Civilinė
byla Nr. 3K-7-168/2010 (S)
Procesinio sprendimo kategorijos:
35.4;
36.3; 37; 40.2
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010
m. balandžio 16 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija,
susidedanti iš teisėjų: Dangutės
Ambrasienės, Egidijaus Baranausko, Birutės Janavičiūtės, Česlovo Jokūbausko,
Algio Norkūno, Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė) ir Vinco Versecko
(pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Danske Bank A/S, veikiančio per
Danske Bank A/S Lietuvos filialą, kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2090 m. gruodžio 21 d.
nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Žaliasis tiltas“
ieškinį atsakovui Danske Bank A/S Lietuvos filialui, trečiasis asmuo UAB
,,Constructus“, dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir lėšų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Ginčo esmė
Byloje keliami reikalavimo teisės perleidimo bei
kreditoriaus pareigos informuoti skolininką apie teisės perleidimo faktą
klausimai. Ieškovas UAB ,,Žaliasis tiltas“ 2006 m. spalio 19 d. sudarė su
trečiuoju asmeniu UAB ,,Constructus“ statybos darbų rangos sutartį (toliau – rangos
sutartis), pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo nustatytais terminais
atlikti gyvenamojo-komercinio pastato statybos darbus ir perduoti juos ieškovui;
be to, šalys susitarė, kad UAB ,,Constructus“ įsipareigojimai pagal sutartį
turi būti užtikrinti sutarties įvykdymo užtikrinimo garantija. Vykdydamas
rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, trečiasis asmuo pateikė ieškovui
atsakovo AB Sampo banko (dabar – Danske Bank A/S Lietuvos filialas) 2006 m.
lapkričio 9 d. pasirašytą Darbų atlikimo užtikrinimo garantiją.
Ieškovas 2008 m. liepos 8 d. raštu pareikalavo atsakovą
sumokėti 5 000 000 Lt išmokų pagal garantiją. Taip pat ieškovas, vadovaudamasis
CK 6.130 ir 6.131 straipsniais, 2008 m. liepos 18 d. pranešė, kad įskaito trečiajam
asmeniui UAB ,,Constructus“ priklausantį 4 029 662,24 Lt reikalavimą pagal 2008 m. birželio 18 d. PVM sąskaitą-faktūrą už
gegužės mėnesį atliktus darbus pagal rangos sutartį į savo tokio pat dydžio
priešpriešinį reikalavimą UAB ,,Constructus“. Ieškovas nurodė, kad jis įgijo
trečiojo asmens atžvilgiu priešpriešinį 4029 662,24 Lt reikalavimą, perėmęs
reikalavimo teises iš subrangovų. 2008 m. liepos 21 d. trečiasis asmuo pateikė
ieškovui nesutikimą dėl vienašalio įskaitymo, nes ieškovas reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį įgijo jau
po to, kai visi piniginiai reikalavimai, kylantys iš rangos sutarties, buvo
perleisti atsakovui.
Atsakovas 2008 m. liepos 21 d. pranešė ieškovui,
kad, atsižvelgdamas į tai, kad 2006 m. spalio 30 d. reikalavimų perleidimo
sutartimi trečiasis asmuo savo reikalavimus į ieškovą perleido bankui, taiko 4
029 662,24 Lt įskaitymą ir išmoka ieškovui dalį garantijos išmokos, likusią po
įskaitymo.
Ieškovas UAB ,,Žaliasis tiltas“ kreipėsi į teismą,
prašydamas pripažinti atsakovo 2008 m. liepos 21 d. atliktą 4 029 662,24 Lt
įskaitymą ieškovui negaliojančiu, priteisti iš atsakovo šią sumą kaip UAB
„Constructus“ neįvykdytų įsipareigojimų pagal 2006 m. spalio 19 d. statybos darbų
rangos sutartį įvykdymo užtikrinimą. Ieškovo manymu, 2008 m. liepos 21 d.
atsakovo atliktas įskaitymas prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms. Atsakovas,
vykdydamas prievolę ieškovui sumokėti garantiją, 2008 m. liepos 21 d. neteisėtai įskaitė
perimtus iš trečiojo asmens UAB ,,Constructus“ 4 029 662,24 Lt reikalavimus
ieškovui į savo prievolę. Ieškovas mano, kad jo prievolė trečiajam asmeniui
mokėti 4 029 662,24 Lt yra pasibaigusi pagal jo atliktą 2008 m. liepos 18 d. įskaitymą,
t. y. jo prievolė trečiajam asmeniui yra pasibaigusi dar iki atsakovo atlikto
įskaitymo į mokėjimą pagal garantiją. Ieškovas teigia, kad teisėtai ir
pagrįstai įskaitė prievolę pradiniam kreditoriui, nes apie reikalavimo
perleidimą jam nebuvo tinkamai pranešta. Be to, pagal pasirašytą statybos darbų
rangos sutartį trečiasis asmuo buvo pateikęs banko besąlyginės garantijos
raštą, todėl ieškovas galėjo kreiptis į atsakovą dėl pinigų pagal garantiją
išmokėjimo. Garantinis raštas neįpareigoja įrodinėti reikalavimo pagrįstumo.
II. Pirmosios
ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus
apygardos teismas 2009 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino 2008 m. liepos 21 d. atsakovo atliktą 4 029 662,24 Lt įskaitymą ieškovui
negaliojančiu, priteisė iš atsakovo šią sumą ieškovo naudai kaip UAB
„Constructus“ neįvykdytų įsipareigojimų pagal rangos sutartį įvykdymo
užtikrinimą. Teismas, įvertinęs
atsakovo, trečiojo asmens paaiškinimus, liudytojos – trečiojo asmens
darbuotojos parodymus, sprendė, kad reikalavimų
perleidimo sutarties kopijos nebuvo pateikta ieškovui. Nors pagal 2006 m.
spalio 30 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties 4 punktą trečiasis asmuo
įsipareigojo ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo sutarties pasirašymo dienos
faksu ir registruotu laišku išsiųsti ieškovui pranešimą apie visų reikalavimo
teisių perleidimą ir pateikti bankui tai įrodančių dokumentų patvirtintus
nuorašus, tačiau byloje nėra duomenų apie šio įsipareigojimo įvykdymą. Teismas
nurodė, kad nors 2008 m. birželio 18 d. ir kitose trečiojo asmens ieškovui
pateiktose PVM sąskaitoje-faktūroje buvo įrašai, jog iš sąskaitos kylantys
piniginiai reikalavimai yra perleisti atsakovui, tačiau jų teismas nelaikė tinkamu ieškovo
informavimu apie reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą CK nustatyta tvarka.
Teismas pažymėjo, kad šiose sąskaitose nebuvo nurodyta, jog pinigus, apmokant
sąskaitas-faktūras, reikia pervesti į naujojo kreditoriaus sąskaitą. Teismas,
atsižvelgęs į teisinį įskaitymo reglamentavimą, nurodė, kad neturi
teisinės reikšmės aplinkybė, jog trečiasis asmuo nesutinka su ieškovo atliktu
įskaitymu. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, konstatavo, kad ieškovui nebuvo pranešta
apie 2006 m. spalio 30 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymą
ir reikalavimo, kylančio iš 2008 m. birželio
18 d. sąskaitos-faktūros, perleidimą atsakovui, todėl ieškovo 2008 m.
liepos 18 d. atliktą įskaitymą laikė
tinkamu prievolės įvykdymu pradiniam kreditoriui, o atsakovas 2008 m. liepos 21 d. neturėjo teisės įskaityti jo iš trečiojo asmens perimtą reikalavimą,
nes įskaitymo metu nurodytas reikalavimas nebegaliojo. Teismas pripažino
atsakovo 2008 m. liepos 21 d. atliktą 4 029 662,24 Lt įskaitymą ieškovui neteisėtu
ir negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Teismas pažymėjo, kad atsakovo darbų atlikimo užtikrinimo garantija
yra besąlyginė, todėl, ieškovui pareiškus reikalavimą mokėti, atsakovui atsirado pareiga sumokėti garantijoje
nustatytą sumą.
Lietuvos apeliacinio
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gruodžio 21 d.
nutartimi atmetė atsakovo, trečiojo asmens ir ieškovo apeliacinius skundus ir Vilniaus
apygardos 2009 m. gruodžio 21 d. nutartį paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje
nurodė, kad abi reikalavimo teisių perleidimo sutarties šalys yra juridiniai
asmenys, todėl, žinodamos įstatymų reikalavimus ir suprasdamos pranešimo apie
tokios sutarties sudarymą skolininkui svarbą bei teisinius padarinius , bet nepranešdamos
skolininkui apie reikalavimų perleidimą, pasielgė nerūpestingai ir neatidžiai. Kolegija
pažymėjo, kad trečiasis asmuo neišsiuntė ieškovui pranešimo, o bankas, negavęs
iš trečiojo asmens pranešimo išsiuntimą įrodančių dokumentų, jų iš šio
nepareikalavo bei pats nepranešė ieškovui apie sutarties sudarymą. Tokiu
atveju, pagal CK 6.106 straipsnio 1 dalį apie reikalavimo perleidimą skolininkui
nepranešus, laikytina, kad prievolės įvykdymas pradiniam kreditoriui yra
tinkamas. Nors atsakovas ir trečiasis
asmuo nurodė, kad trečiojo asmens pateiktose apmokėti sąskaitose ieškovui yra
įrašai dėl piniginių reikalavimų perleidimo atsakovui, tačiau kolegija laikė, jog toks įrašas neinformatyvus:
jame neįvardyta, kokio juridinio fakto pagrindu reikalavimai yra perleisti, nėra
nuorodos į atsakovo sąskaitą. Kolegija laikė, kad nustatyta, jog ieškovas mokėjo
pagal trečiojo asmens pateiktas sąskaitas-faktūras gana ilgai; pinigai buvo
mokami trečiajam asmeniui; nei jis, nei atsakovas nė karto nepareiškė pretenzijos
dėl perleidimo sutarties sąlygų nevykdymo. Kolegija pažymėjo, kad byloje nėra
įrodymų, patvirtinančių, kad trečiasis asmuo iš ieškovo pagal sąskaitas-faktūras
gautas lėšas pervesdavo atsakovui. Be to, svarbiu kolegija laikė tą faktą, kad ieškovui
reikalavimų perleidimo sutarties turinys iki 2007 m. liepos 21 d. nebuvo
žinomas. Kolegija spendė, kad tiek nurodytos
aplinkybės, tiek reikalavimo teisių perleidimo sutartį sudariusių šalių
elgesys, vykdant sutarties sąlygas, tiek paties ieškovo elgesys, siekiant
atlikti trečiojo asmens reikalavimo įskaitymą ir sudarant su jo kreditoriais
cesijos sutartis, neleidžia daryti
išvados, jog ieškovas neabejotinai turėjo suvokti, kad turi vykdyti prievolę
kitam kreditoriui. Remdamasi nurodytais argumentais, kolegija padarė išvadą,
kad atsakovo atliktas ieškovo reikalavimo pagal atsakovo išduotą garantiją
įskaitymas trečiojo asmens perimto reikalavimo pagrindu yra neteisėtas,
prieštarauja CK 6.106 straipsnio 1 dalies, 6.109 straipsnio 1 dalies, 6.130
straipsnio 1 dalies nuostatoms. Dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo
pagrindą atsakovo atliktą įskaitymą, kaip vienašalį sandorį, pripažinti
negaliojančiu.
Kolegija pažymėjo, kad atsakovo atliktas
ginčijamas įskaitymas prieštarauja sąžiningumo ir protingumo principams, nes atsakovas
jį atliko neturėdamas į ieškovą priešpriešinio vienarūšio reikalavimo, nes,
kaip nustatyta byloje, ieškovo prievolė bendrovei ,,Constructus“ pagal 2006 m.
birželio 16 d. PVM sąskaitą-faktūrą baigėsi 2006 m. liepos 18 d. atliktu
įskaitymu. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir
vadovavosi CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, tačiau ginčijamą įskaitymą pripažino ne
niekiniu, o negaliojančiu. Nustatęs, kad bankas ginčijamą įskaitymą atliko
neteisėtai bei pripažinęs jį negaliojančiu, pirmosios instancijos teismas
turėjo pagrindą įpareigoti atsakovą įvykdyti ieškovui išduota garantija
prisiimtus įsipareigojimus .
Ieškovo
apeliaciniu skundu ginčijamą sprendimo dalį dėl priteistų išlaidų advokato
pagalbai apmokėti teismas paliko nepakeistą, nurodydamas, kad priteistų išlaidų
advokato pagalbai apmokėti dydis atitinka teisingumo ministro patvirtintas Rekomendacijas
dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo
teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo.
III. Kasacinio
skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas
Danske Bank A/S Lietuvos filialas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo
2009 m. kovo 10 d. sprendimą, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 21 d. nutartį ir priimti naują sprendimą
– ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1) dėl pranešimo apie reikalavimo perleidimą. Apeliacinės instancijos
teismas tinkamą pareigos informuoti skolininką apie reikalavimo perleidimą
įvykdymą sieja su subjektyviuoju kriterijumi – skolininkas suvokė ar nesuvokė,
kad reikalavimas buvo perleistas kitam kreditoriui. Tačiau toks CK 6.109
straipsnio normos aiškinimas prieštarauja tiek pažodiniam ir sisteminiam, tiek
negausiai Lietuvos apeliacinio teismo formuojamai praktikai. Kasatorius nurodo,
kad CK 6.109 straipsnio 1 dalyje
nustatyta skolininko pareiga vykdyti prievolę naujam kreditoriui siejama su
objektyviąja aplinkybe – ar skolininkui pranešta apie reikalavimo perleidimą
naujam kreditoriui. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai CK 6.109
straipsnio 1 dalies normą aiškino plečiamai, nes toks normos aiškinimas
nepagrįstai apsunkina kreditoriaus pareigą. Tokiu atveju kreditorius, siekdamas
įrodyti, kad skolininkas buvo tinkamai informuotas apie reikalavimo teisės perleidimą,
privalėtų įrodyti ne tik informavimo raštu faktą, bet ir tai, jog skolininkas
neabejotinai turėjo suvokti, kad reikalavimo teisė buvo perleista kitam
kreditoriui. Kasatoriaus teigimu, taip aiškinant nurodytą teisės normą ir taikant
subjektyvųjį kriterijų, padidėja galimybė nevienodai šią teisės normą aiškinti
ir taikyti. Kasatorius, aiškindamas CK 6.109 straipsnio normą, vadovaujasi
Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis, kuriose ši norma aiškinama pagal
objektyvųjį kriterijų, tačiau pažymi, kad yra Lietuvos apeliacinio teismo
nutartis, kurioje ši nuostata aiškinama pagal subjektyvųjį kriterijų;
2) dėl
proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, taikymo. Kasatorius nurodo, kad teismai
netinkamai tyrė ir vertino byloje esančius įrodymus. Kasatorius pažymėjo, kad
ieškovas tinkamai ir pasirašytinai buvo informuotas apie reikalavimų
perleidimą, žinojo, kokie konkrečiai reikalavimai yra perleisti, todėl, 2008 m.
liepos 18 d. raštu atlikdamas neteisėtą įskaitymą, prisiėmė netinkamo prievolės
įvykdymo riziką. Kasatorius nurodo, kad apie reikalavimo perleidimą ieškovas
buvo informuotas atitinkamu įrašu sąskaitoje. Ieškovo direktorius, kuriam kaip
įmonės vadovui keliami didesni rūpestingumo ir atidumo standartai, pasirašė sąskaitą,
taip patvirtindamas sąskaitos gavimo ir trečiojo asmens reikalavimų perleidimo
atsakovui faktą. Teismai šio įrodymo tinkamai neišnagrinėjo ir neįvertino. Kartu
kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad nei CK, nei teismų praktikoje
nenustatyta, jog pranešime apie reikalavimo perleidimą turi būti identifikuotas
sandoris, kurio pagrindu perleisti reikalavimai. Kasatoriaus nuomone, tokiu
atveju užtenka bet kokio rašytinio pranešimo apie reikalavimo perleidimą
(įrašas sąskaitoje yra rašytinis pranešimas). Apeliacinės instancijos teismas,
nevertindamas sąskaitoje esančio įrašo kaip tinkamo pranešimo, savo išvadą
grindė teiginiu, kad ieškovas pagal trečiojo asmens išrašytas sąskaitas pinigus
pervesdavo ne į atsakovo, o į trečiojo asmens sąskaitą. Kasatorius paaiškina,
kad reikalavimų perleidimo sutartyje buvo nustatyta, kad jeigu ieškovas
atsiskaitytų tiesiogiai su trečiuoju asmeniu, tokias lėšas trečiasis asmuo
nedelsdamas turi pervesti atsakovui. Taip pat kasatorius nurodo, kad teismo
išvada, jog ieškovas nežinojo apie reikalavimų perleidimo sutartį, todėl sudarė
reikalavimo perleidimo sutartis su trečiojo asmens subrangovais, yra nepagrįsta
byloje esančiais įrodymais, t. y. teismas remiasi prielaida. Be to, apeliacinės
instancijos teismas nepateikė argumentų, kodėl atmetė kasatoriaus argumentus
dėl ieškovui kaip verslininkui taikomų didesnių rūpestingumo ir atidumo
standartų;
3) dėl
priešpriešinių reikalavimų formulavimo ir įskaitymo. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl
ieškovo atlikto įskaitymo teisėtumo sąlygų ir šalių pateiktų įrodymų,
nurodydamas, kad šio įskaitymo teisėtumas nėra šio ginčo dalykas, nors tiek
kasatorius, tiek trečiasis asmuo šį klausimą kėlė. Dėl to kasatorius mano, kad
apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos priešpriešinių
reikalavimų formulavimo ir įskaitymo ginčijimo klausimais. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 10 d. nutartį, priimtą
civilinėje byloje UAB ,,Agaras“ v. K. V.
firma-prekybos namai ,,Transis“, bylos Nr. 3K-3-55/2009, nereikia atskirai
pareikšti reikalavimo dėl įskaitymo nuginčijimo, jeigu tokia motyvacija yra
ginamasi nuo ieškinio. Taigi šioje byloje apeliacinės instancijos teismas
nesivadovavo šia teismų praktika, nors ieškovas pareiškė ieškinį dėl banko
įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir mokėjimo pagal garantiją, o kasatorius
ir trečiasis asmuo gynėsi nuo ieškinio pateikdami argumentus, kodėl banko
įskaitymas laikytinas galiojančiu;
4) dėl
įrodymų vertinimo, sprendžiant dėl ieškovo įskaitymo teisėtumo. Teismas
netyrė ir nevertino trečiojo asmens pateiktų įrodymų, pagal kuriuos ieškovo
perimti reikalavimai iš subrangovų yra gerokai mažesni negu nurodoma; taip pat kitų
įrodymų, patvirtinančių ieškovo atlikto įskaitymo teisėtumo sąlygų
nebuvimą. Tokie teismo veiksmai iš esmės
pažeidė įrodymų vertinimo taisykles;
5) dėl bylos sustabdymo teisėtumo. Trečiasis asmuo tiek pirmosios, tiek
apeliacinės instancijos teisme prašė sustabdyti šią bylą dėl kitos, susijusios
su šia, bylos nagrinėjimo. Kitoje byloje trečiasis asmuo ir AB ,,Panevėžio
keliai“ pareiškė ieškinį ieškovui, vienas iš reikalavimų – rangos sutarties nutraukimą pripažinti
neteisėtu ir priteisti iš ieškovo 5 000 000 Lt neteisėtai pasinaudotos
garantijos; šioje byloje dalyvauja ir kasatorius. Nepaisant bylų sąsajumo,
teismai atsisakė tenkinti prašymus dėl šios bylos sustabdymo, protokolinėmis
nutartimis spręsdami, kad nurodytos bylos nesusijusios. Kasatoriaus nuomone,
šios bylos tiesiogiai susijusios, nes jeigu bus pripažinta, kad ieškovas
neteisėtai pasinaudojo garantija, tokiu atveju
ieškovas neturėtų reikalavimo teisės pagal garantiją. Dėl to kasatorius
mano, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 163 straipsnio 3 punkto nuostatas.
Atsiliepime kasacinį skundą ieškovas prašo
kasacinį skundą atmesti, o skundžiamus teismų sprendimą ir nutartį palikti
nepakeistus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1) dėl
pranešimo apie reikalavimo perleidimą. Ieškovas teigia, kad teismas tinkamai aiškino CK 6.109 straipsnio
nuostatą. Pasisakydamas dėl informavimo apie reikalavimo teisių perleidimą
teismas pagrįstai laikėsi nuostatos, kad pranešimu apie reikalavimo perleidimą
yra sutarties dėl reikalavimo perleidimo pateikimas skolininkui. Taigi, tik
sutarties dėl reikalavimo perleidimas gali būti pripažįstamas tinkamu
pranešimu. Ieškovas teigia, kad CK 6.109 straipsnio 5 dalyje nustatytas
sutarties pateikimas skolininkui yra tik vienas iš galimų pranešimo būdų,
tačiau, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus,
laikytina, kad skolininkui turi būti pranešama tokiu būdu, kad nekiltų pagrįstų
abejonių dėl reikalavimo perleidimo fakto. PVM sąskaitoje-faktūroje esantį
įrašą teismai pagrįstai laikė netinkamu įrodymu apie reikalavimo perleidimą,
nes iš jo turinio neaišku, kokio juridinio fakto pagrindu yra perleisti
reikalavimai, į kokią naują sąskaitą reikia mokėti;
2) dėl proceso
teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, taikymo. Teismai, nustatydami, ar
ieškovas buvo informuotas apie reikalavimo teisių perleidimą, vertino ne tik
kasatoriaus nurodytą įrodymą (sąskaitą-faktūrą), bet ir kitus byloje esančius
įrodymus;
3) dėl
priešpriešinių reikalavimų formulavimo ir įskaitymo. Ieškovas teigia, kad
jo atliktas įskaitymas atitiko CK 6.130 straipsnyje nustatytas sąlygas ir
galėjo būti atliktas. Apeliacinės instancijos teismas ištirtų įrodymų pagrindu
konstatavo, kad ieškovas perėmė iš pradinių trečiojo asmens kreditorių tik tuos
reikalavimus, dėl kurių kreditoriai buvo sudarę su trečiuoju asmeniu skolos suderinimo
aktus. Tai patvirtina byloje esantys įrodymai. Taigi kasatoriaus teiginiai dėl
ieškovo atlikto įskaitymo neapibrėžtumo akivaizdžiai prieštarauja byloje
surinktiems įrodymams;
4) dėl bylos sustabdymo teisėtumo. Kasatorius
nepagrįstai remiasi šia aplinkybe, nes pirmosios ir apeliacinės instancijos
teisme ja nesirėmė. Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, spręsdamas
dėl būtinumo sustabdyti bylą, turi įsitikinti, jog egzistuoja tokį pagrindą
sudaranti aplinkybė. Pagal teismų praktiką stabdyti būtina tada, kai bylas
sieja prejudicinis ryšys. Trečiasis asmuo nepateikė įrodymų, kad kasatoriaus nurodytoje kitoje byloje gali
būti nustatytos aplinkybės, dėl kurių vyksta ginčas šioje civilinėje byloje ir
kurios turės įtakos teisingam šios bylos išsprendimui.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Dėl
reikalavimo perleidimo ir tinkamo pranešimo apie reikalavimo perleidimą
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra sutartis,
kuria kreditorius (cedentas) perleidžia trečiajam asmeniui (cesionarijui) savo
reikalavimo teisę reikalauti skolininko įvykdyti prievolę. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta
teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui,
jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas
nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iš
prievolės dalyvių (kreditorių) pasikeitimo atvejų, kai vietoj vieno
kreditoriaus atsiranda kitas ir pagal nurodytoje normoje nustatytą bendrąją
taisyklę pradinis kreditorius turi teisę perleisti turimą ar būsimą reikalavimą
naujajam kreditoriui be skolininko sutikimo, jeigu tai nedraudžiama įstatymo ar
sutarties. Tai reiškia, kad skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimą
nereikalaujama dėl to, kad jo teisinė
padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, t. y. jo teisinė padėtis
naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali būti blogesnė už buvusią pradiniam
kreditoriui. Skolininko teisių apsauga cesijos atveju užtikrinama ne tik
nurodyta bendrąja nuostata, kad reikalavimo perleidimas negali pažeisti jo
teisių, bet ir konkrečiomis kitų teisės normų nuostatomis: skolininkas turi
teisę reikšti į naujojo kreditoriaus reikalavimus visus atsikirtimus, kuriuos
turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui, kai gavo pranešimą apie reikalavimo
perleidimą (CK 6.107 straipsnio 1 dalis); skolininkas, turintis priešpriešinį
reikalavimą, kurį įgijo iki reikalavimo perleidimo, pradiniam kreditoriui gali
įskaityti naujojo kreditoriaus reikalavimą (CK 6.108, 6.136 straipsniai); po
reikalavimo perleidimo skolininkas turi teisę pareikšti ieškinį pradiniam
kreditoriui dėl juridinio fakto, iš kurio atsirado prievolė, pripažinimo
negaliojančiu (CK 6.107 straipsnio 3 dalis); kilus ginčui, kam priklauso
reikalavimas, skolininkas turi teisę atsisakyti mokėti konkrečiam kreditoriui,
kol paaiškės, kuriam kreditoriui priklauso reikalavimo teisė (CK 6.106
straipsnio 2 dalis). Taigi įstatymo, kuriuo
kreditoriui suteikiama teisė be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą, nuostatomis
užtikrinama skolininko teisių apsauga ir
nustatoma tiek pradinio, tiek naujojo kreditoriaus ir skolininko teisių ir
pareigų pusiausvyra. Skolininko pozicija neturi įtakos reikalavimo perleidimo
sandorio galiojimui, nes skolininko sutikimas dėl reikalavimo perleidimo nėra
reikalavimo perleidimo sąlyga, jeigu tai nenustatyta įstatyme ar sutartyje. Reikalavimo
perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam
apie sandorį pranešus.
CK 6.109 straipsnio 1
dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš
trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko,
kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo
perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo
perleidimo fakto įrodymą. Taigi prievolės dalyviams esminę reikšmę turi
pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento
pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis
pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo
faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką.
CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyti du cesijos
padarinių atsiradimo skolininko atžvilgiu pagrindai: pirma, kai įstatyme ar
pradinio kreditoriaus ir skolininko sutartyje, kurios pagrindu atsirado
skolininko prievolė, nustatyta sąlyga, kad skolininkas sutiko perleisti
reikalavimą naujajam kreditoriui; antra, kai skolininkui pateikiamas
reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopija arba kitoks reikalavimo
perleidimo fakto įrodymas. Nagrinėjamojo byloje reikšmingas antrasis pagrindas,
todėl išplėstinė teisėjų kolegija dėl jo pasisako. Taigi, pirmuoju atveju įstatyme
nurodytas momentas siejamas su skolininko duotu sutikimu, antruoju – su
pranešimu skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą, įteikiant jam
atitinkamą reikalavimo perleidimo įrodymą. Įstatyme išsamiai nenustatyti specialūs
pranešimo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą būdai, išskyrus CK
6.109 straipsnio 5 dalyje nurodytą būdą, kad tinkamu pranešimu laikomas
reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui. Dėl to šią spragą
užpildo kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.109 straipsnio 1 dalį ir
formuodamas šiuo klausimu vienodą teismų praktiką. Išplėstinė teisėjų kolegija
pažymi, kad CK 6.109 straipsnio 1 dalies formuluotė, jog pranešimu laikomas
reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, reiškia, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu,
kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau
informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra
įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą. Dėl to išplėstinė teisėjų kolegija,
aiškindama CK 6.109 straipsnio 1 dalies normą, konstatuoja, kad skolininkui apie
reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali
būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija
apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą
įvardytam naujajam kreditoriui.
Teismai nustatė, kad 2006
m. spalio 30 d. reikalavimų perleidimo sutartimi trečiasis asmuo perleido
kasatoriui savo reikalavimus į ieškovą; trečiasis asmuo (pradinis kreditorius)
siųstose ieškovui (skolininkui) sąskaitose-faktūrose dėl apmokėjimo už atliktus
rangos darbus nurodydavo ,,maloniai pranešame, kad iš šios sąskaitos kylantys
piniginiai reikalavimai yra perleisti AB ,,Sampo bankui“. Toks pranešimas
nurodytas ir 2008 m. birželio 18 d. sąskaitoje-faktūroje dėl 4 029 662,24 Lt apmokėjimo už 2008 m.
gegužės mėnesį atliktus darbus. Sąskaitos-faktūros gavimą parašu patvirtino
ieškovo direktorius A. M. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai
padarė išvadą, kad šių įrašų sąskaitose-faktūrose nepakanka konstatuoti, jog
ieškovas įstatymo nustatyta tvarka buvo informuotas apie kasatoriaus ir
trečiojo asmens sudarytą sutartį, nes ieškovas iš pateiktos informacijos
negalėjo neabejotinai suvokti apie reikalavimo perleidimą. Teismai nurodė, kad
įrašas neinformatyvus, jame neįvardyta, kokio juridinio fakto pagrindu
perleisti reikalavimai, be to, nėra nuorodos į atsakovo sąskaitą. Išplėstinė teisėjų
kolegija sprendžia, kad tokia teismų išvada neatitinka aptartų CK 6.109
straipsnio 1 dalies nuostatų. Siekiant nustatyti, ar pranešimas apie
reikalavimo perleidimą yra tinkamas, turi būti taikomas objektyvusis metodas, t. y. sprendžiama, ar pranešimas yra tiek
informatyvus, kad skolininkas, kaip protingas asmuo, pagal pateiktą informaciją
suvoktų, jog reikalavimas yra perleistas. Taikant šį metodą akivaizdu, kad
ieškovo vadovas (verslu užsiimantis asmuo), priimdamas sąskaitas, įrašą apie
reikalavimo perleidimą suprato pagal jo reikšmę ir dėl to jam nekilo abejonių, nes neprašė trečiojo
asmens paaiškinti įrašo esmės. Be to, įstatyme nenustatyta, kad pranešime apie
cesiją būtų nurodytas reikalavimo perleidimo pagrindas ir naujojo kreditoriaus
sąskaita – pakanka informuoti skolininką, kad nurodytas pradinio kreditoriaus
reikalavimas skolininkui yra perleistas naujajam kreditoriui.
CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo
paskirtis yra apsaugoti skolininko interesus, kad jis žinotų, kam priklauso
vykdytina prievolė ir išvengtų ginčo dėl dvigubo apmokėjimo. Pranešimas skolininkui
apie reikalavimo perleidimą ne visada yra reikalavimas įvykdyti prievolę
naujajam kreditoriui. Toks pranešimas yra informacija apie reikalavimo
perleidimo faktą, o naujojo kreditoriaus reikalavimas įvykdyti jam prievolę
gali būti pateikiamas tiek kartu su pranešimu, tiek vėliau. Kiekvienu atveju
naujasis kreditorius, pateikdamas reikalavimą skolininkui, privalo pateikti
reikalavimo perleidimo sutartį (CK 6.109 straipsnio 7 dalis). Byloje nustatyta
aplinkybė, kad trečiasis asmuo (pradinis kreditorius) sąskaitose-faktūrose
nurodydavo savo sąskaitą, pranešimo apie reikalavimo perleidimo faktą turiniui
neturi teisinės reikšmės, nes, viena vertus, sąskaitose-faktūrose nurodyta
sąskaita yra banke, kuriam perleistas reikalavimas, kita vertus, ieškovas buvo
informuotas apie reikalavimo perleidimą, tačiau naujojo kreditoriaus
reikalavimo ir reikalavimo perleidimo sutarties jam nebuvo pateikta, todėl, būdamas
informuotas apie sąskaitoje- faktūroje nurodyto reikalavimo perleidimą,
prievolę vykdė į toje pačioje sąskaitoje-faktūroje nurodytą sąskaitą. Byloje dalyvavę
pradinis ir naujasis kreditoriai nurodė, kad nėra ginčo, jog pagal
sąskaitas-faktūras, pateiktas iki 2008 m. birželio 18 d., patenkinti
reikalavimai atiteko naujajam kreditoriui. Jeigu ieškovui būtų kilę abejonių,
kam priklauso sąskaitoje-faktūroje nurodyti reikalavimai, jis turėjo teisę
atsisakyti mokėti iki išsiaiškins dėl šio reikalavimo mokėti joje nurodytas
sumas (CK 6.106 straipsnio 2 dalis).
Remdamasi aptartomis teisės normomis ir teismų
nustatytomis aplinkybėmis, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai
netinkamai kvalifikavo byloje nustatytas aplinkybes, t. y. netinkamai taikė CK 6.109 straipsnio 1 dalies normą
byloje nustatytoms aplinkybėms. Sąskaitose-faktūrose įrašytas pranešimas, kad
iš sąskaitos kylantys piniginiai reikalavimai yra perleisti kasatoriui, laikytinas
tinkamu pranešimu apie reikalavimo perleidimą CK 6.109 straipsnio normos prasme
ir nuo tokio pranešimo gavimo ieškovui tapo žinoma, kad sąskaitoje nurodytos
sumos reikalavimas priklauso kasatoriui.
Dėl garantijos
ir šalių atlikto priešpriešinių reikalavimų įskaitymo
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas,
aiškindamas įskaitymo teisinius santykius (CK 6.130, 6.131 straipsniai), yra
nurodęs įskaitymo sąlygas: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai
abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo
kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas;
antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti
reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių
reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti
toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena
kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti;
penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti
apibrėžti. Nors įskaitymas atliekamas nepriklausomai nuo to, sutinka kita
prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis
turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo
įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje BUAB „Valdiklis“ v. UAB „Naujoji šiluma“, bylos
Nr. 3K-3-18/2010; 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Alginora“ v. UAB„ Transekspedicija“, bylos
Nr. 3K-3-9/2010; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Baltisches Haus“ v. UAB „Mažoji
prekybos agentūra“, bylos Nr. 3K-3-293/2009; kt.).
Kadangi pirmiau konstatuota, kad 2008 m. birželio
18 d. sąskaitoje- faktūroje esantis įrašas laikytinas tinkamu pranešimu apie
reikalavimo teisės perleidimą ir ieškovo informavimas apie sąskaitoje nurodyto
4 029 662,24 Lt reikalavimo perleidimą kasatoriui atitiko CK 6.109 straipsnio
nuostatas, tai išplėstinė teisėjų
kolegija sprendžia, kad ieškovas 2008 m. liepos 18 d. neturėjo teisės po pranešimo,
jog trečiasis asmuo (pradinis kreditorius) reikalavimo teisę į 4 029 662,24 Lt
perleido kasatoriui (naujajam kreditoriui), įgyto reikalavimo įskaityti kaip
priešpriešinio reikalavimo trečiajam asmeniui. Dėl to išplėstinė teisėjų
kolegija konstatuoja, kad ieškovo 2008 m. liepos 18 d. atliktas priešpriešinio
reikalavimo trečiajam asmeniui įskaitymas yra neteisėtas ir negali sukurti
kasatoriui teisinių padarinių.
Išplėstinė teisėjų kolegija atmeta teismų
procesiniuose sprendimuose ir ieškovo atsiliepime į kasacinį skundą nurodytą
argumentą, kad kasatorius ar trečiasis asmuo byloje nepareiškė priešpriešinio
reikalavimo dėl ieškovo atlikto 2008 m. liepos 18 d. įskaitymo pripažinimo
negaliojančiu, dėl to šio įskaitymo teisėtumas nėra bylos nagrinėjimo dalykas. Išplėstinė
teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorius ir trečiasis asmuo, atsikirsdami į
ieškinio reikalavimus, teigė, jog apie reikalavimo perleidimą ieškovui buvo
pranešta, todėl jis 2008 m. liepos 18 d. negalėjo įskaityti priešpriešinių
reikalavimų trečiajam asmeniui, t. y. savo poziciją grindė tuo, kad ieškovo
atliktas įskaitymas neteisėtas, todėl teismai, net ir nesant priešpriešinio
kasatoriaus reikalavimo, turėjo tikrinti tokio atsikirtimo pagrįstumą ir
spręsti, ar ieškovo atliktas įskaitymas teisėtas. Teismų nurodytas formalus
proceso teisės normų aiškinimas būtų nesuderinamas su teisingumo nagrinėjamoje
byloje įvykdymu. Toks aptartos proceso teisės normos aiškinimas papildo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Agaras“ v. K. V. firma-prekybos namai ,,Transis“,
bylos Nr. 3K-3-55/2009; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje V. P. v. V. R., bylos Nr. 3K-3-363/2009; 2008
m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Metaloidas“ v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-408/2008;
kt.).
Išplėstinė teisėjų kolegija, aiškindama CK 6.93
straipsnyje nustatytus banko garantijos ypatumus, pažymi, kad šiai garantijos
rūšiai taikomas paprastos garantijos taisyklės, nustatytos CK 6.90, 6.92
straipsniuose. Išskirtinis bankinės garantijos požymis yra besąlyginis garanto
įsipareigojimas atsakyti kreditoriui, jeigu skolininkas neįvykdo ar netinkamai
vykdo sutartinius įsipareigojimus. Tačiau CK 6.90, 6.93, 6.130, 6.31 straipsnių
normose, reglamentuojančiose garantiją ir įskaitymą, nėra draudimo ir
garantijos besąlygiškumo požymis nepašalina banko teisės atlikti įskaitymą, kai
jis turi priešpriešinio reikalavimo teisę į skolininko, už kurį garantavo,
kreditorių. Dėl to išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorius,
turėdamas reikalavimo teisę į skolininko, už kurį garantavo, kreditorių, gavęs
tokio kreditoriaus reikalavimą vykdyti garantija prisiimtus įsipareigojimus,
turi teisę atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymą.
Byloje nustatyta, kad ieškovas 2008 m. liepos 8 d.
pateikė kasatoriui reikalavimą sumokėti jam pagal 2006 m. lapkričio 9 d.
išduotą trečiojo asmens darbų atlikimo užtikrinimo garantiją 5 000 000 Lt, t. y. nuo šio momento
kasatoriui atsirado besąlyginė pareiga tenkinti kreditoriaus pagal garantiją
reikalavimą. Byloje nustatyta ir tai, kad kasatorius, trečiajam asmeniui
pranešus ieškovui apie reikalavimo perleidimą, nuo 2008 m. birželio 18 d. įgijo
teisę reikalauti, jog ieškovas sumokėtų jam, kaip naujajam kreditoriui,
perleistą 4 029 662,24 Lt sumą. Taigi nuo reikalavimo teisės pagal garantiją
tarp ieškovo ir kasatoriaus atsiradimo susiklostė priešpriešiniai jų teisių ir
pareigų teisiniai santykiai: ieškovas tapo kasatoriaus skolininku ir
kreditoriumi, o kasatorius – ieškovo skolininku ir kreditoriumi. Nors kiekvieno
jų reikalavimai kito asmens atžvilgiu kilo iš skirtingų susitarimų, tačiau
abiejų jų reikalavimai yra apibrėžti, vienarūšiai, galiojantys ir vykdytini (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio
26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje
UAB „ Baltisches Haus“ v. UAB „Mažoji prekybos agentūra“, bylos Nr. 3K-3-293/2009; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje Sentovart Industrial Group LTD v. UAB „
Autostartas“, bylos Nr. 3K-3-593/2007; kt.), todėl kasatorius turėjo
teisę 2008 m. liepos 21 d. vienašaliu pareiškimu ieškovui, kartu pateikdamas 2006
m. spalio 30 d. reikalavimų perleidimo sutartį, įskaityti turimą ieškovui 4 029 662,24 Lt reikalavimą į šio
reikalaujamą 5 000 000 Lt sumą.
Išplėstinė teisėjų
kolegija pirmiau aptartais motyvais konstatavo, kad teismai netinkamai aiškino
ir taikė reikalavimo perleidimą ir pranešimą apie jį, taip pat priešpriešinių
reikalavimų įskaitymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, todėl
netinkamai kvalifikavo bylos dalyvių teisinius santykius, ir, nesant teisinio
pagrindo, tenkino ieškinį. Dėl to išplėstinė teisėjų kolegija, pripažindama
kasacinio skundo argumentus dėl reikalavimo perleidimo ir pranešimo apie jį
pagrįstais, pirmosios instancijos teismo
sprendimą ir apeliacinės instancijos teismo nutartį dėl netinkamo
materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo naikina ir priima naują
sprendimą – ieškinį atmesti.
Dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo, bylinėjimosi išlaidų
ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus
apygardos teismo 2009 m. kovo 10 d. sprendimas yra įvykdytas, tačiau, neturėdama
visų duomenų apie sprendimo įvykdymą, nesprendžia sprendimo vykdymo atgręžimo
klausimo (CPK 762 straipsnis). Todėl, iki bus išspręstas ir įvykdytas sprendimo
vykdymo atgręžimas, išplėstinė teisėjų kolegija palieka galioti Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2010 m.
sausio 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Kadangi kasacinis
teismas priima naują sprendimą, tai, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, atitinkamai
pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atmetus ieškinį, kasatoriaus
patirtos bylinėjimosi išlaidos ir valstybės išlaidos, susijusios su bylos
nagrinėjimu, priteistinos iš ieškovo.
Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad, bylą
nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, iš kasatoriaus ieškovo UAB ,,Žaliasis
tiltas“ naudai buvo išieškota 30 000 Lt žyminio mokesčio ir 4500 Lt atstovavimo
išlaidų bei 21,65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu,
valstybės naudai. Šios išlaidos priteistinos kasatoriui iš ieškovo.
Už apeliacinį skundą kasatorius sumokėjo 38 460 Lt,
todėl ši suma išieškotina kasatoriaus naudai iš ieškovo. Apeliacinės
instancijos teismo nutartimi iš kasatoriaus ieškovo naudai buvo priteista ir
išieškota 1500 Lt atstovavimo išlaidų, kurios taip pat priteistinos iš ieškovo
kasatoriaus naudai.
Už kasacinį
skundą kasatorius sumokėjo 39 240 Lt žyminio mokesčio, todėl ši suma jam
priteistina iš ieškovo. Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių
dokumentų įteikimu, kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1
dalies 3, 8 punktai) šioje byloje yra 71,90 Lt. Jos iš ieškovo priteistinos
valstybės naudai (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies
3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).
Pagal byloje pateiktus
duomenis kasatorius pirmosios instancijos teisme patyrė 23 930,61 Lt
atstovavimo išlaidų, apeliacinės instancijos teisme – 31 972,98 Lt, kasacinės
instancijos teisme – 28 730,73 Lt (iš viso 84 634,32 Lt). Išplėstinė teisėjų
kolegija sprendžia, kad, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, bylos sudėtingumą,
advokato teikiamų kasatoriui teisinių paslaugų pastovumą, teisingumo ministro
2004 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl
civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo
teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nuostatas ir vadovaujantis
teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kasatoriaus išlaidų advokato
pagalbai už atsiliepimą į ieškinį ir atstovavimą pirmosios instancijos teisme,
apeliacinio skundo ir atsiliepimų į trečiojo asmens apeliacinį skundą parengimą
bei atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, kasacinio skundo parengimą
atlyginimas mažintinas iki 10 000 Lt (4500 Lt pirmosios instancijos teisme,
3000 Lt apeliacinės instancijos teisme, 2500 Lt kasacinės instancijos teisme).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362
straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 10 d.
sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 21 d. nutartį panaikinti ir priimti
naują sprendimą – ieškovo UAB ,,Žaliasis tiltas“ ieškinį atsakovui Danske Bank
A/S, veikiančiam per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, dėl įskaitymo
pripažinimo negaliojančiu ir lėšų priteisimo atmesti.
Palikti galioti Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2010 m.
sausio 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones iki bus
išspręstas ir įvykdytas sprendimo vykdymo atgręžimas.
Priteisti iš ieškovo UAB
,,Žaliasis tiltas“ (j. a. k.121405946) atsakovo Danske Bank A/S, veikiančio per
Danske Bank A/S Lietuvos filialą (j. a. k. 301694694), naudai 113 721,65 Lt (vieną šimtą trylika tūkstančių septynis
šimtus dvidešimt vieną litą 65 ct)
bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo UAB ,,Žaliasis tiltas“ (j. a.
k.121405946) į valstybės biudžetą 71,90 Lt (septyniasdešimt vieną litą 90 ct)
bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo UAB ,,Žaliasis tiltas“ (j. a.
k.121405946) atsakovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos
filialą (j. a. k. 301694694), naudai 10 000 Lt atstovavimo išlaidų, patirtų
pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Dangutė Ambrasienė
Egidijus Baranauskas
Birutė Janavičiūtė
Česlovas Jokūbauskas
Algis Norkūnas
Janina Stripeikienė
Vincas
Verseckas