Civilinė byla Nr. e2-24341-920/2015;

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18715-2015-0;

Procesinių sprendimų kategorijos:

2.4.1.3; 3.2.6.1; 3.4.4.3

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 22 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Linas Baublys, sekretoriaujant Sonatai Skučienei, dalyvaujant pareiškėjui R. V., pareiškėjo atstovei advokatei S. S., viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo R. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims K. V., V. A., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

n u s t a t ė :

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, tikslu įgyvendinti paveldėjimo teisę, kad pareiškėjas R. V. po tėvo L. V. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti (b.l. 3-4).

Pareiškime nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė patvirtino, kad pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys, K. V. ir V. A., yra L. V., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), vaikai, t.y. pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai. Kitų pirmos eilės įstatyminių įpėdinių nėra. Pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų motina, V. O., mirė (duomenys neskelbtini). Po tėvo L. V. mirties (duomenys neskelbtini) tėvui priklausiusį kilnojamąjį turtą - namų apyvokos daiktus (senovinę komodą, stalą, televizorių „Šilelis“), tėvo asmeninius daiktus (laikrodį, auksinę monetą, tris sidabrines monetas, vestuvinį žiedą), pareiškėjas per įstatyme nustatytą šešių mėnesių terminą priėmė be išlygų pradėdamas šiuos daiktus faktiškai valdyti, jais naudotis ir disponuoti ir šiais savo aktyviais veiksmais išreiškė savo valią įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ir galinčias kilti iš palikimo. Kadangi tėvo vardu registruoto jokio nekilnojamojo turto jo mirties dieną nebuvo į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo pareiškėjas nesikreipė. Kiti pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai – pareiškėjo brolis K. V. ir sesuo V. A., į po tėvo mirties likusį tėvo turtą nepretendavo, ir į notarą taip pat nesikreipė. Pagal CK 587 str. (1964 m.) 2 d. laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, jeigu jis pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Pareiškėjas pažymėjo, kad teismo sprendimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo reikalingas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu, t.y. tam, kad jis galėtų paveldėti kitą tėvo palikimo dalį - turtinę teisę atkurti nuosavybės teises pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą.

Suinteresuoti asmenys K. V. ir V. A. teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu sutinka. Patvirtinto, kad pareiškėjas yra jų brolis, o miręs L. V. pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų tėvas, po kurio mirties atsiradusį palikimą priėmė pareiškėjas. Pažymėjo, kad pareiškėjas iki pat tėvų mirties jais rūpinosi, prižiūrėjo, todėl suinteresuoti asmenys jokių pretenzijų dėl pareikšto pareikšimo neturi ir teismo prašo jį patenkinti (b.l. 15).

Suinteresuoti asmenys K. V. ir V. A. teismo posėdyje nedalyvavo. Gauti prašymai bylą nagrinėti suinteresuotiems asmenimis nedalyvaujant (b.l. 21-22).

Pareiškimas tenkintinas.

Sutinkamai su CPK 445 str., teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Bylos medžiagos nustatyta, kad L. V. mirė (duomenys neskelbtini), O. V. mirė (duomenys neskelbtini) (Mirties liudijimų kopijos). L. V. ir O. V. susilaukė trijų vaikų R. V. gim. (duomenys neskelbtini), V. V. gim. (duomenys neskelbtini), kuri (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su A. A., K. V. gim. (duomenys neskelbtini). 2015-05-20 notarės R. V. pažyma patvirtina, kad Kauno miesto 20-ajame notarų biure po L. V. mirties (duomenys neskelbtini), kurio deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla neužvesta. Nekilnojamojo turto registro duomenimis L. V. ir O. V. vardu registruoto turto nėra.

Nustatyta, kad L. V. mirė (duomenys neskelbtini), todėl jo palikimo priėmimui taikytinos palikimo atsiradimo metu galiojusios – 1964 m. Civilinio kodekso normos (CK PĮĮĮ 38 str.). Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Kad įgytų palikimą, įpėdinis per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turi palikimą priimti, tai yra įpėdinis turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir įrodančius, kad palikėjo turtą pradėjo valdyti kaip savo (1964 m. CK 587 str. 1-3d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (1964 m. CK 587 str. 2 d.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjo, jos atstovės paaiškinimų, liudytojos T. V. parodymų, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, matyti, jog pareiškėjas R. V. po savo tėvo L. V. mirusio (duomenys neskelbtini) paveldėjo jam priklausiusį kilnojamąjį turtą - namų apyvokos daiktus, mirusiojo asmeninius daiktus, t.y. pareiškėjas per įstatyme nustatytą šešių mėnesių terminą priėmė palikimą be išlygų pradėdamas jį faktiškai valdyti, naudotis ir disponuoti ir šiais savo aktyviais veiksmais išreiškė savo valią įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ir galinčias kilti iš L. V. palikimo. Duomenų apie kitus galimus L. V. paveldėtojus teismas neturi, suinteresuoti asmenys byloje K. V. ir V. A. sutiko su pareiškėjo pareikštu reikalavimu, teismo prašė jį patenkinti. Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog R. V. po savo tėvo L. V. mirusio (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jo palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą, nes palikimo neleidžiama priimti dalinai, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas (1964 m. CK 587 str. 1-3d., CK PĮĮĮ 38 str., CPK 177, 178, 185 str., 444 str. 2d. 8p.).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Teismas šioje byloje turėjo 3,88 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis CPK 96 str. iš pareiškėjo valstybei priteistinos 3,88 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 79 str., 88 str. 1d. 3 p., 92, 93, 96 str., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr.1R-261/1K-355).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-270 str., 443 str., 448 str. 1 d.,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo R. V. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. V. a.k. (duomenys neskelbtini), po tėvo L. V. a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.

Priteisti iš pareiškėjo R. V. a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 3,88 Eur (trijų eurų, 88 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                             Linas Baublys