Civilinė byla Nr. e2A-1103-513/2018

                 Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00503-2017-0

                                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.1;       2.6.10.5.2.1; 3.1.7.6; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

       N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU   

       2018 m. gruodžio 6 d.

Klaipėda 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės S. G. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. kovo 16 d. sprendimo dalies civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios viešosios įstaigos „SGY Sport“, atstovaujamos bankroto administratorės L. L., ieškinį atsakovei S. G., tretieji asmenys A. Š., S. G., J. B., dėl administravimo išlaidų ir įmonei padarytos žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė bankrutavusi VšĮ „SGY Sport“, atstovaujama bankroto administratorės L. L., patikslintu ieškiniu prašė iš atsakovės S. G. priteisti 3 728,00 Eur įmonės administravimo išlaidų, iš jų 2 280,00 Eur bankroto administratorės atlyginimą bei 1 448,00 Eur faktinių išlaidų atlyginimą, 5 853,56 Eur įmonei padarytos žalos atlyginimą (iš viso 9 581,36 Eur) bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, jog Klaipėdos apygardos teismo 2015-12-08 nutartimi VšĮ „SGY Sport“ iškelta bankroto byla, 2016-05-02 nutartimi patvirtinta 2 896,00 Eur dydžio (neįskaičius privalomų mokėti mokesčių) administravimo išlaidų sąmata, iš jų – 1 448,00 Eur atlyginimas bankroto administratoriui, 1 248,00 Eur ūkio išlaidos ir 200,00 Eur archyvavimo paslaugų išlaidos. Klaipėdos apygardos teismo 2017-05-19 nutartimi baigta VšĮ „SGY Sport“ supaprastinta bankroto procedūra ir nutarta tęsti įmonės bankroto procesą bendra Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nustatyta tvarka. Nurodė, jog 2017-09-18 įvyko pakartotinis VšĮ „SGY Sport“ kreditorių susirinkimas, kurio metu 6-uoju klausimu patvirtinta administravimo išlaidų sąmata visam bankroto procesui 9 500,00 Eur, iš jų atlyginimas bankroto administratoriui 2 280,00 Eur.

3.       Ieškovė nurodė, jog, VĮ „Regitra“ ir VĮ Registrų centro duomenimis, bankroto bylos iškėlimo dieną įmonė neturėjo jokio registruoto turto, įmonės sąskaitoje buvo 745,89 Eur. Klaipėdos apygardos teismas 2016-03-14 ir 2016-09-02 nutartimis patvirtino bankrutuojančios VšĮ „SGY Sport“ kreditorių finansinius reikalavimus – 8 814,22 Eur, kurie atsirado 2011–2013 m. laikotarpiu. Šiuo metu yra patvirtinta 5 853,56 Eur VšĮ „SGY Sport“ kreditinių reikalavimų suma, todėl mano, kad po 2012-07-16 atsiradusių kreditorinių reikalavimų dydis (5 853,56 Eur) laikytinas žala, įmonei padaryta dėl pavėluoto kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo.

4.       Atsakovė S. G. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Argumentavo, jog būtina nustatyti, kada konkrečiai bendrovės vadovas, t. y. atsakovė, atliko neteisėtus veiksmus, t. y. kada konkrečiai ji turėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo: 2011 ar 2012 metais, kai buvo sudarytas 2011 metų balansas, kai jis buvo patvirtintas ar kitu momentu. Pažymėjo, jog spręstinas klausimas, kuris iš įmonės vadovų – ar ji, ar iki 2012-07-16 įstaigos vadovu buvęs A. Š. – turėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovės teigimu, bankroto iškėlimo dieną nebuvo didelių kreditinių įsiskolinimų, veikla buvo daugiau sezoninio pobūdžio – vasaros stovyklos sportininkams ir pan., o 2013 m. didelį finansinį nuostolį patyrė dėl „Michaelseno“ centro nesąžiningų veiksmų nutraukus sutartį. Mano, kad įmonės įsiskolinimas atsirado dėl laikinų priežasčių, o įmonei buvo padaryta žala dėl skuboto ir nepagrįsto kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. kovo 16 d. sprendimu ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies – iš atsakovės priteistas 5853,56 Eur žalos atlyginimas, 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2017-04-10, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

6.       Dėl bankroto administravimo išlaidų priteisimo teismas konstatavo, jog vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalimi reikalavimo teisės dėl administravimo išlaidų priteisimo įmonė neturi, t. y. yra netinkama ieškovė, todėl ieškinio dalį dėl 3 728,00 Eur įmonės administravimo išlaidų priteisimo atmetė.

7.       Dėl įmonei padarytos žalos

                                 III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Apeliaciniu skundu atsakovė (apeliantė) S. G. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. kovo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.   

9.       Argumentuoja, jog nuo įmonės įregistravimo dienos įmonės vadovu buvo A. Š., o ji VšĮ „SGY Sport“ direktore tapo tik nuo 2012-07-16. Teismas nustatė, kad įmonė jau 2011 m. pabaigoje buvo nemoki pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, todėl, apeliantės manymu, būtina nustatyti, kada konkrečiai ir kuris bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. ar ji, ar buvęs vadovas turėjo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą. 

10.       Apeliantė pažymi, kad teismo priteista 5 853, 56 Eur suma susidarė per ilgą įmonės veiklos laikotarpį, 2011-12-31 įmonės skola balanse sudarė 4 836,94 Eur, o jos vadovavimo laikotarpiu padidėjo tik 1 000 Eur. Teigia, jog skolos skirtumas iš jos priteistas nepagrįstai ir ji nėra atsakinga už laikotarpį, kuriuo vadovavo A. Š., kuris, žinodamas apie įmonės padėtį, dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė. Taip pat nurodo, jog įmonės nemokumas nustatytas pagal 2010–2013 metų apskaitos dokumentus, nors ji pradėjo vadovauti tik 2012-07-16.

11.       Apeliantės teigimu, įmonės administracijos vadovo civilinės atsakomybės taikymui būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, dėl jų atsiradusi žala, priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys, kurias turi įrodyti ieškovė. Argumentuoja, jog įmonės administracijos vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o ne vien aplinkybe, kad įmonė negali padengti skolos savo kreditoriams. Sprendžiant apie ieškovės nemokumą ir atsakovės sąžiningumą, atsižvelgtina ir į tai, kad bankroto iškėlimo dieną nebuvo didelių kreditinių įsiskolinimų, t. y. įmonė VSDFV Klaipėdos skyriui buvo  skolinga 1 696,38 Eur (iš jų 96,37 Eur delspinigių), M. V. – 3 635,22 Eur, kuriam įmonė nebeskolinga, UAB „Omnitel“ – 764,78 Eur ir 1 315,74 Eur (delspinigiai, baudos), kurių pagrįstumą atsakovė neigia, taip pat buvo nedidelių įsiskolinimų kitoms įmonėms. Nurodo, jog siekdama vystyti veiklą parengė verslo planą ir 2013-09-07 sudarė paskolos sutartį su užsienio įmone JEV.IN.MI.A LTD UK dėl 12 mln. Eur dydžio tikslinės lengvatinės paskolos dešimčiai metų Kretingos sveikatingumo, rekreacijos ir sporto kompleksui įkurti, tačiau paskolos gavimas užtruko ir, kai galiausiai 2015 m. lapkritį paskola turėjo būti suteikta, gruodžio mėnesį atsitiktinai sužinojo, kad įmonei iškelta bankroto byla dėl nedidelio įsiskolinimo ir sužlugdytas ilgai planuotas didelio sporto komplekso įrengimo projektas.

12.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė bankrutavusi VšĮ „SGY Sport“, atstovaujama bankroto administratorės L. L., prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Argumentuoja, jog skundžiamu sprendimu buvo nustatytas atsakovės atsakomybės mastas už būtent jos vadovavimo įmonei laikotarpį, t. y. nuo 2012-07-16 iki bankroto bylos įmonei iškėlimo 2015-12-18. Buvusio įmones vadovo A. Š. atsakomybės klausimas nebuvo nagrinėjamas. Nurodo, jog VšĮ „SGY Sport“ bankroto byloje yra patvirtinti 6 154 Eur kreditorių finansiniai reikalavimai, iš kurių 5 853,56 Eur finansiniai reikalavimai atsirado atsakovei pradėjus vadovauti bendrovei. Pažymi, jog atsakovė neįvykdė pareigos perduoti bankroto administratorei įmonės turtą ir dokumentus, todėl nėra galimybės nustatyti bendrą išaugusį įmonės skolų dydį. Argumentuoja, jog įmonei padaryta žala laikytinas bendras po pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo pažeidimo atsiradusių nepatenkintų kreditorių reikalavimų dydis, t. y. 5 853,56 Eur. Pažymi, jog atsakovė buvo įmonės finansininkė iki jos paskyrimo vadove, todėl apie įmonės padėtį žinojo. Nesutinka su argumentu, kad atsakovė, būdama lojali, rūpestinga ir apdairi, siekė ne sužlugdyti VšĮ „SGY Sport“ veiklą, o toliau ją vystyti ir spręsti iškilusius nedidelius finansinius sunkumus. Delsimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo galima pateisinti, jei įrodoma reali galimybė įmonei artimoje ateityje uždirbti pajamų, leidžiančių išsaugoti įmonės veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais. Šiuo atveju atsakovė tokių aplinkybių neįrodė – į bylą nebuvo pateikta nė viena sutartis, kurios pagrindu būtų galima gauti pajamų, pakankamų ieškovės veiklai išsaugoti ir atsiskaityti su kreditoriais.

13.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo A. Š. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nemano, kad apeliantė laiku kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo, o priteistas žalos atlyginimo dydis atitinka teismų praktiką. Argumentuoja, kad byloje nėra įrodymų, jog įmonė buvo nemoki 2011 metais, priešingai, pateikti kreditorių finansiniai reikalavimai įrodo, kad įmonės skolos yra susidariusius po 2012-07-16, t. y. po to, kai S. G. tapo direktore, o visi kiti atsakovės teiginiai yra tik deklaratyvaus pobūdžio.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Apeliacinis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio              1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

15.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

16.       Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2015-12-08 nutartimi VšĮ „SGY Sport“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2015-12-19. Teismo 2016-03-14 nutartimi patvirtintas kreditorių sąrašas ir jų 3 815,89 Eur finansinių reikalavimų suma: VSDFV Klaipėdos skyrius su 1 696,38 Eur reikalavimu, UAB „Omnitel“ su 2 080,52 Eur reikalavimu, I. Ž. IĮ su 38,99 Eur finansiniu reikalavimu, 2016-09-02 nutartimi į kreditorių sąrašą įtraukti UAB „Senamiesčio svečių namai“ su 451,98 Eur finansiniu reikalavimu, UAB „Vieškelis LT“ su 911,13 Eur finansiniu reikalavimu, darbuotojas M. V. su 3 635,22 Eur kreditiniu reikalavimu, kurio reikalavimas 2016-12-16 nutartimi patikslintas ir sumažintas iki 2 660,22 Eur, nes darbuotojui 975 Eur sumokėjo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iš Garantinio fondo lėšų, todėl Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba įtraukta į kreditorių sąrašą su 975 Eur dydžio kreditiniu reikalavimu. Teismo 2016-05-02 nutartimi taikytas supaprastintas bankroto procesas. 2016-06-09 nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2017-05-19 nutartimi nutraukta VšĮ „SGY Sport“ supaprastinto bankroto procedūra ir nuspręsta vykdyti bankroto procedūras bendra ĮBĮ nustatyta bankroto bylų nagrinėjimo teisme tvarka. Ta pačia nutartimi iš VšĮ „SGY Sport“ kreditorių sąrašo išbrauktas pirmos eilės kreditorius M. V., kuris atsisakė 2 660,22 Eur finansinio reikalavimo.

17.       Ieškovė iš atsakovės prašė priteisti 9 581,36 Eur žalos atlyginimą, žalą, jos teigimu, sudaro 3 728 Eur įmonės bankroto administravimo išlaidos (iš jų 2 280,00 Eur bankroto administratorės atlyginimas bei 1 448,00 Eur faktinių išlaidų atlyginimas) ir 5 853,56 Eur teismo patvirtinta kreditorių reikalavimų suma VšĮ „SGY Sport“ bankroto byloje.

18.       Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu ieškinio dalį dėl 3 728 Eur įmonės bankroto administravimo išlaidų priteisimo atmetė konstatavęs, kad pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį reikalavimo teisę dėl šių išlaidų priteisimo turi ne bankrutuojanti įmonė, o kreditorius, jas iš anksto apmokėjęs, arba bankroto administravimo paslaugas teikiantis asmuo, prisiėmęs atitinkamą riziką. Dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies ginčas nekilo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, jų nekartoja ir plačiau nepasisako.

19.       Ginčas kilo dėl teismo sprendimo dalies, kuria iš atsakovės priteistas 5 853,56 Eur žalos atlyginimas, todėl analizuojamas šios sprendimo dalies teisėtumas ir pagrįstumas. Žalos dydį ieškovė tapatina su teismo patvirtintų kreditinių reikalavimų bankroto byloje dydžiu atsakovei laiku neinicijavus bankroto bylos, t. y. byloje kilo ginčas dėl to, ar buvusi bankrutuojančios įmonės vadovė padarė ir turi atlyginti bendrovei žalą, jeigu pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

20.       Įmonės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas, numatytas CK 6.246–6.249 straipsniuose, todėl ieškovės pareiga yra įrodyti neteisėtus vadovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

21.       Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės administracijos vadovui kyla atsakomybė. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis).

22.       ĮBĮ nėra nustatytas konkretus terminas, per kurį, atsiradus bankroto bylos iškėlimo pagrindams, įmonės vadovas privalo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą įmonės vadovas, esant šios teisės normos dispozicijoje nurodytoms sąlygoms, privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintas pagrindinis bankroto bylos iškėlimo pagrindas – įmonės nemokumas, kuris pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytinas būtent ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas kriterijus. 

23.       Įmonės nemokumas yra nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Bankroto proceso pirmajame etape, sprendžiant klausimą dėl įmonės mokumo (nemokumo), prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitaciniam tikslui. Dėl to bankroto byla įmonei turi būti keliama, kai, teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014).

24.       Ieškovės patikslintame ieškinyje nurodyta, kad bankroto bylos iškėlimo dieną įmonė neturėjo jokio registruoto turto, įmonės sąskaitoje buvo 745,89 Eur. Bankroto administratorė nurodė, jog patikrinusi turimus 2010–2013 metų įmonės dokumentus ir VšĮ „SGY Sport“ 2011-12-31 balansą nustatė, kad 2011 m. pabaigoje įmonė turėjo iš viso 1759,44 Eur (6075 Lt) vertės turto ir 6306,19 Eur (21 774 Lt) trumpalaikių įsipareigojimų, iš kurių – 861,91 Eur (2976 Lt) skolos tiekėjams; 2896,20 Eur (10 000 Lt) – išankstinis apmokėjimas; 328,43 Eur (1134 Lt) – su darbo santykiais susiję įsipareigojimai; 2219,65 Eur (7664 Lt) – kiti trumpalaikiai įsipareigojimai. Pelno (nuostolių) ataskaitoje 2011 metais užfiksuotas 4836,94 Eur (16 701 Lt) nuostolis. Bankroto administratorė taip pat nurodė, kad VšĮ „SGY Sport“ jau 2011 metų pabaigoje buvo nemoki pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, nes jos turimas turtas buvo 3,5 karto mažesnis už turimus trumpalaikius įsipareigojimus. Bankroto administratorės teiginius patvirtina 2011-12-31 balansas. Nors byloje nėra duomenų, neginčijamai patvirtinančių, kad įmonės įsipareigojimai buvo pradelsti, tačiau pateikti duomenys suponuoja labiau tikėtiną išvadą, jog įmonės įsipareigojimai buvo pradelsti. Pažymėtina ir aplinkybė, jog 2011 metų pabaigoje įmonė turėjo ir įsiskolinimą darbuotojams, o tai, kad įmonė vėluoja išmokėti darbuotojams darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas, yra pakankamas pagrindas kelti įmonei bankroto bylą (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Atsakovė, kaip įmonės finansininkė, sudarė 2011-12-31 balansą, tačiau jį pasirašė tuo metu įmonės vadovo pareigas ėjęs A. Š. Konstatuotina, jog jau 2011 metų pabaigoje buvo teisinis pagrindas inicijuoti įmonei bankroto bylą ir apie įmonės nemokumo būseną žinojo tiek tuo metu vadovo pareigas ėjęs A. Š., tiek kiti jos dalininkai. Tuo tarpu Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad nors atsakovė įmonės direktore paskirta 2012-07-16, registre atsakovė kaip įmonės vadovė įregistruota tik 2013-08-16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog būtent nuo įregistravimo viešame registre datos atsakovė įgavo įmonės vadovo teisinį statusą. Nors atsakovė nuo įmonės įsteigimo buvo jos finansininkė ir dalininkė, tai savaime nėra pagrindas taikyti jai vadovo civilinę atsakomybę nagrinėjamu atveju.

25.       Iš bylos duomenų taip pat matyti, jog atsakovė savo vadovavimo laikotarpiu siekė vystyti ir plėtoti įmonės veiklą. Priešingai, nei teigia ieškovė, atsakovė savo teiginius pagrindė patvirtinančiais įrodymais, iš kurių matyti, jog 2014-01-22 pasirašė preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 20140122-1 dėl žemės sklypo, viešbučio ir kiemo statinių pirkimo bei valstybinės žemės sklypo nuomos teisių perėmimo, parengė investicinį projektą dėl Kretingos sveikatingumo, rekreacijos ir sporto komplekso įkūrimo, derėjosi dėl paskolos komplekso įkūrimo ir statybos. Be to, atsakovės vadovavimo laikotarpiu įmonės įsipareigojimai sumažėjo, t. y., 2011-12-31 balanso duomenimis, įmonės įsipareigojimai sudarė 6306,19 Eur, o bankroto byloje patvirtinti kreditiniai reikalavimai sudaro 5853,56 Eur. Vertinant nustatytas aplinkybes konstatuotina, jog net jeigu atsakovė ir delsė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jos delsimas įmonės įsipareigojimų ir skolų nepadidino. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, jog pats neteisėtų veiksmų (neveikimo) faktas nagrinėjamu atveju savaime nereiškia, kad įmonei (kartu ir jos kreditoriams) buvo padaryta žala, dėl to nėra teisinio pagrindo konstatuoti vienos iš privalomųjų civilinės atsakomybės sąlygų.

26.       Minėta, jog bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti ne tik neteisėtus atsakovo veiksmus, bet ir padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Bendrovės vadovo ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja, vien įmonės vadovo neteisėtos veikos nepakanka jo civilinei atsakomybei taikyti. Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas tokio pobūdžio bylose nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą.

27.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).

28.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bankroto byloje patvirtintus kreditorių reikalavimus pagal jų atsiradimo pagrindą ir momentą (šios nutarties 16 punktas), 2011-12-31 balanso duomenis ir pačios ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes (šios nutarties 23 punktas) apie skolų susidarymo laikotarpį, sprendžia, kad šie reikalavimai susidarė anksčiau, nei įmonės vadove tapo atsakove, todėl šių patvirtintų reikalavimų dydis negali būti laikomas dėl atsakovės neveikimo (nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo) atsiradusiais nuostoliais. Byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad nuo 2012-07-16, kai atsakovė paskirta įmonės vadove, ar nuo 2013-08-16, kai atsakovė įregistruota įmonės vadove, bendras įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, išaugo.

29.       Vertinant atsakovės, kaip įmonės vadovės, veiksmus siekiant išlaikyti įmonę veikiančią, neanalizuojant jos sudarytų sandorių ir nevertinant kitų reikšmingų bylai aplinkybių (pvz., dalininkų, prieš tai buvusio įmonės vadovo veiksmų ir pan.), negalima konstatuoti, kad direktoriaus pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymas suponavo turtinio nuostolio buvimą ir (ar) jo didėjimą. Ieškovė šių aplinkybių neanalizavo, todėl išimtinai atsakovę laikyti atsakinga už įmonės nemokumą ir su tuo susijusius nuostolius negalima. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė nepateikė konkrečių ir objektyvių įrodymų, pagrindžiančių priežastinį ryšį tarp atsakovės, kaip įmonės vadovės, nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir žalos, kurios atlyginimą prašoma priteisti, o šios nutarties 24 punkte konstatuota, jog ieškovė neįrodė ir žalos. Įmonės turimų neįvykdytų kreditinių įsipareigojimų faktas savaime nereiškia, kad dėl jo yra atsakinga tik iki bankroto bylos iškėlimo buvusi paskutinė įmonės vadovė. Nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovė netinkamai įgyvendino teises ar atliko pareigas, todėl ieškovės teiginiai dėl atsakovės neveikimo atmestini kaip nepagrįsti (CPK 178 str.). 

30.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovė nagrinėjamoje byloje neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, o tai sudaro pagrindą ieškinį atmesti.

31.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atskleidė bylos esmę ir vertino įrodymus, padarė nepagrįstas išvadas, todėl ši ginčijamo sprendimo dalis naikintina ir ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės ir plačiau dėl jų nepasisakoma.

32.       Ieškinį atmetus naikintinos Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2017-04-10 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33.       Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

34.       Patenkinus atsakovės apeliacinį skundą, atlygintinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys), kurias, pagal atsakovės pateiktus duomenis, sudaro jos sumokėtas 132 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą. Apie kitas patirtas išlaidas atsakovė duomenų nepateikė, trečiasis asmuo S. G. duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas taip pat nepateikė, todėl jos nepriteistinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-421/2017; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-695/2017).

35.       Trečiasis asmuo A. Š. prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nors trečiasis asmuo ir įtrauktas atsakovės pusėje, tiek atsiliepimu į ieškinį, tiek atsiliepimu į apeliacinį skundą iš esmės laikėsi pozicijos, jog atsakomybė tenka atsakovei, t. y. palaikė ieškovės ieškinį ir pats pasirinko ieškovės pusę (CK 1.5 str., CPK 47 str. 3 d., 4 d., 185 str.). Konstatuotina, jog atmetus ieškinį trečiajam asmeniui A. Š. jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

pakeisti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. kovo 16 d. sprendimą.

Sprendimo dalis, kuriomis patenkintas ieškovės bankrutuojančios viešosios įstaigos „SGY Sport“ ieškinys atsakovei S. G. dėl 5853,56 Eur įmonei padarytos žalos atlyginimo ir priteistos 5 proc. procesinės palūkanos, panaikinti ir šią ieškinio dalį atmesti.

Panaikinti sprendimo dalis dėl priteistų bylinėjimosi išlaidos valstybei, bankrutavusiai viešajai įstaigai „SGY Sport“ ir trečiajam asmeniui A. Š.. 

Kitą Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. kovo 16 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2017-04-10 nutartimi atsakovei S. G., a. k. (duomenys neskelbtini), taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Priteisti iš ieškovės BVšĮ „SGY Sport“ administravimo išlaidoms skirtų lėšų 132 Eur (vienas šimtas trisdešimt du eurai) bylinėjimosi išlaidų atsakovei S. G. 

Teisėjai                                                                      Žydrūnas Bertašius

        Irma Čuchraj

                                                                                                          Albina Pupeikienė