Civilinė byla Nr. e2YT-85-344/2021

Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01900-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1;

3.4.5.2; 3.4.5.19 

(S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 29 d.

Telšiai

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Edita Gailienė,

Sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Daivai Juškuvienei,

dalyvaujant pareiškėjos M. P. įstatyminei teisių perėmėjai – pareiškėjai E. P. ir jos atstovui advokatui Gintarui Griciui,

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Ž. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal pareiškėjos E. P. (pareiškėjos M. P. įstatyminės teisių perėmėjos) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir praleisto įstatymo nustatymo termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, J. P. ir V. P..

Teismas

n u s t a t ė:

pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pradinė pareiškėja M. P. iki 1940 m. liepos 22 d. nuosavybės teise valdė 0,2492 ha ploto namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį ji paveldėjo iš savo tėvo I. B., mirusio (duomenys neskelbtini) (pareiškimo rezoliucinėje dalyje suklysta, nurodant I. B. mirimo datą); atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriui žemės valdymo iki nacionalizacijos nuosavybės teise faktą ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus, tame tarpe teismo sprendimą, kuriuo bus nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas.

Pareiškėja nurodė, kad dar 1992 m. kovo 25 d. kreipėsi į Akmenės rajono Žemėtvarkos tarnybą su prašymu grąžinti žemę, t. y. atkurti nuosavybės teises į jos tėvo I. B. iki 1940 m. liepos 22 d. valdytą 1 ha žemę, buvusią (duomenys neskelbtini). Jos siekis buvo atgauti namų valdos žemės sklypą, ant kurios stovi jos gyvenamasis namas. Nuosavybės teisės pareiškėjai iki šiol neatkurtos, kadangi Nacionalinės žemės tarnybos vertinimu, nebuvo pateikta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog pareiškėjos tėvas tikrai valdė tokio ploto žemę (duomenys neskelbtini). Pagal archyvinius dokumentus I. B. valdė kitas (žemės ūkio paskirties) žemes, o apie namų valdą duomenų nėra. Mažeikių notaras Augustinas Paltarokas 1935 m. gruodžio 18 d. patvirtino I. B. testamentą, kuriuo jis namų valdos sklypą paliko pareiškėjai, tačiau nenurodytas nei sklypo plotas, nei kito identifikuojantys duomenys, tik sklypo kaimynai, su kuriais jis ribojasi. Pagal Namų valdos techninės apskaitos bylą, sudarytą 1960 m. rugsėjo 8 d. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo savininke įvardinta P. M., I., valdanti gyvenamąjį namą su pagalbinio ūkio statiniais. Bylos lape „Inventorinės žemės sklypo žinios“ yra pažymėta, jog M. P. priklausantis žemės sklypas iš pradinio ploto 2 493 m2, sumažintas iki 1 113 m2 m. Minėti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad I. B. iki savo mirties valdė būtent 2 492 kv. m., namų valdos žemės sklypą, kurį po jo mirties perėmė ir toliau iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė pareiškėja. Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių skyrius raštu Nr. 35SD atsakė, kad norint pareiškėjai atkurti nuosavybės teises, reikia kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto termino atnaujinimo, todėl teikia pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino pateikti nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams, tame tarpe ir teismo sprendimui dėl nuosavybės teisių fakto nustatymo pateikimui Nacionalinei žemės tarnybai, atnaujinimo. Terminą praleido, nes po to, kai buvo netenkintas jos prašymas, nesuprato, kad reikia kreiptis į teismą, manė, jog problema neišsprendžiama.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė kad neprieštarautų, jog teismas tenkintų pareiškėjos prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji iki 1940 m. liepos 22 d. nuosavybės teise valdė 0,2492 ha ploto namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini), tačiau nesutinka, kad teismas atnaujintų pareiškėjai praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti Nacionalinei žemės tarnybai žemės valdymo iki nacionalizacijos nuosavybės teise faktą ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus. Nurodė, kad M. P. 2001 m. spalio 8 d. raštu buvo informuota, kad nuosavybės teisių atkūrimo prašymo tenkinimui trūksta žemės valdymo faktą įrodančių dokumentų, taip pat buvo nurodyta, kad galutinis terminas nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų pateikimo terminas yra 2002 m. liepos 1 d. Negavus papildomų įrodymų, pareiškėjos prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo liko neįgyvendintas. Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų ar svarbių aplinkybių, kuriuos būtų galima pripažinti svarbiais, dėl ko teisminis procesas inicijuotas tik praėjus beveik 19 metų po sužinojimo apie trūkstamus dokumentus. 

Suinteresuoti asmenys V. P. ir J. P. atsiliepime nurodė, kad sutinka su pareiškimu ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą bei atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti Nacionalinei žemės tarnybai žemės valdymo iki nacionalizacijos nuosavybės teise faktą ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus.

Teismo posėdžio metu E. P. (pareiškėjos M. P. įstatyminė teisių perėmėja) ir jo atstovas advokatas Gintaras Gricius pareiškimą palaikė jame išdėstytais motyvais. Pareiškėja E. P. papildomai paaiškino, kad jos mama pati tvarkė dokumentus. Žino, kad padavė pareiškimą į Akmenės žemėtvarkos skyrių. Po to dokumentai buvo perduoti Mažeikių žemėtvarkos skyriui. Mama jai nesakė, kad trūksta kokių tai dokumentų. Ji buvo užsispyrusi ir kol dar kažkiek turėjo jėgų pati, viską bandė tvarkyti be kitų pagalbos. Senelio ji nepažinojo, buvo mačiusi tik testamentą ir pasą, kurie išliko. Sodyboje (duomenys neskelbtini), buvo didelės trobos, bet jos dabar jau apgriuvę, niekas negyvena. Mama ten gyveno visą laiką ir 2015-2016 m., kai mama susirgo, (buvo 93 metų amžiaus) ji mamą iš sodybos parsivežė pas save. Mama turėjo testamentą ir manė, kad tai jos nuosavybę patvirtinantis dokumentas. Tik po kurio laiko, itin pablogėjus sveikatai, mama surašė jai įgaliojimą ir tada jau ji pati pradėjo tvarkyti dokumentus. Šiuo metu sodyba yra tuščia, bet ji prižiūri aplinką, aptvarko.

Pareiškėjos atstovas advokatas Gintaras Gricius papildomai paaiškino, kad pagrindinė priežastis, dėl ko laiku nebuvo tvarkomi dokumentai, tai, kad buvusi pareiškėja, dabartinės teisių perėmėjos mama M. P. iki galo nesuprato, ką reikia daryti. Ji kreipėsi dar 1992 m. į Akmenės žemėtvarkos skyrių, (šiuo metu į Nacionalinę žemėtvarkos tarnybą) su prašymu atkurti nuosavybės teises į jos tėvo I. B. valdytą žemę. Iš dokumentų matyti, kad I. B. mirė 1939 m. ir M. P. iki 1940 m. valdė žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Problema tame, kad Žemėtvarkos tarnyba į pirminį prašymą atsakė tik, kad nepakanka duomenų tam, kad būtų atkurtos nuosavybės teisės, atsakymas buvo labai neinformatyvus. Rašte nebuvo nurodyta, kad reikia kreiptis į teismą. Kaip minėjo pareiškėja, M. P., būdama senyvo amžiaus, nusprendė, kad nieko padaryti negalima, o dėl amžiaus ir sveikatos būklės negalėjo pati sutvarkyti dokumentų. Šiuo metu Žemėtvarkos tarnybos atsakymai yra išsamūs, juose nurodoma, ko trūksta ir ką reikia toliau daryti. M. P. buvo senyvo amžiaus, užsispyrusi, jokių reikalų vaikams nepavesdavo tvarkyti ir tik 2019 m., kai jau sunkiai sirgo, ji išdavė įgaliojimą dukrai tvarkyti dokumentus. Tai, kad ji apie 10 metų sirgo matyti iš medicininių dokumentų. Pateiktų dokumentų pagrindu galima daryti išvadą, kad I. B. iki savo mirties valdė būtent 2 492 m2 namų valdos žemės sklypą, kurį po mirties perėmė ir toliau iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė pirminė pareiškėja M. P.. Neatnaujinus termino, pareiškėja neturi kitos galimybės susitvarkyti dokumentus ir tokiu būdu turtas paliktų bešeimininkiu, kas nebūtų teisinga. 

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovas Ž. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su pareiškimu sutinka iš dalies, atsiliepime nurodytais motyvais. Sutinka, kad teismas tenkintų pareiškėjos prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji iki 1940 m. liepos 22 d. nuosavybės teise valdė 0,2492 ha ploto namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini), tačiau pasigenda teisinio pagrindo, kuris suteiktų teismui teisę atnaujinti pareiškėjai praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti Nacionalinei žemės tarnybai žemės valdymo iki nacionalizacijos nuosavybės teise faktą ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus. Atsiliepime nurodyta teismų praktika, kuri pasisako dėl kokių priežasčių yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą. Šiuo atveju jis neišgirdo jokių priežasčių, kurias būtų galima vertinti, kaip svarbias. Nesidomėjimas ir senyvas amžius negali būti pripažinta svarbiomis priežastimis. Paaiškino, kad šiuo metu ten yra laisva valstybinė žemė ir norint ją išsipirkti, turi būti teisiškai įregistruoti ir eksploatuojami pastatai.

Suinteresuoti asmenys V. P. ir J. P. į posėdį neatvyko, atsiliepime prašė sprendimą priimti jiems nedalyvaujant.

Pareiškimas tenkintinas.

Žemės nacionalizacija Lietuvoje vyko 1940 m. liepos 22 d. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Liaudies Seimas 1940 m. liepos 22 d. deklaracija nacionalizavo visą žemę, nepaisant turimo žemės sklypo dydžio, t. y. įvyko visuotinė nacionalizacija, kurios metu buvo likviduota privatinė nuosavybė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, reikia nustatyti, kam nuosavybės teise priklausė žemės sklypai, kai buvo įvykdytas to turto nacionalizavimas, nes tik tokiu atveju galima spręsti dėl tinkamo pretendento atkurti nuosavybės teises nustatymo. Kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad nustatant valdymo nuosavybės teise faktą reikšminga yra nustatyti, kas buvo nacionalizuotos žemės savininkas iki žemės nacionalizacijos. Taigi nuosavybės teisių atkūrimui svarbu ne nuosavybės turėjimo faktas apskritai, tačiau jos turėjimas turto nacionalizavimo metu. Taigi svarbi aplinkybė – kas ir kokio dydžio žemę valdė nuosavybės teise iki 1940 m. liepos 22 d.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-45/2009; Nr. 3K-3-390/2010; Nr. 3K-3-273/2011). Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad šios kategorijos (dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo) bylose, siekiant protingo įsitikinimo apie faktus, proporcingai įvertintinas laiko veiksnys, nes neprotinga siekiant susiformuoti įsitikinimą apie senokai buvusius faktus visuomet reikalauti tiek įrodymų, kiek reikalaujama dėl ką tik įvykusių faktų, nes jų objektyviai negali būti tiek išlikę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-416/2011, Nr. 3K-3-535-969/2015).

Pareiškimu prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – tai, kad M. P. iki 1940 m. liepos 22 d. nuosavybės teise valdė 0,2492 ha ploto namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį ji paveldėjo iš savo tėvo I. B., mirusio (duomenys neskelbtini). 

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pirminė pareiškėja M. P. (B.), gimusi (duomenys neskelbtini), yra I. B., gimusio (duomenys neskelbtini), ir P. P., dukra. I. B., mirė (duomenys neskelbtini). Mažeikių notaro Augustino Paltaroko 1935 metais patvirtintu testamentu dukrai M. B. (po santuokos sudarymo – P.), paliko (duomenys neskelbtini) esantį žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir kitais pastatais. M. P. su prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, esančią (duomenys neskelbtini), kreipėsi 1992 m. kovo 25 d. Iš U. Š. sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), brėžinio matyti, kad jos sklypas ribojasi su I. B. sklypu. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2001 m. lapkričio 22 d. pažymėjime Nr. T-2890-B nurodyta, kad Lietuvos žemės ūkio rūmų archyviniame fonde, Mažeikių aps., Viekšnių vls., žemės ūkio tarybų rinkėjų komisijos 1927 m. byloje, Viekšnių seniūnijos rinkikų sąraše įrašytas Viekšnių mstl. gyventojas B. I., 70 m. skiltyse „Vald. žemės plotas ha“ ir „Nuo kurio laiko ūkis valdomas“, atitinkamai įrašyta: „10,93“ ir „30 mt.“ (duomenys neskelbtini), (taip dokumente) žemės išskirstymo viensėdžiais byloje esančiame (duomenys neskelbtini),  (taip dokumente) pagrindiniame žemės nuosavybės teisių ir jų apsunkinimų aiškinamajame 1933 m. lapkričio 10 d. nutarime, skiltyje „Pirmųjų ar liustracinių žemės savininkų pavardės ir vardai“ įrašyti: „B. J. ir K.“, turėję 23,68 ha žemės; skiltyje „Dabartinių žemės savininkų pavardės ir vardai“ įrašytas B. I., valdęs 11,22 ha žemės; skiltyse „Viso kieme ha“ „Dalys bendro valdymo“ atitinkamai įrašyta: „23,68“ ir 0.02174“. Taip (duomenys neskelbtini) žemės tvarkymo projekto pateikimo 1934 m. kovo 20 d. protokole, įrašytas žemės savininkas B. I., skl. Nr. 6 turėjęs 2 ha 94 a naudingos žemės ir skl. Nr.105 turėjęs 6 ha 71 a naudingos žemės; skiltyje „Bendro vald. Dalis“ įrašyta: „0.02174“. (duomenys neskelbtini) rūšimis paskirstytų žemių 1937 m. vasario 15 d. sąraše, Nr. 40 įrašytas savininkas B. I., (duomenys neskelbtini), skl. Nr.6 turėjęs 2,94 ha III rūšies ariamos žemės; skiltyse „Žemės ploto vardas“ ir „Pastabos“ atitinkamai įrašyta: „Padarbai“ ir „Skl. užparduotas K. V.“, sąraše Nr. 41 įrašytas savininkas B. I., (duomenys neskelbtini), skl. Nr. 105 turėjęs 6,71 ha žemės (2,7 ha II rūšies ir 4,01 ha III rūšies ariamos). Leidinio „Vyriausybės žinios“ 1939 m. numeryje 609 nurodyta, kad Mažeikių apylinkės teismas 1939 m. gruodžio 4 d. nutarė patvirtinti vykdyti I. B. naminį testamentą, surašytą 1939 m. rugsėjo 26 d. Namų valdos techninės apskaitos byloje, sudarytoje 1960 m. rugsėjo 8 d., M. P. nurodyta (duomenys neskelbtini), esančios namų valdos savininke ir iš 1982 m. kovo 20 d. atžymos matyti, kad pradinis plotas 2 493 m2  sumažintas iki 1 113 m2. Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriaus vyresn. specialistas 2001 m. spalio 8 d. raštu informavo pareiškėją, kad prašymo tenkinimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į I. B. žemę, esančią (duomenys neskelbtini), trūksta žemės valdymo faktą įrodančių dokumentų. Pareiškėja M. P. mirė 2020 m. gruodžio 15 d. Jos įpėdinė pagal įstatymą yra duktė E. P., kuri 2021 m. sausio 21 d. padavė prašymą palikimui priimti. 2021 m. vasario 9 d. Faktinių duomenų patikrinimo akte Nr. FD-57-(5.63) užfiksuota, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra nesuformuotas žemės sklypas, kurio dalis aptverta tinkline tvora, auga vaiskrūmiai, stovi gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, naudojama teritorija 0,11 ha, geodeziškai pamatuotų žemės sklypų nekerta. Medicininiame išraše nurodyta, kad M. P. sirgo lėtine obstrukcine plaučių liga ir lėtine galvos smegenų išemija apie 10 metų ir liga progresavo.

Teismas sutinka su pareiškėja, kad jos nurodytos aplinkybės bei byloje esantys tai patvirtinantys duomenys leidžia spręsti, kad M. P. iki 1940 m. liepos 22 d. nuosavybės teise valdė 0,2492 ha ploto namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį ji paveldėjo iš savo tėvo I. B. (kituose dokumentuose I.), mirusio (duomenys neskelbtini). Be to, į bylą nėra pateikta jokių duomenų, leidžiančių tokia išvada pagrįstai abejoti. Įrodymų vertinimas byloje turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, nė vieno iš jų nelaikant svaresniu. Minėta, kad, nustatant žemės valdymo nuosavybės teise faktą, būtina nustatyti, kas buvo žemės savininkas žemės nacionalizavimo metu, todėl, esant skirtingų laikotarpių įrodymams, jei juose duomenys apie nuosavybės teise turėtą žemės kiekį skiriasi, paprastai atsižvelgiama į vėlesnius (artimesnius nacionalizavimo laikui) įrodymus, jei įrodymų visuma nesuponuoja kitokios išvados.

Išanalizavus visus pareiškėjos pateiktus dokumentus iš archyvų, kitus rašytinius įrodymus –  1935 metais Mažeikių notaro Augustino Paltaroko patvirtintą testamentą, kuriuo I. B., dukrai M. P. (B.) paliko (duomenys neskelbtini) esantį žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir kitais pastatais, taip pat 1960 m. rugsėjo 8 d. sudaryta Namų valdos techninės apskaitos bylą, kurioje M. P. nurodyta Viekšnių mstl., Akmenės g. 23 (dabar 25), esančios namų valdos savininke, ir 1982 m. kovo 20 d. atžymą, iš kurios matyti, kad pradinis plotas 2 493 kv. m. sumažintas iki 1 113 kv. m., darytina išvada, kad pradinė pareiškėja M. P. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė ne mažiau kaip 2 492 m2 ploto žemės (duomenys neskelbtini), kurį paveldėjo iš tėvo I. B..  

Dėl termino atnaujinimo

Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti nuosavybės teisę į žemę patvirtinančius dokumentus.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau Atkūrimo įstatymas) numatė, jog paduoti prašymus atkurti nuosavybės teises galima iki 2001 m. gruodžio 31 d., pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus – iki 2003 m. gruodžio 31 d. Pagal Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalies redakcijos nuostatas šie terminai yra atnaujinamieji, t. y. piliečiams, praleidusiems nustatytus prašymų ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminus dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleisti terminai gali būti atnaujinami. Įstatymas aiškiai sieja nurodytų terminų atnaujinimą su asmenų subjektiškumu, terminai gali būti atnaujinami tik tiems piliečiams, kuriems subjektinė teisė į nuosavybės teisių atkūrimą atsirado iki įstatymu nustatyto termino pabaigos. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus, konkrečias faktines bylos aplinkybes, dėl kurių šis terminas buvo praleistas, taip pat į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį Nr. 3K-3-532/2008).

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja 1992 m. kovo 25 d. kreipėsi į Akmenės rajono žemėtvarkos tarnybą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į B. I., Jono iki 1940 m. liepos 22 d. valdytą žemę, buvusią (duomenys neskelbtini). Pagal pareiškėjos prašymą buvo užvesta nuosavybės teisių atkūrimo byla. Nesant archyvinių duomenų apie tai, kad I. B. iki nacionalizacijos būtų valdęs namų valdos žemės sklypą(duomenys neskelbtini), M. P., 2001 m. spalio 8 d. raštu buvo informuota, kad nuosavybės teisių atkūrimo prašymo tenkinimui trūksta žemės valdymą įrodančių dokumentų. Kaip matyti, minėtas raštas neišsamus, jame nėra nurodyta, kokių dokumentų trūksta ir kokius dokumentus turi pateikti pareiškėja. Ji neinformuota apie galimybę kreiptis į teismą, siekiant įrodyti nuosavybės teises. Tai, kad pareiškėjai siųstas 2001m. spalio 8 d. raštas nėra išsamus, pripažino ir suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovas. Jis paaiškino, kad vėlesniu laikotarpiu siunčiami raštai būdavo išsamesni, pareiškėjams paaiškinama, kokius tolesnius veiksmus jie turi atlikti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, M. P. buvo gimusi 1924 m., todėl 2001 m. ji jau buvo senyvo – 77 metų amžiaus, įtakos turėjo ir neinformatyvi minėta Žemės tarnybos informacija, galimai ir išsilavinimo stoka, kas, akivaizdu, ir sukliudė pareiškėjai laiku susitvarkyti dokumentus. Kaip paaiškino jos dukra, M. P. galvojo, kad daugiau nieko padaryti negalima. Tokią pradinės pareiškėjos poziciją, kaip minėta, suponavo ir pasyvus dokumentus tvarkiusių institucijų elgesys. Be to, iš medicininių dokumentų matyti, kad apie 10 metų ji sirgo lėtine galvos smegenų išemija ir liga progresavo, kas, be abejo, taip pat turėjo įtakos pradinės pareiškėjos elgesiui ir mąstymui. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėja neturi kitų galimybių išsipirkti ar kitaip įgyti minėtą žemės sklypą. Atsižvelgiant į tai, kad šiame žemės sklype iki mirties pareiškėja gyveno, jis jai buvo paliktas testamentu, būtų neteisinga, jog minėtas žemės sklypas dėl formalių kliūčių liktų bešeimininkis, kai šeimininkas yra akivaizdus.

Taigi, teismas, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, vertindamas nuosavybės teisių atkūrimą vykdžiusių institucijos darbuotojų nepakankamai kruopštų bei informatyvų ir pareiškėjai suprantamą funkcijų atlikimą, (turint omenyje neinformatyvų atsakymą dėl trūkstamų dokumentų), taip pat pareiškėjos M. P. senyvą amžių, sveikatos būklę, galimą išsilavinimo stoką, sprendžią, jog šios priežastys pripažintinos svarbiomis priežastimis, dėl ko buvo praleistas terminas pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus. Patenkinus pareiškėjos reikalavimus dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, pripažintina, jog terminas pateikti nuosavybės teises patvirtinančiam dokumentui – teismo sprendimui dėl nuosavybės teisių fakto nustatymo – praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl prašymas atnaujinti terminą tenkintinas (CPK 442 straipsnio 13 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443, 448 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iki 1940 m. liepos 22 d. nuosavybės teise valdė 0,2492 ha ploto namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį ji paveldėjo iš savo tėvo I. B., mirusio (duomenys neskelbtini).

Atnaujinti pareiškėjos M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) įstatyminei teisių perėmėjai E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriui žemės valdymo iki nacionalizacijos nuosavybės teise faktą ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus, tame tarpe teismo sprendimą, kuriuo bus nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                  Edita Gailienė