Civilinė byla Nr. 2S-901-392/2015

(Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31653-2014-4)

              Procesinio sprendimo kategorija: 122.2.; 122.3.; 122.4.; 129.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. vasario 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą dėl antstolio R. V. veiksmų; suinteresuoti asmenys: antstolis R. V., išieškotojas UAB „NIF Lietuva“.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas A. P. pateiktu skundu antstolio R. V. prašė panaikinti antstolio R. V. 2014-08-07 patvarkymą dėl skolininko teisių apribojimo. Nurodė, kad, negana to, jog antstolis trečiųjų asmenų (M. P. ir UAB „Fonbela“) naudai areštavo visą pareiškėjui priklausantį neįkeistą nekilnojamą turtą, kurio vertė (6 372 922 Lt) žymiai viršija išieškomos skolos (3 467 952 Lt) dydį, bankų sąskaitas bei pareiškėjui priklausančias UAB „Gėlos užuovėja“ akcijas, bet dar ir priėmė skundžiamą patvarkymą, kuriuo nutarė pareiškėjui apriboti valdymo ir naudojimosi įmonės akcijomis teises; uždrausti priimti sprendimus disponuoti ilgalaikiu įmonės turtu ir/ar turtinėmis teisėmis, susijusiomis su ilgalaikiu (kilnojamuoju/nekilnojamuoju) įmonės turtu, t. y. uždrausti priimti sprendimus įmonei priklausantį ilgalaikį turtą ir/ar turtines teises parduoti, kitaip perleisti, išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu šį turtą sutartimis apsunkinti, bei įpareigoti užtikrinti, kad tokių sprendimų nepriimtų įmonės valdymo organai; uždrausti priimti sprendimus perleisti įmonę kaip turtinį kompleksą ar perleisti jos dalį, didinti ar mažinti įstatinį kapitalą; uždrausti priimti sprendimus ir įpareigoti užtikrinti, kad tokių sprendimų nepriimtų įmonės valdymo organai, prisiimant įmonei ilgalaikius įsipareigojimus, kuriais būtų užtikrinami trečiųjų asmenų interesai; uždrausti priimti sprendimus ir įpareigoti užtikrinti, kad tokių sprendimų nepriimtų įmonės valdymo organai, perleisti pagal sudarytas sutartis ar atsisakyti įmonės sudarytų sutarčių su trečiaisiais asmenimis, jeigu tai mažintų įmonės pajamas ar sąlygotų tokių pajamų negavimą ateityje; uždrausti priimti sprendimus ir įpareigoti užtikrinti, kad tokių sprendimų nepriimtų įmonės valdymo organai, kuriais būtų atsisakoma įmonės gautinų pajamų ar turto, ar įmonės turtas ar pajamos būtų perleidžiamos kitiems asmenims už trečiųjų asmenų prievoles; uždrausti priimti sprendimus ir įpareigoti užtikrinti, kad tokių sprendimų nepriimtų įmonės valdymo organai, jeigu dėl šių sprendimų būtų bloginama įmonės turtinė padėtis, ir sumažėtų įmonės akcijų vertė; išaiškinti skolininkui, kad, kilus būtinybei atlikti draudžiamus veiksmus, jis turi teisę su atitinkamu prašymu kreiptis į antstolį, kuris spręs dėl leidimo atlikti veiksmus suteikimo. Pareiškėjo įsitikinimu, antstolis, priimdamas 2014-08-07 patvarkymą akivaizdžiai viršijo jam įstatymų nustatytas kompetencijos ribas, nustatė draudimus, kurių pagal įstatymą jis neturi teisės nustatyti ir dėl kurių yra nepagrįstai ribojama ir iš esmės paralyžiuojama įmonės ūkinė komercinė veikla. Pareiškėjas pažymėjo, kad nustatyti draudimai yra neproporcingi, betiksliai ir neįgyvendinami. Skolininko teigimu, neaišku, kokiu teisiniu pagrindu antstolis nustatė skundžiamame patvarkyme nurodytus draudimus, susijusius su neturtinių akcininko teisių įgyvendinimu. Nei CPK, nei jokie kiti skolininkui žinomi teisės aktai antstolio teisės nustatyti tokius draudimus nenumato. Priimdamas patvarkymą, antstolis uždraudė skolininkui realizuoti neturtinę balsavimo teisę. Pareiškėjas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių įstatymuose numatytų pagrindų drausti ar riboti šią jo teisę, taip pat neginčijamos akcijų nuosavybės teisės. Tam, kad būtų užtikrintas realus teismo sprendimo įvykdymas, visiškai pakanka akcijų arešto, uždraudžiant jomis disponuoti. Juo labiau užtikrinti to paties sprendimo įvykdymą yra areštuotas ir pareiškėjo nekilnojamasis turtas. Taigi aptariamas draudimas ne tik neteisėtas, bet ir nepagrįstas ekonomiškumo ir proporcingumo požiūriu. Pareiškėjas pažymėjo, kad yra tik UAB „Gėlos užuovėja“ akcininkas, t. y. nėra šios įmonės vadovas, todėl pareiškėjui neaišku, kaip jis galėtų užtikrinti, jog įmonės vadovas nepriimtų jo kompetencijai priklausančių antstolio uždraustų sprendimų. Taigi antstolio patvarkymas šioje dalyje, skolininko nuomone, yra neteisėtas, absurdiškas ir neįgyvendinamas. Be to, uždaroji akcinė bendrovė yra savarankiškas teisinių santykių dalyvis, neatsakantis už savo akcininko prievoles, todėl, vykdant išieškojimą iš skolininko asmeninio turto, negali ir neturi būti taikomi jokie apribojimai įmonės, kaip savarankiško subjekto, veiklai ir sprendimų priėmimui. Antstolio 2014-08-07 patvarkyme nustatyti draudimai de facto reiškia apribojimus įmonės turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti. Kadangi įmonė nėra skolininkas pagal teismo išduotą vykdomąjį dokumentą, tai šie draudimai yra neteisėti. Dėl draudimo priimti sprendimus dėl sandorių sudarymo pareiškėjas nurodė, kad jis yra ne tik neteisėtas, bet ir absurdiškas, nes remiasi neaiškiais vertinamaisiais sandorių nenaudingumo kriterijais. Niekas negali tiksliai a priori nustatyti, ar konkretus sandoris įmonei yra (bus) naudingas ar nuostolingas. Bet kurios įmonės akcijų vertė nuolat kinta (didėja ar mažėja), priklausomai nuo kasdieninės ūkinės komercinės veiklos rezultatų. Nepanaikinus skundžiamo patvarkymo, įmonė negalės sudaryti jokių sandorių, kol jų naudingumo ir įtakos galimam akcijų vertės pokyčiui neįvertins antstolis ir neduos tam leidimo, ir tokiu būdu jos veikla bus nepagrįstai ribojama ar net įšaldoma, dėl ko neišvengiamai nukentės ir jos darbuotojų, valstybės (įmonė negalės mokėti mokesčių) ir kt. interesai. Įmonė galimai net negalės samdyti naujų darbuotojų, jeigu antstolis tam neduos sutikimo, nes reikia mokėti atlyginimus, mokesčius, dėl ko gali mažėti įmonės pajamos, blogėti jos turtinė padėtis ir akcijų vertė. Be to, antstolis nėra susipažinęs su įmonės veiklos specifika ir neturi pakankamai žinių spręsti, ar konkretūs sandoriai gali turėti neigiamos įtakos jos turtinei padėčiai bei akcijų vertės mažėjimui. Jis neturi jokio teisinio pagrindo kištis į įmonės valdymą, ypač, kai skolos išieškojimas yra vykdomas ne iš pačios įmonės, o iš jos akcininko asmeninio turto. Todėl antstolis, numatydamas, kad skundžiamame patvarkyme nurodyti draudimai gali būti priimami tik turint jo leidimą, pareiškėjo manymu, peržengė savo kompetencijos ribas. Antstolis uždraudė priimti sprendimus dėl įmonės ilgalaikio turto pardavimo, kitokio perleidimo, nuomos, įkeitimo ar kitokio apsunkinimo, tačiau, pareiškėjas pabrėžė, jog tokie veiksmai, įmonės nekilnojamajam turtui esant įkeistam bei areštuotam, ir taip yra negalimi be hipotekos kreditoriaus sutikimo. Draudimas priimti sprendimą dėl įstatinio kapitalo didinimo prieštarauja patvarkymu keliamiems tikslams, t. y. kad nebūtų mažinama akcijų vertė ir įmonės turto masė, nes, didinant įstatinį kapitalą, akcijų vertė nemažėja, o, priešingai, tokiu būdu yra didinamas įmonės turtas, ir tuo pačiu akcijų vertė. Šis antstolio nustatytas draudimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, užkerta galimybę pritraukti bet kokias investicijas į įmonę.

Suinteresuotas asmuo antstolis R. V. 2014-09-11 patvarkymu atsisakė patenkinti pareiškėjo A. P. skundą ir persiuntė jį Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad vykdo Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-30 nutartį Nr. 2A-785/2014 dėl turto arešto 1 421 212,99 Lt sumai (vykdomoji byla Nr. 0179/14/00561) ir Vilniaus apygardos teismo 2014-07-17 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2464-392/2013 dėl 3 467 952,99 Lt skolos bei palūkanų išieškojimo iš A. P. išieškotojui AS REVERTA (dabar UAB „NIF Lietuva“). Pažymėjo, kad 2014-07-31 turto arešto aktu Nr. 0179/14/00918 areštuota skolininko nekilnojamojo turto preliminariai už 1 422 626 Lt. Kilus abejonių dėl turto vertės, paskirta ekspertizė, kurią atlikti pavesta UAB „Inreal“ ir UAB „Centro Kubas - Nekilnojamasis turtas“. A. P. pateikti vertinimai kelia pagrįstų abejonių, kadangi pagal juos žemės sklypų vertė dvidešimt kelis kartus didesnė nei VĮ „Registrų centras“ nustatyta turto vertė. Todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentu, kad areštuoto turto vertė žymiai viršija išieškomos skolos dydį, ir konstatuoti, kad antstolis pažeidė CPK 675 str. 2 d., kol nėra atlikta areštuoto turto vertės nustatymo ekspertizė. Iki šio patvarkymo surašymo dienos nuo skolininko vardu atidarytų banko sąskaitų nurašyta tik 4 330 Lt. Daugiau piniginių lėšų nėra. Skolininkas pats skolos nemoka, areštuoto turto pirkėjų CPK 704 str. nustatyta tvarka nesiūlo ir nesiima jokių kitų aktyvių veiksmų atsiskaityti su išieškotoju. UAB „Gėlos užuovėja“ vardinės paprastosios akcijos buvo areštuotos, ir skundžiamas patvarkymas priimtas, siekiant, kad skolininkas nesumažintų šių akcijų vertės. Išieškomos skolos mastas yra didelis, ir į areštuotas akcijas galimai bus nukreiptas išieškojimas. Todėl skundžiamu patvarkymu nustatyti draudimai yra pagrįsti. Pagal CPK 624 str. antstolis turi teisę įpareigoti skolininką atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, t. y. uždrausti atlikti tam tikrus veiksmus, taip pat numatyta teisė taikyti ir kitas įstatyme numatytas priemones. Skundžiamu patvarkymu būtent ir buvo pritaikytos šios priverstinio vykdymo priemonės, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėju, kad, priimant patvarkymą, buvo viršyti antstoliui suteikti įgaliojimai. Antstolio teigimu, pareiškėjas nepagrįstai nurodė, kad skundžiamu patvarkymu jam kaip akcininkui uždrausta priimti sprendimus faktiškai dėl bet kokių sandorių, susijusių su UAB „Gėlos užuovėja“ turtu, sudarymo, kadangi šis draudimas galioja tik jeigu dėl nurodytų sprendimų būtų akivaizdžiai bloginama įmonės turtinė padėtis, mažėtų pajamos ir kartu akcijų vertė. Tai yra vertinamasis kriterijus, ir skolininkui yra išaiškinta, kad, kilus būtinybei atlikti draudžiamus veiksmus, jis turi teisę su prašymu kreiptis į antstolį. Pateikus prašymą, bus sprendžiama dėl leidimo atlikti veiksmus suteikimo, todėl negalima sutikti su tuo, kad patvarkymu užšaldyta įmonės veikla. Skolininko, kaip įmonės akcininko, teisės balsuoti ir priimti kitus sprendimus neapribotos. Akcijų rinkos vertė tiesiogiai priklauso nuo įmonės turtinės padėties, sudarytų sandorių, jos valdomo turto, ūkinės veiklos rezultatų, akcijų rinkos būklės ir kitų veiksnių, todėl, kol bus surinkta informacija apie įmonės turtinę padėtį, ir nustatyta akcijų vertė, būtina užtikrinti, kad įmonės turtinė padėtis nebūtų pabloginta. Ypač uždarųjų akcinių bendrovių akcijų vertė dažniausiai tiesiogiai priklauso nuo įmonės valdomo turto vertės, todėl, šiai mažėjant, atitinkamai mažėja ir akcijų vertė. Panaikinus skundžiamą patvarkymą, atsirastų reali grėsmė, kad skolininkas, būdamas vienintelis įmonės akcininkas, priims sprendimus, kurie turės neigiamos įtakos įmonės turtinei padėčiai ir tuo pačiu įmonės akcijų vertei. Skolininkas valdo 100 proc. UAB „Gėlos užuovėja“ akcijų, todėl turi visas, akcininkams suteiktas, teises ir realią galimybę daryti įtaką valdymo organams bei kontroliuoti jų teises, priimant sprendimus, todėl patvarkyme nustatytas įpareigojimas užtikrinti, kad valdymo organai nepriimtų neigiamos įtakos akcijų vertei turinčių, t. y. iš esmės įtakojančių įmonės turtinę padėtį, sprendimų, yra pagrįstas ir būtinas. Skolininkas neteisingai įvairų ilgalaikį turtą sutapatina vien su nekilnojamuoju turtu, kadangi ši sąvoka yra platesnė bei apima įrenginius, automobilius ir pan. Dėl galimybės didinti įmonės įstatinį kapitalą apribojimo, antstolis su skunde išdėstytais argumentais sutiko nevisiškai, kadangi įstatinio kapitalo didinimas, nors pačios įmonės turtinė padėtis nuo to nepablogėtų, gali turėti neigiamos įtakos skolininkui priklausančių akcijų vertei. Išleidus naujų akcijų, skolininkas gali prarasti įmonės akcijų kontrolinį paketą, t. y. tapti ne pagrindiniu akcininku, nuo kurio nepriklausytų įmonės kontrolė, todėl jo akcijos galėtų prarasti vertę ir tapti nelikvidžiomis. Skolininkas ir UAB „Gėlos užuovėja“ yra įpareigoti pateikti visą informaciją apie įmonės turtinę padėtį, kurią gavus bus priimtas sprendimas dėl akcijų vertinimo ir realizavimo iš varžytynių arba išieškojimo vykdymo akcijų administravimo būdu.

Suinteresuotas asmuo UAB „NIF Lietuva“ atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 20 d. nutartimi pareiškėjo A. P. skundo netenkino. Teismas, nustatęs, kad antstolis, siekdamas užtikrinti, jog skolininkas nesumažintų įmonės akcijų vertės, pritaikė vieną iš CPK 624 str. 2 d. numatytų priverstinio vykdymo priemonių ir įpareigojo skolininką susilaikyti nuo jo, kaip įmonės akcininko, veiksmų, bei nustatęs tai, kad pareiškėjas nenurodė jokio teisės akto ar normos, kuriais pagrįstų savo teiginį, jog antstolis, priimdamas skundžiamą patvarkymą, akivaizdžiai viršijo jam nustatytas kompetencijos ribas, šį skolininko teiginį atmetė kaip nepagrįstą. Teismas pažymėjo, kad antstolis neatėmė iš skolininko, turinčio absoliučią UAB „Gėlos užuovėja“ akcijų daugumą (100 proc.), galimybės dalyvauti įmonės valdyme ir atlikti veiksmus, tik šie veiksmai atliktini su antstolio priežiūra. Taip pat skolininkui nėra apribota teisė balsuoti ir priimti kitus sprendimus. Pareiškėjas, tapdamas akcininku, įgijo turtines teises, kurios, remiantis CPK normomis, gali būti išieškojimo objektas. Kadangi, kaip antstolis nurodė, skolininkas neturi piniginių lėšų, į kurias galėtų būti nukreiptas išieškojimas, tai išieškojimas nukreipiamas į skolininko turtines teises. Be to, teismas nurodė, kad pareiškėjas, kaip akcininkas, turi teisę gauti dividendus. Didinant įstatyminį įmonės kapitalą, gali sumažėti skolininko akcijų vertė, ir tokiu būdu gali sumažėti galimybė patenkinti kreditorių reikalavimus. Taip pat skolininkas gali prarasti kontrolinį akcijų paketą, dėl to taip pat gali sumažėti akcijų vertė. Be to, nėra aišku, ar, didinant įstatinį įmonės kapitalą, nepablogėtų ir pačios įmonės finansinė padėtis.

Pareiškėjas A. P. atskiruoju skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą patenkinti. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias antstolio kompetenciją išieškojimo procese, neįvertino patvarkymo padarinių ekonomiškumo ir šalių interesų pusiausvyros derinimo principo, neatsižvelgė į tai, kad patvarkymas iš esmės dubliuoja jau anksčiau antstolio priimtus patvarkymus, nevertino ir nepasisakė dėl antstolio vaidmens bei galimybės dalyvauti su įmonės veikla susijusių sprendimų priėmime. Pareiškėjo nuomone, nėra pagrindo sutikti su teismo išvada, jog jo teisės balsuoti ir priimti sprendimus ginčijamu patvarkymu nebuvo apribotos. Teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl to, ar antstolio priimtas patvarkymas neprieštarauja ABĮ 16 str. 3 d. įtvirtintam imperatyviam draudimui riboti akcininko balsavimo teises kitais nei įstatyme tiesiogiai nurodytais pagrindais. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl jo argumento, kad antstolio nustatytas draudimas priimti sprendimus, susijusius su įmonės ilgalaikiu turtu, yra perteklinis ir beprasmis. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas, kaip įmonės akcininkas, gali kontroliuoti jos valdymo organų teises, priimant sprendimus. Dėl teismo motyvų, kad nagrinėjamu atveju antstolis taikė CPK 624 str. 2 d. 8 p. numatytą priverstinio vykdymo priemonę - skolininko įpareigojimą susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo – bei kad patvarkyme nurodyti veiksmai gali būti atliekami su antstolio priežiūra ir leidimu, apeliantas pažymėjo, kad skolininko teisės neturi būti varžomos labiau nei objektyviai būtina. Teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl antstolio teisės bei galimybių vertinti įmonės sandorius (jeigu tokie būtų sudaromi) ir skundžiamoje nutartyje tik formaliai atkartojo antstolio atsiliepime nurodytus motyvus. Be to, teismas nepagrįstai palaikė antstolio poziciją dėl to, jog, akcijoms esant areštuotoms, dar gali ir turi būti taikomi papildomi pareiškėjo, kaip akcininko, teisių apribojimai. Kiti apelianto argumentai iš esmės tokie patys, kaip ir išdėstyti skunde dėl antstolio veiksmų.

Suinteresuotas asmuo antstolis R. V. atsiliepimu su pareiškėjo atskiruoju skundu nesutiko ir prašė jį atmesti bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-20 nutartį palikti nepakeistą. Antstolis pažymėjo, kad apelianto teiginys, jog ginčijamas antstolio patvarkymas prieštarauja ABĮ 16 str. 3 d. įtvirtintam imperatyviam draudimui riboti akcininko balsavimo teises kitais nei įstatyme nurodytais pagrindais, yra nepagrįstas, kadangi antstolio teisė riboti skolininko teises įtvirtinta CPK, taikant šio kodekso 624 str. numatytas priverstinio vykdymo priemones. Naudojimasis akcijų suteikiama teise balsuoti yra susijęs su dalyvavimu akcininkų susirinkime, priimant sprendimus dėl bendrovei priklausančio turto valdymo, disponavimo juo. Tokiais sprendimais gali būti nuspręsta bendrovės vardu prisiimti įsipareigojimus, susijusius su bendrovei priklausančio turto apsunkinimu, perleidimu, įsipareigojimus prieš trečiuosius asmenis, ir tai gali apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą bei sumažinti akcijų vertę. Antstolis nurodė, kad skolininkui, kaip įmonės akcininkui, teisės balsuoti ir priimti kitus sprendimus neapribotos, į ką atkreipė dėmesį ir pirmosios instancijos teismas. Nei UAB „Gėlos užuovėja“, nei skolininkas antstoliui nepateikia informacijos apie įmonės pajamų šaltinį, sutarčių, iš kurių būtų galima spręsti, ar įmonės pajamos ateityje bus stabilios, kokio bus dydžio ir pan., todėl netiesa, kad antstoliui pateikta visa informacija apie visą įmonės, kurios akcijos priklauso skolininkui, turtą, ir kol nebus surinkta visa informacija, reikalinga, sprendžiant dėl areštuotų akcijų vertės, tol akcininko teises riboti būtina. Pareiškėjas nenurodė, kokia įstatymo norma antstoliui draudžia, areštuojant akcijas, apriboti skolininko teisę jas valdyti, jomis naudotis ir disponuoti bei siekti užtikrinti, kad nebūtų mažinama areštuoto turto vertė. Pareiškėjo argumentas, jog draudimas priimti sprendimus dėl UAB „Gėlos užuovėja“ ilgalaikio turto pardavimo, perleidimo ar kitokio apsunkinimo yra betikslis, kadangi tokie veiksmai, įmonės nekilnojamajam turtui esant įkeistam bei areštuotam, be hipotekos kreditoriaus ir antstolio sutikimo ir taip yra negalimi, nepagrįstas, nes įmonė gali turėti ir neįkeisto turto, o patvarkyme nėra apibrėžta, kad ribojimas galioja tik įkeistam turtui. Skolininkas, turėdamas 100 proc. UAB „Gėlos užuovėja“ akcijų, turi visas akcininkams suteiktas teises ir realią galimybę valdymo organams daryti įtaką bei kontroliuoti jų teises, priimant sprendimus. Taigi antstolio įpareigojimą užtikrinti, kad įmonės valdymo organai nepriimtų neigiamos įtakos akcijų vertei turinčių sprendimų, kurie iš esmės įtakotų įmonės turtinę padėtį, skolininkas, kaip vienintelis įmonės akcininkas, gali įvykdyti, suteikdamas vadovui teisę priimti sprendimus, tik turint akcininko pritarimą. Jeigu tai nėra numatyta UAB „Gėlos užuovėja“ įstatuose, tokia tvarka gali būti nustatyta atitinkamai keičiant įmonės įstatus. Antstolis pažymėjo, kad kol nėra atlikta areštuoto turto vertės nustatymo ekspertizė, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentu, jog jam priklausančių areštuotų akcijų, nekilnojamojo turto visiškai pakanka skolai išieškoti. Vykdomojoje byloje 2014-09-30 patvarkymu paskirta ekspertizė areštuoto nekilnojamojo turto vertei nustatyti, tačiau dėl didelės apimties išvados turto vertintojas dar nėra pateikęs. Antstolis atkreipė dėmesį į tai, kad, skolininkui vilkinant išieškojimo procesą, per metus susidaro 171 735,65 Lt palūkanos.

Suinteresuotas asmuo UAB „NIF Lietuva“ atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme. Teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Byloje nustatyta, kad antstolis R. V. vykdo Vilniaus apygardos teismo 2014-07-17 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2464-392/2013 dėl 3 467 952,99 Lt skolos bei palūkanų išieškojimo iš A. P. išieškotojui AS REVERTA (dabar UAB „NIF Lietuva“) (vykdomosios bylos Nr. 0179/14/00918 l. 5). 2014-07-31 turto arešto aktais Nr. 0179/14/00918-TAA (v. b. l. 122-123) bei Nr. 0179/14/00918-TAA2 (v. b. l. 125-129) atitinkamai buvo areštuotos skolininkui priklausančios UAB „Gėlos užuovėja“ akcijos (100 vnt.) ir nekilnojamasis turtas. Turto arešto mastas - 4 264 901,45 Lt. 2014-08-07 antstolis priėmė patvarkymą dėl skolininko teisių apribojimo Nr. 0179/14/00918-TA, kuriuo nusprendė: 1) apriboti skolininko A. P. valdymo ir naudojimosi UAB „Gėlos užuovėja“ akcijomis teises; 2) uždrausti skolininkui, kaip įmonės akcininkui ar kaip įmonės valdymo organų nariui, priimti sprendimus disponuoti ilgalaikiu UAB „Gėlos užuovėja“ turtu ir/ar turtinėmis teisėmis, susijusiomis su ilgalaikiu (kilnojamuoju ir nekilnojamuoju) UAB „Gėlos užuovėja“ turtu, t. y. uždrausti priimti sprendimus šiai įmonei priklausantį ilgalaikį turtą ir/ar turtines teises parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu šį turtą sutartimis apsunkinti, bei įpareigoti skolininką užtikrinti, kad tokių sprendimų nepriimtų įmonės valdymo organai; 3) uždrausti priimti sprendimus perleisti įmonę, kaip turtinį kompleksą, ar perleisti esminę jos dalį, didinti ar mažinti įmonės įstatinį kapitalą; 4) uždrausti priimti sprendimus ir įpareigoti užtikrinti, kad tokių sprendimų nepriimtų įmonė, valdymo organai, prisiimant ilgalaikius įsipareigojimus, kuriais būtų užtikrinami trečiųjų asmenų interesai (pvz., laidavimas, garantijos ir kt.); 5) uždrausti priimti sprendimus bei įpareigoti užtikrinti, kad tokių sprendimų nepriimtų įmonės valdymo organai, perleisti teises pagal sudarytas sutartis ar atsisakyti įmonės sudarytų sutarčių su trečiaisiais asmenimis, jeigu tai mažintų įmonės pajamas ar sąlygotų tokių pajamų negavimą ateityje; 6) uždrausti priimti sprendimus bei užtikrinti, kad tokių sprendimų nepriimtų įmonės valdymo organai, kuriais būtų atsisakoma įmonės gautinų pajamų/turto ar įmonės turtas/pajamos būtų perleidžiamos kitiems asmenims už trečiųjų asmenų prievoles; 7) uždrausti skolininkui priimti bet kokius kitus sprendimus bei užtikrinti, kad jų nepriimtų įmonės valdymo organai, jeigu dėl šių sprendimų būtų bloginama įmonės turtinė padėtis ir sumažėtų įmonės akcijų vertė; 8) apie nurodytus draudimus informuoti Turto arešto aktų registrą ir VĮ „Registrų centras“; 9) skolininkui išaiškinti, kad, kilus būtinybei atlikti draudžiamus veiksmus, jis turi teisę su atitinkamu prašymu kreiptis į antstolį. Pateikus prašymą, bus sprendžiama dėl leidimo atlikti veiksmus suteikimo (v. b. l. 179-180). 2014-09-05 patvarkymais Nr. 0179/14/00918-E2 (v. b. l. 269-272), Nr. 0179/14/00918-E (v. b. l. 273-274) paskirtos ekspertizės skolininko turto vertei nustatyti.

Byloje keliamas klausimas, ar antstolis 2014-08-07 patvarkymu dėl skolininko teisių apribojimo skolininko, kaip UAB „Gėlos užuovėja“ akcininko, teises apribojo teisėtai ir pagrįstai.

Teismas, remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).

Apelianto atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo argumentu, kad ginčijamas patvarkymas dėl skolininko teisių apribojimo iš esmės dubliuoja jau anksčiau antstolio priimtus patvarkymus, susijusius su akcijų bei nekilnojamojo turto areštu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apelianto pozicija. Pažymėtina, kad akcijų bei nekilnojamojo turto areštas yra laikinosios apsaugos priemonės, kurių paskirtis - užtikrinti realų išieškojimo įvykdymą, o skolininko įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti yra priverstinio vykdymo priemonė, kuria išieškojimas jau yra vykdomas. Taigi tai yra skirtingos – savo esme ir tikslais – priemonės. Akcentuotina tai, kad, skolininkui per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimą įvykdžius, priverstinio vykdymo priemonė, numatyta CPK 624 str. 2 d. 8 p., - įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti – nebūtų buvusi pritaikyta. Tačiau, kadangi apeliantas su savo kreditoriumi UAB „NIF Lietuva“, kurio naudai antstolis R. V. vykdo išieškojimą, geranoriškai neatsiskaitė – nėra atsiskaitęs ir iki šiol -, nei UAB „Gėlos užuovėja“, nei skolininkas antstoliui nepateikia reikalaujamos informacijos apie įmonės pajamų šaltinį, sutarčių, iš kurių būtų galima spręsti, ar įmonės pajamos ateityje bus stabilios, kokio bus dydžio ir pan., tai antstolis sprendė, kad apelianto, kaip UAB „Gėlos užuovėja“ akcininko teises apriboti yra būtina. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad apie tokią būtinybę antstolis sprendė pagrįstai.

Apeliantas, įrodinėdamas savo poziciją, kad antstolio pritaikytos priemonės - akcijų bei nekilnojamojo turto areštas ir įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti – dubliuojasi su kitomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, skunde akcentuoja, kad draudimas priimti sprendimus dėl UAB „Gėlos užuovėja“ ilgalaikio turto pardavimo, perleidimo ar kitokio apsunkinimo yra betikslis, kadangi tokie veiksmai, įmonės nekilnojamajam turtui esant įkeistam bei areštuotam, be hipotekos kreditoriaus ir antstolio sutikimo ir taip yra negalimi. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto argumentu nesutinka. Pažymėtina, kad, kaip teisingai nurodė antstolis, UAB „Gėlos užuovėja“ gali turėti ir neįkeisto turto. Kadangi visa informacija apie įmonės turtą antstoliui nepateikta ir neteikiama, tai, ar įmonė turi neįkeisto turto, nėra žinoma. Kaip matyti iš ginčijamo patvarkymo turinio, jame nėra apibrėžta, kad ribojimas galioja tik įkeistam turtui. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, jog ir šis skolininko argumentas yra nepagrįstas.

Be to, skolininko teigimu, akcijoms bei nekilnojamajam turtui esant areštuotam, antstolis pareiškėjui, kaip akcininkui, nustatęs papildomus apribojimus, skolininko teises suvaržė labiau nei objektyviai būtina, nes skolininkui priklausančių areštuotų akcijų, nekilnojamojo turto visiškai pakanka skolai išieškoti. Šis apelianto argumentas vertintinas kritiškai. Kaip matyti iš vykdomosios bylos Nr. 0179/14/00918 medžiagos, 2014-09-05 patvarkymais Nr. 0179/14/00918-E2 (v. b. l. 269-272), Nr. 0179/14/00918-E (v. b. l. 273-274) buvo paskirtos ekspertizės skolininko turto vertei nustatyti, ekspertai išvadų dar nėra pateikę. Akcijų vertė taip pat dar nėra nustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, spręsti, kad skolininkui priklausančių areštuotų akcijų bei nekilnojamojo turto visiškai pakanka skolai išieškoti, nėra pagrindo. Todėl aptariamas apelianto argumentas taip pat yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl to, ar antstolio priimtas patvarkymas neprieštarauja ABĮ 16 str. 3 d. įtvirtintam imperatyviam draudimui riboti akcininko balsavimo teises kitais nei įstatyme tiesiogiai nurodytais pagrindais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šia teisės norma yra numatyta, jog teisė balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose gali būti uždrausta ar apribota šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais, taip pat kai ginčijama nuosavybės teisė į akciją. Priešingai nei teigia apeliantas, tai reiškia, kad balsavimo visuotiniuose akcininkų susirinkimuose teisė nėra absoliuti ir gali būti apribota ir net uždrausta. Antstolio teisė riboti skolininko teises įtvirtinta CPK, taikant šio kodekso 624 str. numatytas priverstinio vykdymo priemones. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, ginčijamas antstolio patvarkymas dėl skolininko teisių apribojimo ABĮ 16 str. 3 d. neprieštarauja. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, skolininko, kaip UAB „Gėlos užuovėja“ akcininko, teisė balsuoti nėra apribota. Apribotas yra tik patvarkyme nurodytų sprendimų priėmimas.

Skunde teigiama, jog teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas, kaip įmonės akcininkas, gali kontroliuoti jos valdymo organų teises, priimant sprendimus. Su šiuo pareiškėjo teiginiu nesutiktina. Turėdamas 100 proc. UAB „Gėlos užuovėja“ akcijų, skolininkas turi visas akcininkams suteiktas teises ir realią galimybę valdymo organams daryti įtaką bei kontroliuoti jų teises, priimant sprendimus. Taigi antstolio įpareigojimą užtikrinti, kad įmonės valdymo organai nepriimtų neigiamos įtakos akcijų vertei turinčių sprendimų, kurie iš esmės įtakotų įmonės turtinę padėtį, skolininkas, kaip vienintelis įmonės akcininkas, gali įvykdyti, suteikdamas vadovui teisę priimti sprendimus, tik turint akcininko pritarimą. Tokiai tvarkai UAB „Gėlos užuovėja“ įstatuose nesant numatytai, įstatai atitinkamai gali būti pakeisti. Todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad, būdamas įmonės akcininku, jis negali kontroliuoti įmonės valdymo organų teisių, priimant sprendimus.

Be to, apeliantas nurodė, jog teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl antstolio teisės bei galimybių vertinti įmonės sandorius (jeigu tokie būtų sudaromi) ir skundžiamoje nutartyje tik formaliai atkartojo antstolio atsiliepime nurodytus motyvus. Skolininko teigimu, antstolis neturi pagrindo kištis į skolininko įmonės valdymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad viena iš antstolio, valstybės įgalioto asmens, funkcijų yra vykdomųjų dokumentų vykdymas (Antstolių įstatymo 2 str. 1 d.), o ne skolininkų įmonių valdymas. Todėl visus vykdymo veiksmus antstolis privalo atlikti, siekdamas tinkamai apginti išieškotojo interesus ir kartu nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Kaip matyti iš ginčijamo patvarkymo, visi jame skolininkui, kaip UAB „Gėlos užuovėja“ akcininkui, nustatyti draudimai ir įpareigojimai yra susiję su skolininko turimo turto vertės išsaugojimu, o kartu ir su siekiu tinkamai apginti išieškotojo interesus. Antstolio teisė nustatyti tokius draudimus ir įpareigojimus numatyta CPK 624 str. 2 d. 8 p. Be to, siekdamas nepažeisti skolininko teisių bei teisėtų interesų, antstolis ginčijamame patvarkyme numatė galimybę skolininkui gauti leidimą draudžiamiems veiksmams atlikti. Taigi, konstatuotina, kad vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų antstolis nagrinėjamu atveju nepažeidė.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pareiškėjo atskirąjį skundą patenkinti nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Vadovaudamasis išdėstytais argumentais bei Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.,  teismas 

n u t a r ė :

Pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                                          Virginijus Kairevičius