Administracinė byla Nr. eA-214-520/2026
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00507-2024-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.2; 29.8
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 18 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
1. Pareiškėjas A. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2024 m. sausio 16 d. sprendimą Nr. APVA-160 (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjas skunde nurodė:
2.1. Pareiškėjas 2023 m. gegužės 3 d. pateikė Agentūrai paraišką dėl finansavimo jungtiniame projekte „Fizinių asmenų saulės elektrinių įsirengimas namų ūkiuose (naujai įrengiama saulės elektrinė)“ Nr. 03-008-J-0001-J01 (reg. Nr. 03-008-J-0001-J01-06515) (toliau – ir Paraiška). Agentūra priėmė Paraišką ir įtraukė ją į teigiamai įvertintų paraiškų sąrašą. Pareiškėjas įgyvendino projektą ir 2023 m. gruodžio 22 d. pateikė Agentūrai prašymą dėl projekto išlaidų kompensavimo (toliau – ir Prašymas), kuriame prašė kompensuoti dalį patirtų išlaidų, t. y. 3 238,10 Eur. Agentūra 2024 m. sausio 16 d. priėmė Sprendimą, kuriuo atmetė Prašymą.
2.2. Sprendime pateikti duomenys, informacija neatitinka faktinių aplinkybių, pažeidžia pareiškėjo teisę gauti įgyvendinto projekto išlaidų kompensaciją, taip pat teisę į asmeninio gyvenimo privatumą, žemina pareiškėjo garbę ir orumą, diskriminuoja. Pareiškėjas, įgyvendindamas projektą, pastatė saulės elektrinę, kuri visiškai veikia ir yra net didesnio galingumo nei elektrinės, kurių įrengimo išlaidos kompensuojamos, todėl Agentūra turėtų jam išmokėti prašomą kompensaciją.
2.3. Šiuo atveju nėra teismo nuosprendžio dėl pareiškėjo neva atliktos neteisėtos veiklos, kenkiančios Lietuvos Respublikos ir (arba) Europos Sąjungos finansiniams interesams. Plungės apylinkės teismas 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skyrė pareiškėjui 828,52 Eur baudą, kurią jis sumokėjo. Byla tęsėsi 11 metų, pareiškėjas niekada nepripažino kaltės, byla vyko dėl jo visuomeninės neatlygintinos veiklos ir nebuvo susijusi su jo asmeniniu gyvenimu.
2.4. Vertinimas, kad asmenys, turintys neišnykusį arba nepanaikintą teistumą, organizaciniu ir finansiniu požiūriu laikytini mažiau patikimais nei neteisti asmenys, yra galimas tik vertinant ateities perspektyvas, bet ne jau užbaigtus projektus. Be to, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 97 straipsnį, atsižvelgiant į teistumą gali būti varžomos tik tos piliečių teisės ir laisvės, kurių apribojimą numato Lietuvos Respublikos įstatymai. Šiuo atveju atsakovas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi ne įstatymu, o norminiu aktu, todėl galima matyti akivaizdų minėto norminio akto autorių veikimą ultra vires (viršijant įgaliojimus). Norminis aktas, kuriuo vadovavosi atsakovas, yra laikytinas neteisėtu ab initio (iš pradžių). Atsakovo veiksmai yra nusikalstami, nes jis vengia įvykdyti prisiimtą įsipareigojimą.
3. Atsakovas Agentūra atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.
4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė:
4.1. Agentūra, vertindama Prašymą, nustatė, kad pareiškėjui taikytini apribojimai gauti finansavimą, nes jis turi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą bei dėl jo per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2 priedo „Projektų bendrųjų atrankos kriterijų sąrašas ir jų vertinimo metodika“ (toliau – ir Metodika) 4.2.3 punkte numatytų nusikalstamų veikų. Agentūra, atsižvelgdama į tai, nusprendė netenkinti Prašymo ir neskirti dotacijos pareiškėjui.
4.2. Nustatyta, kad dėl pareiškėjo padarytos nusikalstamos veikos 2022 m. gruodžio 5 d. įsiteisėjo Plungės rajono apylinkės teismo ir Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiai. Kaip matyti, Paraiškos pateikimo metu (2023 m. gegužės 3 d.) pareiškėjas turėjo neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, be to, pareiškėjo įvykdyta nusikalstama veika (t. y. dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu) yra paminėta Metodikos 4.2.3 punkte.
4.3. Pareiškėjas dėl nurodyto neatitikimo yra laikytinas rizikingu, todėl, vertinant per
2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES)
Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas
Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (toliau – ir Reglamentas Nr. 2018/1046) ir Taisyklių prizmę, jis negali gauti dotacijos. Europos Sąjungos biudžetas yra viena iš didžiausių Europos Sąjungos vertybių, kuri yra itin saugoma, todėl Reglamento Nr. 2018/1046 nuostatos atsirado Lietuvos Respublikos teisės aktuose ir turi būti taikomos griežtai.
4.4. Pareiškėjas, teikdamas Paraišką, pridėjo deklaraciją, kurioje pažymėjo, jog neturi neišnykusio ar nepanaikinto teistumo arba dėl jo per pastaruosius 5 metus nebuvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis dėl neteisėtos veiklos, kenkiančios Lietuvos Respublikos ir (ar) Europos Sąjungos finansiniams interesams. Tai reiškia, kad pareiškėjas pateikė Agentūrai melagingą informaciją, nors teikdamas Paraišką žinojo ir sutiko su nurodytais reikalavimais, bei prisiėmė riziką, jog, įsirengęs saulės elektrinę, jis gali negauti dotacijos.
4.5. Išmokėjus paramą projektui, įgyvendintam ne pagal taisykles, būtų padaryta žala Europos Sąjungos biudžetui, o tai būtų vertinama kaip pažeidimas. Tiek Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2023 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 1-106 patvirtinto 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos energetikos plėtros programos pažangos priemonės Nr. 03-001-06-03-02 „Didinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį, užtikrinant atsinaujinančių išteklių integraciją į elektros tinklus“ veiklos „Gaminančių vartotojų investicijos į naujų AEI naudojančių elektros energijos gamybos pajėgumų sukūrimą“ poveiklės „Gaminančių vartotojų investicijos į naujų AEI naudojančių elektros energijos gamybos pajėgumų sukūrimą visoje Lietuvoje“ projektų finansavimo sąlygų aprašo (toliau – ir Aprašas) 2.2.8 punkto, tiek Metodikos 4.2.3 punkto nuostatos yra aiškios ir nedviprasmiškos, Agentūra neturi teisės jas interpretuoti savaip ar daryti išimtis konkretiems pareiškėjams, nes tai lemtų pareiškėjų nelygiateisiškumą ir diskriminaciją.
II.
5. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu atmetė pareiškėjo A. V. skundą.
6. Teismas nustatė, kad Agentūra, vertindama pareiškėjo 2023 m. gruodžio 22 d. pateiktą Prašymą, iš Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos gavo duomenis, kad Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2011 m. rugpjūčio 11 d. dėl pareiškėjo pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 30-9-00062-11 pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dokumentų suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu) dėl septynių pareiškėjo atliktų nusikalstamų veikų. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl to, kad pareiškėjas, būdamas Palangos kredito unijos (toliau – ir Unija) valdybos nariu, turėdamas pareigą svarstyti ir spręsti Unijos veiklos ir valdymo klausimus, nedalyvaudamas posėdžiuose ir nepriminėdamas sprendimų dėl paskolų suteikimo, vykdydamas Unijos administracijos vadovo pavaduotojo, o iš tikrųjų faktinio Unijos vadovo žinomai neteisėtus nurodymus, pasirašė 2010 m. rugsėjo 16 d., 2010 m. gegužės 10 d., 2011 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 3 d., 2011 m. spalio 5 d., 2011 m. spalio 28 d., 2011 m. lapkričio 30 d., 2011 m. gruodžio 21 d. posėdžių protokolus, kuriuose įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys. Šie Unijos Paskolų komiteto ir valdybos narių pasirašyti dokumentai (posėdžių protokolai) lėmė paskolų išdavimą, o kartu ir didelės žalos atsiradimą – pateko į civilinę apyvartą, taip sudarant sąlygas juos panaudoti prieš pačią Uniją ir pasikėsinant į baudžiamojo įstatymo saugomą dokumentų teisinės apyvartos patikimumą ir funkcionalumą, tikros informacijos ir ja paremtų teisingų sprendimų priėmimą. Plungės rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 22 d. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo pripažino pareiškėją kaltu dėl nusikalstamos veikos pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir skyrė pareiškėjui 22 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio (828,52 Eur) baudą. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 5 d., kuomet įsiteisėjo Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nuosprendis, kuriuo apeliacinės instancijos teismas atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą dėl minėto 2017 m. gegužės 22 d. teismo nuosprendžio.
7. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualias Aprašo, Taisyklių ir Reglamento Nr. 2018/1046 nuostatas, pažymėjo, kad pareiškėjas tiek prašymo pateikimo, tiek ir visą projekto įgyvendinimo laikotarpį turėjo atitikti bendruosius atrankos kriterijus, nurodė, kad nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 5 d., todėl pareiškėjas, 2023 m. gruodžio 22 d. teikdamas Prašymą atsakovui, neatitiko Metodikos 4.2.3 punkto reikalavimų, nes dėl jo buvo priimtas nuosprendis dėl dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu. Minėtoje teisės normoje nurodyta, jog pareiškėjas organizaciniu ir finansiniu požiūriu yra pajėgus tinkamai ir laiku įgyvendinti projektą bei užtikrinti projekto rezultatų tęstinumą tuomet, kai jam nėra apribojimų gauti finansavimą, t. y. jungtinio projekto (JP) pareiškėjas ir partneris (-iai) neturi neišnykusio ar nepanaikinto teistumo arba dėl pareiškėjo ir partnerio (-ių) per pastaruosius 5 metus nebuvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl neteisėtos veiklos, kenkiančios Lietuvos Respublikos ir (arba) Europos Sąjungos finansiniams interesams.
8. Teismas nurodė, jog nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnyje, priskiriamos nusikaltimams valdymo tvarkai, yra susijusios su dokumentų ar matavimo priemonių klastojimu (BK XLIII skyrius), daro didelę neigiamą įtaką valstybės valdymo aparatui bei valstybinių institucijų darbui, kas be abejonės pažeidžia ir valstybės valdymo tvarką. Darant minėtas nusikalstamas veikas, be kita ko, ir disponuojant suklastotais dokumentais, sukuriamos prielaidos kitiems asmenims apgaule pasisavinti didelės vertės svetimą turtą. Teismo vertinimu, BK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos patenka į veikų sąrašą, nurodytą Metodikos 4.2.3 punkte.
9. Teismas akcentavo, kad teistumo egzistavimas ir nuosprendžio priėmimas per pastaruosius 5 metus yra dvi atskiros sąlygos ir bent vienos iš jų egzistavimas turi įtakos išmokų kompensavimo suteikimui. Teismas nurodė, kad pareiškėjas Prašymą pateikė 2023 m. gruodžio 22 d., o Prašymo pateikimo metu Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendis jau buvo įsiteisėjęs, todėl atsakovas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas neatitiko Metodikos 4.2.3 punkto nuostatų. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas, teikdamas Prašymą, Agentūrai nepateikė informacijos, susijusios su jo teistumu (deklaracijoje pažymėjo, kad dėl jo per pastaruosius 5 metus nėra priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl nusikalstamos veikos, kenkiančios Lietuvos Respublikos ir (arba) Europos Sąjungos finansiniams interesams), t. y. iš esmės nuslėpė Sprendimui priimti reikšmingą informaciją. Teismas pabrėžė, kad, pagal Taisyklių
48 punktą, pareiškėjas tiek Paraiškos pateikimo, tiek ir visą projekto įgyvendinimo laikotarpį turi atitikti nustatytus atrankos kriterijus. Paraiškos pateikimo metu pareiškėjas neatitiko Metodikos
4.2.3 punkte nustatyto bendrojo atrankos kriterijaus (nėra priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl nusikalstamos veikos, kenkiančios Lietuvos ir (arba) Europos Sąjungos finansiniams interesams), todėl Agentūra neturėjo pagrindo pareiškėjui skirti dotaciją ir pagrįstai atmetė jo Prašymą.
10. Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2023 m. sausio 20 d. sumokėjo teismo nuosprendžiu paskirtą baudą, tačiau bausmės atlikimas ir baudos sumokėjimas nereiškia, jog pareiškėjas atitinka Taisyklių reikalavimus ir jam gali būti suteikta kompensacija dėl saulės elektrinės įrengimo projekto finansavimo. Šioje byloje konstatuota, kad dėl pareiškėjo per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo nuosprendis dėl Metodikos 4.2.3 punkte numatytų nusikalstamų veikų.
11. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas, vertindamas pareiškėjo tinkamumą projekto išmokų kompensavimui gauti, tinkamai nustatė, jog pareiškėjas organizaciniu ir finansiniu požiūriu yra pajėgus tinkamai ir laiku įgyvendinti projektą bei užtikrinti projekto rezultatų tęstinumą tuomet, kai jis neturi neišnykusio ar nepanaikinto teistumo arba dėl jo per pastaruosius 5 metus nebuvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl neteisėtos veiklos, kenkiančios Lietuvos Respublikos ir (arba) Europos Sąjungos finansiniams interesams, ir pagrįstai nesuteikė pareiškėjui kompensacijos. Teismo vertinimu, Sprendime yra visi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje nurodyti administracinio sprendimo elementai, jis yra individualizuotas, pakankamai motyvuotas, paremtas objektyviais faktais, jame nurodyti teisės aktai, todėl Sprendimas atitinka VAĮ nuostatas ir teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.
12. Teismas konstatavo, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti.
III.
13. Pareiškėjas A. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundą, t. y. panaikinti Sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde apžvelgia Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) nuostatas dėl teisingumo vykdymo (109 str. 1 d.), diskriminavimo draudimo (29 d.), draudimo bausti už tą patį nusikaltimą antrą kartą (31 str. 5 d.), taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatos dėl analogiško draudimo antrą kartą persekioti ar bausti už nusikaltimą (7 protokolo 4 str. 1 p.) bei Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto nuostatas dėl asmeninio gyvenimo, garbės ir orumo neliečiamumo (17 str.), teigia, kad jis Sprendimu buvo diskriminuojamas, be to, Sprendimas turėjo pakartotinio baudimo požymių (non bis in idem principo pažeidimas), Sprendimas laikytinas pareiškėjo garbės ir orumo žeminimu, todėl Sprendimas yra niekinis / neteisėtas.
15. Pareiškėjas taip pat nurodo:
15.1. Teismas neteisingai vertino pateiktus dokumentus, teisės aktų normas, nustatančias projekto išlaidų kompensavimo tvarką ir sąlygas, šias normas aiškino ir taikė plečiamai, neatsižvelgė į pareiškėjo nurodytus argumentus ir pateiktus duomenis. Teismo sprendimas yra nemotyvuotas, priimtas ignoruojant aukštesnę teisinę galią turinčius aktus.
15.2. Iš Metodikos 4.2.1 punkto matyti, kad jame numatytos ne bet kokios neteisėtos veikos, o tik tos, kurios kenkia Lietuvos Respublikos ir (arba) Europos Sąjungos finansiniams interesams, ir pagal šią Metodiką pareiškėjui, kuris yra fizinis asmuo, neturi būti iškelta byla dėl bankroto, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl ūkinės ir (arba) ekonominės veiklos. Šiuo atveju dėl pareiškėjo nėra ir niekada nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl ūkinės ir (arba) ekonominės veiklos, t. y. dėl BK XXXI ir XXXII skyriuose nurodytų nusikalstamų veikų.
15.3. Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir jam skirta bauda, kuri jau sumokėta. Nusikalstamos veikos, nurodytos BK 300 straipsnyje, yra priskiriamos nusikaltimams valdymo tvarkai, kurie susiję su dokumentų ar matavimo priemonių klastojimu (BK XLIII skyrius), tačiau nurodyta nusikalstama veika nėra susijusi su ūkine ir (arba) ekonomine veikla ar kenkianti Lietuvos Respublikos ir (arba) Europos Sąjungos finansiniams interesams, todėl tokia veika negali būti vertinama pagal Metodiką.
15.4. Teismas nepasisakė dėl BK 97 straipsnio nuostatų. Šiuo atveju joks Lietuvos Respublikos įstatymas nenumato galimybės Agentūrai varžyti pareiškėjo teises, atsižvelgiant į teistumą, o vidinės Agentūros tvarkos ir taisyklės akivaizdžiai prieštarauja Konstitucijai, tarptautiniams teisės aktams ir BK 97 straipsnio nuostatoms.
16. Atsakovas Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.
17. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus savo argumentus, be kita ko, kad pareiškėjas atitinka abu Metodikos 4.2.3 punkte nurodytus kriterijus, t. y. jis Paraiškos pateikimo metu turėjo neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, ir per pastaruosius 5 metus buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl jo įvykdytos nusikalstamos veikos, kuri yra numatyta Metodikos 4.2.3 punkte.
18. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai akcentuoja Metodikos 4.2.1 punktą, nes šiuo atveju jis negali gauti paramos dėl Metodikos 4.2.3 punkto nuostatų. Atsakovas taip pat pakartotinai pabrėžia, kad išmokėjus paramą projektui, įgyvendintam ne pagal taisykles, būtų padaryta žala Europos Sąjungos biudžetui ir tai būtų vertinama kaip pažeidimas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
19. Bylos dalykas – atsakovo Agentūros 2024 m. sausio 16 d. sprendimo Nr. APVA-160 „Dėl išlaidų kompensavimo prašymo atmetimo“ pagrįstumas ir teisėtumas.
20. Pareiškėjas skunde tvirtino, kad atsakovas Sprendimu nepagrįstai atmetė jo Prašymą, nes nėra teismo nuosprendžio dėl jo (pareiškėjo) neva atliktos neteisėtos veiklos, kenkiančios Lietuvos Respublikos ir (arba) Europos Sąjungos finansiniams interesams, taip pat atsakovas vadovavosi taisyklėmis, kurios nėra įtvirtintos įstatyme, o priimtas Sprendimas pažeidžia jo (pareiškėjo) teisę į asmeninio gyvenimo privatumą, žemina jo garbę ir orumą, diskriminuoja ir kt.
21. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, nes konstatavo, kad atsakovas tinkamai pritaikė Metodikos 4.2.3 punkto nuostatas ir pagrįstai netenkino pareiškėjo Prašymo, o Sprendimas atitinka tokiam administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus.
22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos duomenis ir teisinį reguliavimą, o šio teismo sprendimas yra nemotyvuotas, priimtas ignoruojant aukštesnę teisinę galią turinčius aktus. Pareiškėjas nurodo, kad nusikalstama veika, konstatuota Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendyje, nėra susijusi su ūkine ir (arba) ekonomine veikla ar kenkianti Lietuvos Respublikos ir (arba) Europos Sąjungos finansiniams interesams, todėl tokia veika negali būti vertinama pagal Metodiką. Pareiškėjas akcentuoja, kad atsakovas vadovavosi taisyklėmis, kurios nėra įtvirtintos įstatyme, o priimtas Sprendimas pažeidžia jo teisę į asmeninio gyvenimo privatumą, žemina jo garbę ir orumą, diskriminuoja ir kt., taip pat pažeistas non bis in idem principas. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl ginčo esmės.
23. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad pareiškėjas siekia gauti finansavimą (pagal Aprašo 2.2.2 p., finansavimo forma – dotacija) pagal 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos energetikos plėtros programos pažangos priemonės Nr. 03-001-06-03-02 „Didinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį, užtikrinant atsinaujinančių išteklių integraciją į elektros tinklus“ veiklos „Gaminančių vartotojų investicijos į naujų AEI naudojančių elektros energijos gamybos pajėgumų sukūrimą“ poveiklę „Gaminančių vartotojų investicijos į naujų AEI naudojančių elektros energijos gamybos pajėgumų sukūrimą visoje Lietuvoje“. Vadovaujantis Apraše pateikta lentele „Veiklos ar poveiklės, kurioms nustatomos projektų finansavimo sąlygos“, poveiklės „Gaminančių vartotojų investicijos į naujų AEI naudojančių elektros energijos gamybos pajėgumų sukūrimą visoje Lietuvoje“ finansavimo šaltinis yra 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programa. Vadinasi, nagrinėjamai bylai yra aktualios teisės normos, reglamentuojančios Europos Sąjungos fondus.
24. Bendros taisyklės, taikomos Europos Sąjungos fondams, kurie įgyvendinami vadovaujantis pasidalijamojo valdymo principu, t. y. Europos regioninės plėtros fondui (ERPF), „Europos socialiniam fondui +“ (ESF+), Sanglaudos fondui, Teisingos pertvarkos fondo (TPF) pagal pasidalijamojo valdymo principą finansuojamiems Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondui (EJRŽAF), Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondui (PMIF), Vidaus saugumo fondui (VSF) ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės (SVVP) priemonėms (toliau kartu – ir fondai), yra nustatytos 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės (toliau – ir Reglamentas Nr. 2021/1060; ginčui aktuali reglamento redakcija su vėliausiais pakeitimais, įsigaliojusiais 2023 m. kovo 1 d.).
25. Reglamento Nr. 2021/1060 konstatuojamosios dalies 7 punkte nurodyta, kad šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 322 straipsniu priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Tos taisyklės išdėstytos Reglamente Nr. 2018/1046 ir jomis visų pirma reglamentuojama Sąjungos biudžeto sudarymo ir vykdymo pasitelkiant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus ir netiesioginį valdymą, finansines priemones, biudžeto garantijas, finansinę paramą ir apmokėjimus išorės ekspertams, procedūra ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Taisyklės, priimtos remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 322 straipsniu, taip pat apima bendrą Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimą.
26. Reglamento Nr. 2021/1060 konstatuojamosios dalies 12 punkte pažymėta, kad dalį Sąjungos biudžeto, skirto fondams, turėtų vykdyti Komisija pagal pasidalijamojo valdymo principą su valstybėmis narėmis, kaip nustatyta Reglamente Nr. 2018/1046. Todėl, įgyvendindamos fondus pagal pasidalijamojo valdymo principą, Komisija ir valstybės narės turėtų laikytis tokių Reglamente Nr. 2018/1046 nurodytų principų, kaip patikimo finansų valdymo, skaidrumo ir nediskriminavimo principai.
27. Reglamentas Nr. 2018/1046 (ginčui aktuali reglamento redakcija su vėliausiais pakeitimais, įsigaliojusiais 2022 m. gruodžio 14 d.) nustatė Europos Sąjungos bendrajam biudžetui taikomas finansines taisykles. Reglamentas Nr. 2018/1046 buvo panaikintas 2024 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) 2024/2509 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių. Pagal pastarojo reglamento 277 straipsnio 4 dalį, Reglamentas Nr. 2018/1046 toliau taikomas teisiniams įsipareigojimams, prisiimtiems iki šio reglamento įsigaliojimo.
28. Reglamento Nr. 2018/1046 konstatuojamosios dalies 70 punkte nurodyta, kad atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas turėtų uždrausti asmeniui arba subjektui dalyvauti procedūroje, jei galutiniu teismo sprendimu arba galutiniu administraciniu sprendimu nustatyta, kad asmuo arba subjektas yra kaltas dėl sunkaus profesinio nusižengimo, tyčinio ar netyčinio pareigų, susijusių su socialinio draudimo įmokų arba mokesčių mokėjimu, nevykdymo, dėl kitai jurisdikcijai priklausančio subjekto įsteigimo ketinant išvengti mokestinių, socialinių arba bet kokių kitų teisinių pareigų ir dėl biudžetui kenkiančio sukčiavimo, korupcijos, veiklos, susijusios su nusikalstama organizacija, dėl pinigų plovimo ar teroristų finansavimo, teroristinių nusikaltimų arba su teroristine veikla susijusių nusikaltimų, vaikų darbo ar kitų formų prekybos žmonėmis ar pažeidimų. Be to, dalyvauti procedūroje turėtų būti draudžiama asmeniui arba subjektui šiurkštaus teisinio įsipareigojimo pažeidimo ar bankroto atveju.
29. Reglamento Nr. 2018/1046 konstatuojamosios dalies 71 punkte pažymėta, kad, priimdamas sprendimą dėl draudimo asmeniui arba subjektui dalyvauti procedūroje arba dėl finansinės nuobaudos skyrimo asmeniui arba subjektui ir dėl susijusios informacijos paskelbimo, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas turėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi proporcingumo principo, visų pirma atsižvelgdamas į situacijos rimtumą, jos poveikį biudžetui, nuo atitinkamų veiksmų praėjusį laiką, jų trukmę ir pasikartojimą, faktą, ar elgesys buvo tyčinis, arba parodyto aplaidumo mastą ir asmens arba subjekto bendradarbiavimo su atitinkama kompetentinga institucija mastą bei to asmens arba subjekto įnašą į tyrimą.
30. Reglamento Nr. 2018/1046 konstatuojamosios dalies 73 punkte nustatyta, kad asmeniui arba subjektui turėtų būti netaikomas sprendimas dėl draudimo dalyvauti procedūroje, jei jis ėmėsi taisomųjų priemonių ir tokiu būdu įrodo savo patikimumą. Ta galimybė neturėtų būti suteikiama sunkiausių nusikalstamų veikų atveju.
31. Reglamento Nr. 2018/1046 2 skyriaus 2 skirsnyje yra reglamentuojama ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistema. Pagal šio reglamento 135 straipsnio 1 dalį, kad būtų apsaugoti Sąjungos finansiniai interesai, Komisija sukuria ir administruoja ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistemą. Tokios sistemos tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas tam, kad būtų: a) iš anksto nustatyti 2 dalyje nurodyti asmenys arba subjektai, kurie kelia grėsmę Sąjungos finansiniams interesams; b) uždrausta dalyvauti procedūroje 2 dalyje nurodytiems asmenims arba subjektams, patekusiems į kurią nors iš 136 straipsnio 1 dalyje nurodytų situacijų, dėl kurių draudžiama dalyvauti procedūroje; c) skirta finansinė nuobauda gavėjui pagal 138 straipsnį. Reglamento Nr. 2018/1046 135 straipsnio 2 dalyje yra išvardyti asmenys ir subjektai, kuriems taikoma ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistema, tarp jų a punkte – dalyviai ir gavėjai.
32. Pagal Reglamento Nr. 2018/1046 136 straipsnio 1 dalį, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas uždraudžia 135 straipsnio 2 dalyje nurodytam asmeniui arba subjektui dalyvauti šiuo reglamentu reglamentuojamose skyrimo procedūrose arba jį atrinkti Sąjungos lėšoms vykdyti, jei tas asmuo ar subjektas yra vienoje ar daugiau iš toliau nurodytų situacijų, dėl kurių draudžiama dalyvauti procedūroje: <...>; c) galutiniu teismo sprendimu arba galutiniu administraciniu sprendimu yra nustatyta, kad asmuo arba subjektas yra kaltas dėl sunkaus profesinio nusižengimo, padaryto pažeidžiant taikytinus įstatymus ar kitus teisės aktus, arba profesijos, kuriai asmuo arba subjektas atstovauja, etikos standartus, arba padaryto bet kokiais neteisėtais veiksmais, kurie daro poveikį jo profesiniam patikimumui, kai tokie veiksmai rodo blogus ketinimus ar didelį aplaidumą, įskaitant visų pirma bet kurį iš toliau nurodytų veiksmų: i) sukčiavimas arba aplaidumas pateikiant klaidingą informaciją, kurios reikalaujama siekiant patikrinti, ar yra priežasčių uždrausti dalyvauti procedūroje, arba ar laikomasi tinkamumo ar atrankos kriterijų, arba kai jos reikalaujama vykdant teisinį įsipareigojimą; ii) susitarimo su kitais asmenimis arba subjektais sudarymą siekiant iškraipyti konkurenciją; iii) intelektinės nuosavybės teisių pažeidimą; iv) bandymą daryti įtaką atsakingo leidimus suteikiančio pareigūno sprendimų priėmimui vykstant skyrimo procedūrai; v) bandymą gauti konfidencialios informacijos, kuri skyrimo procedūros metu jam suteiktų nepagrįstą pranašumą; <...>.
33. Reglamento Nr. 2018/1046 136 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad visi atsakingo leidimus suteikiančio pareigūno sprendimai pagal 135–142 straipsnius arba, kai taikytina, visos 143 straipsnyje nurodytos komisijos rekomendacijos priimami laikantis proporcingumo principo, visų pirma atsižvelgiant į: a) situacijos rimtumą, įskaitant poveikį Sąjungos finansiniams interesams ir įvaizdžiui; b) nuo atitinkamų veiksmų praėjusį laiką; c) veiksmų trukmę ir pasikartojimą; d) tai, ar veika buvo tyčinė arba aplaidumo mastą; e) 1 dalies b punkte nurodytais atvejais – tai, ar aptariama suma yra nedidelė; f) visas kitas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tokias kaip antai: i) tai, kokiu mastu 135 straipsnio 2 dalyje nurodytas atitinkamas asmuo arba subjektas bendradarbiavo su atitinkama kompetentinga institucija, ir to asmens arba subjekto įnašą į tyrimą, kaip tai pripažino atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas, arba ii) situacijos, dėl kurios draudžiama dalyvauti procedūroje, atskleidimas pateikiant 137 straipsnio 1 dalyje nurodytą pareiškimą.
34. Pagal Reglamento Nr. 2018/1046 139 straipsnio 1 dalį, draudimo dalyvauti procedūroje trukmė neturi viršyti nė vieno iš šių laikotarpių: a) valstybės narės galutiniu teismo sprendimu ar galutiniu administraciniu sprendimu nustatytos trukmės, jei ji yra nustatyta; b) jeigu galutinis teismo sprendimas arba galutinis administracinis sprendimas nėra priimtas: i) 5 metų 136 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytais atvejais; ii) trejų metų 136 straipsnio 1 dalies c ir e–h punktuose nurodytais atvejais. 135 straipsnio 2 dalyje nurodytam asmeniui arba subjektui draudžiama dalyvauti procedūroje tol, kol jis yra vienoje iš 136 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytų situacijų, dėl kurių draudžiama dalyvauti procedūroje.
Dėl atrankos kriterijų
35. Reglamento Nr. 2021/1060 konstatuojamosios dalies 60 punkte nurodyta, kad, kadangi vadovaujančiajai institucijai tenka pagrindinė atsakomybė už efektyvų ir veiksmingą fondų įgyvendinimą ir todėl ji atlieka daug funkcijų, turėtų būti išsamiai išdėstytos jos funkcijos, susijusios su veiksmų atranka, programų valdymu ir parama stebėsenos komitetui. Veiksmų atrankos procedūros gali būti konkurencinės arba nekonkurencinės su sąlyga, kad taikomi kriterijai ir naudojamos procedūros būtų nediskriminuojantys, įtraukūs bei skaidrūs ir atrinktais veiksmais būtų užtikrintas kuo didesnis Sąjungos finansavimo įnašas ir kad jie atitiktų šiame reglamente apibrėžtus horizontaliuosius principus. Siekiant tikslo ne vėliau kaip 2050 m. sukurti neutralaus poveikio klimatui Sąjungą, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad investicijomis į infrastruktūrą būtų didinamas atsparumas klimato kaitai, ir atrenkant tokias investicijas pirmenybę teikti veiksmams, kurie atitinka principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“.
36. Reglamento Nr. 2021/1060 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena valstybė narė, pasitarusi su vadovaujančiąja institucija, per 3 mėnesius nuo pranešimo atitinkamai valstybei narei apie sprendimą, kuriuo patvirtinama programa, įsteigia programos įgyvendinimo stebėsenos komitetą (toliau – stebėsenos komitetas). Valstybė narė gali įsteigti vieną stebėsenos komitetą daugiau nei vienai programai stebėti.
37. Pagal Reglamento Nr. 2021/1060 40 straipsnio 2 dalies 1 punktą, stebėsenos komitetas tvirtina veiksmų atrankos metodiką ir kriterijus, įskaitant visus jų pakeitimus, nedarant poveikio 33 straipsnio 3 dalies b, c ir d punktams; Komisijos prašymu veiksmų atrankos metodika ir kriterijai, įskaitant visus jų pakeitimus, Komisijai pateikiami ne vėliau kaip prieš 15 darbo dienų iki jų pateikimo stebėsenos komitetui.
38. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi Reglamentu Nr. 2021/1060 ir kitais Europos Sąjungos teisės aktais, su kitomis valstybėmis sudarytais susitarimais, 2020 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr. 1322 „Dėl pasirengimo administruoti Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas ir jų administravimo“ nustatė, kad Lietuvos Respublikos finansų ministerija yra 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos vadovaujančioji institucija ir šios programos audito institucija (1.1.1 p.), taip pat Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ vadovaujančioji institucija ir šio plano audito institucija (5.2.1 p.).
39. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1322 patvirtintose Vadovaujančiosios, administruojančiosios ir audito institucijų funkcijų, įgyvendinant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“, paskirstymo taisyklių 4 punkte yra išvardytos vadovaujančiosios institucijos funkcijos, be kita ko, kuriant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ valdymo ir kontrolės sistemą, parengti ir tvirtinti teisės aktus, reglamentuojančius šio plano administravimo tvarką ir projektų administravimo ir finansavimo tvarką, rengti metodinius nurodymus ir paaiškinimus, susijusius su šių teisės aktų nuostatų taikymu (4.1.1 p.).
40. Lietuvos Respublikos finansų ministras 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“ nustatė, kad vadovaujančioji institucija ir ministerijos ar, jei yra paskirti, pažangos priemonės koordinatoriai pateikia 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos stebėsenos komitetui peržiūrėti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamų projektų bendruosius atrankos kriterijus ir kitus kriterijus, kurie priskirti šio komiteto kompetencijai, ir pritarti jiems (2.1 p.).
41. Lietuvos Respublikos finansų ministras 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 patvirtino, be kita ko, Projektų administravimo ir finansavimo taisykles (Taisykles), kurios reglamentuoja iš 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų lėšų ir (ar) iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų, ir (ar) iš dalies iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, kuriomis prisidedama prie Europos Sąjungos lėšomis finansuojamų projektų įgyvendinimo, finansuojamų pavienių ir jungtinių projektų (toliau kartu – projektas), įgyvendinamų pagal 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“, patvirtintą 2021 m. liepos 28 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimu dėl Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo, atrankos, finansavimo ir įgyvendinimo tvarką (1 p.).
42. Pagal Taisyklių 47 punktą, kiekvienas projektas turi atitikti projektų atrankos kriterijus: 47.1. projektų bendruosius atrankos kriterijus, išdėstytus Taisyklių 2 priede. <...>; 47.2. projektų specialiuosius ir (arba) prioritetinius atrankos kriterijus, jei tokie kriterijai buvo nustatyti patvirtintame projektų finansavimo sąlygų apraše, o kai įgyvendinami Regionų plėtros planų projektai, – Regionų plėtros planus. Taisyklių 48 punkte įtvirtinta, kad visą projekto įgyvendinimo laikotarpį projektas turi atitikti projektų bendruosius atrankos kriterijus, išskyrus Taisyklių 2 priede nustatytas išimtis, taip pat projektų finansavimo sąlygų apraše, o kai įgyvendinami Regionų plėtros planų projektai, – Regionų plėtros planuose nustatytus projektų specialiuosius ir (arba) prioritetinius atrankos kriterijus, išskyrus projektų finansavimo sąlygų apraše, o kai įgyvendinami Regionų plėtros planų projektai, – Regionų plėtros planuose nustatytas išimtis dėl projektų atrankos kriterijų taikymo projektų įgyvendinimo laikotarpiu.
43. Lietuvos Respublikos energetikos ministras, vadovaudamasis Strateginio valdymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Strateginio valdymo metodikos patvirtinimo“, įgyvendindamas 2021–2030 m. energetikos plėtros programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimu Nr. 1064 „Dėl 2021–2030 m. energetikos plėtros programos patvirtinimo“, 6.3 uždavinį ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. birželio 28 d. įsakymą Nr. 1K-227 „Dėl Strateginio valdymo metodikos taikymo“, 2022 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-265 patvirtino 2021–2030 metų energetikos plėtros programos pažangos priemonės Nr. 03-001-06-03-02 „Didinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį, užtikrinant atsinaujinančių išteklių integraciją į elektros tinklus“ aprašą (pakeistas 2023 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 1-106). Šio aprašo 4 priedo „2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos Energetikos plėtros programos pažangos priemonės Nr. 03-001-06-03-02 „Didinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį, užtikrinant atsinaujinančių išteklių integraciją į elektros tinklus“ veiklos „Gaminančių vartotojų investicijos į naujų AEI naudojančių elektros energijos gamybos pajėgumų sukūrimą“ poveiklės „Gaminančių vartotojų investicijos į naujų AEI naudojančių elektros energijos gamybos pajėgumų sukūrimą visoje Lietuvoje“ projektų finansavimo sąlygų aprašas“ (Aprašo) 2.2.8 punkte nurodyta, kad jungtinis projektas turi atitikti Taisyklių 2 priede nurodytus bendruosius projektų atrankos kriterijus. Specialieji ir prioritetiniai atrankos kriterijai nėra nustatomi.
44. Taisyklių 2 priede yra pateikti projektų bendrųjų atrankos kriterijų sąrašas ir jų vertinimo metodika. Taisyklių 2 priedo 4 punkte yra nustatytas bendrasis atrankos kriterijus – pareiškėjas ir partneris (-iai) organizaciniu ir finansiniu požiūriu yra pajėgūs tinkamai ir laiku įgyvendinti projektą bei užtikrinti projekto rezultatų tęstinumą. Pagal Taisyklių 2 priedo 4.1 punktą, pareiškėjas ir partneris (-iai) atitinka tinkamų pareiškėjų ir partnerių sąrašą (kriterijus), nurodytą kvietime teikti projektų įgyvendinimo planus. Taisyklių 2 priedo 4.2 punkte įtvirtinta, kad pareiškėjui ir partneriui (-iams) nėra apribojimų gauti finansavimą (vertinant atitiktį šiam kriterijui vadovaujamasi pareiškėjo ir partnerio pateiktomis deklaracijomis. Pareiškėjų ir partnerių deklaracijose pateiktų teiginių dėl šiame papunktyje nurodytų apribojimų tikrumas tikrinamas atrankos būdu. Tikrinimo imtis turi būti sudaroma iš ekspertiniu būdu atrinktų rizikingų deklaracijų ir atsitiktiniu būdu atrinktų (bendrai ne mažiau kaip 5 procentai) deklaracijų): <...>; 4.2.3. pareiškėjas ir partneris (-iai) neturi neišnykusio arba nepanaikinto teistumo arba dėl pareiškėjo ir partnerio (-ių) per pastaruosius 5 metus nebuvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl neteisėtos veiklos, kenkiančios Lietuvos Respublikos ir (arba) Europos Sąjungos finansiniams interesams, t. y. pareiškėjas ir partneris (-iai), kurie yra fiziniai asmenys, arba pareiškėjo ir partnerio (-ių), kurie yra juridiniai asmenys, vadovas, naudos gavėjas ar savininkas, ūkinės bendrijos tikrasis narys (-iai) ar mažosios bendrijos atstovas (-ai), turintis (-ys) teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorį, ar apskaitą tvarkantis asmuo (asmenys), ar kitas (kiti) asmuo (asmenys), turintis (-ys) teisę surašyti ir pasirašyti pareiškėjo ir partnerio (-ių) apskaitos dokumentus, neturi neišnykusio arba nepanaikinto teistumo arba dėl pareiškėjo ir partnerio (-ių) per pastaruosius 5 metus nebuvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už dalyvavimą bendrininkų grupėje, organizuotoje grupėje, nusikalstamame susivienijime, jų organizavimą ar vadovavimą jiems, teroristinius ir su teroristine veikla susijusius nusikaltimus ar teroristų finansavimą, vaikų darbą ar kitas su prekyba žmonėmis susijusias nusikalstamas veikas, kyšininkavimą, prekybą poveikiu, papirkimą, piktnaudžiavimą, tarnybos pareigų neatlikimą, sukčiavimą, turto pasisavinimą, turto iššvaistymą, turto sunaikinimą ar sugadinimą, neteisėtą praturtėjimą, kontrabandą, muitinės apgaulę, neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, neteisėtą prekių ar produkcijos neišvežimą iš Lietuvos Respublikos, neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla, neteisėtą juridinio asmens veiklą, svetimo prekių ar paslaugų ženklo naudojimą, apgaulingą pareiškimą apie juridinio asmens veiklą, mokesčių nesumokėjimą, kredito, paskolos, tikslinės paramos, subsidijos ar dotacijos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, skolininko nesąžiningumą, nusikalstamą bankrotą, netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimą, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimą ar neteisėtą disponavimą elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis, neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, apgaulingą ar aplaidų apskaitos tvarkymą ir (arba) organizavimą, nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą ar realizavimą, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą, prekybą finansinėmis priemonėmis pasinaudojant viešai neatskleista informacija, manipuliavimą finansinių priemonių rinka, netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimą, laikymą ar realizavimą, dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu, antspaudo, spaudo ar blanko suklastojimą, diskriminavimą dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, religijos ar kitos grupinės priklausomybės, kurstymą prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę, grupių ir organizacijų, turinčių tikslą diskriminuoti žmonių grupę arba kurstyti prieš ją, kūrimą ir veiklą, kitas nusikalstamas veikas, kurios buvo įvykdytos siekiant išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų, dalyvavimą kokioje nors kitoje neteisėtoje veikloje, kenkiančioje Lietuvos Respublikos ir (arba) Europos Sąjungos finansiniams interesams, arba nėra subjektas, kuriam taikomos sankcijos, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje; <...>.
45. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, gyvendindama Reglamento Nr. 2021/1060 38 ir 39 straipsnius, 2014 m. sausio 7 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 240/2014 dėl Europos struktūrinių ir investicinių fondų Europos partnerystės elgesio kodekso 15 ir 16 straipsnius, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr. 1322 „Dėl pasirengimo administruoti Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas ir jų administravimo“ 1.1.1 punktą, 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 439 sudarė 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos stebėsenos komitetą. 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos stebėsenos komitetas 2022 m. gegužės 31 d. posėdyje apsvarstė Taisyklių 2 priede išdėstytas nuostatas (bendruosius atrankos kriterijus ir jų vertinimo metodiką), o 2022 m. spalio 4 d. protokoliniu sprendimu Nr. 46P-2 (2) pritarė Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasiūlytam bendrųjų atrankos kriterijų nustatymui.
46. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytą teisinį reguliavimą, nepripažįsta pagrįstais pareiškėjo argumentų, susijusių su teisės aktų hierarchijos nesilaikymu, atitinkamų sąlygų (ribojimų) nustatymu ne įstatyme.
Dėl non bis in idem principo
47. Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad konstitucinis principas non bis in idem nereiškia, jog už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn (2001 m. gegužės 7 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2010 m. gegužės 28 d. nutarimai).
48. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad non bis in idem principas draudžia skirti kelias sankcijas už tą patį neteisėtą elgesį, jeigu įvykdytos trys sąlygos: identiškos faktinės aplinkybės, tas pats pažeidėjas ir tas pats saugomas teisinis interesas (2020 m. kovo 4 d. sprendimas byloje Mowi ASA, C-10/18 P, EU:C:2020:149, 72 p.).
49. Pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) nuostatas negali būti baudžiama du kartus už tapatų pažeidimą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad non bis in idem principas pažeidžiamas tada, kai nustatoma, kad asmuo antrą kartą baudžiamas (traukiamas baudžiamojon atsakomybėn) už identiškus arba iš esmės tokius pat teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį), konstatuota, kad Konvencijos 7 protokolo 4 straipsnis turi būti suprantamas ir aiškinamas taip, kad principu non bis in idem būtų draudžiama persekioti ir / arba bausti asmenį antrą kartą už pažeidimą, jeigu jis kyla iš identiškų arba iš esmės tokių pat faktų (įvykių), dėl kurių asmuo jau buvo nubaustas (2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje S. Z. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 14939/03)).
50. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, turi būti atsižvelgiama į šias aplinkybes: 1) ar asmuo buvo baudžiamas, t. y. ar jam paskirta sankcija yra kriminalinio (baudžiamojo) pobūdžio Konvencijos prasme; 2) ar asmuo buvo baudžiamas už tą patį teisės pažeidimą (pažeidimo tapatumas); 3) ar asmuo buvo baudžiamas pakartotinai; 4) ar pakartotinai baudžiamas tas pats asmuo (asmens tapatumas); šie kriterijai negali būti taikomi formaliai: ar kiekvienu konkrečiu atveju nėra pažeidžiamas aptariamas principas, galima atsakyti tik įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2727/2012; kt.).
51. Nagrinėjamoje situacijoje nėra valstybės institucijos ar įstaigos siekio nubausti pareiškėją, t. y. Sprendimu pareiškėjas nėra „baudžiamas“. Kaip minėta, Taisyklių 2 priede yra nustatyti bendrieji atrankos kriterijai, kuriuos privalo atitikti asmenys, siekiantys gauti ginčo dotaciją. Sprendime pripažinta, kad pareiškėjas neatitinka bendrojo atrankos kriterijaus, įtvirtinto Taisyklių 2 priedo 4.2.3 punkte, todėl dotacija jam negali būti skiriama. Nors ginčui aktualus Taisyklių 2 priedo 4.2.3 punkte nustatytas atrankos kriterijus yra susijęs su teistumu ir (ar) apkaltinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimu, o dėl neatitikimo šiam atrankos kriterijui pareiškėjui kilo neigiamos pasekmės, t. y. jam neskiriama dotacija, šios neigiamos pasekmės negali būti prilyginamos baudimui, kaip jis suprantamas non bis in idem principo taikymo kontekste.
52. Šiuo atveju pareiškėjui nėra pritaikoma teisinė atsakomybė, taip pat dėl teistumo nėra varžomos pareiškėjo asmens teisės ir laisvės (t. y. pareiškėjas neturi teisės gauti dotaciją), todėl nėra pagrindo išvadai, kad Sprendimu yra pažeidžiamas non bis in idem principas ar BK 97 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios, kad atsižvelgiant į teistumą, gali būti varžomos tik tos asmenų teisės ir laisvės, kurių apribojimą numato Lietuvos Respublikos įstatymai.
Dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo
53. Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais (Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) pareiškėjas buvo pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio „Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu“ 3 dalį (1 d.: „Tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, <...>“; 3 d.: „Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytas veikas, jeigu dėl to buvo padaryta didelė žala, <...>“) ir jam paskirta subendrinta bausmė – 22 MGL (828,52 Eur) bauda. Pareiškėjas buvo nuteistas už tai, kad suklastojo dokumentus, t. y. būdamas Palangos kredito unijos valdybos nariu, turėdamas pareigą svarstyti ir spręsti kredito unijos veiklos ir valdymo klausimus, nekontroliavo finansinių ir kreditinių išteklių panaudojimo bei jų paskirstymo, bei tinkamo unijos rizikų valdymo, t. y. nuo 2010 m. rugsėjo 16 d. iki 2012 m. sausio 6 d. patvirtino savo parašu unijos valdybos posėdžių protokolus, žinodamas, jog nurodyti posėdžiai nevyko ir jis juose nedalyvavo, nepriiminėjo sprendimų dėl paskolų suteikimo, ir tokiu būdu pareiškėjas, žinodamas apie pranešime apie įtarimą nurodytų dokumentų neatitikimą tikrovei, būdamas Palangos kredito unijos valdybos nariu, klastodamas dokumentus, padarė didelės žalos šiai unijai – pareiškėjo veiksmais (dokumentų klastojimu) sudarytos sąlygos Palangos kredito unijos administracijos vadovo pavaduotojui, o tikrovėje faktiniam vadovui, E. P. apgaulės būdu, pareiškėjui nesuvokiant E. P. nusikalstamos veikos tikslų, užvaldyti Palangos kredito unijos pagal nurodytas paskolos sutartis suteiktas sumas.
54. Atsakovas, vertindamas 2023 m. gruodžio 22 d. užregistruotą pareiškėjo Prašymą (t. y. išlaidų kompensavimo prašymą), Sprendime konstatavo, kad, atsižvelgiant į Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateiktą informaciją, pareiškėjas organizaciniu ir finansiniu požiūriu nėra pajėgus tinkamai ir laiku įgyvendinti projektą bei užtikrinti projekto rezultatų tęstinumą, kadangi jis turi neišnykusį arba nepanaikintą teistumą arba dėl jo per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Taisyklių 2 priedo 4.2.3 punkte numatytų nusikalstamų veikų. Atsakovas Sprendime nurodė, kad, atsižvelgiant į nustatytą faktą, priimamas sprendimas atmesti pateiktą Prašymą ir neskirti dotacijos.
55. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (žr., pvz., 2025 m. gruodžio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2865-602/2025; kt.).
56. VAĮ 3 straipsnio 5 punkte yra įtvirtintas išsamumo principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes bei konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi, vertindamas prašymo ar skundo turinį. Reikalavimai, taikytini administraciniam sprendimui, yra įtvirtinti VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje. Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktus, administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.) bei administracinio sprendimo motyvai (6 p.). Pažymėtina, kad sprendimais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reguliuoti, o tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), kadangi gali būti nulemtas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reguliuoja atitinkamus teisinius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-92-492/2024; kt.).
57. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktų nuostatas, yra nurodęs, kad sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinoma ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, dėl kurio jis priimamas; individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas, o nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-991-1188/2024; kt.).
58. Viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo motyvai privalo būti išdėstyti priimtame sprendime, nes viešojo administravimo subjektui tenkanti pareiga motyvuoti savo priimamus sprendimus negali būti perkelta teisingumą vykdančiai institucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-34/2014; kt.).
59. Nagrinėjamu atveju atsakovas Sprendimą grindė tik tuo, kad kadangi pareiškėjas turi neišnykusį arba nepanaikintą teistumą arba dėl jo per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Taisyklių 2 priedo 4.2.3 punkte numatytų nusikalstamų veikų (dėl veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje). Atsakovo vertinimu, vien dėl to pareiškėjas organizaciniu ir finansiniu požiūriu nėra pajėgus tinkamai ir laiku įgyvendinti projektą.
60. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie atsakovo Sprendimo argumentai (motyvacija), dėl kurios nuspręsta, kad pareiškėjui negali būti kompensuojamos projekto išlaidos, neatitinka anksčiau minėtų reikalavimų, kylančių iš bendrųjų teisės principų, VAĮ ir Reglamento Nr. 2018/1046 nuostatų.
61. Sprendime tik lakoniškai išdėstytos faktinės aplinkybės (pareiškėjo Paraiškos ir Prašymo pateikimas), pacituotos teisės normos (Aprašo 2.2.8 p. ir Taisyklių 2 priedo 4.2.3 p.), užsiminta apie gautą informaciją iš kitos valstybės įstaigos ir pateikta išvada, kad pareiškėjas organizaciniu ir finansiniu požiūriu nėra pajėgus tinkamai ir laiku įgyvendinti projektą bei užtikrinti projekto rezultatų tęstinumą, vadovaujantis Taisyklių 2 priedo 4.2.3 punktu. Sprendime nėra įvardyta, kokia konkrečiai informacija buvo gauta iš kitos įstaigos ir kokiomis faktinėmis aplinkybėmis yra grindžiama atsakovo išvada, nenurodytas pareiškėjo padarytos veikos pobūdis (t. y. ar pareiškėjo padaryta veika yra vertinama kaip sunkus profesinis nusižengimas, ar kaip kitokia veika, minima Reglamente Nr. 2018/1046), nėra įvertintos kitos aplinkybės, susijusios su situacijos rimtumu, įskaitant poveikį Sąjungos finansiniams interesams ir įvaizdžiui, nuo atitinkamų veiksmų praėjusiu laiku ir pan., jei pareiškėjo veika nėra vertinama kaip sunkus profesinis nusižengimas (Reglamento Nr. 2018/1046 136 str. 3 d. ir kt.), pareiškėjo projekto įvykdymo aplinkybės ir apimtis (primintina, kad pareiškėjas laikosi pozicijos, jog jis pastatė saulės elektrinę, kuri visiškai veikia). Be to, Taisyklių 2 priedo 4.2.3 punkte yra nurodytas neteisėtos veiklos kvalifikavimo požymis, t. y. veikla, kuri kenkia Lietuvos Respublikos ir (arba) Europos Sąjungos finansiniams interesams, tačiau Sprendime nėra jokių motyvų šiuo aspektu.
62. Dėl atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomų argumentų, susijusių su 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1303/2013) 2 straipsnio 36 punkto nuostatomis, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nėra baudžiamas už padarytą pažeidimą (pažeidimus), o yra sprendžiamas klausimas dėl jo (pareiškėjo) atitikties sąlygoms paramai gauti.
63. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2024 m. spalio 4 d. prejudiciniame sprendime byloje O. S. C-175/23 yra pateikęs Reglamento Nr. 1303/2013 aiškinimą, kad „pažeidimas“, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punktą, gali būti laikomas tik pažeidimu, dėl kurio „padaroma ar [gali būti] padaryta“ žala Sąjungos biudžetui. Išaiškinta, jog pagal šią nuostatą draudžiama, kad bet koks Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, taikytinos veiksmams, finansuojamiems iš Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, pažeidimas būtų laikomas automatiškai darančiu žalą Sąjungos biudžetui arba galinčiu jam daryti žalos, neatsižvelgiant į tokio pažeidimo poveikį Sąjungos biudžetui, o pagrįstai pripažinus pažeidimo poveikį Sąjungos biudžetui fiksuoto dydžio finansinė pataisa taikoma, laikantis proporcingumo principo.
64. Dėl nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad atsakovas Sprendime formaliai pritaikė teisės normas, tačiau nepagrindė pasirinktos poveikio priemonės taikymo ir jos proporcingumo, todėl Sprendimas nepripažintinas pagrįstu ir teisėtu.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
65. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėjo prie nepagrįstų išvadų dėl Sprendimo teisėtumo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas, t. y. Sprendimas panaikinamas.
66. Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas yra palankus pareiškėjui, jis įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).
67. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pateiktus dokumentus, nustatė, kad pareiškėjas šioje byloje neturėjo atstovo, jis už skundą sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį, o už apeliacinį skundą – 15 Eur žyminį mokestį. Pažymėtina, kad pareiškėjas, paduodamas apeliacinį skundą ir jo priedus elektroninių ryšių priemonėmis, turėjo mokėti 75 procentus už apeliacinį skundą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, t. y. 11,25 Eur (ABTĮ 35 str. 2 ir 3 d.), todėl pareiškėjui iš atsakovo priteistina 11,25 Eur suma. Pareiškėjui iš viso priteisiama 33,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose. Sumokėta žyminio mokesčio permoka (3,75 Eur) pareiškėjui grąžinama. Išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (ABTĮ 38 str. 3 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą tenkinti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo A. V. skundą tenkinti.
Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros 2024 m. sausio 16 d. sprendimą Nr. APVA-160.
Priteisti pareiškėjui A. V. iš atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros 33,75 Eur (trisdešimt tris eurus ir 75 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.
Grąžinti pareiškėjui A. V. žyminio mokesčio permoką – 3,75 Eur (tris eurus ir 75 ct).
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Artūras Drigotas
Dalia Višinskienė
Virginija Volskienė