagrįstai nurodė, kad infliacija, darbo užmokesčio didėjimas yra įprasti ekonominės dinamikos reiškiniai, o ne objektyvios priežastys. Infliacijos didėjimo ir ekonomikos lėtėjimo nenumatė net ekonomines prognozes rengiantis Europos centrinis bankas. Europos centrinio banko nustatyta palūkanų norma 2021 m. euro zonoje buvo mažesnė negu 0 proc., o metinė infliacija 2021 m. siekė 4,68 proc. 2022 m. buvo prognozuojama, kad: metinė infliacija 2022 m. sudarys 6,7 proc., o 2023 m. – 2,2 proc. bei BVP augimas 2022 m. ir 2023 m. sudarys po 3,4 proc. Realūs ekonominiai rodikliai neatitiko prognozių: 2022 m. faktinė infliacija siekė 19,71 proc., t. y. beveik tris kartus didesnė negu prognozuota, o 2023 m. – 9,12 proc., t. y. daugiau negu keturis kartus didesnė negu prognozuota. Bendrasis vidaus produktas (toliau – BVP) 2022 m. sudarė tik 2,4 proc., o 2023 m. sumažėjo iki 0,34 proc., t. y. ekonomika faktiškai patyrė recesiją. Infliacijos kilimas didina apeliantės veiklos kaštus.
13.9. UAB „Bitė Lietuva“ įdiegė 5G tinklo technologiją, kad galėtų sėkmingai konkuruoti rinkoje, taip pat pastatė daugiau stočių negu planavo ir naujos kartos persiunčiamų duomenų srautas buvo didesnis negu planuotas. Tai paskelbta RRT ataskaitose. Įdiegtų stočių efektyvumas pasirodė apie 50 proc. mažesnis negu tikėtasi dėl įvairiausių techninių priežasčių (pvz., ryšio mažesnis pralaidumus dėl pastatų, kuriuose dažniausiai būna klientai, savybių, modemų techninių charakteristikų ir pan.). Tai reiškia, kad investicijų į stotis efektyvumas buvo mažesnis, todėl reikėjo papildomų investicijų.
13.10. UAB „Bitė Lietuva“ išlaidos elektrai labai padidėjo dėl didesnio kiekio įrengtų 5G tinklo stočių ir netikėtai padidėjusių elektros kainų. Atsakovės elektros sąnaudos nuo 2020 m. padidėjo tris kartus ir į buvusį lygį neatsistatė. Elektros kaštų pasikeitimas rinkoje turėjo akivaizdų neigiamą poveikį UAB „Bitė Lietuva“ (5G tinklo planuotos investicijos viršytos apie 70–80 proc.). Išlaidos 5G tinklo plėtrai 2023 m. buvo dvigubai didesnės negu 2021 m. ir šių išlaidų poreikis iš esmės nesikeičia trejus metus.
13.11. Elektros sąnaudos (vidutinė kaina NordPool biržoje) nuo 2020 m. padidėjo kelis kartus ir išliko, o 2022 m. apskritai buvo ypatingai didelės, šios sąnaudos susikaupė vėlesniems laikotarpiams, nes jos nebuvo kompensuojamos iš apeliantės gaunamo atlyginimo už paslaugas.
13.12. 2025 m., palyginus su 2020 m., RRT nustatyti mokesčiai padidėjo 1,5 karto (nuo 2,2 iki 3,1 mln. Eur).
13.13. 2020 m. ir 2021 m. vidutiniškai investicijų, elektros ir mokesčių sąnaudos buvo 17,2 mln. Eur. 2022 m., 2023 m. ir 2024 m. šios sąnaudos buvo didesnės už vidutines, atitinkamai: 10,6 mln. Eur, 14,9 mln. Eur, ir 11,6 mln. Eur (iš viso 37 mln. Eur). Tam, kad vien tik šį skirtumą kompensuotų, visoms 1,376 mln. SIM (angl. Subscriber Identity Module) kortelių, apeliantė turėtų taikyti papildomą atlyginimą – 2,24 Eur per mėn.
13.14. Ieškovė yra profesionali, stipri ginčo sutarčių šalis. Ieškovė neturi savo elektroninių ryšių tinklų, perparduoda apeliantės teikiamas paslaugas galutiniams vartotojams, kuriems taiko didesnes negu UAB „Bitė Lietuva“ taikomas paslaugų kainas (taiko apie 182 proc. antkainį). Paslaugų kainų skirtumas sudaro sąlygas ieškovei, kuri turi vieną darbuotoją ir naudojasi UAB „Bitė Lietuva“ tinklu, gauti viršpelnius.
13.15. Kainodaros peržiūra universali ir taikoma visiems UAB „Bitė Lietuva“ klientams. Ginčydama kainodaros pakeitimus ieškovė iš esmės siekia įgyti ir išsaugoti privilegijuotą padėtį palyginus su kitais rinkos dalyviais, kurie laikosi pakeistų susitarimų.
13.16. RRT nėra pripažinusi, kad UAB „Bitė Lietuva“ turėjo (turi) didelę ryšio paslaugų teikimo ar mažmeninėse šių paslaugų rinkose didelę įtaką. Tarp visų operatorių yra konkurencija ir nė vienas iš jų nedominuoja. Konkurencijos taryba nėra pripažinusi, kad apeliantė rinkoje (rinkos dalyje) turi dominuojančią padėtį. UAB „Bitė Lietuva“ pajamų dalis (21,13 proc.) mažesnė negu kitų dviejų didžiųjų Lietuvos telekomunikacijų operatorių (akcinės bendrovės (toliau – AB) Telia Lietuva ir UAB „TELE2“) ir apeliantė užima mažesnę negu 40 proc. rinkos dalį, skaičiuojant pagal gaunamas pajamas iš atitinkamų paslaugų. M2M (angl. (angl.Machine-to-Machine) paslaugos rinkos dalis – 34,36 proc.
14. Ieškovė UAB „Internetas Vilniuje“ atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
14.1. RRT kompetencija apima ne tik ginčų tarp ūkio subjektų nagrinėjimą ne teismo tvarka, bet ir nuolatinę elektroninių ryšių rinkos stebėseną, tyrimą bei reguliavimą. RRT atmetė apeliantės teiginius apie objektyvias priežastis ir rinkos sąlygų pasikeitimą. RRT aiškiai nurodė, kad UAB „Bitė Lietuva“ investicijos į 5G tinklą buvo žinomos iki ginčo sutarčių sudarymo ir yra jos verslo rizika. RRT nenustatė objektyvių priežasčių, kurios pagrįstų paslaugų kainų padidinimo būtinybę.
14.2. Apeliantė yra viena iš trijų didžiausių mobiliojo ryšio operatorių Lietuvoje ir užima dominuojančią rinkos dalies padėtį. Ieškovė yra nuo apeliantės infrastruktūros priklausoma rinkos dalyvė.
14.3. Apeliantė, siekdama, kad rinkos sąlygų pasikeitimas būtų pagrindas vienašališkai keisti sutarčių sąlygas, formuoja ydingą teisinę poziciją, nori sukurti teisinę situaciją, kurioje tarpininkas tampa priklausomas nuo operatoriaus vienašališkos valios, ignoruojant pacta sunt servanda (sutarčių reikia laikytis) pamatinį privatinės ir viešosios teisės principą. Atsakovė nori sąvoką „rinkos sąlygos“ aiškinti plačiai, į ją įtraukia bet kokius savo verslui nepalankius pokyčius. Neaiškumai privalo būti aiškinami pagal contra proferentem (prieš siūliusįjį) taisyklę, įtvirtintą CK 6.194 straipsnio 4 dalyje.
14.4. UAB „Bitė Lietuva“ ginčo sutarčių pakeitimą grindžia: infliacija, elektros, mokesčių kainų padidėjimu, investicijų poreikiu, t. y. įprasta sandorių vykdymo suvaržymo situacija (lot. rebus sic stantibus), kurią reglamentuoja CK 6.204 straipsnis.
14.5. Apeliantė neįrodė, kad infliacijos, elektros kainų ir kt. pokyčiai iš esmės pakeitė prievolių pusiausvyrą. Jeigu UAB „Bitė Lietuva“ gali vienašališkai dėl rinkos sąlygų pasikeitimo (infliacijos, energetinių kaštų, RRT mokesčių) didinti fiksuotas kainas, tuomet ieškovei, patyrusiais analogiškais ekonominius sunkumus, apeliantės paslaugų kaina turi būti sumažinta.
14.6. Byloje nėra įrodymų, kad investicijos būtų sužlugdžiusios UAB „Bitė Lietuva“ verslo modelį ar padariusios ginčo sutarčių vykdymą nuostolingą. Esant gerai finansinei padėčiai, vienašališkas kainų didinimas, motyvuojant investicijų našta, yra siekis dar labiau padidinti pelno maržą silpnesnės šalies sąskaita, o tai prieštarauja sąžiningumo principui.
14.7. Infliacija, palūkanų normų kaita ir energijos išteklių kainų svyravimai yra standartinė makroekonominė rizika, kurią neišvengiamai prisiima kiekvienas verslo subjektas, sudarydamas ilgalaikę terminuotą sutartį su fiksuota kaina, įskaitant ieškovę.
14.8. Nors mokesčių pasikeitimas yra išorinis veiksnys (faktas), tačiau apeliantė turi įrodyti ir proporcingumą bei esminę įtaką sutarties vykdymui. Deklaruojamas 0,5 mln. eurų metinis išlaidų padidėjimas dėl mokesčių, paskirsčius jį visoms aktyvioms apeliantės SIM kortelėms (angl. Subscriber Identity Module) (kurių yra virš 2,7 mln.), sudaro apie 0,015 Eur (pusantro cento) per mėnesį (toliau – mėn.) vienam abonentui. Ieškovei vienašališkai nustatyti esminiai kainų padidinimai: plano „Mobilusis neriboti GB“ kaina padidinta 4,30 Eur suma (nuo 4,00 Eur iki 8,30 Eur) ir plano „Euro GB MAX“ – 2,45 Eur suma (nuo 3,00 Eur iki 5,45 Eur). Kainos kėlimas šimtus kartų viršija realų sąnaudų padidėjimą.
14.9. Apeliantė nori, kad būtų leista pažeisti ginčo sutartis, kadangi nori uždirbti daugiau negu konkurentai. Tai reiškia prašyti teismo apsaugoti ne sutarties stabilumą, o vienos šalies komercinius interesus silpnesnės šalies sąskaita. Tai prieštarauja sąžiningai konkurencijai ir sutarčių teisės logikai. Be to, UAB „Bitė Lietuva“ pelnas sistemingai didėjo: 2022 m. – 82,4 mln. Eur, 2023 m. – 64,2 mln. Eur, o 2024 m. pasiekė 77,3 mln. Eur (t. y. padidėjo net 13 mln. Eur, lyginant su 2023 m.).
14.10. Apeliaciniame skunde bandoma sureikšminti infliaciją, ji nurodoma kaip pagrindinė kainų kėlimo priežastis, nors pranešimuose infliacija nenurodyta. Pirmosios instancijos teismas įvertino apeliantės veiksmų teisėtumą pagal aplinkybes, kurios egzistavo vienašališko sandorio sudarymo (pranešimo pateikimo) metu. Dėl to apeliacinio skundo argumentai, grindžiami naujais faktiniais pagrindais (infliacija, elektros kainomis, konkurentų veiksmais kaip savarankišku pagrindu), turėtų būti atmesti kaip neleistini šioje stadijoje.
14.11. Ieškovės veiklos pelningumas, antkainiai ar verslo modelis neturi teisinės reikšmės vertinant vienašališko kainų keitimo teisėtumą. Be to, UAB „Bitė Lietuva“ lygina didmeninę kainą be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) (kurią moka ieškovė) su mažmenine kaina su PVM (kurią moka vartotojas). Toks lyginimas matematiškai iškreipia rezultatą ir dirbtinai padidina tariamą maržą. Apeliantė ignoruoja, kad mažmeninių paslaugų teikėjas patiria klientų aptarnavimo, rinkodaros, skolų administravimo, techninės pagalbos, Informacinių technologijų sistemų palaikymo ir kitus kaštus, kurių nepatiria didmeninę paslaugą teikiantis subjektas. Teigti, kad skirtumas tarp pirkimo ir pardavimo kainos yra grynasis pelnas, yra ekonominis klaidinimas. Taip pat apeliantė nutyli, kad vienašališku 2025 m. birželio 26 d. sprendimu apribojo ieškovei paslaugų teikimą ieškovei, 2025 m. birželio 26 d. pranešimu informavo, jog nustato maksimalų aktyvių balso paslaugų kortelių (abonentų) limitą – 2 500 vnt., kurį pasiekus bus ieškovei uždrausta aktyvuoti naujas paslaugas, nepaisant to, kad ginčo sutartys numato neribotą prijungiamų abonentų skaičių. Tai apeliantė padarė dėl to, kad ieškovės finansinė padėtis ir mokumas sukėlė susirūpinimą.
14.12. Apeliantė teigia, kad neužima dominuojančios padėties rinkoje, todėl jai negali būti taikomi griežtesni standartai. Ši gynyba grindžiama manipuliacijomis: 1) klaidinančiu Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (toliau – ERĮ) ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – KĮ) aiškinimu; 2) faktinių duomenų iškraipymu, selektyviai skaičiuojant rinkos dalį ir ignoruojant RRT ataskaitų metodiką. Ieškovės skaičiavimais, M2M paslaugos rinkoje UAB „Bitė Lietuva“ užima padėtį, kuri viršija KĮ 3 straipsnio 11 dalyje numatytą 40 proc. ribą, nuo kurios preziumuojama dominuojanti padėtis. Vadovaujantis oficialia RRT ataskaita (8 lentele), bendras rinkos dydis (visų operatorių aktyvių SIM kortelių skaičius) sudaro 6 822 400 vnt. Atlikus matematinį skaičiavimą, gaunama, kad atsakovės užimama realioji visos rinkos dalis pagal SIM kortelių skaičių apytiksliai yra 43,06 proc.
14.13. UAB „Bitė Lietuva“ neišvengiamai kontroliuoja mažmeninę rinką, kadangi ieškovė perka didmenines paslaugas (SIM korteles), kurias perparduoda mažmeninėje rinkoje. Ieškovės perkamos SIM kortelės yra apeliantės dominuojamos infrastruktūros dalis.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų.
16. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, daro išvadą, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių skundžiamos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.
17. UAB „Bitė Lietuva“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 4 d. sprendimo, kuriuo ginčas išnagrinėtas iš esmės ir atsakovės reikalavimai atmesti. Apeliaciniame skunde nekvestionuojamas teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumas ir dydis. Taigi, apeliacijos objektas – Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 4 d. sprendimas, kuriuo atsakovės UAB „Bitė Lietuva“ ieškinio reikalavimai atmesti, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
18. UAB „Bitė Lietuva“ teikia integruotas mobiliojo ryšio, duomenų perdavimo, interneto ir išmaniosios televizijos paslaugas privatiems bei verslo klientams.
19. UAB „Internetas Vilniuje“ teikia spartaus šviesolaidinio interneto, belaidžio 4G, 5G interneto, išmaniosios skaitmeninės televizijos, mobiliojo ryšio, vaizdo stebėjimo sistemų ir kitas elektroninių ryšių paslaugas; yra pranešusi RRT apie viešojo mobiliojo ryšio paslaugų teikimą nuo 2018 m. balandžio 30 d.
20. UAB „Bitė Lietuva“ ir UAB „Internetas Vilniuje“ sudarė tris sutartis dėl mobilaus ryšio balso paslaugų perpardavimo galutiniams elektroninių ryšių paslaugų gavėjams (toliau – ir ginčo sutartys): 1) 2022 m. gruodžio 30 d.; šią sutartį patvirtina 2022 m. gruodžio 27 d. specialiosios paslaugų teikimo sąlygos Nr. CLSZ_2022_12_27_01 ir jų priedai dėl mokėjimo planų ir sąlygų (mokėjimo planas „EURO GB Max“) (toliau – ir sutarties Nr. 1 Specialiosios sąlygos); 2) 2022 m. gruodžio 30 d.; šią sutartį patvirtina 2022 m. gruodžio 27 d. specialiosios paslaugų teikimo sąlygos Nr. CLSZ_2022_12_27_01 ir jų priedai dėl mokėjimo planų ir sąlygų (mokėjimo planas „Mobilusis neriboti GB“) (toliau – ir sutarties Nr. 2 Specialiosios sąlygos); 3) 2023 m. birželio 28 d.; šią sutartį patvirtina 2023 m. birželio 28 d. specialiosios paslaugų teikimo sąlygos Nr. CPSM_2023_06_28_0124 ir jų priedai dėl mokėjimo planų ir sąlygų (mokėjimo planas „5G Biuro internetas Neribotas“) (toliau – ir sutarties Nr. 3 Specialiosios sąlygos).
21. Sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 galiojimo terminas sueina 2026 m. gruodžio 30 d. (2022 m. gruodžio 30 d. + 48 mėn.), sutarties Nr. 3 – 2026 m. birželio 28 d. (2023 m. birželio 28 d. + 36 mėn.).
22. UAB „Bitė Lietuva“ 2024 m. balandžio 15 d. pateikė UAB „Internetas Vilniuje“ pranešimą dėl sutarties Nr. 1 sąlygų (kainodaros) pakeitimo, o 2024 m. balandžio 24 d. pranešė apie kainodaros nuo 2024 m. gegužės 1 d. pakeitimus naujų numerių prijungimui.
23. UAB „Internetas Vilniuje“ kreipėsi į RRT su 2025 m. kovo 6 d. pareiškimu „Dėl neteisėto elektroninių ryšių paslaugų teikimo sąlygų keitimo“.
24. UAB „Bitė Lietuva“ 2025 m. kovo 28 d. pranešimais vienašališkai pakeitė sutarčių Nr. 2 ir Nr. 3 sąlygas (kainas).
25. UAB „Internetas Vilniuje“ kreipėsi į RRT su 2025 m. balandžio 15 d. patikslintu pareiškimu „Dėl neteisėto elektroninių ryšių paslaugų teikimo sąlygų keitimo“.
26. RRT 2025 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. TN-336 patenkino ieškovės UAB „Internetas Vilniuje“ 2025 m. kovo 6 d. pareiškimą ir 2025 m. balandžio 15 d. patikslintą pareiškimą bei priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Bitė Lietuva“ 3 009,04 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Dėl vienašališko ginčo sutarčių sąlygų (paslaugų kainų) pakeitimo
27. ERĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas reglamentuoja visuomeninius santykius, susijusius su elektroninių ryšių paslaugomis, elektroninių ryšių tinklais ir su jais susijusiomis priemonėmis bei paslaugomis, elektroninių ryšių išteklių naudojimu, taip pat visuomeninius santykius, susijusius su radijo ryšio įrenginiais, galiniais įrenginiais ir elektromagnetiniu suderinamumu. ERĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartis yra viešoji sutartis, kuri turi būti sudaroma laikantis CK ir šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, o viešosios elektroninių ryšių paslaugos turi būti teikiamos laikantis CK, šiame įstatyme ir RRT tvirtinamose Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklėse nustatytų reikalavimų.
28. Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių, galiojusių ginčo sandorių sudarymo metu, 1 punkte nustatyta, kad Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) nustato viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo galutiniams viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjams sutarties turinio reikalavimus, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo galutiniams paslaugų gavėjams tvarką ir sąlygas, mokėjimo už šias paslaugas tvarką, informacijos skelbimo ir teikimo tvarką bei sąlygas. Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 2 punkte įtvirtinta, kad Taisyklės, išskyrus šį punktą, netaikomos viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams, kurie pagal Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymą yra labai mažos įmonės ir kurie teikia tik su numeriu nesiejamas asmenų tarpusavio ryšio paslaugas. Šiame punkte nurodyti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, prieš sudarydami sutartis su galutiniais paslaugų gavėjais, privalo juos informuoti apie šioje dalyje nurodytos išimties taikymą konkrečiai sutarčiai. Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 3.1 papunktyje pateiktas mokėjimo plano apibrėžimas – įkainių (tarifų) visuma, taikoma tam tikroms viešosioms elektroninių ryšių paslaugoms ar jų rinkiniui. Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 20 punkte nurodyta, kad viešosios elektroninių ryšių paslaugos teikiamos sudarius sutartį su viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėju ar jo įgaliotu atstovu raštu arba viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjo nustatytais atvejais konkliudentiniais veiksmais.
29. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo ne tarp galutinio paslaugų gavėjo ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjo, bet tarp viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjos ir perteikėjos (tarpininkės). Ieškovė nurodo, kad iš apeliantės perka didmenines paslaugas (SIM korteles), kurias perparduoda mažmeninėje rinkoje. Sudarytų sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 4 punktuose bei sutarties Nr. 3 6 punkte nurodyta, kad UAB „Internetas Vilniuje“: i) veikia kaip tarpininkė tarp UAB „Bitė Lietuva“ ir jos klientų (galutinių paslaugų vartotojų), UAB „Bitė Lietuva“ suteiktų telefono numerių pagrindu; ii) administruoja paslaugų, teikiamų UAB „Bitė Lietuva“ galutiniams paslaugų vartotojams teikimą ir atsiskaitymą už UAB „Bitė Lietuva“ suteiktas paslaugas. UAB „Internetas Vilniuje“ abonentais pagal šias sutartis laikomi galutiniai paslaugų vartotojai, t. y. bet kokie Lietuvoje gyvenantys ar kitą pastovių ryšį su Lietuva turintys asmenys.
30. Sutarties Nr. 1 (plano „EURO GB Max“) Specialiųjų paslaugų teikimo sąlygų 3 punkte nurodyta, kad: „Kiekvienam atskirai numeriui nustatomas 3 eurų per mėnesį maksimalių išlaidų kontrolės limitas“. Sutarties Nr. 2 (plano „Mobilusis Neriboti GB“) Specialiųjų paslaugų teikimo sąlygų 3 punkte įtvirtinta, kad: „Kiekvienam atskiram numeriui nustatomas 4 eurų per mėnesį maksimalių išlaidų kontrolės limitas“. Sutarties Nr. 3 (plano „5G Biuro internetas Neribotai“) Specialiųjų paslaugų teikimo sąlygų 4 punkte nurodyta, kad: „Kiekvienam atskiram numeriui su mokėjimo planu (5G Biuro internetas < 100 Mb/s) nustatomas 8,90 Eur per mėnesį maksimalus išlaidų kontrolės limitas ir kiekvienam atskiram numeriui su mokėjimo planu (5G Biuro internetas Neribotas) nustatomas 14,90 Eur per mėnesį maksimalus išlaidų kontrolės limitas“.
31. Ginčo sutartys sudarytos prisijungimo būdu, pagal UAB „Bitė Lietuva“ parengtas standartines ir apeliantės interneto tinklalapyje paskelbtas Bendrąsias paslaugų teikimo sąlygas. Bendrųjų paslaugų sąlygų, galiojusioje ginčo sandorių sudarymo metu, dalyje „Kada sąlygos gali būti keičiamos?“ nurodyta, kad: „Paslaugų teikimo sąlygos paprastai keičiamos šalių susitarimu, išskyrus toliau nurodytus atvejus: (a) „Bitė“ gali keisti paslaugų teikimo sąlygas, funkcijas ir pajėgumus, taip pat paslaugų kainas ir mokesčius bei mokėjimo tvarką, pasikeitus rinkos sąlygoms ar rinką reguliuojantiems teisės aktams, taip pat esant kitoms objektyvioms priežastims; (b) Jeigu Lietuvos Respublikos atsakingos institucijos priims sprendimus, kuriais bus pakeisti Specialiųjų sąlygų pasirašymo dieną taikomi nacionaliniai ar tarptautiniai mokesčiai, rinkliavos ar bet kokios kitos piniginės prievolės, susijusios su „Bitės“ ūkine komercine veikla ar teikiamų paslaugų bei parduodamų prekių apmokestinimu, „Bitė“ turi teisę atitinkamai pakeisti pagal Specialiąsias sąlygas teikiamų paslaugų kainą, tačiau ne daugiau, negu ją paveikė pasikeitusios aplinkybės. Tokiu atveju kainų pasikeitimas nebus laikomas paslaugų teikimo sąlygų ar kainų pakeitimu“.
32. Apeliantė, remdamasi Bendrųjų paslaugų sąlygų dalies „Kada sąlygos gali būti keičiamos?“ a punktu, vienašališkai pakeitė (padidino) ginčo sutartimis susitartas kainas, t. y.: 1) sutarties Nr. 1 mokėjimo planui „EURO GB Max“ taikytas kainas padidino nuo 3 Eur iki 5,45 Eur mėn.; 2) sutarties Nr. 2 mokėjimo planui „Mobilusis Neriboti GB“ taikytas kainas 814 abonentų padidino nuo 4 Eur mėn. iki 8,30 Eur mėn. ir 70 abonentų nuo 6 Eur mėn. iki 9 Eur mėn.); 3) sutarties Nr. 3 mokėjimo planui „5G Biuro internetas Neribotai“ taikytą kainą padidino nuo 14,90 Eur mėn. iki 16,90 Eur mėn.
33. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo konstatavimu, kad Bendrųjų paslaugų sąlygų dalies „Kada sąlygos gali būti keičiamos?“ a punkte nurodytos abstrakčios sąvokos: „pasikeitus rinkos sąlygoms ar rinką reguliuojantiems teisės aktams“ ir „esant kitoms objektyvioms priežastims“.
34. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo, ar UAB „Bitė Lietuva“ nurodyti rodikliai – infliacija, elektros kainų didėjimas bei papildomų investicijų poreikis – laikomi (nelaikomi) rinkos sąlygų pasikeitimu. Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti byloje fakto ir teisės klausimus, turi pats pašalinti bylos faktinių aplinkybių nustatymo klaidas, taip pat nustatytus materialiosios ir proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015).
35. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas (lot. pacta sunt servanda) – teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Šis principas yra būtina sutarčių teisės efektyvumo sąlyga. Tačiau tam tikrais atvejais besąlygiškas reikalavimas vykdyti sutartį gali būti nepateisinamas kaip neatitinkantis protingumo ir sąžiningumo principų, todėl teisinis reglamentavimas nustato pacta sunt servanda principo išimtis. Viena tokių išimčių – iš esmės pasikeitusių aplinkybių (lot. rebus sic stantibus) institutas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu: 1) tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo; 2) tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti; 3) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti; 4) nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos (CK 6.204 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-1075/2025, 32, 33 punktai).
36. Sutarties vykdymo suvaržymas turi būti esminis, pažeidžiantis šalių interesų pusiausvyrą, reikalavimas įvykdyti sutartį tokiomis aplinkybėmis prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-145-421/2018, 47 punktas). Konkrečios sutarties vykdymo suvaržymai kiekvienoje byloje vertintini individualiai, atsižvelgiant į nustatytą pokyčio mastą, sutartimi prisiimtos rizikos laipsnį, sutarties šalių statusą ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2013).
37. Sprendžiant dėl numanomos rizikos prisiėmimo taip pat atsižvelgtina į sutarties rūšį, tikslus, tikrąją šalių valią, jų statusą, patirtį, ankstesnę komercinę praktiką ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2013).
38. Numatomumo aplinkybė vertinama pagal protingumo kriterijų, t. y., kad šalis privalo protingai numatyti ateities įvykius bei kliūtis, galinčias iškilti sutarties vykdymo metu; dėti tam tikras pastangas domėtis ir aiškintis būsimos sutarties vykdymo aplinkybes, kontekstą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2014). Jeigu šalis numatė aplinkybių pasikeitimą ir neįtraukė į sutartį specialiai šiam pasikeitimui reguliuoti skirtų sąlygų, tai galima daryti prielaidą, kad ši šalis prisiėmė atsakomybę vykdyti sutartį didesnės atsakomybės sąlygomis ir (arba) už šią riziką gavo tinkamą kompensaciją (Zapolskis, P. Aplinkybių pasikeitimo įtaka sutarties vykdymui: daktaro disertacija. Vilnius, 2012, p. 152).
39. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad kainodaros peržiūra buvo universali ir taikoma visiems UAB „Bitė Lietuva“ klientams (tarpininkams) bei nebuvo nukreipta individualiai į ieškovę (CPK 178 straipsnis).
40. Iki ginčo sutarčių sudarymo (2022 m. gruodžio 30 d. ir 2023 m. birželio 28 d.) apeliantė žinojo apie investicijas į 5G tinklą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 577 patvirtino Lietuvos Respublikos penktosios kartos judriojo ryšio (5G) plėtros 2020–2025 m. gaires. Lietuvoje trys pagrindinės mobiliojo ryšio operatorės (AB Telia Lietuva, UAB „Bitė Lietuva“ ir UAB „TELE2“) 2022–2025 metų laikotarpiu aktyviai investavo į viešojo elektroninių ryšių tinklo infrastruktūrą, įskaitant 5G ryšio tinklus. Apeliantė UAB „Bitė Lietuva“ dalyvavo aukcionuose ir 2022 m. rugpjūčio mėn. įsigijo naujos kartos 5G mobiliojo ryšio tinklų bei jų diegimui reikalingus dažnių ruožus (3,5 Gh, 700Mhz ir 713–733 MHz ir 768–788 MHz). 5G tinklo įdiegimas (kūrimas) buvo UAB „Bitė Lietuva“ viešai pristatytas 2022 m. spalio 25 d. UAB „Bitė Lietuva“ 2025 m. balandžio 15 d. el. laiške (pranešime) „Informacija apie jūsų turimų mokėjimo planų bei paslaugų pokyčius“ nurodyta, kad: „<..> Jau kelerius metus į naujos kartos 5G tinklo statybą bei jau turimų tinklų modernizavimą investuojame 100 mln. Eur ir toliau investuosime į Jums teikiamų paslaugų kokybės gerinimą“.
41. Investavimas priklauso nuo investuotojo valios (nėra objektyvi priežastis). Investuotojų pelnas negalimas be rizikos. Kuo didesnis investicijų poreikis (apeliantė pastatė daug daugiau stočių negu planavo), tuo didesnė investavimo rizika (padidėjo elektros sąnaudos), kurią UAB „Bitė Lietuva“ galėjo (turėjo) įvertinti ginčo sutarčių sudarymo metu. Be to, ieškovės pateiktais RRT duomenimis, UAB „Bitė Lietuva“ investicijos nuo 2024 m. mažėjo (2024 m. I ketvirtį investicijos siekė 5,8 mln. Eur; 2025 m. II ketvirtį – 2,0 mln. Eur).
42. UAB „Bitė Lietuva“ pateikė duomenims, kad jos elektros sąnaudos didėjo nuo 2020 m., t. y. iki ginčo sandorių sudarymo (žr. apeliacinio skundo 58 ir 69 punktus). Be to, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos interneto tinklalapyje 2022 m. rugsėjo 19 d. buvo paskelbta informacija, kad elektros kainos Lietuvoje piką pasiekė 2022 m. rugpjūčio mėn., t. y. iki ginčo sutarčių sudarymo (https://vert.lt/Puslapiai/naujienos/2022-metai/2022-09-19/2022-m-rugpjucio-men-didmeniniu-elektros-energijos-kainu-palyginimas.aspx).
43. Rinkos pokyčius lemia arba gali lemti infliacijos didėjimas arba mažėjimas. Šios rizikos prisiėmimas tiesiogiai ginčo sutartyse nenustatytas ir nenumanomas iš ginčo sutarčių turinio. Apeliantė teigia, kad ginčo sutarčių inicijavimo priežastis buvo didėjanti infliacija), kurios negalėjo tiksliai numatyti net Europos centrinis bankas (lot. force majeure).
44. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nepagrįstai remiasi Europos centrinio banko prognozėmis. Lietuvos oficialiosios statistikos portale paskelbtos informacijos duomenimis iki ginčo sutarčių sudarymo (2022 m. gruodžio 30 d. ir 2023 m. birželio 28 d.) infliacija Lietuvoje jau (2022 m. rugsėjo mėn.) buvo pasiekusi rekordinį lygį (buvo didžiausi vidutiniai metiniai kainų, įskaitant elektros, padidėjimai). Dėl to daroma išvada, kad apeliantė iki ginčo sutarčių sudarymo žinojo, jog parduoda ieškovei 5G tinklo paslaugas esant aukštai infliacijai (ir didelėms elektros kainoms).
45. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2025 m., palyginti su 2020 m., UAB „Bitė Lietuva“ išlaidos RRT mokesčiams padidėjo 1,5 karto (nuo2,2 mln. Eur iki 3.1 mln. Eur). Ieškinio 53 punkte nurodyta, kad RRT nuo 2025 m. balandžio 1 d. padidino taikomus atlyginimų dydžius už teises naudotis radijo dažniais, taip pat už teikiamas kitas RRT paslaugas, įskaitant ūkio subjektų priežiūrą, už kurią nustatytas netgi procentas nuo pajamų (0,07 proc.), kurį turės mokėti UAB „Bitė Lietuva“. Dėl šių pakeitimų apeliantės mokėtini mokesčiai už turimus radijo dažnius per vienerius kalendorinius metus papildomai sudarys 213 000 Eur, o mokestis už priežiūrą nuo apyvartos papildomai sudarys 306 000 Eur. Šios papildomos išlaidos per kalendorinius metus sudarys iš viso daugiau negu 0,5 mln. Eur ir jos mažina investicijų efektyvumą. UAB „Bitė Lietuva“ negalėjo 2022 m. ir 2023 m. prognozuoti mokesčių didėjimo, kadangi RRT apie planus didinti mokesčius tuo metu neskelbė.
46. RRT tinklalapyje yra paskelbtas RRT tarybos 2024 m. spalio 1 d. nutarimas Nr. TN-647, kuriuo: 1) patvirtintas užmokesčių už RRT teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus dydžių nustatymo ir mokėjimo tvarkos aprašas; 2) pripažintas netekusiu galios RRT direktoriaus 2011 m. balandžio 7 d. įsakymas Nr. 1V-367 „Dėl užmokesčių už Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus tarifų bei mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais; iii) nustatyta, kad šis nutarimas įsigalioja 2025 m. balandžio 1 d. Pažymėtina, kad iki šio nutarimo įsigaliojimo galiojo RRT mokesčių (užmokesčių) dydžiai, kurie RRT nebuvo peržiūrėti nuo 2011 m. (https://www.rrt.lt/rrt-pakeite-savo-uzmokescius-ir-mokejimo-tvarka/).
47. Taigi, mokesčių padidėjimas gali apsunkinti sandorių vykdymą, tačiau nagrinėjamu atveju nuo ginčo sutarčių sudarymo iki 2025 m. balandžio 1 d. galiojo RRT neperžiūrėti mokesčių dydžiai, dėl to nepagrįstai ir be teisėto pagrindo 2024 m. balandžio 15 d. ir 2025 m. kovo 28 d. inicijuotas vienašališkas ginčo sutarčių pakeitimas.
48. ERĮ 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ūkio subjektas laikomas turinčiu didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, jeigu jis vienas ar kartu su kitais ūkio subjektais užima padėtį, prilygintiną dominuojančiai, tai yra tokią ekonominės galios padėtį, kuri suteikia jam galią elgtis pakankamai nepriklausomai nuo konkurentų, klientų ir galiausiai vartotojų. ERĮ 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, kai ūkio subjektas turi didelę įtaką vienoje elektroninių ryšių rinkoje, jis gali būti laikomas turinčiu didelę įtaką artimai susijusioje elektroninių ryšių rinkoje, jeigu sąsajos tarp šių dviejų rinkų leidžia vienoje elektroninių ryšių rinkoje turimą įtaką panaudoti kitoje elektroninių ryšių rinkoje ir taip sustiprinti ūkio subjekto įtaką šioje rinkoje. Tokiam ūkio subjektui artimai susijusioje elektroninių ryšių rinkoje gali būti nustatyti šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 6 punktuose nurodyti įpareigojimai. Pagal ERĮ 15 straipsnio 3 dalį ūkio subjektas laikomas turinčiu didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, kai, atlikus rinkos tyrimą, tai yra nustatyta RRT sprendimu, ir laikomas tokiu tol, kol kito rinkos tyrimo metu RRT atitinkamu sprendimu nenustatoma, kad šis ūkio subjektas didelės įtakos atitinkamoje rinkoje neturi.
49. Teisėjų kolegija negali sutikti su apeliante, kad RRT nėra pripažinusi, jog UAB „Bitė Lietuva“ turėtų didelę įtaką mobilaus kalbinio ryšio paslaugų, mobilaus interneto ryšio paslaugų perpardavimo rinkoje arba mažmeninėse šių paslaugų rinkose. RRT tinklalapyje yra paskelbti kaip galiojantys šie RRT direktoriaus įsakymai: 1) 2005 m. rugsėjo 28 d. Nr. 1V-820, kuriuo ūkio subjektas UAB „Bitė Lietuva“ pripažinta turinčiu didelę įtaką balso skambučių užbaigimo UAB „Bitė Lietuva“ Tinkle rinkoje; 2) 2009 m. gruodžio 24 d. Nr. 1V-1515, kuriuo: i) ūkio subjektas UAB „Bitė Lietuva“ pripažinta turinčiu didelę įtaką balso skambučių užbaigimo UAB „Bitė Lietuva“ tinklo rinkoje; ii) palikti galioti visa apimtimi ūkio subjektui UAB „Bitė Lietuva“ RRT direktoriaus 2005 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. 1V-820 „Dėl ūkio subjekto UAB „Bitė Lietuva“ turinčio didelę įtaką Balso skambučių užbaigimo UAB „Bitė Lietuva“ viešajame judriojo telefono ryšio tinkle rinkoje“ 3.1, 3.2 ir 3.3 papunkčiuose nustatyti įpareigojimai; 3) 2020 m birželio 19 d. Nr. (1.9E)1V-647, kuriuo: i) ūkio subjektas UAB „Bitė Lietuva“ pripažinta turinčiu didelę įtaką balso skambučių užbaigimo UAB „Bitė Lietuva“ tinkle rinkoje; ii) paliktas galioti visa apimtimi ūkio subjektui UAB „Bitė Lietuva“ RRT direktoriaus 2005 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. 1V-820 3.1 papunktyje nustatytas įpareigojimas suteikti prieigą, RRT direktoriaus 2015 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 1V-1584 „Dėl ūkio subjekto UAB „Bitė Lietuva“, turinčio didelę įtaką Balso skambučių užbaigimo UAB „Bitė Lietuva“ viešajame judriojo ryšio tinkle rinkoje“ 4.1 papunktyje nustatytas nediskriminavimo įpareigojimas ir 4.2 papunktyje nustatytas skaidrumo įpareigojimas; iii) pakeistas ūkio subjektui UAB „Bitė Lietuva“ RRT direktoriaus Įsakymo Nr. 1V-1584 4.3 papunktyje nustatytas kainų kontrolės įpareigojimas.
50. Taip pat RRT tinklalapyje paskelbta, kad 2024 m. UAB „Bitė Lietuva“ užėmė vadovaujančią padėtį SIM kortelių, naudojamų M2M paslaugoms teikti, rinkoje, t. y. net 93,6 proc. visų eSIM kortelių sudaro kortelės, naudojamos daiktų interneto (angl. Internet of Things, IoT) ir (ar) M2M paslaugoms teikti (pvz., išmanieji skaitliukai, telemetrijos įrenginiai). Šio segmento lyderė UAB „Bitė Lietuva“ su 97,5 proc. eSIM kortelių (https://www.rrt.lt/rrt-stringancios-investicijos-i-rysiu-infrastruktura-gali-tureti-neigiamu-pasekmiu-lietuvos-konkurencingumui).
51. Taigi, UAB „Bitė Lietuva“ veikla turėjo (turi) atitikti konkurencijos teisės aktų reikalavimus ir RRT nustatytus įpareigojimus, įskaitant nediskriminavimo, t. y. užtikrinti, kad visi ūkio subjektai (ir ieškovė) turėtų vienodas galimybes konkuruoti balso skambučių rinkoje ir M2M paslaugų rinkos dalyje be nepagrįstų apribojimų.
52. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad remiantis RRT 2025 m. III ketvirčio ataskaitos duomenimis UAB „Bitė Lietuva“ turi iš viso 1 376 000 vnt. (878 000 vnt. SIM kortelių, naudojamų kalbiniam ryšiui, ir 498 000 vnt. SIM kortelių, naudojamų mobilaus interneto prieigos paslaugai) aktyvių SIM kortelių. UAB „Bitė Lietuva“ rinkos dalis pagal pajamas: mobilaus kalbinio ryšio paslaugų rinkoje sudaro 28,45proc, mobilaus interneto ryšio paslaugų rinkoje – 26,32 proc. ir M2M paslaugos rinkoje – 34,36 proc. Siūlomų SIM kortelių dalis sudaro 23,40 proc. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad RRT 2025 m. III ketvirčio ataskaitos (8 lentelės) duomenimis, bendras rinkos dydis (visų operatorių aktyvių SIM kortelių skaičius) sudaro 6 822 400 vnt., todėl UAB „Bitė Lietuva“ užimama rinkos pagal aktyvių SIM kortelių skaičių dalis sudaro apytiksliai 43,06 proc. Taip pat ieškovė atliko skaičiavimus pagal 2025 m. III ketvirčio ataskaitos duomenis (iš 8 lentelės duomenų išvedė dalis pagal 11 ir 67 lentelių procentus bei pridėjo 107 lentelės duomenis) ir gavo atsakymą, kad UAB „Bitė Lietuva“ turi apie 2,93 mln. vnt. aktyvių SIM kortelių.
53. RRT neturi kompetencijos nustatyti, ar elektroninių ryšių srityje ūkio subjektas UAB „Bitė Lietuva“ užėmė (užima) dominuojančią padėtį rinkoje. Tokia kompetencija yra priskirta Konkurencijos tarybai (KĮ 17 straipsnio 1 dalis; ERĮ 14 straipsnio 2 dalis). Konkurencijos taryba už atliktus KĮ draudžiamus veiksmus ar padarytus kitus šio įstatymo pažeidimus turi teisę ūkio subjektams ar viešojo administravimo subjektams skirti KĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatytas sankcijas. Į nagrinėjamą bylą nėra pateiktas Konkurencijos tarybos priimtas nutarimas nagrinėjamu klausimu. Dublike nurodyta, kad Konkurencijos taryba nėra nustačiusi, jog UAB „Bitė Lietuva“ užimtų dominuojančią padėtį. Konkurencijos taryba nėra viešai paskelbusi sprendimų dėl UAB „Bitė Lietuva“ piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi mažmeninėje rinkoje.
54. Pažymėtina, kad piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi faktai (ir sąlygos, ar ūkio subjektas: i) užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje ir ii) atlieka veiksmus, kuriuos draudžia Konkurencijos įstatymo 7 straipsnis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-496-662/2016) nustatomi ne civilinio proceso tvarka, o administracine (specialiąja) tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-83-370/2024). Dėl to teisėjų kolegija nepasisako dėl ginčo šalių nurodytų argumentų, susijusių su UAB „Bitė Lietuva“ užimama elektroninių ryšių paslaugų rinkos dalimi pagal pajamas, remiantis RRT 2025 m. III ketvirčio ataskaitos duomenimis.
55. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantė UAB „Bitė Lietuva“ nepagrįstai pagal Bendrųjų paslaugų teikimo sąlygų dalies „Kada sąlygos gali būti keičiamos?“ a papunktį inicijavo vienašališką ginčo sutarčių sąlygų pakeitimą dėl papildomo investavimo poreikio. Pirma, iki ginčo sandorių sudarymo apeliantė žinojo investavimo į 5G tinklą, infliacijos ir elektros kainų padidėjimo aplinkybes, dėl to vėliau, siekdama vienašališkai pakeisti ginčo sutartis, negalėjo (negali) nurodytos aplinkybėmis remtis. Antra, profesionali verslininkė ir ypatingai didelių lėšų investuotoja, galėjo numatyti ne tik teigiamus, bet ir neigiamus ekonominius rodiklius, ateities įvykius bei kliūtis, galinčias iškilti ginčo sutarčių vykdymo metu. UAB „Bitė Lietuva“ nustatė fiksuotas paslaugų kainas ir nenustatė jų indeksavimo (perskaičiavimo), pasikeitus rinkos sąlygoms, priemonių. Tai reiškia, kad apeliantė prisiėmė atsakomybę vykdyti ginčo sutartis didesnės atsakomybės sąlygomis, iš investicijų, įskaitant papildomą investavimą, gautas pelnas yra kompensacija UAB „Bitė Lietuva“ už patirtas rizikas (pasikeitusias ekonomines rinkos sąlygas). Tai, kad kiti telekomunikacijų operatoriai (investuotojai į 5G tinklą ir jo modernizavimą) pakėlė teikiamų paslaugų kainas, savaime nesudarė pagrindo apeliantei vienašališkai pakeisti susitartas paslaugų kainas. Pažymėtina ir tai, kad apeliantė nurodo nuo 2023 m. pasikeitusias rinkos sąlygas, tačiau ginčo sutarčių sąlygų pakeitimo nedelsiant neinicijavo (inicijavo tik po kelerių metų nuo ginčo sutarčių sudarymo). Be to, intervenciją į sutartinius teisinius santykius atliko pažeidusi Bendrosiose paslaugų teikimo sąlygose nustatytą 30 dienų informavimo terminą. Galiausiai, UAB „Bitė Lietuva“ negalėjo vienašališkai dėl pasikeitusių rinką reguliuojančių teisės aktų pakeisti ginčo sutarčių sąlygų, nes iki 2025 m. balandžio 1 d. galiojo nuo 2011 m. neperžiūrėti RRT mokesčių dydžiai.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
56. Vilniaus apygardos teismas tinkamai taikė proceso ir materialiosios teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą 2025 m. lapkričio 4 d. sprendimą, kurį naikinti UAB „Bitė Lietuva“ apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vien tai, kad teismas padarė kitokias išvadas negu nurodo apeliantė, savaime nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).
57. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną apeliantės argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011).
58. Ieškovė UAB „Internetas Vilniuje“ 2026 m. kovo 2 d. pateikė prašymą priteisti 3 049,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, grindžiamų: 2026 m. vasario 26 d. PVM sąskaita faktūra Nr. L-INT-008 ir AB „Swedbank“ 2026 m. kovo 2 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1311. Šios ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (3 049,20 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 papunktyje nustatyto maksimalaus dydžio, todėl priteistinos ieškovei iš apeliantės UAB „Bitė Lietuva“ (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Internetas Vilniuje“ (juridinio asmens kodas 304737827) iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva“ (juridinio asmens kodas 110688998) 3 049,20 Eur (tris tūkstančius keturiasdešimt devynis eurus ir dvidešimt centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Teisėjai Rasa Gudžiūnienė
Laima Ribokaitė
Antanas Rudzinskas